Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ (toliau – ir Rinktinė „Aras“) 94 550,98 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 7.20 val. atvyko į darbą Rinktinės „Aras“ patalpose (duomenys neskelbtini). Jam perimant pamainos budėjimą (privalėjo apžiūrėti ir suskaičiuoti perduodamus ankstesnės pamainos detonatorius), įvyko savaiminis nekontroliuojamas EDP-r tipo detonatorių sprogimas, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas. Darbdavys pareiškėjui išmokėjo draudimo išmoką, tačiau ji patirtos žalos iki galo neatlygino. Dėl patirto fizinio sužalojimo ir psichologinių problemų pareiškėjo sveikata nuolat blogėjo, todėl jis buvo pripažintas netinkamu tarnybai ir 2014 m. gegužės 2 d. iš jos atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvadai). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 11SP-2199 pareiškėjui paskirta 768,87 Lt (222,68 Eur) pensija. Pareiškėjo vidutinis tarnybinis atlyginimas atleidimo iš tarnybos dieną buvo 3 254,51 Lt (942,57 Eur) per mėnesį, todėl nuo 2014 m. birželio iki 2017 m. spalio būdamas tarnyboje jis būtų gavęs 37 702,80 Eur (942,57 Eur × 40 mėn.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) duomenimis pareiškėjo 2014 m. birželio – 2017 m. spalio laikotarpiu gautų pajamų suma yra 14 965,32 Eur, taigi pareiškėjo patirta žala dėl negautų pajamų šiuo laikotarpiu yra 22 737,48 Eur (37 702,80 – 14 965,32). Pareiškėjo per vieną mėnesį patiriama žala dėl negautų pajamų yra 522,28 Eur (942,57 – 420,29 (pareiškėjo šiuo metu gaunamos pajamos)), todėl nuo 2017 m. lapkričio iki 2029 m. gegužės 15 d. (tarnybos pabaigos, jei pareiškėjas nebūtų sužalotas ir atleistas iš tarnybos), t. y. 137,50 mėnesio, pareiškėjas negaus 71 813,50 Eur (522,28 × 137,50) pajamų. Iš viso turtinė žala dėl negautų pajamų yra 94 550,98 Eur (22 737,48 + 71 813,50).Atsakovas Rinktinė „Aras“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje ištarnavo 19 metų ir 10 mėnesių, o teisė į visą pensiją atsirastų ištarnavus 20 metų, todėl galimos tarnybos laikas iki 2029 m. yra mažai tikėtinas ne tik dėl specifinių tarnybos santykių, bet ir dėl realios sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėjas visus likusius 180 mėnesių iki jam priklausančios senatvės pensijos dirbs ir gaus jo nurodytą pinigų sumą, tuo labiau kad teisė į pensiją atsirado 2015 metais, o ne 2029 metais. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių turėtas medikamentų ar medicininių paslaugų išlaidas. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnui dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą ir, nors ši prezumpcija yra nuginčijama, pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos. Pareiškėjas nepateikė šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, neįrodė, kad jam išmokėta kompensacija yra nepakankama patirtai žalai visiškai kompensuoti. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo. Be to, pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio nuostatomis, tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, draudžiamas visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu, be kita ko, ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl jo atžvilgiu minėtas CK straipsnis netaikytinas. Padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Vienas tokių alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal Statuto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo žala gali būti kompensuojama tik alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu specialioje teisės normoje – Statute. Šio statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatyti du kompensacijos apskaičiavimo pagrindai: pagal sveikatos sutrikdymo mastą ir pagal darbingumo lygį. Pareiškėjui išmokėtos kompensacijos pagrindas – sveikatos sutrikdymo mastas, o patirtą žalą jis grindžia netekto darbingumo lygiu, todėl taikytinas specialus teisinis reguliavimas, nustatytas Statuto 50 straipsnio 8 dalyje (pareigūno teisė į kompensaciją, nustatytą Statute, jam netekus darbingumo dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas). Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo pateikiamas atlygintinos sumos apskaičiavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei yra grindžiamas vien prielaidomis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 12 d. sprendime Nr. 11SP-2199 skirti pareigūno pensiją vidutinis darbo užmokestis yra nurodytas iki mokesčių, todėl toks darbo užmokestis realiai nebūtų gautas dėl atitinkamų mokesčių. Minėtame sprendime nurodyta 3 768,95 Lt (1 091,56 Eur) suma nelaikytina pajamomis, kurias dirbdamas įprastai pareiškėjas būtų gavęs iki 2029 m. gegužės 15 d., nes šios sumos apskaičiavimo kriterijus – pareigūnui darbo užmokesčio prasme palankiausi paeiliui ištarnauti 5 tarnybos metai. Be to, vienas iš kriterijų nustatant nurodomos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį yra teisės į pareigūno pensiją įgijimo diena, t. y. negautos pajamos yra skirtumas tarp vidutinio atlyginimo (3 254,51 Lt (942,57 Eur)) ir pensijos (768,87 Lt (222,68 Eur)) iki pareiškėjo teisės į pareigūno pensiją įgijimo (iš viso 2 mėn.). Teisę į pareigūno pensiją pareiškėjas būtų įgijęs ištarnavęs 20 metų, todėl sumažėjusių pajamų skirtumas priteistinas iki teisės gauti pareigūno pensiją gavimo.Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ginklų fondas nurodė, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, negautų pajamų dydis esant ginčui turi būti įrodytas, o įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ištarnavęs 19 metų 10 mėnesių. Teisė į visą pensiją atsiranda ištarnavus 20 metų, todėl galimos tarnybos laikas iki 2029 metų yra nerealus. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Departamentas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą 2014 m. birželio 23 d. pažymą Nr. 2230, kurioje 2014 m. birželio 20 d. – 2015 m. birželio 19 d. nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į darbdavį su prašymu inicijuoti priežastinio ryšio tarp jo darbingumo lygio ir sveikatos sutrikdymo, dėl kurio sunkumo masto išduota CMEK pažyma, nustatymo procedūrą, ir esant teisiniam pagrindui išmokėti jam priklausančią likusią kompensacijos dalį. Pareiškėjo argumentai dėl institucijų veiksmų neteisėtumo ir žalos atsiradimo nepagrįsti jokiais įrodymais. Baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose neteisėti veiksmai nenustatyti, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių veiksmų buvimą, neįrodė priežastinio ryšio, todėl nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime prašė pašalinti jį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, nurodė, kad jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o bylos išsprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.