Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Vaidos Baranauskienės (toliau – Prokuratūros), nukentėjusiojo Ž. K. ir jo atstovo bei nuteistojo M. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. S., išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

M. L. (toliau – nuteistasis), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- BK 140 straipsnio 1 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apimant ir paskiriant subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime M. L. išbūtas laikas nuo 2019-07-13 iki 2019-09-04 – 54 paros.

Ž. K. (toliau – nukentėjusysis) ieškinys tenkintas iš dalies. Iš M. L. nukentėjusiojo naudai priteista 15752,74 Eur turtinės ir neturtinės žalos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos (toliau – civilinis ieškovas) ieškinys tenkintas pilnai. Iš M. L. civilinio ieškovo naudai priteista 3559,76 Eur turtinės žalos.

Ž. K. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškiniai L. S. atžvilgiu atmesti.

Iš M. L. Ž. K. naudai priteista 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. kartu su L. S., 2019 m. liepos 13 d. apie 02.00 val., atvykę į kolektyvinį sodą priklausantį J. M., adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu sumušė nukentėjusiuosius Š. P. ir Ž. K., t. y. M. L. vieną kartą Š. P. spyrė į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o Ž. K., iš nugaros, sudavė buteliu vieną kartą į galvos kairę momenininę sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą galvos kairėje momeninėje srityje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje spaudžiant smegenis, dešinės galvos smegenų smilkininės skilties sumušimą, taip veikdamas, M. L. tyčia sunkiai sutrikdė Ž. K. sveikatą.

2. Po to kai M. L. sudavė Ž. K. buteliu per galvą ir šis nukrito ant žemės, L. S. pribėgo prie gulinčio Ž. K., papurškė dujų balionėliu į veidą bei vieną kartą spyrė į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, taip veikdamas, L. S. nukentėjusiajam Ž. K. tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4.3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suabejojo N. K. parodymų nuoširdumu. Būdamas įtariamuoju N. K. galėjo duoti parodymus teisinančius savo elgesį, tačiau nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis galėtų būti suinteresuotas duoti melagingus parodymus dėl L. S. atliktų veiksmų.

9. Išteisintojo L. S. gynėja prašė nuosprendį dėl L. S. išteisinimo palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Nukentėjusiojo Ž. K. ir jo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies.

13. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

15. BPK nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti kiekvieną kartą proceso dalyviams abejojant pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-129-495/2020, 2K-119-895/2019). Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų duomenų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neatliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-272-895/2018, 2K-220-689/2018).

Dėl L. S. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

16. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

21. N. K. parodymų kontekste paminėtina, jog bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad N. K. gana aktyviai pats suduodamas smūgius Ž. K. dalyvavo konflikte, todėl gali teikti ir sau palankius parodymus. Toks teismo motyvas laikytinas visiškai nepagrįstu.

22. N. K. atžvilgiu įtariamojo statusas ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikintas. Pirmos instancijos teismo motyvas, jog N. K. aktyviai dalyvavo muštynėse iš esmės prieštarauja logikai, nes dėl N. K. suduotų smūgių Ž. K. fizinio skausmo nejuto, jam dėl to pretenzijų neturi (2 t., b. l. 10-12; 13-15,16; 17-18). Be to faktas, kad N. K. vėliau įgijo liudytojo statusą ir jam buvo panaikintas įtariamojo statusas visiškai neturi jokios reikšmės M. L. ir L. S. nusikalstamų veikų vertinimui.

23. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus bylos duomenis, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek visumą, palyginęs juos tarpusavyje, pripažino neįrodyta, kad L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą Ž. K., tačiau tokios išvados neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje padarytai išvadai ir nurodytiems argumentams nepritartina. Konstatuotina ir tai, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Reikalavimas išsamiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo išvados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

24. Nors skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog N. K. parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai nėra pagrindo sutikti su tokia teismo išvada nes N. K. parodymus patvirtina žemiau aptariami bylos duomenys.

24.2. Garso įraše, pavadinimu IMG_7082, kurį 2020-02-25 nukentėjusysis Ž. K. pateikė USB atmintinėje, yra užfiksuotas pokalbis tarp Ž. K. ir N. K.. Pokalbio metu N. K. patvirtina, jog sakė tyrėjai, kad matė, kaip M. L. trenkė iš butelio Ž. K. per galvą ir, jam nukritus, prie gulinčio Ž. K. pribėgo L. S., papurškė dujų ir spyrė į galvą. Pokalbio metu Ž. K. kelis kartus prašo N. K. nekeisti duotų parodymų ir nebijoti. N. K. atsako: „kad ir kaip mane reketuotų, daužys, bet be šansų, kad keisčiau“ (2 t., b. l. 57-60).

24.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 799/2019 (05) nurodyta, kad Ž. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda galvos kairėje momeninėje srityje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje spaudžianti smegenis, dešinės galvos smegenų smilkininės skilties sumušimu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 2 trauminiais poveikiais, galimai kumščiais, spiriant, kėde, buteliu ar pan. Sužalojimų, padarytų stiklo šukėmis, nenustatyta. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį, sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito. Kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje spaudžiantis smegenis, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 78-79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1322/2019 (05) nurodyta, kad Ž. K. nustatyta muštinė žaizda galvos kairėje momeninėje srityje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje spaudžiantis smegenis, dešinės galvos smegenų smilkininės skilties sumušimas yra vienas ir tas pats sužalojimas, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu į galvos kairę momeninę sritį. Ž. K. juntami skausmai apatiniame žandikaulyje (kairėje pusėje), sutrikusi klausa kairėje ausyje ir abiejų akių skausmai, jautrumas į šviesą yra subjektyvaus pobūdžio nusiskundimai ir nurodyti jų priežastį, turimais medicinos dokumentų duomenimis, nėra galimybės. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 85).

Taigi, sužalojimas nustatytas Ž. K. , t. y. poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagal nustatytų sužalojimų pobūdį, buvo padaryta neužilgo po smūgio buteliu. Vertinant jau aptartus liudytojų parodymus, akivaizdu, jog objektyviai nėra kitų konflikto dalyvių, kas be L. S. galėjo gulinčiam nukentėjusiam suduoti smūgį.

25. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, L. S. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme. Jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors teigė, jog jis pats smūgių niekam nesudavė ir nukentėjusiojo nematė, tačiau tokie parodymai paneigti remiantis liudytojų K. B. parodymais, kuri tikino mačiusi L. S. prie gulinčio nukentėjusiojo ir N. K. parodymais, kuris nurodė matęs kaip to, kai M. L. sudavė Ž. K. buteliu per galvą ir šis nukrito ant žemės, L. S. pribėgo prie gulinčio Ž. K., papurškė dujų balionėliu į veidą bei vieną kartą spyrė į galvą.

26. Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo nepagrįstai pašalinta, kad M. L. Ž. K. sumušė kartu su L. S.. Byloje surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių L. S. kaltę. Nors kaltu neprisipažino, tačiau tai vertinama, kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

27. Įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, skundžiamo nuosprendžio motyvus teisėjų kolegija sutinka su Prokuratūros bei nukentėjusiojo apeliaciniais skundais ir konstatuooja, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neargumentuotai suteikė didesnę reikšmę L. S. parodymams ir jo kaltės nepripažinimui, todėl nepagrįstai L. S. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

28. Šioje byloje nustatyta, kad L. S. kartu su M. L., 2019 m. liepos 13 d. apie 02.00 val., atvykęs į kolektyvinį sodą priklausantį J. M., adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu sumušė nukentėjusįjį Ž. K., t. y. M. L. suduodant Ž. K. buteliu per galvą ir šiam nukritus ant žemės, pribėgo prie gulinčio Ž. K., papurškė dujų balionėliu į veidą bei vieną kartą spyrė į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, taip veikdamas, nukentėjusiajam Ž. K. tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. L. S. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

29. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę L. S., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytais bausmių skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas aplinkybes.

