Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-350/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
1A-173-350/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-350/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05054-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant N. K.: 1) per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; iš N. K. priteista: Panevėžio teritorinės ligonių kasai – 33,58 Eur turtinei žalai atlyginti; L. E. – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei – 5,70 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 3 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), sporto klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, prie treniruoklių, kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju L. E., vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, pataikydamas į nosį, padarė L. E. odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu N. K. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį: panaikinti įpareigojimą per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.

3. Nurodo, kad jau kurį laiką dirba socialinį darbą su neįgaliais ir senyvo amžiaus žmonėmis, tai daro nuolat bei savo iniciatyva, todėl teismo nustatytas įpareigojimas yra perteklinis ir neatitinka proporcingumo principo. Prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį iki 200 Eur, nes L. E. nepateikė jokių patirtų išlaidų įrodymų, sukeltas skausmas nepaliko pasekmių, dėl kurių ateityje jam galėtų kilti finansinių išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad pripažino savo kaltę, tačiau atsisakė atsiprašyti nukentėjusiojo todėl, kad L. E. prieš 4 metus kėsinosi išprievartauti jo draugę. Jautė pareigą apginti draugės garbę ir orumą. Dabar elgtųsi kitaip, prašytų pareigūnų pagalbos sprendžiant konfliktą. Nurodo, kad buvo afekto būsenoje, todėl elgėsi neadekvačiai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Gražvydas Kazlauskas prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas svarstant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, o L. E. teismo posėdyje detaliai nurodė dėl nusikaltimo patirtus išgyvenimus bei nepatogumus. Skirdamas nuteistajam bausmę teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo paskyrimas galimai padarys reikiamą teigiamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį nuteistajam, be to, šio įpareigojimo vykdymas galimas ir neatsisakius darbinės veiklos ar studijų. Kiti apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas savo kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau mano, kad apylinkės teismo paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) yra perteklinis, be to, nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyto įpareigojimo

8. Sutinkamai su veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 48 straipsnio 4 dalimi ir 6 dalies 5 punktu, asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus ar įpareigojimus, tame tarpe gali tokį asmenį įpareigoti neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui šį įpareigojimą, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, N. K. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią veiklą, mokosi), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuteistasis nukentėjusiojo neatsiprašė ir nurodė net nenorintis to daryti. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo nurodytais bausmės skyrimo motyvais ir sprendžia, kad N. K. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas įpareigojimų visetas, tame tarpe ir įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, efektyviausiai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. K. paskirtas įpareigojimas per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nelaikytinas pertekliniu dėl to, jog apeliantas jau kurį laiką savo iniciatyva dirba socialinį darbą su neįgaliais ir senyvo amžiaus žmonėmis.

10. Nors iš nuteistojo papildomai prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad jis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) organizuojamoje programoje (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, kad šį darbą apeliantas dirba už atitinkamą atlyginimą ir savanoriškai, o teismo skirtas įpareigojimas kad ir panašaus pobūdžio darbą nustatytą laiką išdirbti neatlygintinai. Taigi nustatytu įpareigojimu, kol jis nebus įvykdytas, yra suvaržyta apelianto teisė pasirinkti darbą pagal savo pageidavimą – tokį darbą dirbti ar nedirbti, bei teisė už šį darbą gauti atlygį. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad, atsižvelgiant į N. K. atliekamo pagal sutartį darbo pobūdis ir teismo skirtas įpareigojimas yra tapatūs ir įpareigojimas yra perteklinis. Kolegijos vertinimu, N. K. suderinus darbą programoje (duomenys neskelbtini) su skirtu įpareigojimu, bausmės paskirtis bus įgyvendinta dar efektyviau. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti minėtą įpareigojimą netenkinamas.

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

11. Apeliantas skundu taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam L. E. priteistos neturtinės žalos dydį iki 200 Eur, tačiau toks jo prašymas yra nepagrįstas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką.

13. Priešingai nei teigia apeliantas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (smurtauta viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, tačiau nusikalstami veiksmai netruko ilgai, suduotas vienas smūgis į veido sritį), asmens kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, tai, kad matomi sužalojimai veide nukentėjusiajam sukėlė nepatogumų bendraujant su kitais asmenimis, nukentėjusiojo patirtus nurodytus fizinius, dvasinius išgyvenimus (skausmas, sunkumas kvėpuoti per nosį, gėda), kaltinamojo turtinę padėtį (turto neturi, mokosi ir verčiasi individualia veikla, pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur). Teisėjų kolegija pritaria išdėstytiems skundžiamo nuosprendžio motyvams ir neturi pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio remdamasi apelianto dėstomais argumentais, kad L. E. nusikaltimu sukeltas skausmas nepaliko pasekmių, dėl kurių ateityje galėtų kilti finansinių išlaidų, taip pat kad L. E. nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi tai nėra kriterijai, apsprendžiantys neturtinės žalos dydį. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam po įvykio nustatytas nosies pertvaros pakrypimas (b. l. 64), jam taikytas chirurginis gydymas, atlikta septoplastika ir abipusė konchoplastika, pašalintos iškrypusios kaulinės ir kremzlinės pertvaros dalys (b. l. 161). Be to, 2020 m. liepos 23 d. epikrizėje fiksuota, kad simptomai (sunku kvėpuoti nosimi ilgą laiką) sustiprėjo po prieš 6 mėn. patirtos nosies traumos, t. y. N. K. suduoto smūgio (b. l. 161). Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad L. E. padarytas sužalojimas paliko pasekmes, kurias, komplekse su kitomis aplinkybėmis, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino apylinkės teismas.

14. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis, būdamas afekto būsenoje, smurtavo prieš nukentėjusįjį, nes jautė pareigą apginti draugės, kurią L. E. neva prieš 4 metus kėsinosi išprievartauti, garbę ir orumą, taip pat nelaikytini pagrindu mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, nes šiuo atveju apelianto nurodomas jo veikos motyvas sprendžiant padarytos žalos dydžio klausimą, ypač atsižvelgiant į itin ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo galbūt ir neteisėtų ar neetiškų nukentėjusiojo veiksmų, niekaip nemažina apelianto padarytos aiškiai nusikalstamos veikos pavojingumo ir ja nukentėjusiajam padarytos žalos, nes buvusioje situacijoje nuteistasis turėjo galimybę draugės garbę ir orumą apginti teisėtomis priemonėmis, o ne smūgiuodamas L. E. į veidą sporto klube.

15. Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajam priteistos sumos dydžio jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, priimdamas sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos įrodytumo ir jos dydžio, laikėsi BPK 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų, išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju 1 000 Eur suma atitinka padarytos veikos pavojingumą, sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį bei tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką.

16. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas