- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-25-538/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12112-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- E. J.
- Trečiasis asmuo
- M. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinius atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo M. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašė priteisti iš atsakovo E. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 1 147,29 Eur žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad M. J. buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, kai Šilutės miesto šventės metu ėmėsi veiksmų sulaikyti E. J., o šis aktyviais veiksmais priešinosi būti sulaikomas. Sulaikymo metu bandant E. J. parversti ant žemės vyresnysis tyrėjas M. J. pajuto stiprų rankos skausmą. Po asmens sulaikymo pareigūnas dėl patirto sužalojimo kreipėsi į VšĮ „Šilutės ligoninė“ priėmimo skyrių. Dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų M. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Remiantis įrašais medicinos dokumentuose, M. J. minėtu laikotarpiu buvo laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini), patirtų sužalojimų. Už šį laikotarpį M. J. paskirta 1 147,29 Eur ligos išmoka. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate E. J. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį. E. J. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Minimas nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2023 m. liepos 3 d. paskirtą administracinę nuobaudą E. J. įvykdė 2023 m. birželio 14 d. Mano, kad yra visos sąlygos civilinės atsakomybės taikymui: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. J. buvo sužalotas 2023 m. gegužės 27 d. tarnybos metu, kuomet atsakovas būdamas neblaivus nevykdė teisėtų M. J. reikalavimų, nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais kitiems asmenims nepadarytų žalos – dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta M. J. sveikata. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų M. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbingas ir Fondo valdybos Klaipėdos skyrius jam paskyrė ir išmokėjo 1 147,29 Eur ligos išmoką. T. F. valdybos Klaipėdos skyrius, paskirdamas 1 147,29 Eur ligos išmoką ir tokiu būdu atlygindamas dėl sveikatos sužalojimo M. J. padarytą turtinę žalą (negautas pajamas), įgijo 1 147,29 Eur reikalavimo teisę į žalą padariusį atsakovą.
3. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 223,67 E. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato padarytai žalai atlyginti.
4. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. dėl atsakovo veiksmų buvo sužalotas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J.. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad M. J. sveikata sutrikdyta tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, pareigūno sužalojimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, o tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno sveikatai. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei M. J. patirto sužalojimo. Dėl patirto sužalojimo pareigūnas kreipėsi į VšĮ „Šilutės ligoninė“ priėmimo skyrių. (duomenys neskelbtini) gauta (duomenys neskelbtini) VšĮ „Šilutės ligoninė“ pažyma apie M. J. pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta diagnozė – kairės plaštakos sumušimas. Pažymoje nurodyta, kad šis pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje 2023 m. birželio 13 d. nutarimu atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 1 dalyje, ir priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Ieškovas dėl šio įvykio patyrė nuostolių dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui M. J. tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą, nes nukentėjusiam pareigūnui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-12-12 nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sveikatos sutrikdymo sąrašo (toliau – Sąrašas) nuostatomis, išmokėjo kompensaciją – 6 223,67 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinius atmetė. Priteisė iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsakovui E. J. 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakovui E. J. 2 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo pagrindiniai motyvai:
5.1. Trečiajam asmeniui M. J. (toliau – ir trečiajam asmeniui) liepus atsakovui nutraukti savo netinkamą elgesį, šis turėjo vykdyti pareigūno nurodymą (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis). Nepaklusęs policijos pareigūno M. J. nurodymui, atsakovas atliko įstatymui prieštaraujančius veiksmus, todėl yra pagrindas konstatuoti vieną iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus.
5.2. Byloje nustatyta, kad atsakovo sulaikymo metu trečiasis asmuo M. J. patyrė traumą, medikai diagnozavo jam kairės plaštakos sumušimą. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, o M. J. atsakovo sulaikymo metu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, t. y. M. J. patyrė žalą.
5.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikymo metu atsakovas priešinosi sulaikymui, tačiau nenustatyta, kad būtų naudojęs kokius nors fizinius veiksmus pareigūno atžvilgiu (sudavęs smūgius rankomis ar kojomis ir pan.). Teismo vertinimu, atsakovas netgi elgdamasis sulaikymo metu kaip protingas ir apdairus asmuo negalėjo numatyti M. J. kairės rankos sužalojimo sulaikymo metu, nes paprastai nuo tokių veiksmų (paėmimo už marškinėlių ir patempimo į apačią) rankos sužalojimai neatsiranda.