30. L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. K. sveikatą, jo padaryta veika yra tyčinė, baigta. L. S. neteistas (8 t., b. l. 28-29), baustas administracine tvarka (8 t., b. l. 23-27), psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (8 t., b. l. 33), nedirba (8 t., b. l. 21-22). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nesiėmė priemonių nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti – neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino žalos, ir prieina prie išvados, kad L. S. už nesunkų nusikaltimą, vadovaujantis BK 54 straipsniu, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nes įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad paskyrus šios rūšies bausmę bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę, teismas, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į visas bylos aplinkybes, į tai, jog nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad L. S. skirtina trumpesnė laisvės apribojimo bausmė nei numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis - 7 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant L. S. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Darydamas šią išvadą, teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė ir įpareigojimai būtų proporcingi baudžiamojo įstatymo pažeidimui, L. S. asmenybei ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-350/2020).

Dėl nuteistojo M. L. skundo

31.1. 2019-07-14 apklausos metu M. L. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis nebuvo šitame įvykyje ir nieko nežino apie šį įvykį. Nukentėjusiojo Ž. K. nepažįsta. Jo pavardė girdėta, tačiau jo paties, kaip jis atrodo, nepažįsta. 2019-07-12 jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Į jokius kolektyvinius sodus jis nevažiavo. Jokiose muštynėse jis nedalyvavo (7 t., b. l. 67-69).

31.2. 2019-07-15 M. L. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo davė analogiškus parodymus (7 t., b. l. 100-102).

31.3. 2019-08-08 M. L. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo parodė kad įvykio vietoje buvo. Atvažiavo tik šiaip sau pabūti. Jis iš butelio niekam nesudavė, pats nieko nemušė. Kai atvažiavo prie laužo, neturėjo jokių butelių. Tuos butelius mėtė kažkas iš (duomenys neskelbtini). Jis pats nematė, kas atsitiko nukentėjusiam (7 t., b. l. 106-109)

31.4. 2020-05-15 apklausos metu M. L. parodė, kad pasinaudodamas savo teise, šiuo metu parodymų neduos, juos duos teisme. Laikosi tų parodymų, kuriuos davė teisme (7 t., b.l. 74-75).

32. Taigi, nuteistasis M. L., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme nebuvo nuoširdus, keliamos versijos nuolat keitėsi, aplinkybių tikslinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl darytina išvada, jog nuteistojo M. L. parodymai yra prieštari ir priešingai nei teigia nuteistasis, negali būti laikomi patikimu bylos įrodymu. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai ir sprendžia, jog šiuo atveju, M. L. parodymai vertinami kritiškai ir laikytini siekiu bet kokia kaina išvengti baudžiamosios atsakomybės.

33. Skundu teigoama, jog iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad konfliktas tarp jaunuolių prasidėjo būtent dėl Š. P. suduoto labai pavojingo smūgio alkūne į galvos sritį. Pažymima, jog Š. P. yra tituluotas bokso čempionas. Teismo posėdžio metu šis asmuo melavo teismui, kad jis nesportuoja jokių kovinių sporto šakų, dėl to nuteistasis prašo informuoti prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį Š. P. atžvilgiu.

34. Atsakant į šią skundo dalį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2019-12-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis Š. P. iš pateiktų fotonuotraukų atpažįsta nuotraukoje Nr. 4 asmenį, kuris buvo 2019-07-13 02:00 val. kolektyviniame sode, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo atvykęs provokavo, įžūliai bendravo, sakė „Pisk nachui“ bei purškė dujas į akis. Nuotraukoje Nr. 4 yra V. J. (1 t., b.l. 190-198, 199). Taigi, analizuojamas konfliktas pasak įvykio dalyvių kilo dėl to, kad M. L. su draugais į kolektyvinį sodą atvyko nekviesti ir elgėsi gana įžūliai, nemažą reikšmę konfliktui kilti turėjo nukentėjusiojo Š. P. veiksmai konflikto pradžioje. Muštynės prasidėjo nuo „pasiuntimo“. Nukentėjęs Ž. K. su Š. P. ir U. G. stovėjo prieš tris, kai Š. P. trenkė V. J., pirmas dujų papurškė M. L.. Taigi, konfliktą iniciavo ne Š. P..

