- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-226-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24143-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Evaldas Šorius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusiojo E. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistojo J. P. priteista nukentėjusiajam E. Š. 3 377,82 Eur turtinės ir 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo E. Š. civilinio ieškinio dalis atmesta.
Priimtas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir ši bylos dalis nutraukta.
Nuspręsta išieškoti iš J. P. nukentėjusiajam E. Š. 850 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 20 d., apie 3.00 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio adresu J. Basanavičiaus g. 2, Palanga, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. Š. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam E. Š. į galvą, dėl to jis nugriuvo ant žemės. Tokiais savo veiksmais J. P. padarė E. Š. 2-o viršutinio danties iš kairės panirimą, alveolinės ataugos lūžį apatinių antrų dantų iš kairės ir iš dešinės srityse, muštinę žaizdą pakaušyje, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – perkvalifikuoti jo padarytą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į šio straipsnio 1 dalį. Prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, atidėti jos vykdymą, sumažinti priteistas nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas. Teigia, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, reglamentuojančius įrodymų vertinimą, ir apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus, neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, vadovavosi prielaidomis, pažeidė nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principus (BPK 44 straipsnio 6 dalis), netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias bausmės paskirtį, bausmės skyrimą asmeniui, bausmės vykdymo atidėjimą.
2.1. Argumentuoja, jog nukentėjusiajam sudavė smūgį ne dėl chuliganiškų paskatų, nes neturėjo noro tokiu būdu pademonstruoti žmogaus ir visuomenės negerbimo, pasirodyti prieš aplinkinius. Taip pasielgė, nes turėjo tikslą apginti sau artimą žmogų. Be to, smūgį į veidą nukentėjusiajam sudavė jų asmeninio konflikto, kilusio dėl to, kad nukentėjusysis priekabiavo prie apelianto merginos ir vartojo prieš jį necenzūrinius žodžius, metu. Teismas motyvavo, kad: apelianto draugė K. M. patvirtino, kad jo nekvietė, o jis atėjo pats; taigi akivaizdu, kad apeliantas priėjo ne siekdamas gelbėti savo merginą, kuriai gresia pavojus, o tiesiog apimtas pavydo. Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 138 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau šių požymių analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120-628/2018). Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsakomybė kyla tuomet, kai nustatoma, kad asmens sveikata buvo sutrikdyta esant chuliganiškoms paskatoms. Tačiau teismų praktikoje smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013). Taigi, teismas, nustatęs konkrečią konflikto priežastį – nukentėjusiojo tiesioginius veiksmus ir apelianto pavydą, vis vien laikėsi pozicijos, kad apeliantas savo veiksmais norėjo pademonstruoti žmogaus ir visuomenės negerbimą, pasirodyti prieš aplinkinius. Todėl teismo išvadas dėl chuliganiškų paskatų buvimo apelianto veiksmuose vertina kaip nepagrįstas.
2.2. Paaiškina, kad apelianto veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti viešosios tvarkos. Konfliktas kilo ir padariniai atsirado būtent dėl nukentėjusiojo nederamo ir provokuojamo elgesio. Būdamas neblaivus, viešoje vietoje jis fiziškai priekabiavo prie nepažįstamo jam asmens – apelianto draugės, ne kartą nepadoriais žodžiais ir veiksmais įžeidinėjo jį patį – nuteistąjį. Apelianto veiksmai buvo nulemti jo asmeninių motyvų, nukreipti į tarpusavio santykių aiškinimąsi dėl nukentėjusiojo priekabiavimo prie jo merginos, o ne į aplinką ar aplinkinius ir nebuvo chuliganiški. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl neblaivaus nukentėjusio asmens provokuojamo elgesio viešoje vietoje, kuris buvo pagrindinė konflikto kilimo priežastis. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantas veiką įvykdė dėl nukentėjusiojo provokuojamo elgesio, būdamas blaivus, atlikdamas vienintelį fizinį jam poveikį. Todėl apeliantui inkriminuota veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Teismas nurodė, kad apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra ir nėra pagrindo pripažinti, jog jis nuoširdžiai gailisi. Tačiau apeliantas pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – sutinka sumokėti protingas žalos atlyginimo sumas. BK 138 straipsnio 1, 2 dalyse, be laisvės atėmimo bausmės, yra numatytos ir kitos alternatyvių bausmių rūšys. Todėl teismas, skirdamas bausmę, visų pirma turėtų apsvarstyti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skyrimą. Kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Nurodo, kad apeliantas dirba pagal individualios veiklos pažymą, sutinka nukentėjusiajam atlyginti žalą, kurios dydis atitiktų protingumo, proporcingumo principus, atlygino žalą ligonių kasoms. Turi mažametį vaiką, kurį reikia išlaikyti. Taigi, realiai atliekant bausmę, būtų negrįžtamai pažeisti jo ir jo vaiko santykiai, tai turėtų neigiamos įtakos jo socialiniams ryšiams. Šiuo metu stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, teigiami socialiniai ryšiai, santykinai mažas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas patvirtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus. Apelianto padaryta nusikalstama veika ir už ją paskirta bausmė atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio, todėl teismo paskirta bausmė neatitinka proporcingumo principo.
2.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas savo išvadas grindė iš esmės tik bylos baigtimi suinteresuotų nukentėjusiojo ir jo draugų liudytojų parodymais, kurie iš esmės skyrėsi nuo kitų liudytojų parodymų. Teismas nepašalino esminių parodymų prieštaravimų dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo aplinkybių, nenurodė motyvų, kodėl nesivadovavo kitais byloje esančiais liudytojų parodymais. Teismas įrodymus vertino selektyviai, nevertino įrodymų, paneigiančių chuliganiškų paskatų buvimą apelianto veiksmuose.
2.5. Teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimus dėl turtinės žalos ir iš dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos – gydymo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt. Nukentėjusysis reikalavimą priteisti gydymo išlaidas grindė Goštauto odontologijos klinikos sudarytais gydymo planais ir nurodytomis kainomis. Motyvuoja, kad sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (kasacinė nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu gydymo planu ir gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą.
2.6. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 289 Eur iki 8 688 Eur, tačiau paprastai priteisiamos 3 000 Eur nesiekiančios sumos (kasacinės bylos Nr. 2K-291/2013 (289 Eur), Nr. 2K-506/2013 (2 316,96 Eur), Nr. 2K-371/2015 (2 896,20 Eur). Tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į formuojamą kasacinio teismo praktiką. Todėl nuosprendžiu priteistą 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą vertina kaip neproporcingą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ir neatitinkančią kasacinio teismo praktikos tokiose bylose. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnis). Teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio reikalavimus, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl neblaivaus nukentėjusiojo elgesio viešoje vietoje ir šio elgesio tiesioginio ryšio žalai atsirasti.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiojo E. Š. atstovas advokatas V. Rakauskas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo išieškoti nukentėjusiajam E. Š. iš nuteistojo J. P. 242 Eur atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
3.1. Nuteistojo J. P. teiginius dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo paneigia jo draugų, taip pat su bylos dalyviais niekaip nesusijusio liudytojo D. Kavaliausko, su nukentėjusiuoju buvusio D. K. parodymai. Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad J. P. elgėsi chuliganiškai, o ne vedamas pavydo ir neva noro apginti savo merginą. Po smūgio sudavimo J. P. pabėgo iš įvykio vietos, palikęs, kaip jis nurodo, šį sau artimą žmogų, ir ten negrįžo. Stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuota, kaip J. P. su tuo artimu žmogumi ir kita draugų pora iš karto po įvykio susitiko už bažnyčios, ten pro kampą žiūrėjo link įvykio vietos, o tada išsiskirstė. Jei J. P. būtų gailėjęsis, būtų nevengęs pareigūnų keletą dienų, o siekęs išsiaiškinti, kokia nukentėjusiojo sveikata, arba pranešęs apie priekabiavimo prie jo neva artimo žmogaus atvejį. Mano, kad, iškeldamas tarpusavio konflikto, pavydo ir priekabiavimo prie merginos versijas, J. P. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Beje, priekabiavimo prie merginos versijos nepatvirtino ir J. P. artima K. M.. Nukentėjusysis tiesiog stovėjo eilėje prie kiosko, buvo užgauliojamas neadekvataus J. P., kuris galiausiai trenkė jam be jokios dingsties į veidą.
3.2. Teismas tinkamai nustatė nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, rėmėsi tokią žalą patvirtinančiais dokumentais. Profesionali gydymo įstaiga sudarė nukentėjusiojo sužaloto žandikaulio gydymo planą, nurodė, kokius tiksliai dantis ir žandikaulio dalis bus būtina gydyti ir kiek kainuos gydymas. J. P. nėra sumokėjęs jokios sumos ligonių kasoms. Jei tai būtų padaręs, gydymo planas būtų buvęs pradėtas įgyvendinti. J. P. net neatsiprašė nukentėjusiojo, nors jo gynėjas teisme ne kartą aiškino, kad J. P. „vyriškai“ prisiėmė kaltę. Būsimo gydymo išlaidos turi būti atlygintos (kasacinė nutartis Nr. 2K-21-942/2016 ir kt.).