5.4. Paprastai policijos pareigūnams keliami aukšti sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimai ir įprastai net ir sulaikant besipriešinančius tam asmenis, tokie sveikatos sutrikimai neatsiranda. Teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad trečiajam asmeniui sužalojimas galėjo atsirasti jam naudojant aktyvius veiksmus prieš atsakovą šį sulaikant, tačiau duomenų, kad šis sužalojimas atsirado dėl E. J. aktyvių veiksmų sulaikymo metu, nėra. Tai leidžia daryti išvadą, kad M. J. konstatuotas kairės rankos sužalojimas yra per daug nutolęs nuo atsakovo neteisėtų veiksmų.
5.5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų ir M. J. traumos faktinį priežastinį ryšį, teisinis priežastinis ryšys tarp jų negali būti konstatuotas. Teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus, bet nenustatęs priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir M. J. patirtos žalos, atmetė ieškinius nesant būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 1 147,29 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Sulaikomas asmuo, kuris nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams turi suvokti savo veiksmų pavojingumą bei numatyti galimas pasekmes. Atsakovas sukėlė būtinumą pareigūnui imtis kovinių veiksmų, jis pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
6.2. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Ieškovo nuomone atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl jo veiksmų, nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. nevykdžius įstatymuose nustatytos pareigos.
6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo neblaivus asmuo, kuris nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, savo paties išprovokuoto sulaikymo metu, sukeldamas situaciją, kurios metu, policijos uždavinius įgyvendindamas pareigūnas patyrė sužalojimą, pripažįstamas neatsakingas už pareigūnui bei tretiesiems asmenims padarytą žalą. Taip formuojama ydinga nuostata, kad neblaivūs asmenys gali išvengti atsakomybės už savo sukeltą žalą kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino pareigūno statuso bei atliekamų funkcijų pobūdžio, taip pat neįvertino, ar besipriešinančio agresyvaus atsakovo sulaikymas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai bei visiškai nepagrįstai nustatė, kad atsakovas elgdamasis protingai ir apdairiai nebūtų galėjęs numatyti pasekmių. Jeigu atsakovas būtų vykdęs teisėtus policijos pareigūno nurodymus, nebūtų priešinęsis sulaikymui, policijos pareigūnui nebūtų reikėję naudoti fizinės prievartos ir aktyvių veiksmų siekiant sulaikyti atsakovą, kurių metu jis patyrė sužalojimą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-423-385/2024 ir priimti naują sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Tarnybinių pareigų vykdymą reglamentuoja pareigūno tarnybinę veiklą reguliuojantys teisės aktai – įstatymai, statutai, pareigybės aprašymas, tarnybinės užduotys. Pareigūno sužalojimas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso neabejotinai reiškia, kad turi būti priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų (funkcijų) ir kūno sužalojimo. Trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną priežastis yra pareigūno statusas ar pareigūno tarnyboje vykdomos funkcijos (pareigos).
7.2. Trečiasis asmuo buvo sužalotas vykdant tarnybos funkcijas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų viešoje vietoje, nevykdė teisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. reikalavimų, tai yra liepus atsitraukti ir netrukdyti kito asmens sulaikymui, šis trukdė aktyviais veiksmais sulaikyti asmenį.
7.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į visas svarbias bylai aplinkybes bei ypatumus, būdingus nagrinėjamo pobūdžio bylose. Teismas nėra saistomas griežtų taisyklių, todėl vadovaujantis lankstaus priežastinio ryšio teorija turėjo priimti teisingą sprendimą, neprieštaraujantį bendriesiems civilinės teisės ir atsakomybės principams.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sulaikymo metu atsakovas priešinosi sulaikymui, todėl neaišku, kokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis remiantis teismas nusprendė, kad M. J. sveikatos sutrikdymas yra per daug nutolęs nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismui nustačius, kad atsakovas priešinosi sulaikymui, tačiau nenustačius, kad atsakovas sulaikymo metu būtent sudavė smūgį rankomis ar kojomis, negali būti pašalinama atsakovo atsakomybė už pareigūno patirtus sužalojimus.