35. Antra, nors nuteistasis skunde teigia, jog Š. P. yra profesionalus bokso kovotojas ir tai anot nuteistojo užtraukia Š. P. baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą, kadangi teisme jis neigė sportuojantis kovinius sportus, tačiau tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Š. P. būtų bokso sporto profesionalas, tokių duomenų nepateikia ir pats nuteistasis. Nors sutiktina, kad internete galima rasti informacijos apie Š. P. dalyvavimą bokso čempionate, tačiau pateikti 2012 m. duomenys, taigi nuo paskutiniųjų įrašų apie Š. P. dalyvavimą bokso čempionate praėjo beveik 10 metų. Akivaizdu, jog, tai kad Š. P. profesionaliai sportavo bokso sportą prieš beveik dešimtmetį, nesuteikia pagrindo jo kaltinti dėl melagingų parodymų davimo.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog duodamas parodymus teisme M. L. nurodė, kad matė, kaip V. J. kažkas sudavė, bet nematė kas, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad Š. P. trenkė V. J.. Tačiau iš nustatytų faktinių bylos duomenų pats nuteistasis M. L. Š. P. spyrė vieną kartą į pilvą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog Š. P., kaip buvęs bokso kovotojas kilusio konflikto metu išskirtinais smurtiniais veiksmais būtų puolęs nuteistuosius. Nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad Š. P. naudojo specialiuosius kovinius veiksmus, kurie draudžiami naudoti už bokso sporto ringo ribų, todėl skundo teiginiai sietini su Š. P. kovinių sportų patirtimi atmetami, kaip nepagrįsti.

37. Anot nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu, ekspertui nebuvo užduotas klausimas ar sužalojimas Ž. K. galėjo būti padarytas metant butelį, o tai rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ne tik darė psichologinį spaudimą N. K., bet ir šališkai rinko tik nuteistąjį teisiančius įrodymus. Šis skundo teiginys neatitinka realių bylos duomenų. Ekspertas R. Ž. paaiškino, kad apžiūrėjo nukentėjusįjį Ž. K. ir nustatė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą galvos kairėje momeninėje srityje su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalu kairiame galvos smegenų pusrutulyje spaudžianti smegenis, dešinės galvos smegenų smilkininės skilties sumušimu. Tokį sužalojimą galima padaryti kumščiais, spiriant, kėde, metant butelį iš 3, 5 ar 10 m atstumo ir pataikant į galvą. Taigi, nėra jokio pagrindo netikėti eksperto išvada, jog nustatytas sužeidimų pobūdis galėjo būti padarytas metant butelį į nukentėjusį asmenį.

39. Kaip jau buvo minėta, įvykio dalyvių teigimu konfliktas kilo dėl to jog grupelė vaikinų atvyko į kolektyvinį sodą nekviesti. Smurtinio pobūdžio fizinis kontaktas tarp jaunuolių kilo po to kai nukentėjęs Ž. K. su Š. P. ir U. G. stovėjo prieš tris asmenis, kai Š. P. trenkė V. J., tuomet bpirmas dujų papurškė M. L.. Pritartina, jog smūgiavimas į V. J. galvą, laikytinas pavojingu ir nepriimtinu fizinės jėgos panaudojimu, tačiau nagrinėjamu atveju netiriamos V. J. sužalojimo aplinkybės, nes byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis).

40. Anot nuteistojo skundo nei vienas asmuo nepatvirtino bei neatpažino iš veido asmens, kuris buteliu neva sužalojo Ž. K., priešingai ir Ž. K. ir N. K. paaiškino, kad asmens sudavusio buteliu per galvą Ž. K. veido jie nematė, visi atvykę asmenys buvo apsirengę tamsiai, taip pat buvo prastas matomumas, todėl nėra galimybės tiksliai identifikuoti kuris asmuo sudavė smūgį nukentėjusiam. Šie skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Nors nuteistasis M. L. skundu siekia paneigti savo kaltę, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai teigė esantis nekaltas ir nesuprantantis dėl ko jį nuteisė, tačiau jo kaltė laikoma pilnai įrodyta.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. L. padarė būtent BK 135 straipsnio 1 dalyje bei BK140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

42. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamas veikas buvo grindžiama ne tik nukentėjusiųjų Ž. K. ir Š. P. nuosekliais parodymais, bet ir juos patvirtinančiais kitais bylos įrodymais, t. y. liudytojų parodymais, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvadomis bei kita rašytines bylos medžiaga.

