Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2

2024 m. gegužės 13 d.

nukentėjusiajai V. S., jos atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nukentėjusiajam V. Š., jo atstovei advokatei Lauretai Ulbienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 227¹ straipsnį, 148 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija), paskiriant subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę su turto konfiskavimu;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija), paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę su 150 Lt vertės turto konfiskavimu;

3) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), paskiriant subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, paliekant 3 metų laisvės atėmimo bausmę;

9) Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), paskiriant subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atleistas nuo bausmės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), paliekant 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, paskiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d., Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskiriant subendrintą 7 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi subendrinta bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d., Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d., Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d., Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskiriant subendrintą 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. R. B. 2023 m. liepos 8 d., apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su V. S. elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą, t. y. dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl ko V. S. nukrito ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į šonus bei kitas kūno dalis, tuo padarydamas V. S. poodines kraujosruvas veido, pilvo srityje, ties dešine ir kaire juosmens sritimi, kairio inksto plyšimą su aplinkine kraujosruva, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžius, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, po to, įrėmęs atlenkiamą peilį V. S. į kairį pilvo šoną, pagrasino, sakydamas „tuoj aš tave padursiu“, po to, sugriebęs kaire ranka V. S. plaukus, nupjovė peiliu kuokštą plaukų bei nupjovė V. S. suknelės dešinę petnešą, sakydamas „tu nevaikščiosi“, bei keikė necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, R. B. 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties sudavė V. Š. ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas V. Š. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje, žaizdą kairio antakio srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, R. B. 2023 m. liepos 20 d., apie 5.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), grasino V. S. ir V. Š., kad juos nužudys, sakė, kad nupjaus jiems galvas, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2023 m. liepos 8 d.)

2. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tuo metu su V. S. buvo meilužiai. Kartu negyveno, kartais ji ateidavo pas jį, kartais – jis pas ją. Tuo metu jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno V. Š. ir V. S. Jiems su V. S. buvo įprasta bendrauti, vartojant keiksmažodžius. 2023 m. liepos 8 d. jam paskambino V. S., pasakė, kad eina į parduotuvę pirkti degtinės, klausė, ar jis gali pas ją atvažiuoti. Jis pasiėmė butelį, išsikvietė taksi ir atvažiavo pas ją. Užėjo į kambarį, ji buvo su kaimynu, kurio nepažįsta. V. S. jau buvo gerai išgėrusi. Kartu išgėrė degtinės. Kaimynas su jais pabuvo apie 20 min., išėjo, kai tarp jo ir V. S. kilo barnis. Kaimynui išėjus, jie su V. S. toliau vartojo degtinę, dviese išgėrė daugiau nei litrą. Pamatė ją su suknele, kurios jis jai nepirko, pasakė, kad tos suknelės ji nenešios, ir perpjovė jos petnešą peiliu, kuris buvo ant stalo prie šaldytuvo. To konflikto metu smurto nenaudojo. Paskui jis nuėjo miegoti. V. S. jį pažadino, paklausė, ar turi pinigų, jis pasakė, kad turi ir kad ji nupirktų degtinės arba alaus butelį. Ji nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį, pasakė, kad viskas pas R. Tuomet jis išlipo iš lovos, buvo tik su apatiniais, užėjo pas R. į kambarį, pamatė, kad ji nupirko 3 litrus alaus, o degtinės nenupirko. Grįždamas atgal matė, kad ji stovi prie durų, ir vieną kartą trenkė jai dešinės rankos delnu per veidą. Ji nebuvo nukritusi, sėdėjo koridoriuje, pamatė, kad jai iš nosies nuo spaudimo bėga kraujas. Tai matė ir R. Kai jai sudavė, kraujas nebėgo, pradėjo bėgti praėjus 2–3 min. po smūgio. Matė, kaip ji atsitrenkė koridoriuje į sieną, taip, kaip ir sakė ikiteisminio tyrimo metu. Vėl grįžęs pas R. paklausė, ar turi parūkyti, jis atsakė, kad ne. Nuėjo į V. S. kambarį pasiimti cigarečių, bet buvo užrakinta, jo neleido į vidų, nedavė nei drabužių, nei cigarečių, nei telefono. Pasakė, kad atidarytų duris arba išlauš jas. Pasiskolinęs iš R. kaltą išlaužė duris, priėjo prie V. S., kuri sėdėjo ant kilimo, jai atsistojus vėl trenkė vieną smūgį delnu per veidą. Daugiau jokių smurtinių veiksmų nebuvo. Nepripažįsta, kad sudavė jai į šonus ir į kitas kūno vietas. Paėmė žirkles, bet kadangi jos plaukų nekirpo, pamatęs ant stalo peiliuką, kuriuo nupjovė suknelės petnešą, nupjovė V. S. ir plaukus nuo pakaušio. Peiliuką padėjo atgal. Tai vyko jau išlaužus kambario duris. Plaukus nupjovė, nes jie yra (duomenys neskelbtini) tautybės žmonės ir kai žmonos juos „iškeičia“, nukerpa nuo galvos visus plaukus ir palieka moterį pliką, kad visi (duomenys neskelbtini) žinotų, jog ji yra neištikima vyrui. Tai padarė iš pykčio. Negali paaiškinti, iš kur V. S. atsirado kiti sužalojimai, nurodyti kaltinime. Nenaudojo peilio grasinimui, su savimi peilio neturėjo, nesakė jai „tu nevaikščiosi“. Tuomet nuėjo toliau gerti pas R. Po kurio laiko atėjo pareigūnai, nežino, kas juos iškvietė ir dėl kokių priežasčių. Pareigūnai paprašė, kad jis parodytų rankas, pasakė, kad važiuotų kartu į skyrių, apsirengė ir pareigūnai jį išvežė. Po šio įvykio V. S. nematė.

3. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu su kaltinamuoju jokie santykiai nesieja. Su juo buvo pažįstami nuo 2023 m. kovo mėn., kartu gyveno apie 7–8 mėnesius, adresu (duomenys neskelbtini). Bendro ūkio nevedė ir bendrų planų neturėjo. Paskui susipyko, jis išvažiavo gyventi pas draugą į Vilnių, o ji – pas tėvą. Išsiskyrė likus mėnesiui iki įvykio. Tuo metu bendravo, bet ne artimai. Įvykis buvo liepos 8 d. Tėvas dirbo ir pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), ryte atėjo kaimynas S. Ji tuo metu buvo blaivi. Kaimynas atsinešė butelį degtinės ir jie išgėrinėjo. Buvo likę daugiau nei pusė 0,5 l talpos butelio, kai atvyko R. B., atvažiavo pats, buvo gal šiek tiek išgėręs. Jis kartu su jais pradėjo gerti degtinę. Tarp jos ir R. B. tėvo bute kilo konfliktas, gal dėl to, kad ji nenorėjo su juo artimai bendrauti. Prasidėjus konfliktui kaimynas S. išėjo. Kartu su R. B. nuėjo pas kaimynę R., išgėrė alaus. R. B. pas ją (nukentėjusiąją) norėjo atsigulti miegoti, ji neleido. Prasidėjo konfliktas. Jis nusirengė ir išėjo su apatiniais pas kaimyną cigarečių. Ji neįsileido jo atgal į butą, nenorėjo atidaryti jam durų, todėl R. B. išlaužė spyną. Įbėgęs į kambarį pradėjo ją „daužyti“. Buvo „sudaužyti“ šonai, veidas, inkstas, kojos. Bėgo kraujas iš nosies ir lūpų, buvo daug kraujo. Smūgių buvo daug, daugiausiai smūgiavo rankomis. Konflikto metu buvo nukritusi ant grindų, jis „daužė“ iš šonų. Viskas vyko labai greitai, neskaičiavo, kiek smūgių jai sudavė. R. B. pasakė, kad ji nevaikščios su suknelėmis, į ją niekas nežiūrės ir nupjovė petnešą, rodos, dešinės pusės, bei plaukus gale. Kad nužudys, nesakė. Neprisimena, ką sakė, kai buvo įrėmęs peilį, nuo peilio buvo likę nubrozdinimai. Tą dieną buvo du peiliai – jų peilis buvo medine rankena, o R. B. – atlenkiamas, jį ir naudojo. Jai buvo baisu, jis yra kitos tautybės žmogus, nelabai gerai jį pažinojo. Niekas šių jo veiksmų nematė, namuose buvo tik dviese. Jis perlaužė jos telefoną, kad niekas jai neskambintų. Kaimynai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai pirmą kartą ją atvežė į ligoninę, ji laukė eilėje, niekas nepriėmė, todėl nuėjo pas draugą, kuris gyvena prie oro uosto. Prašė leisti pas jį pernakvoti. Jai skaudėjo šoną ir jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją vėl išvežė. Gulėjo ligoninėje, buvo plyšęs inkstas (8–15 cm), jį norėjo pašalinti, nes negalėjo sustabdyti kraujavimo, buvo daug mėlynių – ant akies, lūpos, kojų, nugaros ir šonų, lūžę X ir XI šonkauliai. Iš ligoninės išrašė 2023 m. liepos 14 d. Labai sunkiai tai išgyveno, nuolat verkė, buvo labai blogai, nenorėjo su niekuo bendrauti. Ilgai kankinosi su šonkauliais. Negalėjo dirbti, nes gijo inkstas, šonkauliai, juos skaudėjo, mėlynės praėjo po 3 savaičių. Turėjo gulėti, daug nejudėti, nes galėjo vėl prasidėti kraujavimas, beveik nėjo į lauką. Jokiose gydymo įstaigose vėliau nesilankė, dėl tolesnio gydymo nesikreipė, vartojo medikamentus nuo skausmo. Šiuo metu viskas yra sugiję. Kai R. B. sulaikė, jai pasidarė ramiau. Gal kai išgeria, R. B. būna agresyvus. Jeigu su juo gerai elgiesi, tada ir jis gerai elgiasi. Tai buvo pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo. Dėl civiliniame ieškinyje prašomos priteisti turtinės žalos nurodė, kad sulaužytą telefoną pirko 2023 m. birželio mėn. kioske Naujininkuose už 100 Eur, pirko jau naudotą, telefono įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Suknelę su tėvu taip pat pirko 2023 m. birželio mėn., ją pirko naują turguje už 30 Eur. Grumtynių metu jai iškrito vienas auksinis auskaras, nerado auksinės grandinėlės. Šiuos papuošalus jai dovanojo. Pažiūrėjo, kiek kainuoja panašūs daiktai, taip nustatė jų vertę. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (t. 1, b. l. 47–49), nukentėjusioji nurodė, kad parodymai yra teisingi. 2023 m. liepos 8 d. jai buvo išsakyti grasinimai, ji neužsirašinėjo, kada jai grasino, dėl to iš pradžių galėjo netiksliai prisiminti.

4. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su tėvu V. Š. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su sugyventiniu R. B. gyvena atskirai, išsiskyrė, nes jis agresyvus ir piktnaudžiauja alkoholiu, jie pažįstami tik apie 4 mėn. 2023 m. liepos 8 d. buvo pas tėvą namuose, kai 8.30–9.00 val. pas ją atėjo kaimynas S., atsinešė butelį degtinės. Apie 9.00 val. į namus atėjo buvęs sugyventinis R. B., jis iš karto pradėjo konfliktuoti. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. R. B. ant jos supyko, kad ji neatsiliepia telefonu, bei priekaištavo, kad ji bendrauja su kaimynu. Kai R. B. pradėjo ant jos šaukti ir įžeidinėti, S. išėjo. Po to R. B. pasakė, kad nori pasilikti jos namuose ir pailsėti. Ji pasakė, kad neleis jam čia pasilikti, ir kai R. išėjo į bendro naudojimo tualetą, ji užrakino duris. Sugrįžęs R. B. pradėjo belstis, liepė jai atrakinti duris. Ji pasakė, kad jo neįleis, jis susirado kažkokį daiktą ir juo pradėjo daužyti duris, sulaužė durų spyną ir pateko į vidų. Jis iš karto trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veidą, ji nukrito ant grindų, R. B. toliau jai smūgiavo į galvą, veido sritį, po to iš viršutinių drabužių kišenės išsiėmęs atlenkiamą peilį įrėmė jį į kairį pilvo šoną ir pasakė „tuoj tave padursiu“, ant pilvo liko įbrėžimai. Sugriebęs jai už plaukų nupjovė peiliu plaukų kuokštą. Taip pat peiliu nupjovė jos dėvimos suknelės petnešą, sakydamas „tu nevaikščiosi“, bei keikė ją necenzūriniais žodžiais. Taip pat jis rankomis sulaužė jos telefoną „Samsung“. Jai gulint ant nugaros R. B. kojomis spardė jai į šonus, kiek tiksliai buvo suduota smūgių, negali nurodyti, nes buvo šoko būsenos. Jai pavyko ištrūkti. Galbūt tuomet kažkas iš kaimynų ją pastebėjo ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai R. B. sulaikė, o jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten nustatė kairio inksto plyšimą su aktyvios ekstravacijos požymiais ir perirenalinio tarpo hematoma, šonkaulių dorsalinių galų lūžius be dislokacijos. Peilis, kuriuo grasino nužudyti, šiuo metu yra pas jos tėvą (t. 1, b. l. 47 49).

5. Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. buvo V. S. sugyventinis, jie gyveno kartu (duomenys neskelbtini), jis (nukentėjusysis) tuo metu buvo nuteistas ir atlikinėjo bausmę. Paskui V. S. atėjo gyventi pas jį. 2023 m. liepos 8 d. įvykio jis nematė, buvo darbe, grįžęs pamatė, kad išlaužtos durys. Kaimyno R. klausė, kur V. S., sakė, jog išvežė į ligoninę. Kitą dieną dukrą pamatė ligoninėje, jai buvo nupjauti plaukai, buvo nubrozdinimai, mėlynės, plyšęs inkstas, negalėjo atsikelti. Lazdynų ligoninėje ji gulėjo apie savaitę ar daugiau, paskui tęsė gydymą. Papasakojo, kad ją sumušė R. B., nes pavydėjo dėl suknelės. Žino, kad jis sulaužė V. S. telefoną „Samsung“, nežino, kada sulaužė, turbūt konflikto metu.

6. Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės mėn. į šį butą atėjo gyventi jo dukra V. S. Dukra su R. B. gyveno nuo 2023 m. vasario mėn. V. S. nedirba, turi priklausomybę nuo alkoholio. Kaimynas R. Z. (R. Z.) jam pasakė, kad 2023 m. liepos 8 d. dienos metu į jo butą užėjo R. B., norėdamas sužinoti, kur yra V. S., nes ši jam nekėlė telefono ragelio. R. B. buvo girtas. R. Z. kartu su R. B. nuėjo pas V. S., ji atidarė duris, bute buvo su kitu kaimynu S. S. buvo atsinešęs butelį degtinės, jiems atėjus, S. išėjo. R. Z. sakė, kad tuomet R. B. spyrė dukrai vieną kartą į veidą, ji išbėgo į bendrą koridorių, ten R. B. rankomis mušė V. S. į veidą, daug kartų spyrė į šonkaulius. Kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Nuvykęs pas dukrą į ligoninę (po įvykio paguldyta Lazdynų ligoninės Urologijos skyriuje, nes jai yra dešinio inksto plyšimas bei sulaužyti šonkauliai), ji papasakojo, kad 2023 m. liepos 8 d., apie 8.00 val., pas ją atėjo kaimynas S., atnešė butelį degtinės. Po to kažkas pabeldė į duris, pagalvojusi, kad tai kaimynas R. Z., atidarė, o ten buvo girtas R. B.. Visi kartu gėrė degtinę. S. išėjus, R. B. nusimovė kelnes ir pasakė, kad liks bute. V. S. liepė jam išeiti, prasidėjo konfliktas. V. S. pažadėjo iškviesti policiją, tačiau jis rankomis sulaužė jos telefoną. Po to R. B. išėjo parūkyti ir ji uždarė buto duris, kad šis negalėtų įeiti. R. B. pradėjo stipriai belsti, durų jam neatidarė, jis išlaužė durų spyną ir iškart spyrė V. S., pargriovė ją ant grindų, peiliu nupjovė kuokštą plaukų bei perpjovė vieną suknelės petnešą. V. S. išbėgo į bendrą koridorių, R. B. rankomis pradėjo mušti ją į įvairias kūno vietas, jai nuo skausmo pritūpus, jis ją pradėjo spardyti. V. S. pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir lūpos. Tuomet pasirodė policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, jis nežino (t. 1, b. l. 64–65).

7. Liudytojas S. R. (R.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kada tai buvo. Grįžo iš baliuko, buvo gerokai išgėręs, turėjo su savimi butelį degtinės ir atėjo pas V. Š. Jis sėdėjo su dukra. Matė, kad jie abu labai sumušti, buvo visi mėlyni. Klausė, kas sumušė, jie sakė, kad nepažįsta to asmens. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. R. duotus parodymus (t. 1, b. l. 68), liudytojas nurodė, kad parodymai yra teisingi, turbūt du kartus buvo pas juos, jis buvo girtas, jam esant niekas nieko nemušė. R. B. lyg ir buvo užėjęs į butą.

8. Liudytojas S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 8 d., apie 9.00 val., užėjo pas V. S., norėjo išgerti kartu su jos tėvu, bet jo nebuvo. Atsinešė su savimi 0,5 l talpos degtinės butelį. Jis buvo išgėręs, V. S. nebuvo girta. Kiek prisimena, ji buvo apsirengusi ryškiai rožinės spalvos trumpa suknele. Abu jie išgėrė 60 ml degtinės. Po maždaug 20 min. kažkas pabeldė į duris, užėjo vyras, prisistatė kaip R. B. Kas jis toks, nežino. Pasiūlė jam kartu išgerti. Paskui jis išėjo, R. B. ir V. S. liko bute. Kas tarp jų vyko, nežino. 2023 m. liepos mėn. pabaigoje užėjo pas V. Š. į svečius, norėjo paprašyti išgerti. Užėjęs pamatė V. S. ir V. Š. sumuštus veidus, jie pasakė, kad sumušė R. B.. Kaip jie buvo sumušti, jis nematė (t. 1, b. l. 68–70).

9. Liudytojas R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kada tai buvo. Jo butas yra tame pačiame koridoriuje, beveik priešais nukentėjusiųjų butą. Viskas prasidėjo nuo to, kad R. B. paprašė plaktuko. Jis kartais irgi kaimynų prašo, nes durys užsitrenkia ir negali atidaryti. Girdėjo, kaip R. B. laužė V. Š. buto duris, galvojo, kad užsitrenkė. Paskui V. S. pabėgo pas jį, R. B. pradėjo daužyti duris ir jo sugyventinė jas atidarė. Kaltinamasis įlėkė ir V. S. taip trenkė iš kojos į veidą, kad jis dar taip nėra matęs. Neprisimena, ar ji nukrito, ar buvo kraujo, bet žino, kad gan smarkiai gavo į veidą. Smūgiavo iš dešinės kojos į kairę ausį, puikiai tą prisimena. Ar ką nors smūgiuodamas sakė, neprisimena. Patvirtina, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73–74), jog R. B. iš karto V. S. dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į veidą, po to jai dešine koja spyrė į veidą, teisingi. Dabar jau praėję daug laiko, sako tik tai, ką tiksliai prisimena. V. S. tada išlėkė iš buto, R. B. – iš paskos. Po to įvykio matė, kad ir V. Š., ir V. S. buvo „sudaužyti“. Jis ne gydytojas, negali pasakyti, kokie tai sužalojimai, tačiau veidai buvo mėlyni. Anksčiau ir jis turėjo priekaištų R. B., nes šis bandė pavogti jo sugyventinės pinigus. Jis irgi gavo fiziškai ir buvo nukentėjęs.

10. Liudytojas S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali tiksliai nurodyti, kada tai buvo, maždaug prieš pusmetį. Išėjo iš savo kambario, gyvena šalia nukentėjusiosios, nuėjo pas kaimyną. Kai išeidinėjo iš jo, pamatė, kad kaltinamasis bando su plaktuku išlaužti duris. Žinojo, kad tame bute gyvena V. S., girdėjo jos balsą. R. B. nieko nesakė, bijojo, nes jis labai agresyvus, jį matydavo anksčiau, žinojo, kad jo toks charakteris. Smurtinių veiksmų nematė. Išėjęs į lauką nusprendė paskambinti Nr. 112. Policijos pareigūnams pasakė, kad R. B. muša V. S., nes yra girdėjęs, kaip ją mušdavo anksčiau.

11. Liudytojas A. S. (A. S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. S. pažįsta apie 20 metų, bendrauja kaip draugai, nepasakytų, kad pažįsta R. B. Kiek žino, jie buvo sugyventiniai, tokie santykiai juos siejo apie pusę metų. 2023 m. liepos 9 d. V. S. pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo naktį. Pasakė, kad ligoninėje jai nesuteikė pagalbos, jai nusibodo laukti ir iš ten išėjo. Pasakė, kad ją sumušė R. B., buvo atvažiavusi policija. Nesakė, kokiu būdu buvo sumušta, nespėjo papasakoti, nes jai buvo bloga. Sulaužytų šonkaulių jis nematė. Tuo metu neatkreipė dėmesio į jos plaukus. Sužalojimų ji jam nerodė. Teismui paskelbus liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 82–84), liudytojas nurodė, kad dėl V. S. plaukų pasakė tyrėja, jis sutiko su tuo, nes žinojo (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių tradicijas, bet tokių parodymų jis nedavė. Nesutinka tik su ta aplinkybe, kad matė nukirptus plaukus.

12. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. pažįsta apie 20 metų, su R. B. ji pragyveno ne daugiau kaip 2 mėn. Kiek žino, jie bendro ūkio nevedė, tik „trynėsi“ kartu. 2023 m. balandžio mėn. V. S. pradėjo gyventi pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), R. B. ten negyveno, bet nuolat ateidavo į svečius. 2023 m. liepos 9 d., apie 2.00 val., pas jį atėjo V. S., ji buvo visiškai girta, pasakė, kad 2023 m. liepos 8 d., R. B. ją sumušus, buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę. Ten jai nusibodo laukti pagalbos, todėl pasišalino ir atėjo pas jį. Ji parodė mėlynes ant savo kūno, jų buvo daug – ant nugaros, šonų. Ar buvo įbrėžimas ant pilvo, jis neprisimena. V. S. paaiškino, kad 2023 m. liepos 8 d. R. B. ją sumušė, rankomis ir kojomis mušė į įvairias kūno vietas. V. S. nekonkretizavo, kiek smūgių jai buvo suduota. Sakė, kad jai sulaužytas šonkaulis ir stipriai sumuštas inkstas bei kad R. B. peiliu nupjovė plaukus. Jis matė ant pakaušio netvarkingai nupjautus plaukus. Po 20 min. jis paskambino Nr. 112, pranešė, kad ji atėjo sumušta ir kad reikalinga medikų pagalba. Netrukus atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, medikai V. S. nuvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 82–84).

13. Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis iš išvaizdos matytas, bet įvykio neprisimena. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. R. duotus parodymus (t. 1, b. l. 86), liudytojas nurodė, kad buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, vyko su kolega M. B.. Atvykę rado visus asmenis viename iš butų, jie buvo girti, ant stalo buvo alkoholis, bute buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Viena moteris paaiškino, kad ją sumušė draugas ar sugyventinis. Vyras, kurį nurodė, kaltę neigė. Moteris aiškino, kad buvo konfliktas, ji neįsileido vyro į namus, jis daužė duris ir ją sumušė. Kiek pamena, ji skundėsi šonkaulių skausmais ir buvo sužalota jos nosis, buvo visa kruvina, laikėsi už kairio šono. Kiek pamena, nebuvo jokio įrankio, ji buvo mušama rankomis arba kojomis. Moteris pareiškimą rašyti atsisakė, todėl ikiteisminį tyrimą pradėjo pagal faktą. Vyrą sulaikė, jis elgėsi ypač agresyviai, manipuliavo medicinos tarnybomis, šaukė, kad jam taip pat reikia medicininės pagalbos, tačiau matėsi, kad medikų pagalbos jam nereikėjo.

14. Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2023 m. liepos 8 d., apie 19.00 val., kartu su policijos pareigūnu M. B. gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus, nukentėjusioji V. S. pasakė, kad ją sumušė jos sugyventinis R. B., kuris irgi buvo įvykio vietoje. Kiek prisimena, ji buvo sumušta, girta, atsisakė rašyti pareiškimą, buvo išvežta į ligoninę, R. B. buvo sulaikytas. Jis buvo girtas, agresyvus, kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 86).

15. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. B. duotus parodymus (t. 1, b. l. 89–91), liudytojas patvirtino jų teisingumą ir nurodė, kad kai atvyko dėl smurto artimoje aplinkoje, rado nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Jie buvo atskirti į atskiras patalpas, kad paaiškintų, kas įvyko. Jo kolega liko su galimai įtariamaisiais, nes bute buvo ne vienas asmuo, o jis pats bendravo su nukentėjusiąja. Iš pradžių ji nenorėjo atskleisti įvykio detalių, buvo pasimetusi. Buvo užduoti kontroliniai klausimai. Kelis kartus paklausus, ji atsakė. Nurodė, kad kitame bute yra smurtu įtariamas asmuo. Ji apibūdino asmenį, pasakė vardą ir pavardę, įtariamasis buvo sulaikytas, tuo metu jis neigė savo veiksmus. Jam buvo nustatytas neblaivumas. Šį asmenį atpažįsta, tai kaltinamasis. Matė ant moters sužalojimus, galimai kraujo pėdsakus ant veido, skundėsi šono skausmais. Neprisimena, ar nukentėjusioji pasakojo aplinkybes, kaip buvo sužalota, iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ji buvo pristatyta į gydymo įstaigą, o įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.

16. Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2023 m. liepos 8 d. dirbo su R. R. Apie 19.30 val. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus bute Nr. (duomenys neskelbtini) rado V. S., R. B., R. Z. bei moterį, vardu R. Kiek prisimena, V. S. buvo girta, labai sumušta. Atsisakė rašyti pareiškimą, nenorėjo sakyti, kas sumušė, paskui pasakė, kad sumušė R. B.. Jis buvo girtas, agresyvus, neprisipažino sumušęs V. S. Kaimynas R. Z. pasakė, kad girdėjo pas V. S. bute Nr. (duomenys neskelbtini) triukšmą bei matė, kaip ji buvo sumušta. R. B. buvo sulaikytas, V. S. išvežta į ligoninę (t. 1, b. l. 89–90).