7.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nevertino pareigūno statuso ir atliekamų funkcijų pobūdžio, nevertino, ar besipriešinančio agresyvaus atsakovo sulaikymas buvo lydimas padidėjusio pavojaus, ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai ir visiškai nepagrįstai nustatė, kad atsakovas elgdamasis protingai ir apdairiai nebūtų galėjęs numatyti pasekmių. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas būtų vykdęs teisėtus policijos pareigūno nurodymus, nebūtų priešinęsis sulaikymui, policijos pareigūnui nebūtų reikėję naudoti fizinės prievartos ir aktyvių veiksmų siekiant sulaikyti atsakovą, kurių metu jis patyrė rankos sužalojimą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantai, nurodydami neva faktines aplinkybes, teigia, kad (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo veiksmų buvo sužalotas Tauragės aps. VPK Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. J., tačiau tai yra apeliantų įvertinimas, o ne faktinė aplinkybė. M. J. pats susižalojo tarnyboje, tačiau ne dėl atsakovo veiksmų, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, ištyrės byloje esančius įrodymus.
8.2. Pagal teismų praktiką aplinkybė, jog asmuo nubaustas už administracinės teisės nusižengimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmeniui automatiškai kyla civilinė atsakomybė. Administracinio teisės pažeidimo byloje asmens veiksmai vertinami administracinės atsakomybės požiūriu, tuo tarpu, civilinėje teisėje – civilinės atsakomybės požiūriu. Civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos, kas reiškia, kad administracinės teisės požiūriu asmens neteisėti veiksmai gali sukelti ANK numatytus teisinius padarinius, tačiau gali nesukelti civilinius teisinius padarinius.
8.3. Alkoholinių gėrimų vartojimas, atsakovo žodžiai, gestai ar veiksmai žeminantys garbę ir orumą, ar nurodymų nevykdymas (pasyvūs veiksmai, neveikimas) patys savaime nesukelia rankos sumušimo pasekmių. Jeigu atsakovas būtų veikęs aktyviai, sumuštų policininkui ranką, tuomet jam kiltų atsakomybė pagal BK 286 straipsnį (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 287 straipsnį (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), 140 straipsnį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir pan. Be to, administraciniu nusižengimu padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja ir (duomenys neskelbtini) straipsnis, tačiau administracinė teisena pagal šį straipsnį nebuvo pradėta, nors tariamo sužalojimo faktas paaiškėjo nedelsiant, o bauda atsakovui už administracinius nusižengimus paskirta po įvykio praėjus daugiau kaip 2 savaitėms, t. y. 2023 m. birželio 13 d. nutarimu, tai yra jau turint duomenis, kad policijos pareigūnas patyrė sužalojimą ir gydosi ambulatoriškai, yra nedarbingume.
8.4. Apie M. J. sumuštą ranką neužsiminta nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime skirti administracinę baudą. Po atsakovo sulaikymo trečiasis asmuo dar dirbo kelias valandas. Be to, atsakovo pareiškimo pagrindu Policijos departamento Imuniteto valdyba atliko tyrimą dėl netinkamo policijos pareigūnų elgesio grubiai sulaikant atsakovą, visi įvykyje dalyvavę pareigūnai pateikė detalius tarnybinius pranešimus, tačiau nė vienas net neužsiminė apie pareigūno sužalojimą.
8.5. Tarnybinis patikrinimas, kuriuo remiasi ieškovai, kurio metu neva nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei M. J. patirto sužalojimo, šioje byloje neturi didesnės įrodomosios vertės, kadangi kaip įrodymas yra sukurtas paties ieškovo. Be to, tyrimas atliktas neapklausus ir net nepranešus apie jį pačiam atsakovui, nuo pastarojo tai nuslepiant. Policijos pareigūno M. J. tariamo sužalojimo faktas ir visas jo tyrimas buvo faktiškai slepiami nuo atsakovo, nors apie tai, kad jis esą sužalojo policijos pareigūną, ar kad yra įtariamas tuo, kad buvo padaryta žala, turėjo ir privalėjo būti jam pranešta dar vykstant administracinio nusižengimo teisenai.
8.6. Apeliantai akcentuoja M. J. pareigūno statusą, kad jo susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau tai neturi jokios įtakos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimui – būtent ieškovui tenka pareiga jas įrodyti. Ir minėta, civilinės ir administracinės atsakomybės taikymo sąlygos yra skirtingos, kas reiškia, kad administracinės teisės požiūriu asmens neteisėti veiksmai gali sukelti ANK numatytus teisinius padarinius, tačiau gali nesukelti civilinius teisinius padarinius. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.