42.1. Tarp Ž. K. parodymų, teiktų posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, nėra prieštaravimų, jis nurodė tuos pačius asmenis, buvusius prieš šašlykinės ugnį, taip pat nurodė atpažinęs jam buteliu per galvą trenkusį asmenį - tai M. L. (2 t., b.l. 10-12; 13-15,16; 17-18). Tarp Š. P. parodymų, teiktų posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nėra prieštaravimų, jis nurodė, kad M. L. išsiskyrė pagal stotą ir buvo su kepure, aiškiai jį atpažino, M. L. jam spyrė ir dėl spyrio į pilvą jis patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 177-178; 179-181,182).

42.2. Kaip jau buvo minėta ankščiau, liudytojas N. K. nurodė, kad matė, kaip M. L. nukentėjusiajam Ž. K. trenkė šampano buteliu per galvą. Kai Ž. K. nuo smūgio buteliu pargriuvo, matė, kaip pribėgęs L. S. spyrė Ž. K.. Iš 2020-03-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas N. K. parodė vietą, kurioje M. L., paėmęs butelį į dešinę ranką ir užsimojęs, iš viršaus trenkė Ž. K. per galvą. Negali tiksliai pasakyti, kur tiksliai stikliniu buteliu sudavė M. L., ar į dešinę pusę, ar į kairę pusę, tačiau mano, jog galėjo suduoti į kairės galvos pusės viršutinę dalį. Po suduoto smūgio Ž. K. kniūbsčias krito ant žemės, veidu į žemę. Ž. K. gulint, pribėgęs L. S. papurškė dujų balionėliu ir vieną kartą koja spyrė gulinčiam Ž. K. į galvą (4 t., b. l. 182-184, 185-188). Paminėtina, kad teisėjų kolegija atmeta M. L. gynybos teiginius, kad N. K. parodymai nepatikimi, nes jo dėdė M. K. yra draugas su Ž. K.. Ši aplinkybė mažareikšmė ir bylos vertinimui nedaro jokios įtakos.

42.3. Liudytoja M. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad „kiek matė, arčiausiai Ž. buvo N. ir M.“. Nors liudytoja pati ir nematė, kas sudavė smūgį buteliu Ž. K., darytina išvada, kad N. K. galėjo matyti tą smūgį, nes jis buvo netoli M. L. ir Ž. K. (3 t., b. l. 50-52).

42.4. Nukentėjusysis Ž. K. nurodė, kad jam buteliu smūgiavo asmuo užsidėjęs kepurę. Š. P. nurodė, kad M. L. buvo vienintelis asmuo su kepure. Atmetami M. L. gynybos argumentai, kad be nukentėjusiųjų niekas nematė M. L. su kepure. Liudytoja A. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „M. ant galvos tą vakarą užsidėjęs buvo kepuraitę su snapeliu, tamsios spalvos“ (3 t., b. l. 185-187). Liudytojas U. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „kitą vaikiną, kuris buvo aukštesnis už pirmą, matė pirmą kartą. Jis buvo su juoda kepure, su snapeliu“ (2 t., b. l. 86-87, 90-91). Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad „iš tų atėjusių asmenų aš pažinojau vieną nedidelio ūgio, tamsių plaukų, jo vardas V., jį vadina „(duomenys neskelbtini)“. Dar lyg atsimena, kad su juo buvo vaikinas su tamsios spalvos sportine kepuraite su snapeliu. Lyg panašus buvo į M. L.. (2 t., b. l. 107-108, 11-112)“. Liudytojai U. G. ir D. B. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino M. L. kaip asmenį, konflikto metu dėvėjusį tamsios spalvos kepurę su snapeliu (2 t., b. l. 94-105; 115-125).