3.3. Teismas pagrįstai priteisė 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam iš J. P.. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika yra neaktuali šiai bylai, nes priimta nagrinėjant baudžiamąsias bylas ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Paaiškina, kad civiliniu ieškiniu prašė priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis aktualia praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-606/2020). Teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, baimę ir išgyvenimus dėl patirtų smurtinių veiksmų. Nukentėjusysis negalės ilgą laiką valgyti kieto maisto, maitinasi tik per šiaudelį, ypatingai jautrūs dantys valgant tiek šaltą, tiek šiltą maistą, galvoje išliks randas matomoje vietoje visą gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą J. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, tinkamai išanalizavo visas įvykio aplinkybes. Įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, teismas motyvuotai atmetė nuteistojo iškeltą versiją, neva smūgį jis sudavė vedamas ne chuliganiškų paskatų, o tokį jo elgesį nulėmė netinkamas paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. priekabiavimas prie jo merginos ir prieš jį vartoti necenzūriniai žodžiai. Nors teismas nuosprendyje apelianto smurtinius veiksmus vertino kaip atliktus apėmus pavydui, tačiau tai, priešingai, nei teigia apeliantas, nešalina chuliganiškų paskatų požymio jo veiksmuose. Jokio asmeninio konflikto tarp apelianto ir nukentėjusiojo šiuo atveju nekilo. Apeliantas smūgiavo nukentėjusiajam priėjęs ir nieko nesakęs, o pastarasis jokių smurtinių veiksmų prieš apeliantą apskritai neatliko. Vien dėl to, kad nukentėjusysis kalbino apelianto draugijoje buvusią merginą, tikrai nebuvo ta svari priežastis, dėl kurios apeliantui reikėjo smūgiuoti nukentėjusiajam į galvą ir taip jį sužaloti.
7. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Nuteistajam J. P. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apelianto argumentai, kuriais jis neigia kaltę dėl kvalifikuotos nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikos padarymo, iš esmės yra tie patys, kuriais jis rėmėsi apylinkės teisme, papildomai pažymi, kas smurtą pavartojo dėl kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju, t. y. dėl to, kas jis priekabiavo prie apelianto merginos ir vartojo prieš jį necenzūrinius žodžius. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, vertino visų įvykio liudytojų – tiek apelianto, tiek nukentėjusiojo draugų – parodymus ir pagrįstai kaip patikimiausią aktualios situacijos įrodymų šaltinį nurodė liudytojo D. K. parodymus. Sugretinęs visų šių liudytojų parodymus, juos lygindamas su kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog iš esmės vien tai, kad nukentėjusysis užkalbino kaltinamojo merginą, o jie tarpusavyje trumpam apsižodžiavo, nesudarė kaltinamajam pakankamo pagrindo be jokio įspėjimo pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.
9. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).
10. Kaip teisingai vertino apylinkės teismas, mažareikšme laikytina kaltinamojo nurodyta priežastis, kuria jis pasinaudojo kaip dingstimi pademonstruoti elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Mergina, prie kurios neva priekabiavo nukentėjusysis – K. M., kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, patvirtino, jog ji net nekvietė J. P. ar kitų asmenų jokios pagalbos neprašė. Be to, kaip taikliai pastebi nukentėjusiojo atstovas atsiliepime į skundą, J. P. po smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį iš karto pabėgo iš įvykio vietos. Tokie jo veiksmai leidžia pagrįstai manyti, jog kurorte vasaros naktį prie kebabinės smurtavęs jaunas vyras J. P. išsigando gresiančios atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus. Po pavojingo, be jokios svarios dingsties suduoto smūgio nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią jo kūno dalį – galvą apeliantas neliko įvykio vietoje laukti pareigūnų, aiškintis dėl jo nurodomos neva priekabiavimo prie jam artimo žmogaus bei paties įžeidimo necenzūriniais žodžiais situacijos, o tiesiog pabėgo. Tai taip pat paneigia apelianto teiginius, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo asmeninis konfliktas, todėl smurtinius veiksmus atliko ne dėl chuliganiškų paskatų.
11. BPK normos nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymais. Teismai turi vertinti kaltinamojo argumentus dėl prieš jį liudijančių asmenų galimo suinteresuotumo duoti neobjektyvius parodymus, ir, esant pagrindui, skirti daugiau dėmesio jų patikimumui. Tačiau vien tai, kad kaltinamasis ir prieš liudijantis asmuo yra teisinio ginčo dalyviai, nesutaria dėl kokių nors reikalų ar net konfliktuoja, nėra besąlygiška priežastis pripažinti tokius liudijimus neleistinu įrodymu.