17. Liudytoja K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena 2023 m. liepos 9 d. iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), kad iš ligoninės pabėgo sumušta draugė. Į iškvietimą vyko su M. K., ten gulėjo moteris, vardo neprisimena, laikėsi už pilvo, nieko nesakė, verkė, buvo akivaizdžiai neblaivi. Jos draugas, vardo neprisimena, pasakojo, kad ją sumušė sugyventinis, nurodė, kad įvykis buvo „įformintas“, sugyventinį išvežė prieš tai buvęs policijos ekipažas kitu adresu, ji buvo pristatyta į Lazdynų ligoninę, bet iš ten pabėgo, nes nesulaukė medikų apžiūros. Paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

18. Liudytojas O. (O.) A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta R. B. apie 10 metų, nes kartu gyveno „čigonų tabore“, adresu (duomenys neskelbtini). V. S. yra jo sugyventinė, su ja gyvena 2 metus, pradėjo kartu gyventi nuo 2022 m. kovo 6 d., adresu Ro(duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 16 d. buvo nuteistas dėl smurto prieš V. S., 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo paleistas iš kalėjimo ir grįžo pas ją. Dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su V. S. ir jos tėvu V. Š.. R. B. nėra V. S. sugyventinis, yra tik pažįstamas, sugyventinis yra jis (liudytojas). Dėl 2023 m. liepos 8 d. bei 2023 m. liepos 19 d. įvykių nieko negali pasakyti, nes tuo metu buvo kalėjime (t. 1, b. l. 98).

19. 2023 m. liepos 8 d. pranešimo apie įvykį kortelė, iš kurios matyti įregistruoto įvykio tipas – smurtas artimoje aplinkoje, įvykio data – 2023 m. liepos 8 d., laikas – 19.22 val., vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Aplinkybės: pranešėjas girdi konfliktą ir muštynes trečiame aukšte, teigia, kad romų tautybės vyras muša savo sugyventinę. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2023 m. liepos 8 d. 23.17 val. smurto artimoje aplinkoje faktas pasitvirtino, nukentėjusioji V. S., (neblaivi, nustatytas 3,45 promilių neblaivumas) dėl patirto fizinio skausmo bei kūno sužalojimų pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Smurtu įtariamas R. B. sulaikytas (t. 1, b. l. 4–8).

20. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. B. 2023 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad smurtą, adresu (duomenys neskelbtini), patyrė V. S., kuriai užfiksuota žaizda veido srityje bei kraujosruva ant kairio šono, nustatytas didelis susijaudinimas ir vengimas bendrauti su pareigūnais dėl akivaizdaus neblaivumo. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų užfiksuoti kraujo pėdsakai. V. S. pasakojo, kad R. B. koridoriuje jai sudavė į galvą bei kairį šoną (t. 1, b. l. 30–34).

21. 2023 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta bendrojo naudojimo koridoriaus atkarpa tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), durų. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ant medinių grindų matyti dėmės, panašios į kraują. Prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ant grindų matyti medinės atplaišos bei išbyrėjęs tinkas (t. 1, b. l. 35–39).

22. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 8 d. 19.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. S. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl šono skausmų ir veido sumušimo. V. S. dėl trauminių sužalojimų buvo nustatytas krūtinės ląstos skausmas. Nurodyta, kad pacientė skundžiasi stipriu kairio šono ir krūtinės ląstos skausmu, matomos hematomos ties kaire ir dešine juosmens sritimi, stebimas kraujavimas iš burnos, teigia, jog sugyventinis sumušė rankomis (t. 1, b. l. 115–116).

23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio A. G. 2023 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 8 d. pristatytas agresyvus R. B., iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai, atsisakė tikrintis girtumą alkotesteriu (t. 3, b. l. 9).

24. 2023 m. liepos 8 d. alkoholio matuoklio parodymai, iš kurio matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 1938626, galioja iki 2023 m. gruodžio 3 d.) V. S. 2023 m. liepos 8 d. 20.16 val. nustatytas 3,45 promilių girtumas (t. 1, b. l. 40–41).

25. 2023 m. liepos 9 d. pranešimo apie įvykį kortelė, iš kurios matyti registruoto įvykio tipas – nusikaltimai asmeniui anksčiau, įvykio data – 2023 m. liepos 9 d., laikas – 2.41 val., vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Aplinkybės: pas pranešėją atėjo pažįstama moteris V. S., sumušta, galimai lūžę šonkauliai, skausmai. Moteris žino, kas ją sumušė, taip pat ji jau buvo Lazdynų ligoninės priėmime, bet iš ten pabėgo. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2023 m. liepos 9 d. 3.10 val. V. S. paaiškino, kad buvo kviesta policija į (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje, ją išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, prabuvusi ten 4 val., nesulaukusi medicininės pagalbos, pasišalino ir atėjo pas draugą. Draugas pakartotinai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją pakartotinai išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 9–10).

26. 2023 m. liepos 9 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės diagnozės pagrindimas, iš kurio matyti, kad V. S. nustatyta klinikinė diagnozė – kairio inksto plyšimas, perirenalinio tarpo hematoma, X-XI šonkaulių dorsalinių galų lūžiai be dislokacijos. Užfiksuota, kad pacientei atvykus matyti daugybinės poodinės hematomos veido ir pilvo srityje, paaiškino, kad 2023 m. liepos 8 d. įvyko buitinis konfliktas su sugyventiniu, kurio metu jis ją spardė ir trankė kumščiais (t. 1, b. l. 128–129).

27. 2023 m. liepos 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. Š. pateikė sulankstomą peilį, kuriuo buvo grasinama V. S. (t. 1, b. l. 136–137).

28. 2023 m. liepos 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. Š. pateikė sulenktą per pusę, sugadintą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“ (t. 1, b. l. 139–141).

29. 2023 m. liepos 14 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti suknelė ir peilis. Nustatyta, kad suknelė yra ryškiai rožinės spalvos, dešinė petnešėlė iš priekio perpjauta. Nustatyta, kad sulankstomas peilis yra apie 16 cm ilgio, peilio rankenos ilgis – 9 cm, geležtės ilgis – 7 cm (t. 1, b. l. 142–148).

30. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2605479-23, iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktos suknelės pažeidimas nugaros dalyje padarytas veikiant tempimo jėgai (plėšiant), o pažeidimas priekinėje dalyje (petnešoje) padarytas pjaunant, įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu arba kitu panašiu objektu (t. 1, b. l. 169–171).

31. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 11 d. specialisto išvada Nr. G 3220/2023(01), iš kurios matyti, kad V. S. nustatyta poodinės kraujosruvos veido, pilvo srityje, ties dešine ir kaire juosmens sritimi, kairio inksto plyšimas su aplinkine kraujosruva, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai, galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulių lūžių bei inksto plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Po nustatytų kūno sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, spardant kojomis, suduodant smūgius kietu daiktu, tiek ir pačiai nukentėjusiajai krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius (t. 1, b. l. 132–134).

32. 2023 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas pavadinimu „ID=92204455649“ (2023 m. liepos 8 d. 19.20 val.), kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112, klausom. P: Klausykit! (duomenys neskelbtini) gal galim į 3-ią aukštą. Ten čiut neužmuša moterį. BPC: Laba diena. P: Sakykit. Noriu iškviesti policiją. (duomenys neskelbtini). BPC: Tai kas ten vyksta? P: Kas vyksta? Žiaurės muštinis. BPC: Tai kas ten su kuo mušasi? P: O ten yra sėdėjęs vyras, (duomenys neskelbtini). <...> BPC: Tai ką jis muša? <...> P: Sugyventinę. <...> BPC: Jūs girdit, kaip pagalbos prašo? P: Jis išlaužė duris, su kaltu išlaužė duris, įėjo pas ją ir ją muša. <...> BPC: Jų butas koks? P: (duomenys neskelbtini). <...> BPC: Supratau. Tai dabar girdit konfliktą? P: Taip ir labai smarkiai. BPC: Supratau. Jūsų vardas pavardė? P: Aš nieko nesakysiu apie save <...> (t. 1, b. l. 100–101).

33. 2023 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 2023 m. liepos 8 d. pareigūnų kūno vaizdo kamerų (angl. body camera) vaizdo įrašai:

33.1. pavadinimu „PSS-20230708-193434UTC+0300.mp4“ (pradžia 19.34 val., trukmė 30:00 min.), kuriame užfiksuota, kaip pareigūnai įėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ten prie stalo sėdi du vyrai ir dvi moterys – R. B. beveik nuogas, dėvi apatines kelnes, girtas, agresyvus, girtas R. Z., girta ir sumušta V. S. bei girta moteris, vardu R. V. S. atsisako rašyti pareiškimą, paaiškina, kad R. B. ją sumušė bute Nr. (duomenys neskelbtini). R. sako, kad nieko negirdėjo, nematė. R. Z. sako, kad girdėjo triukšmą bute Nr. (duomenys neskelbtini), matė, kaip buvo sumušta V. S. Pareigūnai R. B. sulaiko, medikai išveža V. S. į ligoninę;

33.2. pavadinimu „PSS-20230708-193452UTC+0300.mp4“ (pradžia 19.34 val., trukmė 18:04 min.), kuriame užfiksuota, kaip V. S. pareigūnui pasakė, kad ją sumušė R. B., t. y. plikas vyras, esantis tik su apatiniais, ant V. S. šonų ir juosmens srityje matomi sumušimo pėdsakai;

33.3. pavadinimu „PSS-20230708-200434UTC+0300.mp4“ (pradžia 20.04 val., trukmė 22:58 min.), kuriame užfiksuota, kaip R. Z. padeda V. S. apsirengti, ją apžiūri medikai ir nusprendžia vežti į ligoninę;

33.4. pavadinimu „PSS-20230708-201359UTC+0300.mp4“ (pradžia 20.13 val., trukmė 4:02 min.), kuriame užfiksuota, kaip R. B. po sulaikymo yra tarnybiniame automobilyje;

33.5. pavadinimu „PSS-20230708-204900UTC+0300.mp4“ (pradžia 20.49 val., trukmė 6:08 min.), kuriame užfiksuota, kaip R. B. po sulaikymo yra pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (t. 1, b. l. 103–104). 35.1–35.3 punktuose nurodyti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 19 d.)

34. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 19 d. 14.00 val. paskambino V. S., kadangi ji neturėjo telefono, jai jį nupirko, viso yra jai nupirkęs du telefonus. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Maxima“, ten sutiko V. S. su tėvu, išeinančius iš parduotuvės. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, tėvas turėjo paketą alaus. Atsisėdo prie stotelės, pradėjo taikytis su V. S., išgėrė apie 2 l alaus. Grįžo atgal pas save namo ir gavo nuo V. S. žinutę, kad atvažiuotų pas juos. 15.00 val. atvažiavo su degtine, 0,5 l ir 0,7 l talpos buteliais. V. Š. paklausė, ar jis žino, kad jam negalima pas juos lankytis. Jis pasakė, kad žino. V. S. pasakė tėvui „nelįsk, nieko nebus“. Pradėjo gerti. Išėjo į balkoną parūkyti ir išgirdo, kad V. S. pradėjo šaukti ant tėvo. Įbėgo į kambarį ir pamatė, kad V. Š. rankos nuleistos, o V. S. jam sako „kiek kartų aš sakiau, kad man per galvą nedaužytum“. Atsisėdo toliau gerti, atėjo dar vienas asmuo. Gėrė visi kartu. V. Š. pradėjo necenzūriniais žodžiais ant jo kalbėti, įžeidinėti, kilo konfliktas. Konfliktas prasidėjo apie 16.00–17.00 val. V. Š. paklausė „ar žinai, kad V. S. šonkaulius sulaužei“. Apie šonkaulius jis nieko nežinojo. V. Š. sakė, kad už tai, kad sumušė V. S., gaus 7–8 metus. Jis atsakė, kad jeigu jis tai padarė, spręs teismas, už tokias veikas jis jau yra teistas ir už jas „daug neduoda“. V. Š. tada pasakė „aš tave papjausiu“. Jis išėjo į koridorių parūkyti, stovėjo tarpduryje ir sakė „imk peilį ir pjauk“. Jam einant prie V. Š., šis paėmė nuo stalo peilį. V. S. su kartu kambaryje buvusiu vyru atėmė peilį. V. S. pribėgo prie jo (kaltinamojo), sakė, kad negali su tėvu gyventi. Kai stovėjo su V. S. apsikabinęs, nepastebėjo, kaip priėjo V. Š. ir jam trenkė per veidą. Čia viskas ir prasidėjo. Negalėjo mušti rankomis, nes buvo dalyvavęs muštynėse ir rankos buvo sužalotos. Mušė kojomis – iššoko aukštai ir trenkė. Pataikė V. Š. koja į veidą. Smūgiavo į veidą, nes toks stambus žmogus į pilvą nieko nepajaustų. Buvo ne vienas smūgis, jų buvo nemažai. Paskutiniu smūgiu jį „išjungė“. Su V. S. dviese gėrė toliau. Tame bute buvo iki ryto, niekur nebuvo išėjęs. V. Š. ir V. S. taip pat nebuvo išėję iš namų, greitosios medicinos pagalbos, policijos jis nematė. Prisiminė, kad tuo metu vis tik buvo su V. S. išėję į kolektyvinius sodus.

35. Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., į jo butą atėjo išgėręs R. B. Jam buvo laisva diena, todėl su V. S. vartojo alkoholinius gėrimus, įpylė ir R. B. Dėl senų įvykių R. B. su V. S. pradėjo bartis, jis norėjo užstoti dukrą, pasakė, kad R. B. yra apribojimas ir jis bute nepageidaujamas. Tuomet R. B. kojomis jam sudavė apie 7–10 smūgių į galvą, krūtinę, rankas. Buvo visas mėlynas, buvo sužalotas antakis. Dukra norėjo jį užstoti, R. B. griebė jai už plaukų ir smūgiavo, paskui vėl pradėjo jį mušti. Tuo momentu dukra išbėgo pas kaimynę ir paskambino policijai. Atvažiavo policija, R. B. nesuėmė, nežino, kur jis dingo, gal išėjo. Pats atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Naktį iš 2023 m. liepos 20 d. į 2023 m. liepos 21 d. jam buvo bloga, vyko į gydymo įstaigą, jam susiuvo antakį. Iki tol konfliktų tarp jo ir R. B. nebuvo. Dėl R. B. neteko darbo, nes buvo visas mėlynas. Tris savaites turėjo nedarbingumo pažymą, po to jam reikėjo eiti į darbą, bet buvo visas mėlynas, buvo gėda ir todėl į darbą nėjo, jį atleido. Smurto žymės ant veido matėsi daugiau nei mėnesį. Buvo namuose, kol praėjo, jautė skausmą, gydytoja išrašė tepalą nuo skausmo. Dabar viskas gerai, liekamųjų reiškinių nėra, vaistų nuo skausmo nevartoja.

36. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00–23.00 val., su tėvu buvo namuose, buvo jau tamsu. Durys buvo neužrakintos, todėl R. B. užėjo. Jie pripratę nerakinti durų, nes aplink visi savi. Tėvas pasakė, kad ji nenori su juo bendrauti. R. B. atsakė „ji bus mano“ ir vėl prasidėjo. R. B. buvo labai agresyvus, „daužė“ tėvą kojomis, „mojavo“ ir rankomis. Tėvas buvo labai „sudaužytas“, buvo mėlynės, prakirstas lyg ir kairys antakis, „sudaužytas“ žandikaulis, akys. Sužalojimai buvo matomi ilgai, daugiau nei mėnesį buvo nedarbingas. Jiems R. B. sakė, kad nupjaus galvas, nužudys, užmuš. Tėvui sakė, kad „jeigu nenori rasti jos galvą prie namų, pirk jai karstą“. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V. S. duotus parodymus (t. 2, b. l. 11), nukentėjusioji nurodė, kad 2023 m. liepos 19 d. sėdėjo su tėvu ant sofos, atėjo R. B., pradėjo atsiprašinėti, ji pasakė „ne“. R. B. ją pastūmė, tėvas norėjo ją užstoti ir prasidėjo grumtynės. R. B. pradėjo mušti, tėvas norėjo atsistoti, R. B. jam trenkė, tėvas vėl norėjo atsistoti, R. B. vėl jam trenkė. R. B. buvo paėmęs ir peilį, vėl nupjovė jai plaukus, prieš ją taip pat smurtavo. Neprisimena, kodėl tėvas tą dieną 18.35 val. kvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo išgėrusi. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus (t. 2, b. l. 111–113), V. S. nurodė, kad šiuos parodymus prisimena, pradėjus prisiminti, viskas sutampa.

37. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., R. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė jos tėvą, t. y. nemažiau kaip 4 kartus spyrė jos tėvui į veidą, kol tėvas sėdėjo ant sofos. Ji bandė R. B. atitraukti nuo tėvo, tačiau tuo metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą, galvą, pajuto fizinį skausmą, paskui ją rankomis nustūmė ant sofos. R. B. nuo staliuko, kuris stovėjo šalia, paėmė virtuvinį peilį ir nupjovė jai plaukus (t. 2, b. l. 111–112).

38. Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš dalies žino, dėl ko atvyko į teismą – dėl sukelto fizinio skausmo, bandymo susidoroti. Visko neprisimena, po to įvykio darbe buvo nemažai kitų įvykių. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. K. duotus parodymus (t. 2, b. l. 134), liudytojas nurodė, kad bute buvo keturi asmenys – trys vyrais ir moteris. Vienas iš vyrų atsisakė duoti parodymus, sakė, kad nieko nematė. Buvo du nukentėjusieji – vyras ir moteris. Trečias vyras buvo įtariamasis. Kiek prisimena, pas nukentėjusįjį buvo matomos mėlynės ant akių. Teismas gali vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais.

39. Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 8.00 val., pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Bute buvo V. S., jos tėvas V. Š., abiejų veidai buvo sumušti, taip pat kažkoks vyras, kuris atsisakė duoti parodymus, ir R. B.. V. S. ir V. Š. buvo labai girti, atsisakė medikų pagalbos. Jie sakė, kad 2023 m. liepos 19 d. R. B. juos sumušė (t. 2, b. l. 134).

40. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 19 d. 18.41 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas: V. Š.; kvietimo priežastis: prieš kelias minutes R. B. sumušė pranešėją, paėmė jo dukrą V. S. ir išvežė kažkur, ketino žudyti. Nustatyta, kad dėl užpuolimo pacientui skauda galvą, veidą, veidas sutinęs. Paciento teigimu, jį kojomis į galvą sumušė dukros sugyventinis, stebimas nosies bei lūpos patinimas. Į ligoninę vykti atsisakė (t. 4, b. l. 164–165).

41. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 19 d. 22.35 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas: V. Š.; kvietimo priežastis: sumušta, pakartotinis kvietimas. Nustatyta, kad dėl užpuolimo pacientui skauda galvą, veidą, veidas, galva sutinę, sužaloti minkštieji audiniai, kraujavimas. Paciento teigimu, užpuolė dukros sugyventinis, trankė kojomis į veidą, pilvą, nugarą. Galvos ir veido dauginiai sužalojimai, patinimas, hematoma, kraujavimas iš nosies. Pacientas 00.09 val. pristatytas į ligoninę (t. 4, b. l. 166–167).

42. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. D. M. 2023 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 19 d. 23.20 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko į iškvietimą, pagal kurį dienos metu buvo sumušta moteris ir jos tėvas, vietoje išsiaiškino, kad jie pakartotinai susimušė jau po policijos išvykimo. Atvykus nurodytu adresu bute buvo V. S. bei jos tėvas V. Š.. V. S. paaiškino, kad ją ir jos tėvą sumušė R. B.. Kur šiuo metu gyvena R. B., nežino, jis nesutiko su ja išsiskirti taikiai, pradėjo jai grasinti, mušti. 2023 m. liepos 19 d. atvyko pas V. S. bei jos tėvą, sumušė ir išvažiavo, greitąją medicinos pagalbą jiems iškvietė kaimynai. V. S. nustatytas 2,89 promilių girtumas. Greitosios medicinos pagalbos specialistai V. S. ir V. Š. išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (t. 2, b. l. 6).

43. 2023 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. S. nurodė, jog 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., R. B. įsiveržė į bendrabučio kambarį, kuriame gyvena su tėvu, suspardė jos tėvą. Buvo apžiūrėtas kambarys bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Ant spintelės veidrodžio matyti dėmės, panašios į kraują. Prie spintelės stovi du plastikiniai kibirai, ant žalios spalvos kibiro matyti dėmės, panašios į kraują. Ant sofos-lovos padėta patalynė ir pagalvė, ant kurios matyti dėmės, panašios į kraują. Ant šaldytuvo durelių matyti dėmės, panašios į kraują. Prie šaldytuvo ant grindų matyti šviesių plaukų kuokštas (t. 2, b. l. 10–14).

44. 2023 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. Š. nurodė, jog 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., R. B. atėjo į jo kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), ir be aiškios priežasties sumušė jį ir dukrą. Jis sėdėjo ant sofos, kai dukros buvęs sugyventinis R. B. pradėjo mušti jį kojomis į galvą, veidą, šonus, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Dėl to patyrė stiprų fizinį skausmą (t. 2, b. l. 66–67).

45. 2023 m. liepos 20 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra vieno kambario, dešinėje pusėje stovi kopėčios, medinė spinta, ant grindų išmėtyti buteliai, stiklo šukės, už spintos stovi baltos spalvos šaldytuvas, už jo – staliukas. Kairėje kambario pusėje prie durų stovi komoda su veidrodžiu, ant kurio matyti kraujo dėmės. Prie sienos kairėje pusėje yra lova, ant čiužinio matyti kraujo dėmės. Virš lovos ant sienos taip pat matyti kraujo dėmės. Vidury kambario prie lovos stovi stalas, ant jo matyti kraujo dėmės (t. 2, b. l. 98–103).

46. 2023 m. liepos 20 d. alkoholio matuoklio kvitas, iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 (patikra galioja iki 2024 m. sausio 9 d.) 2023 m. liepos 20 d. 00.11 val. V. S. nustatytas 2,89 promilių girtumas (t. 2, b. l. 39–40).

47. 2023 m. liepos 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas (gydytojas otorinolaringologas), iš kurio matyti, kad V. Š. 2023 m. liepos 20 d. 00.17 val. atvyko į ligoninę, jam nustatytos diagnozės: S01.23 Nosies pertvaros žaizda; S01.1 Akies voko ir periokulinės srities žaizda. Pacientas skundžiasi nosies, galvos, krūtinės ląstos skausmais, galvos svaigimu. Paciento teigimu, vakare buvo sumuštas dukros sugyventinio. Taikytas gydymas: dezinfekuoti žaizdos kraštai, oda adaptuota bei susiūta pavienėmis siūlėmis kairiojo viršutinio voko žaizda, sterilus tvarstis. Pavienėmis tirpiomis siūlėmis susiūta nosies pertvara kairėje (t. 4, b. l. 177).

48. 2023 m. liepos 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas (skubiosios medicinos gydytojas), iš kurio matyti, kad V. Š. 2023 m. liepos 20 d., 00.17 val., atvyko į ligoninę, jam nustatytos diagnozės: S00.05 Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas; T54.0 Etanolio toksinis poveikis (t. 4, b. l. 178).

49. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 20 d. 22.44 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas: V. Š.; kvietimo priežastis: vakar sumušė, buvo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, galvos svaigimas. Nustatyta, kad dėl užpuolimo pacientui skauda galvą, veidą, veidas sutinęs, prašo vaistų nuo skausmo. Į ligoninę vykti atsisakė (t. 4, b. l. 168–169).

50. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 21 d. 3.13 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas: V. Š.; kvietimo priežastis: sumuštas pakartotinai. Nustatyta, kad pacientui skauda galvą, veidą, galvos ir veido minkštųjų audinių sužalojimai. Pacientas skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, stipriu bendru silpnumu. 2023 m. liepos 19 d. pacientą sumušė dukros sugyventinis. Traumos metu, paciento teigimu, įvyko sąmonės praradimo epizodas. Pacientas 3.26 val. pristatytas į ligoninę (t. 2, b. l. 84–85; t. 4, b. l. 170–171).

51. 2023 m. liepos 21 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymai, iš kurių matyti, kad pacientas V. Š. 2023 m. liepos 21 d. 3.32 val. atvyko į ligoninę, jam nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Aplink abi akis periorbitaliai, ties kairiu skruostu ir kairio apatinio žandikaulio pusėje poodinės hematomos, minkštųjų audinių patinimas, ties kairiu antakiu susiūta žaizda. V. Š. nurodė, kad jį sumušė pažįstamas asmuo (t. 2, b. l. 58, 59).

52. 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas pavadinimu „ID=92207553815“ (2023 m. liepos 20 d. 7.45 val.), kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112. <...> P: Sakykit. Noriu iškviesti policiją (duomenys neskelbtini). <...> BPC: (duomenys neskelbtini). Kelintas butas? Ar čia namas nuosavas? P: (duomenys neskelbtini) butas. 3 aukštas. <...> BPC: Kas atsitiko? P: Aš su tėvu labai sumušta. Tas R. B.... BPC: Kas jus sumušė, atsiprašau, tėvas? P: Ne, ne. R. B. ir mane, ir tėvą. Jis atvažiuos... <...> BPC: O kas jisai jums toks? P: Jisai buvo mano sugyventinis. BPC: Kur jisai šiuo metu? Vietoje? P: Jis dabar balkone. Prie mūsų, jo... BPC: O kada sumušė? P: Vakar. Šiaip buvau iš ligoninės... <...> BPC: Greitoji pagalba reikalinga jums arba jūsų tėvui? P: Taip. <...> BPC: O policija buvo kviesta? P: Buvo kviesta. BPC: O tai jį išvežė? Policija buvo? P: Jis kada išdaužė mus, jis pabėgo... ir paskui vėl. <...> BPC: Jūsų vardas, pavardė? P: V. S.. BPC: Dabar greitosios nereikia? P: Ne. Dabar jau ne. BPC: Gerai, laukit policiją (t. 2, b. l. 168–169).

53. 2023 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. liepos 19 d. pareigūno kūno vaizdo kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230719-233342UTC+0300“ (pradžia 23.33 val., trukmė 21 min.), iš kurio matyti, kad prie namo laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis. Buto duris atrakina V. S. Ji kalba nerišliai, yra girta, ant jos veido matyti sumušimo požymiai. Butas yra vieno kambario. Ant lovos, kuri stovi kairėje pusėje nuo įėjimo, sėdi sumuštas V. Š. Ant jo veido matyti sumušimo požymiai. V. Š. ir V. S. kalba nerišliai, kategoriškai atsisako važiuoti į ligoninę, atsisako medikų pagalbos. V. S. aiškina, kad jos buvęs sugyventinis R. B. atvažiavo ir pasakė, kad „jeigu negyvensi su manimi, tai užmušiu tavo tėvą“. Dar paaiškino, kad R. B. jai nukirpo plaukus, grasino jai ir jos tėvui, kad nužudys (t. 2, b. l. 170–171). Šis vaizdo įrašas peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu.

54. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada Nr. G 3008/2023(01), iš kurios matyti, kad V. Š. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje, žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose galėjo būti padarytos 1 trauminiu poveikiu į nosies sritį arba po 1 trauminį poveikį į dešinę ir į kairę akį. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairio antakio srityje galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietu-buku daiktu (pvz., kumščiu, koja ar kitu buku daiktu) (t. 2, b. l. 96–97).

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 20 d.)

55. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iš 2023 m. liepos 19 d. į 2023 m. liepos 20 d. nakvojo pas V. S., 4.00 val. pasiėmė gerti degtinę. V. Š. gulėjo ant sofos, kai jį „išjungė“, jis niekur nebuvo išėjęs. 5.00 val. į duris pradėjo „baladotis“. Atėjo V. S. meilužis su buteliu, pamatė, kad V. S. visa „sudaužyta“, pasakė, kad jam reikia į darbą, ir išėjo. Ryte jokio konflikto nebuvo. Praėjus kažkiek laiko, V. S. paėmė iš jo kuprinės pinigus ir nubėgo nupirkti degtinės. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Kai ji grįžo su degtine, jie dar abu su tėvu ją išgėrė. Paskui atvyko policija. Jokių grasinimų nebuvo.

56. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., kai ryte atėjo R. B., ji buvo šoke vėl jį pamačius, neprisimena, ką jis sakė. Pagalvojo, kad vėl gali kažkas prasidėti, todėl nuėjo pas kaimynę ir paprašė, kad jos motina iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Bijojo, kad „sudaužys“ tėvą. R. B. po pirmo karto buvo paskirtas apribojimas, o tada jį jau sulaikė. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V. S. duotus parodymus (t. 2, b. l. 11), nukentėjusioji nurodė, kad šios aplinkybės teisingos, R. B. grasino abi dienas (2023 m. liepos 19 d. ir 2023 m. liepos 20 d.). Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios V. S. duotus parodymus (t. 2, b. l. 111–113), nukentėjusioji nurodė, kad šiuos parodymus prisimena, pradėjus prisiminti, viskas sutampa.

57. Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2023 m. liepos 20 d., apie 5.00 val., į bendrabučio kambarį, kuriame gyvena su tėvu, kai jie miegojo, atėjo jos buvęs sugyventinis R. B., grasino jai ir jos tėvui fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad papjaus, nupjaus jiems abiem galvas, „surasi savo dukrą negyvą ir dar jai nupirksi karstą“. Po to jis išėjo. Apie 7.00–8.00 val. nuėjo pas kaimynę ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, nes bijojo, kad juos tikrai gali papjauti, be to, tėvo savijauta po 2023 m. liepos 19 d. sumušimų buvo pablogėjusi. Bijo dėl savo ir tėvo sveikatos bei gyvybės, mano, kad buvusio sugyventinio grasinimai yra realūs, nes jis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą – jam būdingi smurto protrūkiai (t. 1, b. l. 60–61; t. 2, b. l. 12–14, 111–113).

58. Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d. 5.00 val. R. B. vėl atėjo. Jis pats jam atrakino duris, galvojo, kad atėjo kaimynas. Jis pradėjo grasinti, kad jiems nupjaus galvas, nužudys, dukrą ras prie konteinerio. Kaltinamojo pasakytus žodžius įvertino taip, kad jei jis pažadėjo, tai ir padarys, žino, kad jis daug kartų teistas. V. S. emocinė būklė buvo turbūt tokia pati, ji jo bijo, nes nuolat vyko skandalai, nuolat mušdavo. Kai jį pamato, ji pradeda drebėti. Tuomet dukra iškvietė policiją ir R. B. suėmė. Smurto daugiau nebuvo, tik grasinimai.

59. Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 5.00 val., R. B. vėl atėjo pas juos. Tuo metu jis miegojo ant sofos, dukra miegojo ant grindų. R. B. iškart pradėjo rėkti, kad juos nužudys, nupjaus galvas. Kaip jo dukra išėjo iš kambario ir paskambino Nr. 112, jis nematė. Atvažiavus policijai į ligoninę nenorėjo važiuoti, nes buvo girtas. 2023 m. liepos 21 d. nakties metu iškvietė medikus, nes dėl R. B. sumušimo pablogėjo sveikata (t. 2, b. l. 121–122, 126–127).

60. Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš dalies žino, dėl ko atvyko į teismą – dėl sukelto fizinio skausmo, bandymo susidoroti. Visko neprisimena, po to įvykio darbe buvo nemažai kitų įvykių. Teismui paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. K. duotus parodymus (t. 2, b. l. 134), liudytojas nurodė, kad teismas gali jais vadovautis.

61. Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 8.00 val., pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Bute buvo V. S., jos tėvas V. Š., abiejų veidai buvo sumušti, taip pat kažkoks vyras, kuris atsisakė duoti parodymus, ir R. B.. V. S. ir V. Š. buvo labai girti, atsisakė medikų pagalbos. Jie sakė, kad 2023 m. liepos 20 d. iš ryto atėjęs į butą R. B. pradėjo jiems grasinti, kad užmuš (t. 2, b. l. 134).

62. 2023 m. liepos 20 d. pranešimo apie įvykį kortelė, iš kurios matyti, kad įregistruoto įvykio tipas – smurtas artimoje aplinkoje, įvykio data – 2023 m. liepos 20 d., laikas – 7.48 val., vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Aplinkybės: pranešėjos buvęs sugyventinis R. B. vakar sumušė pranešėją ir jos tėvą. Kol atvažiavo policija, vyras buvo pabėgęs, jam yra apribojimai. Šiuo metu vyras yra vietoje, balkone. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2023 m. liepos 20 d. 14.59 val., atvykus nurodytu adresu, kambaryje buvo V. S., kuri paaiškino, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 5.00 val., į bendrabučio kambarį, kuriame gyvena su tėvu V. Š., atėjo buvęs sugyventinis R. B., su kuriuo negyvena apie mėnesį, grasino jai bei jos tėvui fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad papjaus, nupjaus jiems abiem galvas. V. S. sakė, kad bijo dėl savo ir tėvo sveikatos bei gyvybės, kadangi vakar naktį, t. y. 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., R. B. įsiveržė į bendrabučio kambarį, kuriame gyvena su tėvu, suspardė tėvą, po to rankomis mušė V. S. į įvairias kūno vietas – galvą, veidą, dėl ko patyrė stiprų fizinį skausmą. R. B., paėmęs virtuvinį peilį, jai nupjovė plaukus nuo galvos (t. 1, b. l. 15–21).

63. 2023 m. liepos 20 d. alkoholio matuoklio kvitas, iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 (patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d.) 2023 m. liepos 20 d. 8.27 val. V. S. nustatytas 2,81 promilių girtumas (2t., b. l. 41–42).

64. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Š. D. 2023 m. liepos 20 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 20 d. pristatytas R. B., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvus, sklido stiprus alkoholio kvapas, pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu atsisakė (t. 3, b. l. 16).

65. 2023 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 2023 m. liepos 20 d. pareigūno kūno vaizdo kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

65.1. pavadinimu „PSS-20230720-075553UTC+0300.mp4“ (pradžia 7.55 val., trukmė 18:53 min.), kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai įeina į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra R. B., V. Š., V. S. ir vyras, kuris paaiškino, kad ką tik atėjo į svečius ir nematė, kas sumušė V. S. ir V. Š.. V. S. yra girta, jos veidas sumuštas. V. Š. yra girtas, jo veidas sumuštas, rodydamas į R. B., sako, kad jį sumušė, R. B. tai neigia;

65.2. pavadinimu „PSS-20230720-082036UTC+0300.mp4“ (pradžia 8.20 val., trukmė 21:54 min.), kuriame užfiksuota, kaip V. S. teigia, kad R. B. sumušęs ją ir jos tėvą 2023 m. liepos 19 d., V. Š. patvirtina jos žodžius. Taip pat V. S. teigia, kad 2023 m. liepos 20 d. iš ryto R. B. vėl atėjo pas juos ir žadėjo ją ir jos tėvą nužudyti;

65.3. pavadinimu „PSS-20230720-085806UTC+0300.mp4“ (pradžia 8.58 val., trukmė 1:27 min.), kuriame užfiksuota, kaip R. B. yra sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį;

65.4. pavadinimu „PSS-20230720-101821UTC+0300.mp4“ (pradžia 10.18 val., trukmė 1:27 min.), kuriame užfiksuota, kaip R. B. po sulaikymo yra įsodintas į tarnybinį automobilį (t. 2, b. l. 173–174). 67.1–67.3 punktuose nurodyti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų (2023 m. liepos 8 d.)

23. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, t. y. baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis R. B. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. liepos 8 d. V. S. su kaimynu S. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V. S. ir jos tėvas V. Š., vartojant alkoholinius gėrimus (degtinę), į šį butą atvyko R. B. ir tarp jo bei V. S. kilo konfliktas.

24. Nukentėjusioji V. S. teisme parodė, kad kilus konfliktui ji neįsileido kaltinamojo į butą, todėl šis išlaužė duris ir įbėgęs į kambarį pradėjo ją mušti, sudavė daug smūgių, kiek tiksliai, neskaičiavo, daugiausiai smūgiavo rankomis, ji buvo nukritusi ant grindų, tuomet jis mušė ją iš šonų. Nukentėjusiosios teigimu, buvo sumušti jos šonai, nugara, kojos, veidas, plyšęs inkstas, lūžę X ir XI šonkauliai, veido sritis kraujavo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, tik šiek tiek tiksliau, t. y. kad R. B., išlaužęs durų spyną ir įėjęs į kambarį, iš karto trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko ji nukrito ant grindų, tuomet jis toliau jai smūgiavo į galvą, veido sritį, šonus. Nukentėjusysis V. Š. teisme parodė, kad grįžęs iš darbo pamatė išlaužtas buto duris, o kitą dieną, nuvykęs aplankyti dukrą ligoninėje, matė ant jos kūno kraujosruvas, nubrozdinimus, buvo plyšęs inkstas. Nukentėjusiojo teigimu, dukra jam papasakojo, kad ją sumušė R. B.. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. detaliau apibūdino tai, ką jam pasakojo V. S., t. y. kad R. B. išlaužė durų spyną ir iškart jai spyrė, pargriovė ją ant grindų, rankomis mušė į įvairias kūno vietas, jai nuo skausmo pritūpus, ją spardė. Taip pat V. Š. nurodė ir tai, ką jam apie konfliktą pasakojo kaimynas R. Z., o būtent, kad R. B. vieną kartą spyrė V. S. į veidą, taip pat mušė per veidą rankomis, daug kartų spyrė į šonkaulius. Šias aplinkybes liudytojas R. Z. iš esmės patvirtino ir teisme, nurodydamas, kad būtent iš jo R. B. pasiskolino plaktuką, kuriuo išlaužė nukentėjusiosios buto duris, o jas išlaužęs įlėkė į kambarį ir V. S. vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė per veidą, po to dešine koja spyrė į veidą. Liudytojas S. Š. patvirtino matęs, kaip R. B. bandė plaktuku išlaužti buto, kuriame gyvena V. S., duris, viduje girdėjo jos balsą, todėl nusprendė paskambinti Bendruoju pagalbos telefonu. Iš 2023 m. liepos 8 d. pranešimo apie įvykį kortelės matyti, kad 19.22 val. buvo pranešta apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). BPC pateiktas šio skambučio garso įrašas patvirtina, kad pranešėjas informavo, jog adresu (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės – (duomenys neskelbtini) tautybės „sėdėjęs“ vyras kaltu išlaužė duris, įėjo pas moterį ir ją muša. Į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai R. R. ir M. B., apklausiami liudytojais, parodė, kad ten buvusi moteris (V. S.) paaiškino, kad buvo kilęs konfliktas, ji neįsileido vyro (R. B.) į namus, jis daužė duris ir ją sumušė. Moteris skundėsi šonkaulių skausmais, laikėsi už kairio šono, buvo sužalota jos nosis, ant veido matėsi kraujo pėdsakai. Liudytojas M. B. savo tarnybiniame pranešime yra nurodęs, kad V. S. pasakojo, jog R. B. jai sudavė į galvą bei kairį šoną, buvo užfiksuota žaizda jos veido srityje bei kraujosruva ant kairio šono. Įvykio vietos apžiūros metu prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ant grindų buvo aptiktos dėmės, panašios į kraują, o prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ant grindų – medinės atplaišos bei išbyrėjęs tinkas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos išlaužtos buto durys, akivaizdžiai (vizualiai) sumušta V. S., kuri nurodė, kad ją sumušė R. B., rodė sužalojimus ant savo kūno. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės turinys patvirtina, kad 2023 m. liepos 8 d. 19.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. S. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl šono skausmų ir veido sumušimo. V. S. skundėsi stipriu kairio šono ir krūtinės ląstos skausmu, buvo matomos hematomos ties kaire ir dešine juosmens sritimi, stebimas kraujavimas iš burnos, ji teigė, jog sugyventinis sumušė rankomis. V. S. dėl patirto fizinio skausmo bei kūno sužalojimų buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kaip matyti iš pačios V. S. parodymų, ji iš ligoninės pasišalino, nesulaukusi medicininės pagalbos, ir nuėjo pas savo draugą A. S.. Liudytojas A. S. teisme patvirtino, kad 2023 m. liepos 9 d. nakties metu pas jį atėjo V. S., sakė, kad ją sumušė R. B., jai buvo bloga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas prisiminė, kad V. S. jam rodė kraujosruvas ant savo kūno, jų buvo daug – ant nugaros, šonų, taip pat ji jam aiškino, kad 2023 m. liepos 8 d. R. B. ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sakė, kad jai sulaužytas šonkaulis ir stipriai sumuštas inkstas. Liudytojas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė šias aplinkybes. 2023 m. liepos 9 d. 2.41 val. buvo pranešta, kad adresu (duomenys neskelbtini) pas pranešėją atėjo sumušta jo pažįstama V. S., jai galimai yra lūžę šonkauliai, skundžiasi skausmais. Į įvykio vietą vykusi policijos pareigūnė K. V., apklausta liudytoja, parodė, kad 2023 m. liepos 9 d. vyko į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad iš ligoninės pabėgo sumušta pranešėjo draugė. Liudytojos teigimu, įvykio vietoje gulėjo moteris (V. S.), kuri laikėsi už pilvo, verkė. Jos draugas (A. S.) pasakojo, kad ją sumušė sugyventinis, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Iš 2023 m. liepos 9 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės diagnozės pagrindimo matyti, kad V. S. buvo nustatytas kairio inksto plyšimas, perirenalinio tarpo hematoma, X-XI šonkaulių dorsalinių galų lūžiai be dislokacijos, daugybinės poodinės hematomos veido ir pilvo srityje. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad V. S. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos veido, pilvo srityje, ties dešine ir kaire juosmens sritimi, kairio inksto plyšimas su aplinkine kraujosruva, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai. Tokie sužalojimai, anot specialisto, galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, be kita ko, ir smūgiuojant kumščiais, kas patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą. Iš specialisto išvados matyti, kad V. S. padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunku sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulių lūžių bei inksto plyšimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. B. teisme pripažino V. S. du kartus sudavęs dešinės rankos delnu per veidą. Nepaisant to, kad R. B. neigė smūgiavęs jai į šonus bei į kitas kūno vietas, tačiau jis negalėjo logiškai paaiškinti, iš kur nukentėjusiajai atsirado aptarti kūno sužalojimai, teigė, kad ji atsitrenkė koridoriuje į sieną. Teismo tokia kaltinamojo versija neįtikina, kadangi nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai (kraujosruvos ties juosmens sritimi (tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje), šonkaulių lūžiai, inksto plyšimas) tokiu būdu atsirasti negalėjo. Baudžiamojoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad R. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinės rankos kumščiu sudavė V. S. smūgį į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į šonus bei kitas kūno dalis, dėl ko nukentėjusioji patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus – poodines kraujosruvas veido, pilvo srityje, ties dešine ir kaire juosmens sritimi, kairio inksto plyšimą su aplinkine kraujosruva, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, visumoje kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

25. BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti, tiek konkretų grasinimo turinį, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo.

26. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis R. B. grasino nužudyti nukentėjusiąja ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ir ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

27. Nukentėjusioji V. S. teisme parodė, kad nuosprendžio 69 punkte aptarto konflikto metu R. B. jai buvo įrėmęs savo turėtą atlenkiamą peilį, po ko ant jos kūno buvo likę nubrozdinimai. Taip pat jis pasakė, kad ji nevaikščios su suknelėmis, į ją niekas nežiūrės, ir nupjovė dešinės pusės suknelės petnešą bei jos plaukus, jai buvo išsakyti grasinimai. Nukentėjusiosios teigimu, jai buvo baisu, nes R. B. yra kitos tautybės žmogus, o ji nelabai gerai jį pažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apibūdino R. B. kaip agresyvų asmenį, piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais, bei detalizavo, kad tąkart kaltinamasis iš viršutinių drabužių kišenės išsiėmė atlenkiamą peilį ir įrėmė jį į kairį pilvo šoną, sakydamas „tuoj tave padursiu“, ant jos pilvo liko įbrėžimai. Sugriebęs jai už plaukų, nupjovė peiliu plaukų kuokštą. Taip pat peiliu nupjovė jos dėvimos suknelės petnešą, sakydamas „tu nevaikščiosi“, bei keikė ją necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis R. B. teisme pripažino, kad pamatęs V. S. su suknele, kurios jis jai nepirko, pasakė, kad ji šios suknelės nenešios, ir perpjovė jos petnešą peiliu, taip pat nupjovė V. S. plaukus nuo pakaušio. Nors R. B. neigė grasinęs nukentėjusiajai, tačiau pripažino plaukus ir suknelės petnešą nupjovęs iš pykčio, taip pat pripažino, kad jiems su nukentėjusiąja buvo būdingas bendravimas, vartojant necenzūrinius žodžius. Byloje apklausti liudytojai, pažinoję kaltinamąjį R. B. (R. Z., S. Š.), charakterizavo jį kaip agresyvų, laisvės atėmimo bausmes atlikinėjusį asmenį, linkusį smurtauti, taip pat ir prieš nukentėjusiąją. Įvykio vietoje su juo dirbę policijos pareigūnai (R. R., M. B.) taip pat nurodė, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, manipuliavo specialiosiomis tarnybomis. Kaltinamojo agresyvus elgesys matyti ir iš byloje esančių vaizdo įrašų. Agresyvi pastarojo retorika pasireiškė ir teisiamųjų posėdžių metu, ypač dalyvaujant nukentėjusiajai V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio A. G. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad 2023 m. liepos 8 d. pristatytas R. B. buvo agresyvus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusysis V. Š. pateikė sulankstomą peilį, kuriuo buvo grasinama V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta nukentėjusiosios dėvėta suknelė, kurios dešinės pusės petneša priekinėje dalyje perpjauta. Objektų tyrimo metu buvo nustatyta, kad šis pažeidimas padarytas pjaunant, įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę geležtę, t. y. peiliu arba kitu panašiu objektu. Teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad R. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, įrėmęs atlenkiamą peilį V. S. į kairį pilvo šoną, pagrasino, sakydamas „tuoj aš tave padursiu“, po to, sugriebęs kaire ranka V. S. plaukus, nupjovė peiliu kuokštą plaukų bei nupjovė V. S. suknelės dešinę petnešą, sakydamas „tu nevaikščiosi“, keikė ją necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais, įvertinus prieš nukentėjusiąją jau panaudotą fizinį smurtą, peilio panaudojimo faktą, kaltinamajam būdingą agresyvų elgesį, tai, kad jis praeityje buvo teistas, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, sukeldamas V. S. pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdyti.

28. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi (2023 m. liepos 8 d. 20.16 val. jai nustatytas 3,45 promilių girtumas). Vis tik, teismo vertinimu, šis faktas R. B. kaltės nepaneigia. Sutiktina, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusioji galėjo netiksliai prisiminti tam tikras įvykio detales, nenuosekliai nurodyti įvykių eigą, vis dėlto, iš esmės jos parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl teismas neturi jokio pagrindo jų laikyti nepatikimais.

29. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, tam tikrais žodžiais ir veiksmais jai grasindamas, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, siekė įbauginti nukentėjusiąją, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai nukentėjusiosios sveikatai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 19 d.)

30. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis R. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą.

31. Nukentėjusysis V. Š. teisme parodė, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val., į jo butą atėjo R. B., tarp pastarojo ir V. S. kilo konfliktas, nukentėjusysis pasakė R. B., kad jis šiame bute nepageidaujamas, tuomet R. B. kojomis sudavė apie 7–10 smūgių jam į galvą, krūtinę, rankas, dėl ko jam buvo sužalotas antakis, liko daug kraujosruvų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina jo dukters V. S. parodymai, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00–23.00 val., į jų su tėvu namus atėjo R. B., kilo konfliktas, R. B. buvo labai agresyvus, mušė tėvą kojomis, sudavė ne vieną smūgį, tėvas buvo smarkiai sužalotas, buvo sumuštas jo žandikaulis, akys, daug kraujosruvų, prakirstas lyg ir kairys antakis. Iš esmės analogiškas smurto panaudojimo aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis pripažino, kad tądien mušė V. Š. kojomis, smūgiavo į veido sritį, buvo suduota nemažai smūgių, kol paskutiniu smūgiu nukentėjusįjį „išjungė“. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, 2023 m. liepos 19 d. 22.35 val. pas V. Š. buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kurios specialistai nustatė nukentėjusiojo galvos ir veido dauginius sužalojimus, patinimą, hematomą, kraujavimą iš nosies. V. Š. jiems nurodė, kad jį užpuolė dukros sugyventinis, trankė kojomis į veidą, pilvą, nugarą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2023 m. liepos 19 d., apie 23.33 val., ant V. Š. veido buvo matyti akivaizdūs sumušimo požymiai, abu su V. S. ne kartą nurodė, kad jį sumušė R. B.. Įvykio vietos apžiūros metu kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), ant įvairių paviršių buvo užfiksuoti kraujo pėdsakai. Nukentėjusysis V. Š. 2023 m. liepos 20 d. 00.17 val. buvo pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam nustatyta nosies pertvaros žaizda, akies voko ir periokulinės srities žaizda, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Ligoninėje V. Š. skundėsi nosies, galvos, krūtinės ląstos skausmais, galvos svaigimu, teigė vakare buvęs sumuštas dukros sugyventinio. Jam buvo susiūta kairio viršutinio voko žaizda bei nosies pertvara. Skambučio BPC garso įrašas patvirtina, kad V. S. 2023 m. liepos 20 d. 7.45 val., kviesdama policiją, nurodė, kad vakar R. B. sumušė jos tėvą. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. K., buvęs įvykio vietoje 2023 m. liepos 20 d. ryte, parodė, kad V. Š. tuo metu buvo sumuštas, buvo matomos kraujosruvos ties jo akimis, teigė, kad jį 2023 m. liepos 19 d. sumušė R. B.. Liudytojas S. R. teisme taip pat patvirtino 2023 m. liepos mėn. pabaigoje matęs sumuštą V. Š. veidą, V. Š. ir V. S. jam sakė, kad sumušė R. B.. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad V. Š. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje, žaizda kairio antakio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, anot specialisto, galėjo būti padarytos vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį arba po vieną trauminį poveikį į dešinę ir į kairę akį, poodinė kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, poodinė kraujosruva kairio antakio srityje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Specialisto teigimu, šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant nukentėjusiajam smūgius kietu-buku daiktu (pvz., kumščiu, koja ar kitu buku daiktu), kas patvirtina kaltinime nurodytą nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmą. Teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad R. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje sudavė V. Š. ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, galvą bei kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus – poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje, žaizdą kairio antakio srityje, visumoje kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

32. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, iš kurios matyti, kad greitoji medicinos pagalba pas V. Š. buvo atvykusi ir 2023 m. liepos 19 d. 18.41 val., t. y. iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo. V. Š. tuo metu nurodė, kad prieš kelias minutes jį sumušė R. B.. Nukentėjusioji V. S. teisme negalėjo paaiškinti, dėl ko jos tėvas tuo metu kvietė greitąją medicinos pagalbą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. D. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. liepos 19 d. 23.20 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko į iškvietimą, pagal kurį dienos metu buvo sumušta moteris ir jos tėvas, vietoje išsiaiškino, kad jie pakartotinai susimušė jau po policijos išvykimo. Taigi, akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje ir yra nagrinėjamas šis pakartotinis smurto panaudojimo atvejis, dėl kurio greitoji medicinos pagalba buvo kviesta (dar kartą) 2023 m. liepos 19 d. 22.29 val. ir kuris įvyko, kaip nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu (be kita ko, ir iš karto po įvykio) tvirtina nukentėjusieji, 2023 m. liepos 19 d., apie 22.00 val. V. S., paklausta, iš kur prisimena nusikaltimo padarymo laiką, atsakė, kad tuo metu lauke jau buvo tamsu.

33. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs (2023 m. liepos 20 d. 00.11 val. V. S. nustatytas 2,89 promilių girtumas, 2023 m. liepos 20 d. po 00.17 val. V. Š. nustatytas etanolio toksinis poveikis). Vis tik, teismo vertinimu, šis faktas R. B. kaltės nepaneigia. Sutiktina, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusieji galėjo netiksliai prisiminti tam tikras įvykio detales, vis dėlto, iš esmės jų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl teismas neturi jokio pagrindo jų laikyti nepatikimais.

34. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, smūgiuodamas jam į galvos sritį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai nukentėjusiojo sveikatai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. R. B. patvirtino, kad smūgiavo V. Š. į veidą, nes dėl savo kūno svorio nukentėjusysis smūgių į pilvą nepajaustų. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad smurtauti prieš nukentėjusįjį pradėjo po to, kai šis neva ėmė jį įžeidinėti, grasinti, paėmė peilį, sudavė per veidą, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius kaltinamojo parodymus, todėl teismas neturi jokio pagrindo tikėti šiomis jo nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusieji V. Š. ir V. S. nurodė visai kitokias konflikto kilimo aplinkybes, o būtent R. B. ir V. S. tarpusavio santykius. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jų tarpusavio santykiai tuo metu išties buvo įtempti, nes V. S. nenorėjo artimai bendrauti su kaltinamuoju. Taigi teismas vertina, kad šiuo atveju prieš nukentėjusįjį V. Š. kaltinamasis smurtavo neturėdamas tam jokios priežasties, o ne dėl to, kad nukentėjusysis jį išprovokavo.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (2023 m. liepos 20 d.)

35. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka duomenų, kad kaltinamasis R. B. grasino nužudyti nukentėjusiuosius ir jie turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

36. Nukentėjusioji V. S. teisme parodė, kad 2023 m. liepos 20 d. ryte atėjo R. B., ji buvo šokiruota vėl jį pamačius, neprisiminė, ką jis sakė, bet nurodė bijojusi, kad jis sumuš jos tėvą. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. geriau prisiminė šio įvykio detales ir parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 5.00 val. į bendrabučio kambarį, kuriame gyvena su tėvu, atėjo R. B., kuris grasino jai ir jos tėvui fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad papjaus, nupjaus jiems abiem galvas, „surasi savo dukrą negyvą ir dar jai nupirksi karstą“. V. S. teigimu, ji bijojo dėl savo ir tėvo sveikatos bei gyvybės, manė, kad R. B. grasinimai yra realūs, nes jis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, jam yra būdingi smurto protrūkiai. Nukentėjusysis V. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kad R. B. vėl atėjo 2023 m. liepos 20 d. 5.00 val. ir pradėjo grasinti, kad jiems su dukra nupjaus galvas, nužudys, dukrą jis ras prie konteinerio. Kaltinamojo pasakytus žodžius nukentėjusysis įvertino kaip realius, t. y. jei jis pažadėjo, tai ir padarys, žinojo, kad jis daug kartų teistas. Nukentėjusysis įvardino, kad V. S. taip pat bijo R. B., kai jį pamato, ima drebėti, nes nuolat vyko konfliktai, nuolat smurtaudavo. 2023 m. liepos 20 d., apie 8.00 val., įvykio vietoje buvęs liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. K. patvirtino, kad nukentėjusieji tuo metu jam sakė, jog 2023 m. liepos 20 d. ryte atėjęs į butą R. B. pradėjo jiems grasinti, kad užmuš. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir pranešimo apie įvykį kortelėje bei byloje esančiame vaizdo įraše (pavadinimu „PSS-20230720-082036UTC+0300.mp4“). Byloje apklausti liudytojai, pažinoję kaltinamąjį R. B. (R. Z., S. Š.), charakterizavo jį kaip agresyvų, laisvės atėmimo bausmes atlikinėjusį asmenį, linkusį smurtauti, taip pat ir prieš nukentėjusiąją. Kaltinamojo agresyvus elgesys matyti ir iš byloje esančių vaizdo įrašų. Agresyvi pastarojo retorika pasireiškė ir teisiamųjų posėdžių metu, ypač dalyvaujant nukentėjusiajai V. S.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Š. D. tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad 2023 m. liepos 20 d. pristatytas R. B. buvo agresyvus. Teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad R. B. kaltinime nurodytu metu ir vietoje grasino V. S. ir V. Š., kad juos nužudys, sakė, kad nupjaus jiems galvas, tokiais savo veiksmais, įvertinus jau ne vieną kartą per trumpą laiką prieš nukentėjusiuosius panaudotą fizinį smurtą ir išsakytus panašaus pobūdžio grasinimus, taip pat ir panaudojant peilį, kaltinamajam būdingą agresyvų elgesį, tai, kad jis praeityje buvo teistas, atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, sukeldamas V. S. ir V. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

37. Kaip matyti iš inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių, R. B. yra kaltinamas savo veiksmais sukėlęs nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Vis tik, išsamiai išanalizavus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad kaltinamasis buvo išreiškęs tik grasinimą nužudyti nukentėjusiuosius (be kita ko, ir nupjauti jiems galvas), todėl aplinkybė dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti jų sveikatą yra šalintina kaip neįrodyta.

38. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs (2023 m. liepos 20 d. 8.27 val. V. S. nustatytas 2,81 promilių girtumas, V. Š. taip pat neneigia tuo metu buvęs neblaivus, tai patvirtino ir liudytojas J. K., nukentėjusiojo būsena matoma ir iš vaizdo įrašų). Vis tik, teismo vertinimu, šis faktas R. B. kaltės nepaneigia. Sutiktina, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nukentėjusieji galėjo netiksliai prisiminti tam tikras įvykio detales, vis dėlto, iš esmės jų parodymai sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl teismas neturi jokio pagrindo jų laikyti nepatikimais.

39. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis grasindamas nukentėjusiesiems neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, norėjo sukelti jiems grėsmę, tokiais savo veiksmais juos įbauginti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

29. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. B. padarė keturis baigtus nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Visos nusikalstamos veikos padarytos prieš tuos pačius asmenis, trumpu (dviejų savaičių) laikotarpiu, dvi veikos padarytos vienu metu, abiem nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sutrikdymai, padaryta žala nėra atlyginta. R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje 11 kartų teistas, be kita ko ir už sunkius bei apysunkius nusikaltimus, taip pat už analogiškų smurtinių nusikaltimų padarymą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), ne kartą atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, šias nusikalstamas veikas padarė nepraėjus vieneriems metams nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleistas 2022 m. rugpjūčio 10 d.). R. B. nusikalto, pažeisdamas jam 2023 m. birželio 27 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuria jam buvo uždrausta lankytis nukentėjusiosios V. S. gyvenamojoje vietoje, bendrauti ir ieškoti su ja ryšių. Per paskutinius vienerius metus (iki 2023 m. liepos 20 d.) kaltinamasis 10 kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. B. linkęs nepaisyti nustatytų taisyklių ir įstatymų reikalavimų, nekeičia savo nusikalstamo elgesio modelio, nedaro tinkamų išvadų. Kaltinamasis išsiskyręs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, iki sulaikymo legaliai nedirbo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2023 m. kovo 20 d.), neturi nuoseklios darbinės patirties, visa jo turima darbinė patirtis nesiekia vienerių metų, yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. R. B. turi vieną (duomenys neskelbtini) sūnų, kurį, kaip nurodė posėdžių metu, augina brolis (globėjas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltinamojo asmenybei bus proporcingos laisvės atėmimo bausmės, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2023 m. liepos 8 d.) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2023 m. liepos 20 d.) – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

31. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. B. skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, ir R. B. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Toks bausmių bendrinimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į nuosprendžio 86 punkte aptartas aplinkybes.

I. Civiliniai ieškiniai

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių

1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 1 270,80 Eur už nukentėjusiosios V. S. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų, gydant inksto plyšimą, kaina – 1 270,80 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 139–140). Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 256,31 Eur už nukentėjusiojo V. Š. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš PSDF biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų (skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga, difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, dvi kompiuterinės tomografijos, skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga) kaina – 256,31 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 155–156). Civilinė ieškovė į teisiamąjį posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinius ieškinius palaikė.

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra pagrįsti įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai V. S. nesunkus, o nukentėjusiajam V. Š. – nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo R. B. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji gydyti PSDF biudžeto lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai, iš R. B. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1 270,80 Eur ir 256,31 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistas sumas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nukentėjusiosios V. S. atstovės advokatės J. T. Litvinskienės civilinio ieškinio

3. Byloje pateiktas nukentėjusiosios V. S. atstovės advokatės J. T. Litvinskienės civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 310 Eur turtinei žalai ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 112–116).

4. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo R. B. neteisėtais veiksmais V. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. poodinės kraujosruvos veido, pilvo srityje, ties dešine ir kaire juosmens sritimi, kairio inksto plyšimas su aplinkine kraujosruva, kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai. Iš 2023 m. liepos 9 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės diagnozės pagrindimo kopijos matyti, kad V. S. buvo nustatytas kairio inksto plyšimas, perirenalinio tarpo hematoma, X-XI šonkaulių dorsalinių galų lūžiai be dislokacijos, fiksuotos daugybinės poodinės hematomos veido ir pilvo srityje, rekomenduotas griežtai gulimas režimas, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo kursas, paskirtas medikamentinis gydymas.

Dėl turtinės žalos

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

6. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiosios V. S. patirtą turtinę žalą sudaro nusikalstamos veikos padarymo metu sugadinto mobiliojo ryšio telefono (100 Eur), suknelės (30 Eur) ir papuošalų (grandinėlės (100 Eur) ir auskarų (80 Eur)) vertės. Tai, kad R. B. 2023 m. liepos 8 d., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją ir jai grasindamas, sugadino ir jos telefoną, patvirtina nukentėjusiųjų V. S. ir V. Š. parodymai, kad kaltinamasis savo rankomis jį sulaužė. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. pateikė sulenktą per pusę, sugadintą mobiliojo ryšio telefono aparatą „Samsung“, tokius jo sugadinimus patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (t. 1, b. l. 149). Iš vaizdo įrašo (pavadinimu PSS-20230708-200434UTC+0300.mp4) matyti, kad V. S. ir R. Z. jau įvykio vietoje teigia, kad R. B. sulaužė jos telefoną, nukentėjusioji nurodo turėsianti dėl to pretenzijų, policijos pareigūnas jį apžiūri, telefonas akivaizdžiai sulaužytas. Taip pat baudžiamojoje byloje nekyla ginčas, kad kaltinamasis R. B. sugadino nukentėjusiosios dėvėtą suknelę, t. y. peiliu perpjovė suknelės dešinę petnešą. Tai patvirtina nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai, šios suknelės apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, specialisto išvada. Teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad sulaužytą telefoną pirko 2023 m. birželio mėn. kioske Naujininkuose už 100 Eur, pirko jau naudotą, telefono įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi, suknelę pirko tuo pačiu laikotarpiu turguje naują už 30 Eur. Kaltinamasis šių daiktų vertės neginčijo. Taigi teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis) pripažįsta, kad naudoto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ ir aptariamos suknelės vertės galėjo būti tokios, kokias nurodė nukentėjusioji, šios vertės nėra aiškiai per didelės ar neprotingos, todėl laikytina, jog jos pagrįstos ir įrodytos, kas reiškia, kad dėl mobiliojo ryšio telefono ir suknelės sugadinimo V. S. padaryta 130 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo R. B.. Tai, kad kaltinamasis, jo teigimu, yra nupirkęs V. S. du mobiliojo ryšio telefonus, nepaneigia jo pareigos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstamų veikų padarymo metu sugadinto (ne jo pirkto) telefono vertę.

7. Pažymėtina, kad apie įvykio metu nutrauktą auksinę grandinėlę ir nuplėštą auksinį auskarą yra nurodoma tik nukentėjusiosios atstovės civiliniame ieškinyje, pareikštame 2024 m. vasario 2 d. Nors nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą apklausta, apie šių papuošalų praradimą ji neužsiminė. To ji nenurodė ir įvykio vietoje buvusiems pareigūnams, šios aplinkybės neužfiksuotos ir vaizdo įrašuose. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad grumtynių metu jai iškrito vienas dovanotas auksinis auskaras, nerado dovanotos auksinės grandinėlės, jų vertę nustatė pažiūrėjusi, kiek kainuoja panašūs daiktai. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų pripažinti, kad nukentėjusioji V. S. neteko jos nurodyto turto dėl R. B. nusikalstamų veiksmų. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie šių daiktų vertę (nenurodytos jokios tikslesnės jų charakteristikos, pavyzdžiui, svoris). Taigi, papuošalų vertės (180 Eur) šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti V. S. patirta turtine žala, todėl ši civilinio ieškinio dalis netenkintina.

Dėl neturtinės žalos

8. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

9. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardos teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matoma, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, Nr. 1A-197-616/2021, Nr. 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, Nr. 1A-15-361/2022, Nr. 1A-46-606/2022, Nr. 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, Nr. 1A-666-594/2021, Nr. 1A-557-634/2021, Nr. 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, Nr. 1A-37-843/2022, Nr. 1A-134-935/2022, Nr. 1A-76-576/2023, Nr. 1A-144-1121/2023, Nr. 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000–1 500 Eur) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, Nr. 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000–4 000 Eur) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, Nr. 1A-18-744/2023; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-63-1036/2024, Nr. 1A-20-574/2024, 1A-189-1058/2024).

10. Nukentėjusiosios atstovė, pagrįsdama V. S. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 6 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patyrė netikėtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, šoką, gėdą, įtampą ir baimę dėl ateities, šie jausmai neapleidžia iki šiol, ypač baudžiamojo proceso metu vėl susiduriant su kaltinamuoju, kuris nepripažįsta savo kaltės, nėra atsiprašęs, po įvykio nukentėjusioji buvo ilgai gydoma, negalėjo normaliai judėti, jos veidas buvo sužalotas, buvo sutrikęs miego ritmas, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio ji gydėsi ligoninėje iki 2023 m. liepos 14 d., po to jokiose gydymo įstaigose nesilankė, dėl tolesnio gydymo nesikreipė, buvo plyšęs inkstas, jį norėjo pašalinti, nes negalėjo sustabdyti kraujavimo, taip pat buvo lūžę du šonkauliai ir kraujosruvos ant viso kūno. Šį įvykį ji labai sunkiai išgyveno, nuolat verkė, nenorėjo su niekuo bendrauti, taip pat negalėjo dirbti, nes gijo inkstas, šonkauliai, juos skaudėjo, turėjo gulėti ir daug nejudėti, beveik niekur nėjo iš namų, kraujosruvos išnyko tik po 3 savaičių, vartojo medikamentus nuo skausmo. Šiuo metu viskas yra sugiję.

11. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji V. S. tiek įvykio metu, tiek po įvykio dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, turint omenyje ir tai, kad fizinis smurtas buvo intensyvus, panaudotas jėga įsiveržus į kambarį, lydimas grasinimų susidoroti, taip pat ir panaudojant peilį, ji jautė nerimą ir baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, teko vartoti medikamentus. Pripažintina, kad patirti sveikatos sutrikdymai (inksto plyšimas, šonkaulių lūžiai) neabejotinai pablogino tiek fizinę, tiek psichologinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, tam tikrą laiką buvo sutrikdyta jos įprasta kasdienė veikla, apsunkintas judėjimas. Neabejojama ir tuo, kad dėl kraujosruvų matomose kūno vietose (veido srityje), nupjautų plaukų nukentėjusioji jautė gėdą, buvo apribotas jos bendravimas su aplinkiniais, kadangi kaltinamojo smurtinius veiksmus, o taip pat ir nukentėjusiąją iš karto po jų, matė kaimynai, draugai, ji buvo pažeminta jų akivaizdoje. Vis dėlto teismui nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad V. S. buvo nustatyti negrįžtami liekamieji reiškiniai ar kad jai ateityje bus reikalingas pakartotinis ilgai trunkantis gydymas, kas būtų pagrindu didinti priteisiamą neturtinę žalą, atvirkščiai, nukentėjusioji nurodė, kad stacionare buvo gydoma iki 2023 m. liepos 14 d. (6 dienas), po ko į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, o šiuo metu viskas yra sugiję. Taip pat nėra duomenų, jog V. S. dėl patirto dvasinio sukrėtimo būtų kreipusis į medicinos specialistus, kad ilgą laiką būtų neatsigavusi psichologiškai ar kad jos emocinė pusiausvyra dėl panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. S., pirmiausia, vengė medicinos specialistų pagalbos, nesutiko vykti į gydymo įstaigą, vėliau – iš jos pasišalino, buvo neblaivi, tik antrą kartą pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę buvo hospitalizuota. Baigus stacionarų gydymą, nepaisydama jai gydytojų paskirto tausojančio režimo, nukentėjusioji ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, be kita ko, ir su kaltinamuoju. Nors nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo dirbti, vis dėlto, bylos duomenimis, ji nedirbo ir iki įvykio, nukentėjusiojo V. Š. teigimu, jo dukra nedirba, turi priklausomybę nuo alkoholio. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji pasyviai gynė savo pažeistus interesus pirmosios instancijos teisme, be pateisinamos priežasties neatvyko į keturis teisiamuosius posėdžius, dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, todėl jos kontaktas su kaltinamuoju buvo minimalus.

12. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors R. B. šiuo metu yra suimtas, nedirba, neturi turto, tačiau duomenų, kad jis negali dirbti, byloje nėra, kas rodo, kad kaltinamasis gali dirbti, užsidirbti ir atlyginti padarytą žalą. Vis tik teismas įvertina ir tai, kad R. B. turės atlyginti V. S. patirtą turtinę žalą bei padarytą žalą nukentėjusiajam V. Š., Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o taip pat valstybės išlaidas nukentėjusiųjų atstovių paslaugoms apmokėti.

13. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – V. S. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jos elgesį po patirtų sužalojimų, tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, į nukentėjusiosios būseną įvykio metu, iš kaltinamojo priteistiną kitų sumų dydį, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiosios V. S. atstovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 2 500 Eur.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažįsta, kad taip pat yra pagrįstas nukentėjusiosios V. S. atstovės civilinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, šis reikalavimas turi būti tenkinamas ir ieškovei priteistinos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nukentėjusiojo V. Š. atstovės advokatės Lauretos Ulbienės civilinio ieškinio

15. Byloje pateiktas nukentėjusiojo V. Š. atstovės advokatės L. Ulbienės civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamojo R. B. neteisėtais veiksmais V. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairiame skruoste ir apatinio žandikaulio kairėje pusėje, žaizda kairio antakio srityje. Iš 2023 m. liepos 20 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės ambulatorinių apsilankymų aprašymų kopijų matyti, kad V. Š. buvo nustatyta nosies pertvaros, akies voko ir periokulinės srities žaizda, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Nukentėjusysis skundėsi nosies, galvos, krūtinės ląstos skausmais, galvos svaigimu, jo nosies nugarėlė buvo ryškiai ištinusi, dėl sumušimų asimetriškas veidas, jam buvo susiūta kairiojo viršutinio voko žaizda ir nosies pertvara kairėje, rekomenduota esant skausmui vartoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tausojantis režimas, nepūsti nosies 5–7 dienas, 1–2 savaites riboti fizinį krūvį, 3–4 dienas dėti šalčio kompresus nosies nugarėlės srityje, 10 dienų keisti vatos tamponus, dezinfekuoti žaizdą, 2–3 dienas keisti tvarsčius, saugoti žaizdą nuo vandens, po 7–10 dienų pašalinti siūles.

17. Nukentėjusiojo atstovė, pagrįsdama V. Š. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį – 5 000 Eur, civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą (ilgiau nei mėnesį), buvo emociškai sutrikdytas, pažemintas, sumenkinta jo savivertė, jautė pavojų dėl savo gyvybės, šiuo metu taip pat jaučiasi nesaugus, 3 savaites buvo nedarbingas, vėliau, nepraėjus ryškioms sumušimo žymėms jo veide, toliau nėjo į darbą ir taip prarado darbo vietą, dėl veido sužalojimų jis ilgiau nei mėnesį negalėjo lankytis viešose vietose, kas sumažino jo bendravimo galimybes. Nukentėjusysis V. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis neteko darbo, 3 savaites turėjo nedarbingumo pažymą, po to jam reikėjo eiti į darbą, bet buvo „visas mėlynas“, buvo gėda, todėl į darbą nėjo ir jį atleido. Smurto žymės ant veido matėsi ilgiau nei mėnesį, buvo namuose, kol praėjo, jautė skausmą, gydytoja išrašė tepalą nuo skausmo. Šiuo metu viskas gerai, liekamųjų reiškinių nėra, vaistų nuo skausmo nevartoja. Nukentėjusioji V. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos tėvas buvo smarkiai sumuštas, matėsi kraujosruvos, buvo sužalotas antakis, žandikaulis, akys, tokie sužalojimai buvo matomi ilgai, tėvas ilgiau nei mėnesį buvo nedarbingas.

18. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl V. Š. priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo baudžiamosiose bylose, kai nukentėjusiesiems yra nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 500 Eur iki 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-1058/2023, Nr. 1A-219-851/2022, Nr. 1A-138-1035/2022; Panevėžio apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-148-879/2021, Nr. 1A-198-768/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-106-606/2022; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz., nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023).

19. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis V. Š. tiek įvykio metu, tiek po įvykio dėl patirtų sužalojimų jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, gėdą ir pažeminimą, jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, be kita ko, ir į galvos sritį, sužalotas veidas, taip pat nukentėjusysis neabejotinai jautė nerimą ir baimę, kadangi sulaukė grasinimų nužudyti tiek jį patį, tiek jo dukrą. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo teiginiais, kad po įvykio jis 3 savaites buvo laikinai nedarbingas, buvo sutrikdyta jo kasdienė veikla, apribotos bendravimo galimybės, kadangi sužalojimai buvo visiems matomi (veido srityje). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad po įvykio nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės dar kelis kartus kvietė greitąją medicinos pagalbą (2023 m. liepos 20 d. 22.44 val. ir 2023 m. liepos 21 d. 3.13 val., skaudėjo galvą, veidą, veidas buvo sutinęs, svaigo galva, pykino, prašė vaistų nuo skausmo, buvo pakartotinai pristatytas į gydymo įstaigą, kur 2023 m. liepos 21 d. 3.32 val. pakartotinai nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, aplink abi akis, ties kairiu skruostu ir kairio apatinio žandikaulio pusėje poodinės hematomos, minkštųjų audinių patinimas, ties kairiu antakiu susiūta žaizda). Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų iki šiol galėtų jausti neigiamas pasekmes, kas būtų pagrindas didinti priteistiną neturtinę žalą, atvirkščiai, V. Š. teisme patvirtino, kad šiuo metu viskas gerai, liekamųjų reiškinių neliko. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis vengė vykti į gydymo įstaigą, buvo neblaivus, nepaisydamas jam gydytojų paskirto tausojančio režimo, kitą rytą toliau vartojo alkoholinius gėrimus, be kita ko, ir su kaltinamuoju. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, dėl kokių priežasčių nukentėjusysis neteko turėto darbo. Teismas pažymi, kad tokiu atveju, jei V. Š. dėl savo sveikatos būklės dar negalėjo dirbti, jis turėjo kreiptis į medicinos specialistus dėl tolesnio laikino nedarbingumo taikymo, o ne savavališkai priimti sprendimą neiti į darbą.

20. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nors R. B. šiuo metu yra suimtas, nedirba, neturi turto, tačiau duomenų, kad jis negali dirbti, byloje nėra, kas rodo, kad kaltinamasis gali dirbti, užsidirbti ir atlyginti padarytą žalą. Vis tik teismas įvertina ir tai, kad R. B. turės atlyginti V. S. patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o taip pat valstybės išlaidas nukentėjusiųjų atstovių paslaugoms apmokėti.

21. Taigi teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų visumą, vertinant teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – V. Š. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, po įvykio sutrikdytą darbinę ir kasdienę veiklą, jo elgesį po patirtų sužalojimų, tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, į nukentėjusiojo būseną įvykio metu, iš kaltinamojo priteistiną kitų sumų dydį, pripažįsta, kad šiuo atveju nukentėjusiojo V. Š. atstovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinamas iki 1 000 Eur.

V. Išlaidos nukentėjusiųjų atstovių paslaugoms apmokėti

22. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 11 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-03949 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 914,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių nukentėjusiąją V. S. atstovaujant advokatei J. T. Litvinskienei. Advokatė 2024 m. balandžio 15 d. teisme gautu prašymu prašė priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo. Taip pat teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-03958 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 662,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių nukentėjusįjį V. Š. atstovaujant advokatei L. Ulbienei. Advokatė teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

24. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Nukentėjusiajai V. S. antrinė teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje buvo teikiama nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. balandžio 8 d., nukentėjusiajam V. Š. – nuo 2023 m. rugsėjo 11 d., advokatės J. T. Litvinskienė ir L. Ulbienė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga (5 tomai, 4 nusikalstamos veikos), atstovavo nukentėjusiųjų interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė nukentėjusiųjų vardu civilinius ieškinius, todėl teismas nuosprendžio 109 punkte nurodytas sumas pripažįsta pagrįstomis ir išieškotinomis iš kaltinamojo valstybės naudai.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas

32. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 17 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-04210 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 975,16 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį R. B. ginant advokatui Viktorui Muravskiui.

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, pagal šio straipsnio 2 dalį teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

34. Kaltinamajam R. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad jis šioje baudžiamojoje byloje buvo suimtas. Taigi be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

35. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo, buvo suimtas, pajamų ir turto neturi, turės atlyginti šioje baudžiamojoje byloje priteistus civilinius ieškinius ir išlaidas nukentėjusiųjų atstovių paslaugoms apmokėti, dėl to teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. B. netenkinamas.

VI. Kiti klausimai

66. R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 8 d. 19.50 val. iki 2023 m. liepos 9 d. 14.34 val. (t. 3, b. l. 1–4, 12–13), taip pat nuo 2023 m. liepos 20 d. 9.40 val. (t. 3, b. l. 17–18). Nuo 2023 m. liepos 21 d. jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra išnykę jos paskyrimo pagrindai ir sąlygos. Laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką.

67. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (4 vnt.) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) vokas su mobiliojo ryšio telefono aparatu „Samsung“, vokas su plaukų kuokštu ir vokas su suknele, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 3) lenktinis peilis, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 4) virtuvinis peilis („Rostfrei“), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., grąžintinas teisėtam savininkui – V. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. liepos 8 d.), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2023 m. liepos 20 d.), ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2023 m. liepos 8 d.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. B. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (2023 m. liepos 20 d.), ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 8 d. 19.50 val. iki 2023 m. liepos 9 d. 14.34 val. (vieną dieną), taip pat nuo 2023 m. liepos 20 d. 9.40 val. (vieną dieną) ir suėmimo laiką nuo 2023 m. liepos 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laivės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. S. atstovės advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės civilinį ieškinį ir V. S. iš R. B. priteisti 130 Eur turtinei žalai ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šių sumų, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. atstovės advokatės Lauretos Ulbienės civilinį ieškinį ir V. Š. iš R. B. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš R. B. 1 270,80 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už V. S. gydymą“.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš R. B. 256,31 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už V. Š. gydymą“.

Iš R. B. valstybės naudai priteisti 914,17 Eur turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiosios V. S. atstovė, paslaugoms apmokėti.

Iš R. B. valstybės naudai priteisti 662,08 Eur turėtų išlaidų advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiojo V. Š. atstovė, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių R. B. ginant advokatui Viktorui Muravskiui, iš R. B. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) laikmenas su vaizdo ir garso įrašais (4 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą; 2) voką su mobiliojo ryšio telefono aparatu „Samsung“, voką su plaukų kuokštu ir voką su suknele, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 3) lenktinį peilį, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankį; 4) virtuvinį peilį („Rostfrei“), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – V. Š.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.