42.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad po konflikto į (duomenys neskelbtini) grįžtantys M. L., V. J., N. K. ir kiti buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Sustabdymo ir patikrinimo procesas buvo filmuotas ir vaizdo įrašas apžiūrėtas. Vaizdo įraše užfiksuota – „kaip vaikinas išlipa iš pirmo automobilio dešinės galinės keleivio pusės, kuris apsirengęs tamsiu treningu (ar sportiniu švarkeliu), vilki tamsios spalvos kelnes, ant galvos dėvi tamsios spalvos sportinę kepurę su snapeliu, per petį yra persimetęs tamsios spalvos vyrišką rankinę, yra vidutinio ūgio, vidutinio (sportinio) kūno sudėjimo, kurio požymiai tapatūs M. L. požymiams“.

43. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje esančių duomenų pakanka, konstatuoti, kad M. L. prieš nukentėjusiuosius Ž. K. ir Š. P. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje. M. L. kaltė įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų Ž. K. ir Š. P. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų N. K., A. Š., U. G., D. B. parodymais teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadomis, asmens apžiūros protokolu bei kitais įrodymais.

44. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą nuosprendį ir kitą bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus, nes pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

45. Nors atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės ir nėra išsakomi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog apkaltinamasis nuosprendis M. L. atžvilgiu priimtas pagrįstai, kartu pažymi, kad M. L. skirtinos bausmės klausimas išspręstas taip pat tinkamai.

46. M. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. M. L. teisiamas antrą kartą (7 t., b. l. 22-26; 9 t., b. l. 23-41), baustas administracine už įvairius nusižengimus (7 t., b. l. 13-21), SODROS duomenų bazėje registruotas kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą (7 t., b. l. 11), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (7 t., b. l. 30, 33).

47. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. už nusikalstamą veiką numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje jam skirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apimant ir M. L. paskirta subendrinta bausmė – trejų metų laisvės atėmimas. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020-03-02 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir M. L. skirta galutinė trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę kurią keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio

49. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 3559,76 Eur dydžio ieškinį asmenims, sužalojusiems Ž. K., dėl jam suteiktų gydymo paslaugų (1 t., b. l. 144-155). Ieškinyje nurodyta, kad Ž. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už gydymą apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, taip pat nukentėjusiajam suteikta stacionarinė reabilitacija, nukentėjusysis konsultuotas neurologo, suteikta klinikinio fiziologo konsultacija.

50. Šiuo nuosprendžiu teisėjų kolegijai konstatavus, kad M. L. kartu su L. S., 2019 m. liepos 13 d. apie 02.00 val., atvykę į kolektyvinį sodą priklausantį J. M., adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu sumušė nukentėjusiuosius Š. P. ir Ž. K., ieškinys, kurio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais tenkinamas pilnai ir solidariai iš M. L. ir L. S. civiliniam ieškovui priteisiamas 3559,76 € turtinės žalos atlyginimas.

Dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo teisme išlaidų

51. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjęs Ž. K. patyrė atstovavimo teisme išlaidas, kurios sudarė 1500 Eur (1 t., b. l. 172-173; 9 t., b. l.70-71; 168-169) – pirmos instancijos teisme ir 500 Eur (10 t., b. l. 138-139) - apeliacinės instancijos teisme.

52. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai.

53. Šiuo atveju išteisinamąjį nuosprendį buvo apskundęs nukentėjusysis ir prokurorė, teisėjų kolegija pripažino, kad skundai pagrįsti ir išteisintasis L. S. turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Esant šioms aplinkybėms, iš L. S. turi būti išieškota suma už nukentėjusiojo patirtas atstovavimo teisme išlaidas.

54. Šioje byloje taip pat buvo nagrinėjamas nuteistojo M. L. skundas, kurį teisėjų kolegija atmetė, kaip nepagrįstą, todėl spręstina, jog tiek L. S. tiek M. L. turi atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo teisme išlaidas. Bendra išlaidų suma – 2000 Eur, kuri dalinama lygiomis dalimis kaltais pripažintiems asmenims:

Iš M. L. Ž. K. naudai priteisiama 750 Eur už patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo pirmos instancijos teisme ir 250 Eur už patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje.

Iš L. S. Ž. K. naudai priteisiama 750 Eur už patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo pirmos instancijos teisme ir 250 Eur už patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo

55. Nukentėjusysis Ž. K. pateikė patikslintą civilinį 22129,11 € dydžio ieškinį M. L. ir L. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (9 t., b. l. 65-69, 1 t., b. l. 164-171) ir prašė priteisti iš M. L. ir L. S. 7129,11 € turtinės žalos ir 15000,00 € neturtinės žalos.

