- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-20
- Bylos Nr.
- 1-37-439/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29856-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Simonavičienė
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Kaltinamasis
- C. L.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje C. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv., vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
C. L. 2022 m. rugpjūčio 8 d., apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpos koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį T. D., atliekantį jam pavestas tiesiogines policijos pareigūno funkcijas, tai yra tyčia kumščiu sudavė vieną kartą T. D. į kairį skruostą, dėl ko jam nustatytas kairio skuosto, žando sumušimas, kairio skuosto gleivinės nubrozdinimas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam T. D. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pasipriešino policijos pareigūnui.
Kaltinamasis C. L. teisme kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir paaiškino, kad nežino dėl ko smogė pareigūnui. Mano, kad nesusitvardė dėl senatvės ir alkoholio. Viskas įvyko Šilalės sulaikymo izoliatoriuje. Jis ten nusirenginėjo, nes pagal visas taisykles reikia išsiverti diržą, o jis labai sunkiai išsiveria. Jis nusimovė kelnes ir padavė pareigūnui, kad šis išvertų diržą, šis išvėrė diržą ir jam atgal padavė kelnes. Tada jis jam ir smogė dešinės rankos kumščiu į skruostą. Tuo metu buvo neblaivus. Tą dieną jis grįžo iš Kauno ir Skaudvilėje 350 gramų (alkoholio) išgėrė, ir prieš tai tiek pat buvo išgėręs. Jis turėjo skristi į Daniją pas draugą, bet jam „surakino“ nugarą, jis turi problemų su stuburu ir nebegalėjo išskristi. Su taksi grįžo į Skaudvilę ir ten gėrė iš sielvarto, kad neišskrido į Daniją. Nežino, kas jam buvo, kad trenkė policijos pareigūnui. Mano, kad policijos pareigūnas galėjo jausti fizinį skausmą, galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sutinka, kad tokiu savo elgesiu galėjo pasipriešinti policijos pareigūnui. Gailisi dėl savo veiksmų ir jam labai gėda. Su civiliniais ieškiniais sutinka, prisidirbo, tai reikės mokėti. Sutiktų su viešųjų darbų bausme.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo C. L. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis C. L. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo, savo kaltę dėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. vakare, pasipriešinimo policijos pareigūnui T. D., suduodant jam kumščiu vieną kartą į kairįjį skruostą, pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2022 m. rugpjūčio 8 d., pirmadienį, jis išgėrė apie 400 gramų trauktinės "Trejos devynerios". Tą pačią dieną, tiksliau laiko nebeprisimena, tačiau kaip mato iš jam pareikšto įtarimo, tai buvo apie 18 val. 15 min., jis už padarytą pažeidimą buvo pristatytas į Šilalės rajono policijos komisariato sulaikymo patalpą. Minėtoje patalpoje jam policijos pareigūnas atliko asmens ir daiktų apžiūrą. Kadangi jo kelnės buvo su diržu ir petnešomis, buvo nepatogu iš kelnių išverti diržą, tai jis pareigūnui pasakė, jog nusimaus kelnes ir tada bus galima išverti diržą. Po to jis nusimovė kelnes, iš kurių buvo išimtas diržas. Petnešas nuo kelnių nuėmė dar nenusimovus kelnių. Kai iš kelnių išvėrė diržą policijos pareigūnas, kaip mato iš įtarimo, T. D., priėjęs prie jo pasakė, kad dabar jis turi eiti į sulaikymo kamerą ir, ištiesęs ranką, norėjo jam atiduoti kelnes. Tada, jis kumščiu trenkė policijos pareigūnui T. D. vieną kartą į kairįjį skuostą. Ar nuo suduoto smūgio T. D. sužalojo veidą, ar pradėjo bėgti kraujas, jis nespėjo pamatyti. Kodėl jis taip pasielgė, pats dabar nesupranta. Mano, jog tokiam jo elgesiui, įtakos turėjo tai, kad buvo apgirtęs nuo išgertos trauktinės. Blaivus, jis tikrai taip nebūtų pasielgęs. Jam dėl to labai gėda. Dėl tokio savo elgesio jis labai gailisi. Kai tik turės galimybę jis policijos pareigūno T. D. atsiprašys, atlygins padarytą žalą (1t., b. l. 162-165).