8.7. Pats ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad M. J. buvo nedarbingas 15 d. d., tai jo negautą darbo užmokestį sudaro 1 436,25 Eur (95,75 Eur *15 d. d.), iš kurių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepadengė tik 288,96 Eur, tačiau ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vis tiek nesąžiningai skunde reikalauja jam priteisti 6 223,67 Eur sumą, iš kurių 5 934,71 Eur po 2024 m. kovo 15 d. rašytinių paaiškinimų pradėjo įrodinėti kaip pareigūno patirtą neturtinę žalą. Taigi ieškovas net žinodamas, kad pagal teismų praktiką jis neturi teisės reikalauti daugiau nei 1 436,25 Eur, vis tiek laikosi pozicijos, kad iš atsakovo būtų priteista penkis kartus didesnė suma, tuo, kaip minėta, darant spaudimą ir persekiojant atsakovą, už jo skundą dėl galimai perteklinės jėgos naudojimo jį sulaikant ir po to (ilgą laiką kojomis prie žemės laikant prispaudus atsakovo antrankių grandinę ir pan.).
8.8. Ieškovas nesąžiningai ir nepagrįstai remiasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos būtų daug mažesnės, jeigu ieškiniu būtų pareikštas 288,96 Eur reikalavimas.
8.9. Apeliantai nenurodo CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų (t. y. kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, kad atsakovas neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus), leidžiančius nukrypti nuo byloje taikytų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Atsiliepimas
9. Ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti, o Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Tiek ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys buvo pareikštas atsakovui dėl to paties įvykio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius patyrė žalą paskyręs ir išmokėjęs trečiajam asmeniui, t. y. sužalotam pareigūnui M. J. 1 147,29 Eur ligos išmoką, o Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė žalą dėl sužalotam pareigūnui išmokėtos 6 223,67 Eur kompensacijos.
9.2. Akivaizdu, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas. Ieškovas dėl priežastinio ryšio teisinio reglamentavimo, jo nustatymo, įvertinimo pasisakė savo apeliacinio skundo 20-22 punktuose. Dėl tarnybinių pareigų atlikimo lydimo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, dėl pareigūno statuso ir atliekamų pareigų pobūdžio pasisakė apeliacinio skundo 23-25 punktuose. D. E. J. veiksmų vertinimo nurodė apeliacinio skundo 28-29 punktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl žodinio nagrinėjimo
11. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
12. Nustatyta, kad M. J. (duomenys neskelbtini) išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) VšĮ „Šilutės ligoninė“ išduotoje pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą nurodyta, kad M. J. (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini).Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. J. pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas (duomenys neskelbtini) neblaivumas po paklaidos, viešoje vietoje nevykdė teisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. reikalavimų, tai yra, liepus atsitraukti ir netrukdyti kito asmens sulaikymui, šis trukdė aktyviais veiksmais sulaikyti asmenį bei atsistojęs prieš minėtą pareigūną atstatė kumščius, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Už tai jam paskirta nuobauda – 90 Eur bauda. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. liepos 18 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) priskaičiuota išmokos suma 1 147,29 Eur, išmokėta - 975,20 Eur. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2023 m. liepos 21 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) tiriant M. J. sužalojimus nustatyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio (duomenys neskelbtini) ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. liepos 26 d. įsakymu dėl kompensacijos išmokėjimo M. J. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta išmokėti vyresniajam inspektoriui M. J. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Dėl ginčo
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškiniai atsakovui E. J. dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinius savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiojo asmens M. J. patirtos žalos.
Dėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo
14. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino pareigūno statuso bei atliekamų funkcijų pobūdžio, taip pat neįvertino, ar besipriešinančio agresyvaus atsakovo sulaikymas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai bei visiškai nepagrįstai nustatė, kad atsakovas elgdamasis protingai ir apdairiai nebūtų galėjęs numatyti pasekmių. Pažymi, kad jeigu atsakovas būtų vykdęs teisėtus policijos pareigūno nurodymus, nebūtų priešinęsis sulaikymui, policijos pareigūnui nebūtų reikėję naudoti fizinės prievartos ir aktyvių veiksmų siekiant sulaikyti atsakovą, kurių metu jis patyrė sužalojimą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
15. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
16. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
17. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje atsakovas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas (duomenys neskelbtini) neblaivumas po paklaidos, viešoje vietoje nevykdė teisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. reikalavimų, tai yra, liepus atsitraukti ir netrukdyti kito asmens sulaikymui, šis trukdė aktyviais veiksmais sulaikyti asmenį bei atsistojęs prieš minėtą pareigūną atstatė kumščius, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, už tai jam paskirta nuobauda – 90 Eur bauda. Taip pat byloje yra vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad iki sulaikymo atsakovas tęsė neteisėtus veiksmus, tai yra vartojo necenzūrinius žodžius, metė į policijos pareigūną megztinį, todėl policijos pareigūnai turėjo pagrindą atsakovą sulaikyti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Nors iš vaizdo įrašo nematyti atsakovo sulaikymo pradžia, tačiau vėliau matyti, kad atsakovas gulėdamas ant žemės priešinasi ir vartoja necenzūrinius žodžius. Atsižvelgiant į šiuos įrašus, trečiojo asmens (policijos pareigūno) paaiškinimus bei byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus darytina išvada, kad būtent atsakovo sulaikymo metu ir buvo padaryti sužalojimai policijos pareigūnui. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tęsė neteisėtus veiksmus, sulaikomas priešinosi, dėl šių priežasčių policijos pareigūnui buvo padarytas rankos sužalojimas, ir tai yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiojo asmens M. J. patirtos žalos.
19. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi draudimo išmokas išmokėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariui padaryta turtinė žala.
20. Byloje nėra ginčo, kad M. J. laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 16 d. buvo laikinai nedarbingas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius jam paskyrė 1 147,29 Eur ligos išmoką. Kaip jau konstatuota, ši žala atsirado dėl atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų, kurie buvo priežastiniame ryšyje su M. J. padaryta žala, taigi Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, paskirdamas 1 147,29 Eur ligos išmoką ir tokiu būdu atlygindamas dėl sveikatos sužalojimo M. J. padarytą turtinę žalą (negautas pajamas), įgijo 1 147,29 Eur reikalavimo teisę į žalą padariusį atsakovą.
21. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 1 147,29 Eur žalos atlyginimo.
Dėl ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo
22. Kadangi ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo argumentai iš esmės tokie patys kaip ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, teisėjų kolegija pakartotinai dėl priežastinio ryšio egzistavimo tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui atsiradusios žalos šioje nebepasisako, akivaizdu, kad konstatavus priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir policijos pareigūnui atsiradusios žalos yra pagrindas ieškovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą.
23. Kaip byloje nustatyta, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. liepos 26 d. įsakymu dėl kompensacijos išmokėjimo M. J. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta išmokėti vyresniajam inspektoriui M. J. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui, 3,11 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Remiantis 2023 m. rugpjūčio 11 d. piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentele Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. J. apskaičiuotos kompensacijos dydis už patirtus sužalojimus sudaro 6 223,67 Eur. AB SEB bankas 2023-10-05 mokėjimo nurodymu Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas M. J. išmokėjo 6 223,67 Eur.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo dėl žalos dydžio išieškant iš žalos padariusio asmens nustatymo pasisakė, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Policijos įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudiminius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).
25. Pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą praktiką, policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017, 23 punktas).
26. Policijos ir kitos valstybės įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcija. Nurodytų išmokų paskirtis – atlyginti pareigūnui žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų – žalos atlyginimas remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).
27. Statuto 2 straipsnio 4 punktas numato, jog nelaimingas atsitikimas tarnyboje, nelaimingas atsitikimas pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos – kaip šios sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą, o lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Minėtos nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta LR Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose (toliau Sąlygos). Pagal Statuto 26 punktą, įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį nenustatęs priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos, realios žalos dydžio nenustatinėjo, t. y. nesiaiškino, kokią konkrečiai žalą patyrė nukentėjęs policijos pareigūnas, netyrė aplinkybių dėl šios žalos dalinio ar visiško atlyginimo, nepasiūlė pateikti papildomų duomenų, susijusių su realiu žalos dydžiu, taigi nenustatė, į kokio dydžio žalos atlyginimą perėjo regresinis reikalavimas policijos įstaigai ir kuria kompensacijos dalimi buvo atlyginta realiai padaryta žala, t. y. neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo, nepasisakė dėl jų sprendime. Nagrinėjamu atveju taip pat turi būti nustatyta, kokia pinigų suma policijos pareigūnui buvo kompensuotos negautos darbo pajamos už darbo dienas, per kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą, įvertinti, kokio dydžio policijos pareigūnui buvo išmokėta nedarbingumo pašalpa, nustatyti, kokio dydžio darbo užmokestį policijos pareigūnas prarado dėl įvykio, t. y. kurį būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas.
29. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bylos dalyje pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį yra neatskleista bylos esmė. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga šią bylos dalį nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Kadangi dėl šios bylos dalies reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą, todėl ši bylos dalis naikintina ir grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl kitų argumentų
30. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Panaikinus skundžiamą sprendimą naikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat naikintinas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomas sprendimas. Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo E. J. ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 1 147,29 Eur žalos atlyginimo.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinys atsakovui E. J. ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomą sprendimą.