56. Dėl turtinės žalos nurodė, kad pastaruoju metu gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje (vykdė individualią veiklą). Ž. K. 2018 metais metinės pajamos buvo 28516,46 Eur, o vidutinės mėnesinės pajamos 2376,37 Eur Ž. K. nedirbo 3 mėnesius ir negavo pajamų už tris mėnesius, todėl prašo priteisti 7129,11 € turtinę žalą.

57. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-218-606/2020).

58. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog byloje nepateikti įrodymai, kad būtent tris mėnesius Ž. K. buvo nedarbingas. Turtinės žalos reikalavimas turėtų būti pagrįstas konkrečiais dokumentais – jei prašoma negautų pajamų už 3 mėnesius, tai turi būti pateikti įrodymai, kad asmuo dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas 3 mėnesius. Laikant, kad Ž. K. dėl sužalojimų buvo nedarbingas du mėnesius, pirmos instancijos teismo sprendimu nukentėjusiajam tinkamai ir teisingai priteista 4752,74 Eur (2376,37 Eur x 2 mėn) turtinė žala (negautos pajamos), kuri pripažinus L. S. kaltu priteisiama solidariai iš M. L. ir L. S. Ž. K. naudai.

59. Kaip minėta, ieškiniu prašomą priteisti 15000,00 € dydžio neturtinę žalą nukentėjusysis prašė padalinti sekančiai – 3000,00 € neturtinės žalos priteisti iš L. S., 12000,00 € neturtinės žalos priteisti iš M. L..

60. Pritartina nukentėjusiojo skundo argumentams, jog Ž. K. dėl sužalojimų patyrė neturtinę žalą- skausmą, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, gana ilgai gydėsi sveikatą, jautė įvairius gyvenimiškus nepatogumus.

61. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

62. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko interesus, tokius kaip, pvz., turtinė padėtis, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga pusiausvyra (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-361/2021).

63. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į analizuojamo konflikto kilimo priežastį - nors M. L. su draugais į kolektyvinį sodą atvyko nekviesti ir elgėsi gana įžūliai, nemažą reikšmę konfliktui kilti turėjo nukentėjusiojo Š. P. veiksmai konflikto pradžioje. Taip pat atsižvelgiama, kad M. L. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, sužalojimai galvos srityje paprastai laikomi pavojingesniais, nes nuo smūgių į galvą yra didelė tikimybė patirti galvos smegenų traumą, o galvos smegenys yra praktiškai svarbiausias žmogaus organas.

64. Atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, teismas priėjo išvados, kad nukentėjusysis Ž. K. dėl M. L. veiksmų prieš jį patyrė 11000,00 Eur neturtinę žalą, toks priteisiamos neturtinės žalos dydis teisėjų kolegijos vertinimu neprieštarauja CK 6.250 str. 2 d. numatytiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams, taip pat neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose, todėl paliekamas nepakeistu.

65. Teisėjų kolegija, vertindama L. S. veiksmais padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir padarinius. Šioje byloje nustatyta, kad gulinčiam Ž. K., L. S. papurškė dujų balionėliu į veidą bei vieną kartą spyrė į galvą. L. S. veiksmais padaryta nusikalstama veika neabejotinai sukėlė Ž. K. neigiamus emocinius, psichologinius ir fizinius padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, iš L. S. nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteistina 1000,00 Eur neturtinė žala, kuri atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-350/2020).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį, kuria L. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 7 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai solidariai iš M. L. ir L. S. 3559,76 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusiojo Ž. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. L. Ž. K. naudai 750 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo pirmos instancijos teisme ir 250 Eur patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš L. S. Ž. K. naudai 750 Eur patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo pirmos instancijos teisme ir 250 Eur patirtas išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš M. L. ir L. S. solidariai nukentėjusiajam Ž. K. 4752,74 Eur turtinę žalą (negautų pajamų atlyginimą).

Priteisti iš L. S. nukentėjusiojo Ž. K. naudai 1000,00 Eur neturtinę žalą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.