Nukentėjusysis T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., nuo 8 val. iki 20 val., jis dirbo Tauragės AVPK Šilalės r. PK, adresu Šilalės, Struikų g. 5, laikino sulaikymo patalpose. Minėtose patalpose priėmė ir saugojo sulaikytus asmenis. Apie 18 val., į Šilalės r. PK laikino sulaikymo patalpas dėl administracinio nusižengimo pagal LR ANK 484 str. 1d. buvo pristatytas neblaivus C. L.. Jį pristatė Tauragės AVPK RS tyrėjas L. R. ir Tauragės AVPK RS vyr. patrulė A. V.. Sulaikymo patalpų koridoriuje jis atliko sulaikytojo C. L. dalinę apžiūrą. Dalinės apžiūros metu iš C. L. laikinam saugojimui paėmė draudžiamus daiktus, kuriuos sudėjo į saugojimui skirtą dėžę. Apžiūros metu, jam paprašius C. L. išsiverti iš kelnių diržą, pastarajam tai padaryti nepavyko dėl neblaivumo. Todėl C. L. nusivilko kelnes, iš kurių jis išvėrė diržą. Tada C. L. buvo vedamas į laikino sulaikymo patalpą Nr. 3. C. L. pradėjus eiti link sulaikymo patalpos Nr. 3, jis pasiūlė C. L. pasiimti kelnes, nes laikino sulaikymo patalpoje gali būti vėsu. C. L. sustojus laikino sulaikymo koridoriuje jis priėjo prie C. L. ir padavė kelnes. C. L., kaire ranka imdamas iš jo kelnes, dešinės rankos kumščiu užsimojo ir nieko nepasakęs trenkė jam vieną kartą į veidą. Smūgis buvo stiprus, jis pajuto fizinį skausmą ir vos nenugriuvo. Po gauto smūgio atsitokėjęs pribėgo prie pažeidėjo C. L. ir kartu su tyrėju L. R., panaudoję kovinių imtynių veiksmus, C. L. pargriovė ant koridoriaus grindų, bandė jam uždėti spec. priemones- antrankius, jį sulaikyti. Sulaikymo metu C. L. buvo agresyvus, stangino rankas, vengė sulaikymo. Tuo metu iš kabineto išbėgo vyr. patrulė A. V., kuri pribėgusi prie jų padėjo sulaikyti C. L., panaudodama spec. priemones- dujas. Uždėję C. L. spec. priemones- antrankius jį nuvedė ir uždarė į sulaikymo patapą Nr. 3. Dėl jam kumščiu sudavimo vieną kartą į veidą, jam buvo sužalotas veidas, iš burnos bėgo kraujas ir buvo reikalinga medicininė pagalba. Netrukus į laikino sulaikymo patalpas atvyko greitoji med. pagalba. Medikus jam iškvietė Tauragės AVPK OVS budėtojas. Greitosios med. pagalbos darbuotoja jį apžiūrėjo ir išvežė į Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje atlikus tyrimus, suteikus pirmąją med. pagalbą, jis buvo išleistas namo gydytis ambulatoriškai. Po to, dėl patirtų sužalojimų jis VšĮ Kvėdarnos ambulatorijoje gydėsi ambulatoriškai iki 2022 m. rugsėjo 8 d. Jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1t., b. l. 61-64).
Iš 2022-08-08 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalės m., Struikų g. 5, Tauragės AVPK laikino sulaikymo patalpų koridoriuje, kur ant grindų pakloto kartoninio popieriaus, ant grindų, matosi raudonos spalvos neišdžiūvę lašai, panašūs į kraują (1 t., b. l. 13-25).
