Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.;1.1.8.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2

2020 m. spalio 6 d.

nukentėjusiajam A. B. ir jo atstovui adv. P. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) r., ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. T. 2020 m. gegužės 1 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), konflikto su A. B. metu, tyčia suduodama medine lazda ne mažiau vieno karto A. B. į dešinę ranką ir galvą, jį sužalojo padarydama muštinę dešinio smilkinio srities žaizdą, tuo nukentėjusiajam A. B. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji kalta prisipažino ir parodė, kad gegužės 1 d., jau buvo po pietų, išgirdo, kad kaimynas A. B. eina pjauti žolės, todėl ji ėjo jo prašyti, kad jis nedraskytų jos tvoros, nes važiuodamas žoliapjove pagal tvorą, jos plastmasine dalimi braukia per jos vielinę tvorą, taip ją gadindamas. Eidama pasiėmė apie metro ilgio medinį pagalį. Eidama liepė kaimynui nedraskyti jos tvoros, tačiau jis vis vien pjovė žolę, o praeidamas pro šalį, vis iškeldavo ranką, lyg užsimodamas jai trenkti. Ji iš pykčio turimu pagaliu trenkė į ant kaimyno tvoros kabėjusį užrašą apie piktą šunį. Po to nuėjo paskui žolę prie tvoros pjaunantį kaimyną ir, kai jis užsimojo ranka, jam pagaliu trenkė vieną kartą. Norėjo trenkti į ranką, tačiau pataikė jam į galvą. Tuo metu į lauką buvo išėjusi ir kaimynė B., kuri stovėjo netoliese ir grasino, kad jai bus blogai, kai atvažiuos jos vaikai. Ligonių kasos ir SODROS pateiktus ieškinius pripažįsta visiškai, o nukentėjusiojo pareikšą ieškinį prašo mažinti.

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusiojo parodymais, gegužės 1 d. po pietų savo kieme ruošėsi pjauti su žoliapjove žolę, iš pradžių pasigalando žoliapjovės peilį. Tuo metu atėjo prie tvoros rėkdama kaimynė I. T., kuri šaukė, kad jis negali pjauti žolės prie tvoros, nes neva ją gadina. Jau prieš tai buvo tarp jų konfliktas, kai jis su trimeriu pjovė žolę šalia kaimynės tvoros, tuomet ji buvo iškvietusi policijos pareigūnus, sakydama, kad jis gadina jos tvorą. Atvykę policijos pareigūnai tvorą apžiūrėjo, nufotografavo, tačiau nieko nenustatę išvažiavo. Tačiau jis po to karto su trimeriu žolės prie kaimynės tvoros nebepjauna, kad nekiltų konfliktų. Su žoliapjove kažkaip gadinti jos tvoros negali, nes ji yra su plastmasinėmis apsaugomis. Todėl tą dieną, nors kaimynė rėkavo ir lakstė su mediniu pagaliu palei tvorą, jis, nekreipdamas į ją dėmesio, pjovė žolę. I. T. vienu metu tuo pagaliu trenkdama numušė nuo jo tvoros dekoratyvinį povą ir užrašą apie piktą šunį. Tuo metu į lauką jau buvo išėjusi ir jo žmona. Tačiau jis ir toliau pjovė žolę, o kai su žoliapjove važiuodamas priartėjo prie kaimynės tvoros, ji jam trenkė su rankoje turėtu mediniu pagaliu į galvą, nuo ko nukrito kepurė ir jis šiek tiek kniubtelėjo bei ranka užsidengė galvą. Tada I. T. dar kelis kartus su tuo pagaliu trenkė jam per ranką. Po to apsisukusi nuėjo, o jo žmona iškvietė policijos pareigūnus. Jam nuo smūgio buvo prakirsta galva, taip pat sumušta dešinė ranka. Kadangi pjaudamas žolę abiem rankomis stūmė žoliapjovę, praeidamas pro kaimynę nei karto nebuvo pakėlęs rankos ir prieš ją užsimojęs. Kadangi dėl padarytų sužalojimų buvo nedarbingas ir negalėjo dirbti, todėl prašo tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį tiek dėl turtinės žalos, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo, nes patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti ne tik darbe, bet ir padėti žmonai ūkyje namuose, dėl to įvykio patyrė didelį stresą, dėl ko buvo sutrikęs ir miegas. Pasekmes jaučia iki dabar.

