- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-198-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16780-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Nuteistasis
- I. T.
- Advokatai
- Paulius Galubickas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovo advokato Pauliaus Galubicko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Iš nuteistosios I. T. buvo priteista A. B. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. I. T. 2020 m. gegužės 1 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), konflikto su A. B. metu, tyčia suduodama medine lazda ne mažiau vieno karto A. B. į dešinę ranką ir galvą, jį sužalojo padarydama muštinę dešinio smilkinio srities žaizdą, tuo nukentėjusiajam A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovas advokatas prašo padidinti A. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. teismas neištyrė ir nepasisakė dėl nukentėjusiojo į bylą pateiktų medicininių įrodymų dėl jo klausos sutrikdymo ir jo prikurtimo, kuriuos sukėlė patirtas sužalojimas. Nukentėjusiajam dėl patirtos galvos traumos ženkliai pablogėjo klausa, nuo sumušimo jis apkurto. Tai patvirtina su civiliniu ieškiniu pateikta ausų daktaro 2020-05-18 pažyma ir kiti išrašai iš med. kortelės. Nukentėjusiajam gydytoja konstatavo ryškų abipusį neurosensorinį prikurtimą abiem ausims. Gyd. L. J. diagnozavo, kad A. B. visam laikui neteko abipusės neurosensorinės klausos. Nepaisant to, kad nusikaltimas kvalifikuotas kaip nesunkus, jo padariniai nukentėjusiojo sveikatai yra labai reikšmingi, nes jis visam laikui prikurto ir neigiamas to pasekmes jaus visą likusį savo gyvenimą;
2.2. Nukentėjusiojo gydymo laikotarpis buvo gana ilgas ir jis vis dar tęstinas, nukentėjusįjį kamuoja nuolatiniai galvos ir rankos skausmai, silpnai funkcionuoja ranka, jo darbingumas yra pablogėjęs. Be šių fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, jis patiria ir psichologinius išgyvenimus, juos patiria ir šalia jo esantys artimieji (ypač sutuoktinė), vyrauja kamuojamas nerimas, nežinia, nemiga, depresyvi nuotaika. Be to, nukentėjusiojo laukia gydymas ateityje. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog priešingai nei apylinkės teismas, vertindamas kaltės veiksnį neturtinės žalos dydžio nustatymo procese ir atsižvelgdamas į kaltininkės turtinę padėtį, nedarbą, nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikį, sumažindamas civilinio ieškinio sumą nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo pateiktus įrodymus ir klaidingai taikė įstatymo normas;
2.3. Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį teismas vertino tik nuteistosios dabartinę turtinę padėtį, tačiau apie ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalą nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji yra jauna, galinti dirbti, nepilnamečius vaikus auginanti su sutuoktiniu, byloje duomenų apie kokias nors jos sveikatos problemas nėra.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo advokato skundą, prokuroras P. Janulis prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl priteistinos sumos dydžio. Teismas neprivalėjo atsižvelgti į nuteistosios veiksmais tiesiogiai nesusijusių susirgimų, tokiu kaip pablogėjusi klausa ar kt.
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo skundą, nuteistoji I. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į įstatyme keliamus reikalavimus bei į teisminę praktiką. Pažymi, jog niekas nesigilino kokia yra iš tiesų A. B. sveikatos būklė: iš byloje pateikto jo sveikatos išrašo nėra aišku, ar jo sveikatos būklė yra jo ankstesnių jo susirgimų išdava, ar nuteistosios veiksmų pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu A. B. atstovas advokatas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
7. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma nukentėjusiajam A. B. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu iš I. T. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog būtent dėl patirtų sužalojimų ir dėl to kilusių neigiamų pasekmių prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, yra teisinga ir proporcinga. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo bei sąžiningumo principus.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.
9. Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistosios I. T. veiksmais nukentėjusiajam A. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl teisėjų kolegijai abejonių, jog nuteistosios veiksmai nukentėjusiajam sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, apeliaciniame skunde akcentuojamus fizinius nepatogumus, nekyla. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, neturtinė žala padaryta žmogaus sveikatai - A. B. sveikata sutrikdyta nežymiai, atsižvelgė į sužalojimų pobūdį, be to, kaip viena iš aplinkybių įvertintos ir nukentėjusiosios gaunamos pajamos, jos šeiminė padėtis. Teisėjų kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo nepripažinti, kad nukentėjusiajam A. B. iš nuteistosios I. T. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į visas aukščiau įvardytas aplinkybes, neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Teisėjų kolegija papildomai pastebi ir tai, jog nėra jokių įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo A. B. liko ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo gyvenimo kokybę, nors su tuo nesutinkama apeliaciniame skunde teigiant, jog A. B. vis dėlto apkurto. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine smilkinio srities žaizda, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jokių duomenų apie skunde nurodomas aplinkybes specialisto išvadoje nėra. Abejonių dėl šių aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla ir dėl to, jog išklausius pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio garso įrašą girdėti, jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B. nekilo jokių nepatogumų duodant parodymus bei atsakinėjant į teisėjos užduodamus klausimus. Be kita ko, A. B. duodamas parodymus ir vertindamas patirtą neturtinę žalą nurodė, jog reikėjo vykti pas psichiatrus dėl to, jog nebegalėjo po įvykio užmigti, jam kilo stresas. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiojo žmona liudytoja I. B. (t. 2, b. l. 22-23). Aplinkybių apie prarastą klausą nenurodė nei vienas iš jų. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, nuo jų nenukrypo, nustatytas neturtinės žalos dydis buvo objektyviai pagrįstas atsižvelgus į šioje byloje individualiai nustatytas aplinkybes, sietinas su nukentėjusiajam kilusiomis pasekmėmis sveikatai ir gyvenimo kokybei. Pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos dydį nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Kadangi apelianto atstovo apeliacinis skundas dėl apeliantui priteistinos neturtinės žalos dydžio pakeitimo atmetamas, apelianto atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovo advokato Pauliaus Galubicko apeliacinį skundą atmesti.