Iš 2022-08-08 asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant T. D. kairio skruosto, ties lūpomis, matosi nežymus skruosto patinimas, burnos ertmėje, kairio skruosto vidinėje dalyje, matosi nežymi žaizda (1 t., b. l. 26-32).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. D. nustatyta: kairio skuosto, žando sumušimas, kairio skuosto gleivinės nubrozdinimas, dėl ko T. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b. l. 46-47).
2022-10-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu iš T. D. paimtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (1t., b. l. 68-71).
2022-10-20 apžiūros metu kompaktinis diskas su vaizdo įrašu apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1t., b. l. 72-74).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022-08-08, 23 val. 46 min., C. L. nustatytas 1,46 promilių alkoholio girtumas (1t., b. l. 149-151).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., nuo 9 val. iki 21 val., dirbo kartu su Tauragės AVPK RS tyrėju L. R.. Jie reagavo į įvykį ir įvykio metu, administracinio protokolo surašymui, sulaikė stipriai neblaivų C. L.. Kadangi asmeniui alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 1,43 promilių girtumą, todėl nutarė jį pristatyti į Tauragės AVPK laikino sulaikymo patalpą, kol jis išblaivės ir bus galima surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vežant C. L. į Tauragės AVPK laikino sulaikymo patalpą, adresu Struikų g. 5, Šilalė, pastarasis elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Apie 18 val., atvežus C. L. į laikino sulaikymo patalpas, buvo atliekama C. L. dalinė apžiūra, prieš uždarant jį į laikino sulaikymo kamerą. Laikino sulaikymo patalpose, pagal grafiką dirbo Tauragės AVPK RS vyr. patrulis T. D.. Jeigu gerai prisimena, jis ir atliko C. L. apžiūrą. C. L. tuo metu buvo ramus. Kai kolega L. R. vedė C. L. į laikino sulaikymo patalpą, ji tuo metu kabinete spausdino procesinius dokumentus, o kolega T. D. sudėjo C. L. asmeninius daiktus į tam skirtą dėžutę. Spausdinant procesinius dokumentus ji išgirdo iš laikino sulaikymo koridoriaus sklindantį didelį triukšmą ir iš karto bėgo pažiūrėti kas ten nutiko. Išbėgusi į laikino sulaikymo patalpų koridorių pamatė ant grindų gulintį C. L. ir kolegas prie jo, kurie bandė jį sutramdyti, kadangi šis buvo agresyvus. Jai pribėgus prie kolegų C. L. bandė spirti, tačiau nepataikė. Padedant kolegoms sulaikymo metu buvo panaudota spec. priemonė - dujos ir C. L. buvo patalpintas į kamerą. Po pastarojo uždarymo į laikino sulaikymo patalpą kolega T. D. pasiskundė, kad skauda žandikaulį, spjaudėsi krauju. Jis pasakė, kad C. L. jam sudavė į veidą, todėl buvo informuotas Tauragės AVPK OVS budėtojas, iškviesti medikai (1 t., b. l. 134-137).
Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d., dirbo kartu su Tauragės AVPK RS vyr. patrule A. V., reagavo į įvykius Tauragės mieste ir rajone. Minėtą dieną, administracinio protokolo surašymui buvo sulaikytas stipriai neblaivus C. L.. Jam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas. Todėl nutarė jį pristatyti į Tauragės AVPK laikino sulaikymo patalpas, kol jis išblaivės ir bus galima surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vežant C. L. į Tauragės AVPK laikino sulaikymo patalpas, kurios yra adresu Struikų g. 5, Šilalė, jis elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Apie 18 val., atvežus C. L. į laikino sulaikymo patalpas, jose pagal grafiką dirbo Tauragės AVPK RS vyr. patrulis T. D.. Atlikus C. L. dalinę apžiūrą, prieš uždarant į laikino sulaikymo kamerą, jis buvo ramus. Jam einant laikino sulaikymo patalpos koridoriumi link laikino sulaikymo kameros, jam iš paskos ėjo C. L.. Tuo metu kolegė A. V. kabinete spausdino procesinius dokumentus, o kolega T. D. dėjo C. L. asmeninius daiktus į tam skirtą dėžutę. Jam priėjus prie dešinėje koridoriaus pusėje esančios kameros durų, jis atsisuko ir paragino C. L. ateiti iki jo. Kaip tik tuo momentu kolega T. D. pasiūlė C. L. pasiimti kelnes, kad jis kameroje nesušaltų. C. L., atsisukęs į T. D., nieko nesakęs, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą T. D. į veido sritį. Matė kaip T. D. susvirduliavo. Tai pamatęs jis iš karto pribėgo prie C. L., pastūmė jį į sieną, norėdamas sulaikyti. Tuo pačiu metu T. D., panaudodamas fizinę prievartą, vertė C. L. ant žemės. Iš kabineto išbėgo A. V., kuri taip pat padėjo jiems. C. L. buvo priremtas prie grindų, prieš jį buvo panaudota spec. priemonė - dujos ir jis buvo patalpintas į kamerą. T. D. pasiskundė, kad skauda žandikaulį. Matė, kad jis spjaudosi krauju. Kadangi T. D. buvo sužalotas, apie tai informavo Tauragės AVPK OVS budėtoją, buvo iškviesti medikai. Atvykę medikai T. D. išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 140-143).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, jog kaltinamojo C. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, nes kaltinamasis C. L., jo sulaikymo metu, panaudodamas fizinį smurtą prieš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį T. D., atliekantį jam pavestas tiesiogines policijos pareigūno funkcijas, kurio veiksmai buvo teisėti, tyčia kumščiu suduodamas vieną kartą policijos pareigūnui T. D. į kairį skruostą, dėl ko jam nustatytas kairio skuosto, žando sumušimas, kairio skuosto gleivinės nubrozdinimas, sukeldamas nukentėjusiajam policijos pareigūnui T. D. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasipriešino policijos pareigūnui.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam C. L. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jo asmenybę, bei kitas nustatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas (1t., b. l. 176-178), yra pensininkas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str. 1d. 9 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), jis nėra psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose (1 t., b. l. 181). Kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme.
Atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina švelniausia BK 286 straipsnio sankcijoje nustatyta alternatyvi bausmė, artima nustatytam jos minimumui – viešieji darbai, vadovaujantis BK 46 straipsnio nuostatomis, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam C. L. taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b.l.166-169) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.
Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 156,75 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos priteisimo, turėtos dėl nukentėjusiojo T. D. gydymo (1 t., b. l. 97-101). Byloje nustatyta, jog kaltinamojo C. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjęs pareigūnas T. D.. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo nustatyta, kad VŠĮ Šilalės rajono ligoninėje, UAB „Medicum centrum“ nukentėjusiajam buvo suteiktos medicininės paslaugos laikotarpiu nuo 2022-08-08 iki 2022-08-24. Už suteiktas paslaugas sumokėta 156,75 Eur suma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Todėl iš kaltinamojo priteistina PSDF biudžetui padaryta 156,75 Eur žala dėl nukentėjusiojo T. D. gydymo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1550,77 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 115-125). Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2022-09-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)T. D. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Dėl patirtų sužalojimų T. D. laikotarpiu nuo 2022-08-08 iki 2022-09-08 buvo laikinai nedarbingas. Už nurodytą laikinojo nedarbingumo laikotarpį T. D. paskirta iš vis 1550,77 Eur ligos išmoka. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Socialinio draudimo išmokos – tai Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnis). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų T. D. paskyrus 1550,77 Eur ligos išmoką, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 1550,77 Eur turtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.
Dėl nukentėjusiojo T. D. civilinio ieškinio
Nukentėjusysis T. D. pareiškė 2200 eurų civilinį ieškinį dėl 166,10 eurų turtinės žalos ir 2200 eurų neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 75-79).
Vadovaujantis CK 6.263 str. 1 d., 2 d. žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Bylos medžiaga nustatyta, kad T. D. nukentėjo nuo kaltinamojo C. L. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu, dėl jo atžvilgiu kaltinamojo panaudoto smurto, buvo pažeminta nukentėjusiojo garbė ir orumas, jis dėl to patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nežymų sveikatos sutrikdymą, nepatogumus, todėl kaltinamasis yra atsakingas už nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Nustatyta, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo pirko vaistus, vyko savo transportu į gydymo įstaigas, todėl patyrė 166,10 Eur turtinę žalą, pirkdamas vaistus, kurą į transporto priemonę kelionėms į gydymo įstaigas..
Vertindamas aplinkybes dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, jog kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių. Nukentėjusysis yra statutinis valstybės tarnautojas, reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas yra jo pareiga, jis žino ir supranta, kad jam tenka dirbti ir ekstremaliomis, sveikatai ar net gyvybei pavojingomis sąlygomis, tam jis turi būti fiziškai ir psichologiškai pasiruošęs. Kaltinamasis yra pensininkas, pragyvena iš gaunamos pensijos, kas įrodo, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytą sužalojimą bei dėl to patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, teismų praktika, sprendžia, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti 2200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju yra per didelis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam pakankamas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 1000 Eur suma (LR BPK 115 str. 2d.). Taigi, pripažintina, jog kaltinamasis nukentėjusiajam turi sumokėti 166, 10 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau iš Tauragės apskrities VPK civilinio ieškinio (2t., b.l.23-48) nustatyta, jog civilinis ieškovas 2022-12-29 išmokėjo nukentėjusiam pareigūnui T. D. 8094,42 Eur piniginę kompensaciją už sveikatos sutrikdymą (pagrindas - 2022-12-29 Tauragės apskrities VPK mokėjimo nurodymas Nr.1 patvirtinimas). Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad šia kompensacija kompensuota nukentėjusio pareigūno T. D. patirta žala, dengiant ir neturtinę žalą. Kadangi Tauragės apskrities VPK atlygino nukentėjusiajam T. D. turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai jo patirta nustatyto dydžio turtinė (166,10 Eur) ir neturtinė žala (1000 Eur) nepriteistinos iš kaltinamojo. Dėl šios priežasties nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestinas, nes yra atlygintas (CPK 178 str.).
Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ieškiniu prašo jam regreso teise priteisti iš kaltinamojo C. L. 8094,42 Eur nukentėjusiajam T. D. išmokėtą kompensaciją, kuria buvo kompensuota nukentėjusio pareigūno patirta žala ( 2t., b.l.23-48).
Kasacinis teismas analogiško pobūdžio byloje yra nurodęs, kad „ Policijos departamentas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t.y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. sausio 18d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013.).
Byloje nustatytos visos kaltinamojo civilinės atsakomybės sąlygos. Įrodyta, jog kaltinamasis sulaikymo metu pasipriešindamas policijos pareigūnui, teisėtai vykdančiam savo tarnybines pareigas, sudavė kumščiu vieną kartą pareigūnui į kairį skruostą, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus ( CK 6.246 straipsnis), dėl kurių buvo sutrikdyta pareigūno sveikata ir jam padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Nustatyta, jog pareigūnui padaryta 166,10 Eur dydžio turtinė žala ir 1100 Eur dydžio neturtinė žala. Dėl minėto sveikatos sutrikdymo pareigūnui buvo sukeltas skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pareigūnas 32 dienas buvo nedarbingas (nuo 2022-08-08 iki 2022-09-08), negalėjo vykdyti savo pareigų ir negavo pajamų, tik 1550,77 Eur ligos išmoką iš VSDFV Klaipėdos skyriaus. Tauragės apskrities VPK apskaičiuota ir pareigūnui išmokėta 8094,42 Eur kompensacija visiškai atlygino dėl laikinojo nedarbingumo metu negautų pajamų pareigūnui padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija <...>, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą (lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos 2022m. spalio 20d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. D. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2022m. rugpjūčio 8d., priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, taikomas Sąrašo 4.3 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad T. D. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie lengvų ieškovas - Tauragės apskrities VPK, vadovaudamasis 2022m. gruodžio 7d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos išmokėjimo T. D.“ išmokėjo pareigūnui 4,66 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 8094,42 Eur.