Liud. I. B. parodymais, gegužės 1 d. apie 13-14 val. vyras išėjo į kiemą pjauti žolės. Būdama kambaryje užgirdo triukšmą lauke, todėl išėjo žiūrėti, kas vyksta. Tuo metu vyras pjovė žolę, o kaimynė I. T., laikydama rankose medinį pagalį bei rėkdama, kad jis negali pjauti žolės prie jos tvoros, nes ją gadina, lakstė palei tvorą pirmyn ir atgal. Vienu momentu ji tuo pagaliu nudaužė ant jų tvoros buvusį dekoratyvinį povą ir lentelę su užrašu „Piktas šuo“.Ji dar jai bandė sakyti, ką ji čia daro, kodėl gadina jų turtą, tada pamatė, kaip kaimynė tuo pagaliu šėrė vyrui per galvą, dėl ko jam net nukrito kepurė. Vyras užsidengė galvą ranka, per kurią kaimynė tuo pagaliu dar sudavė kelis kartus ir apsisukusi nuėjo į savo namus. Vyrui buvo prakirsta galva, iš kurios bėgo kraujas, todėl ji išsikvietė pagalbą. Po šio įvykio vyras dėl patirtų sužalojimų negalėjo jai savaitę padėti ūkyje, du mėnesius turėjo nedarbingumo lapelį, ir dabar dejuoja, kad skauda ranka, svaigsta galva. Kaltinamoji sekantį rytą bandė jos atsiprašyti, tačiau ji pasakė, kad reikia atsiprašyti ne jos, bet vyro.

Kaltinamosios kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, be šių parodymų ir jos pačios prisipažinimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: protokolas - pareiškimas (b.l.1, 1 t.), iš kurio matyti, kad A. B. pranešė, jog 2020-05-01 d. apie 14.30 val. kieme (duomenys neskelbtini), bepjaunant žolę, tarp jo ir kaimynės I. T. kilus žodiniam konfliktui, ši, priėjusi prie jų kiemus skiriančios tvoros, medine lazda sudavė jam smūgius į dešinę ranką ir į galvą, taip jam padarydama galvoje žaizdą; apžiūrint įvykio vietą konstatuojama, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur kieme šalia tinklinės tvoros stovi mėlynos spalvos elektrinė žoliapjovė. Kairėje pusėje, šalia minėtos žoliapjovės, ant žvyro matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (b.l.18-23, 1 t.). Iš daiktų apžiūros protokolo (b.l.25-28, 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrėta medinė lazda 68 cm. ilgio, siaurėjančiu galu, abu galai smailėjantys. Iš proceso veiksmo protokolo specialaus priedo (b.l.71-73, 1 t.) matyti, kad liudytoja I. B. pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose matyti žolę pjaunantis jos vyras A. B. ir už tvoros stovinti kaimynė I. T.. Iš specialisto išvados (b.l.79, 1 t.) matyti, kad A. B. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine dešinio smilkinio srities žaizda, sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio į galvos sritį kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2020-05-01 16:33 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš asmens apžiūros protokolo (b.l.80-83, 1 t.) matyti, kad buvo apžiūrimi ant A. B. kūno galvoje ir rankoje matomi išoriniai sužalojimai, kurie užfiksuoti fotonuotraukose.

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl nusikaltimo pagal LR BK 140 str. 1 d. padarymo. Jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji, tyčia suduodama nukentėjusiajam smūgius mediniu pagaliu į galvą ir ranką, taip nežymiai sutrikdė jam sveikatą.

Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisme teigia sudavusi kaimynui tik vieną smūgį pagaliu į galvą, tačiau tokius jos paaiškinimus teismas vertina siekimu sušvelninti savo atsakomybę. Nukentėjusysis tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžios nuosekliai teigė, kad konflikto metu kaimynė lazda jam sudavė vieną smūgį į galvą, o kai dešine ranka ją užsidengė, dar kelis kartus trenkė jam lazda per ranką, taip jį sužalodama. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Kad kaltinamoji kelis kartus trenkė vyrui, teismo posėdyje patvirtino ir apklausta liudytoja I. B.. Kad nukentėjusiajam, be muštinės žaizdos galvoje, buvo konstatuotas ir dešinio dilbio sumušimas, matyti iš specialisto išvados aprašomosios dalies. Rankos sužalojimas buvo užfiksuotas ir atliekant asmens apžiūrą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju suduotų smūgių skaičius padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Taigi, visais virš išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

I. T. praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, šeimoje augina du nepilnamečius vaikus.

Skiriant jai bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, nusikalstamos veikos pasekmes - nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę: neteista, nebausta, nedirba, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jos šeiminę padėtį: šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, į tai, kad teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Todėl jai skirtina bausmė, nesusijusi su areštu ir laisvės atėmimu (LR BK 55 str.).

VSDFV Šiaulių skyriaus ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai yra realūs, pagrįsti byloje pateiktais dokumentais, juos pripažįsta ir kaltinamoji, todėl tenkinami visiškai (LR CK 6.280 str.1 d., 6.290 str. 3 d.).

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1498,41 Eur turtinės ir 10000 EUR neturtinės žalos priteisimo. Tai, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo patyrė 44,99 Eur išlaidų medikamentams, 12,60 Eur už švietimo paslaugas bei 87,02 Eur kelionės išlaidų, patvirtina pateikti dokumentai, šių sumų neginčija ir kaltinamoji, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamosios (LR CK 6.263 str., 6.283 str.). Taip pat nukentėjęs prašo priteisti ir 1353,80 Eur pajamų, negautų dėl to, kad gegužės ir birželio mėnesį turėjo nedarbingumą. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjęs dėl patirto sužalojimo turėjo nedarbingumo pažymą nuo 2020-05-06 iki 2020-06-23 d., t.y. gegužės mėnesį iš 20 darbo dienų nedirbo 18 d.d., o birželio mėnesį – iš 21 d.d. nedirbo 17 d.d. Jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį - 676,90 eurų, todėl už gegužės mėnesį jis negavo 609,21 eurų, o už birželio mėnesį – 575,36 eurų pajamų, iš viso – 1184,57 eurų. LR CK 6.290 str. 1 d. reglamentuoja, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam VSDFV dėl patirto nedarbingumo už visą laikotarpį priskaičiavo 706,79 eurų ligos išmoką, kurią, atskaitę privalomus sumokėti mokesčius, nukentėjusiajam ir išmokėjo, todėl ši suma turi būti įskaitoma į atlygintinos turtinės žalos dydį, todėl neatlyginta nukentėjusiajam padaryta žala šioje dalyje yra 477,78 eurų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies nurodytai sumai.

LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo argumentus, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas, dėl ko jis patyrė fizinius skausmus, turėjo gydytis, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą bei pažeminimą, nepatogumus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamosios tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jos kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, į tai, kad kaltinamoji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, šeimoje augina dar du nepilnamečius vaikus, dėl turtinės padėties jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba 100 procentų (b.l.174-175, 1 t.), į priteistos turtinės žalos dydį.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 1000 EUR (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Iš kaltinamosios išieškotinos nukentėjusiojo patirtos išlaidos atstovo advokato pagalbai apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.).

Iš kaltinamosios išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. T. pripažinti kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant ją dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Priteisti iš I. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 706,79 eurų jos išmokėtos nukentėjusiajam A. B. ligos išmokos, žalos atlyginimą pervedant į Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, įmokos kodas 282, gavėjo kodas 191630323, nurodant, kad mokama pagal Fondo valdybos Šiaulių skyriaus reikalavimą.

Priteisti iš I. T. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 58,49 eurų už nukentėjusiajam A. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b/k 73000.

Priteisti iš I. T. nukentėjusiajam A. B. 622,39 eurus padarytai turtinei ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 907,50 eurų jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš I. T. 11,16 eurų teismo turėtų proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.