Kasacinis teismas 2017m. kovo 7d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-133-695/2017 pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata (dėl pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos, priklausomai nuo sveikatos sužalojimo ir netekto darbingumo lygio) nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Taip pat Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Neturtinės žalos faktą ir dydį turi įrodyti regresinį reikalavimą pareiškęs asmuo. Pažymėjo, kad neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala,, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos žalos. Kiekvienu atveju Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiajam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija.
Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog pareigūnas buvo sužalotas tuo metu, kai atliko tarnybines pareigas, dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas 32 dienas, sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, daro išvada, jog ieškovui Tauragės apskrities VPK regreso tvarka iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam pareigūnui išmokėtos kompensacijos suma, padengianti nukentėjusio pareigūno negautas pajamas, kai jis buvo nedarbingas 32 dienas, įvertinus tai, kad VSDFV Klaipėdos skyrius nukentėjusiajam pareigūnui išmokėjo 1550,77 eurų dydžio ligos išmoką (1 t., b. l. 115-125). Turtinės ir neturtinės žalos, kurią patyrė nukentėjęs pareigūnas, dydžių ieškovas Tauragės apskrities VPK ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo. Tačiau nukentėjusysis pats ieškiniu prašė priteisti jam iš kaltinamojo turtinę ir neturtinę žalą. Teismas, nagrinėdama nukentėjusio pareigūno civilinį ieškinį, pripažino, kad nukentėjusiajam padaryta 166,10 Eur turtinė ir 1000 Eur dydžio neturtinė žala. Šios turtinės ir neturtinės žalos sumos įskaitytinos į pareigūnui ieškovo Tauragės apskrities VPK išmokėtą kompensaciją. Likusi kompensacijos dalis, viršijanti pareigūno negautas pajamas, turtinę ir neturtinę žalą, laikytina papildoma socialine garantija nukentėjusiajam pareigūnui, tiesiogiai nesusijusia su pareigūno patirta žala, kurios kaltinamasis neturi atlyginti. Tokiu būdu apskaičiuota iš kaltinamojo regreso tvarka priteistina ieškovui Tauragės apskrities VPK suma iš viso sudaro 2274,85 Eur: 32 nedarbingumo dienos x 83,11 Eur vienos dienos vidutinis užmokestis = 2659,52 Eur - 1550,77 Eur (VSDFV Klaipėdos skyriaus išmokėta ligos išmoka) =1108,75 Eur +166,10 Eur turtinė žala + 1000 Eur neturtinė žala = 2274,85 Eur. Likusioje dalyje (virš 2274,85 Eur) ieškovo Tauragės apskrities VPK ieškinys atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
C. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti C. L. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos.
Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo nekeisti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nukentėjusiojo T. D. civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš C. L., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 156,75 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 75 ct) turtinės žalos atlyginimą dėl nukentėjusiojo T. D. gydymo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įstaigos kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 21730000002484333, „Swedbank“, AB, b.k.73000.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš C. L., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, įstaigos kodas 193180814, naudai 1550,77 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų 77 ct) turtinės žalos atlyginimą. Žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į vieną iš nurodytų banko sąskaitų (įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis „Žalos atlyginimas pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimą“): „Luminor bank“ AB LT584010042403495020; AB SEB bankas LT337044060007740589; „Swedbank“, AB LT777300010129002656, UAB Medicinos bankas LT167230000000691047; AB „Citadele“ bankas LT617290000000691020; AB Šiaulių bankas LT027180300000690001; „Luminor bank“ AB LT462140030002632951.
Civilinio ieškovo Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš C. L., gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, įstaigos kodas 190453332, naudai 2274,85 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimą, priteistą sumą pervedant į Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato banko sąskaitą Nr. LT757044060007823544, esančią AB SEB banke. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.