12. Šiuo atveju tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai parodymus teismui davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų duoti parodymai analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija, sugretinusi visumą aptartų duomenų tarpusavyje, konstatuoja, kad visi aptarti duomenys atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Nėra pagrindo abejoti liudytojo D. K., nukentėjusiojo E. Š. ar liudytojos K. M. duotų parodymų patikimumu. Aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos. Todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant J. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad J. P. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veika, atsižvelgiant į padarinius, teisingai kvalifikuota būtent pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
13. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. J. P. skirta vos 1 metų laisvės atėmimo bausmė, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, turi mažametį vaiką, kurį augina motina. Paskirtą bausmę J. P. pagrindo mažinti nėra. Įvertinus J. P. asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
14. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
15. Nagrinėjamu atveju teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, motyvavo, kodėl netaiko bausmės vykdymo instituto, tinkamai įvertinęs aplinkybes, jog kaltinamasis ne pirmą kartą padarė smurtinį nusikaltimą, o teisiamas jau šeštą kartą už apysunkį smurtinį nusikalstamą, tik dėl laimingo atsitiktinumo nukentėjusysis nepatyrė dar didesnių sužalojimų, nes buvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbią vietą, krisdamas jis prasiskėlė pakaušį, dėl suduoto smūgio buvo sužaloti jo dantys, lūžo žandikaulio atauga. Teismas pagrįstai vertino tai, kad kaltinamasis, pripažindamas iš dalies kaltę, savo elgesio kritiškai nevertina, nesigaili nusikaltęs, neatlygino nė dalies nukentėjusiojo patirtos žalos. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jam galima paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei tą, kurią numato BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija, ar atidėti skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus įpareigojimus, tai nepadarytų teigiamo poveikio recidyviai apelianto asmenybei.
Dėl turtinės žalos
16. Apeliantas neginčija ir byloje nustatyta, kad dėl smurtinių J. P. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinę žalą, ši žala yra akivaizdi ir jos pašalinimas yra būtinas per įmanomai trumpiausią laiką.
17. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šio straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Ši norma taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos.
18. Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, ją pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Tačiau nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą.
19. Byloje esantys medicininiai dokumentai pagrindžia, kad tolesnis nukentėjusiojo odontologinis gydymas yra būtinas, ir tuo leidžia įsitikinti (duomenys neskelbtini) klinikos 2020 m. spalio 11 d. nukentėjusiojo gydymo planas. Šiame plane jo gydymas įvertintas 3 250 Eur suma, jame detalizuojamas viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje esančių dantų gydymo būdas, šių gydymo procedūrų kaina (1 t., b. l. 106, 107). Kartu prie minėtos sumos pridėjus 127,82 Eur išlaidų sumą, išleistą nukentėjusiojo įsigyjant vaistus nuo skausmo, raminamuosius, bintus žaizdai perrišti bei būtinus reikmenis dantų priežiūrai po metalinių sutvirtinimų nuėmimo, susidaro būtent nuosprendžiu iš apelianto nukentėjusiajam priteista 3 377,82 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo suma. Todėl apelianto teiginiai dėl būsimo gydymo kaštų apskaičiavimo tikslumo ar tik preliminaraus vertinimo ydingumo atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Nukentėjusiojo patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta.
Dėl neturtinės žalos
20. Neginčytina, kad nukentėjusiajam dėl nuteistojo J. P. atliktų neteisėtų veiksmų buvo padaryta ir neturtinė žala.
21. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
22. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Nors nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti atsižvelgiama taip pat ir į kaltininko interesus, tokius kaip, pvz., turtinė padėtis, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga pusiausvyra.
23. Nukentėjusysis dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – emocinį sukrėtimą, nerimą. Dėl patirtų kūno sužalojimų jis negalėjo dirbti daugiau nei mėnesį, negalėjo normaliai valgyti – apie šešias savaites galėjo maistą vartoti tik per šiaudelį, dėl nuskeltų dantų ir pažeisto emalio nuolat patiria nepatogumų ir skausmą, jam sutriko miegas, teko vartoti vaistus. Be to, nukentėjusiojo odontologinis gydymas, kaip minėta, suplanuotas ir bus tęsiamas, tai taip pat objektyviai sukels jam virtinę nepatogumų, dėl kurių jis negalės normaliai ir oriai gyventi.
24. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir jo padarinius, darytina išvada, kad apylinkės teismo priteista iš nuteistojo 3 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nėra aiškiai per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-506/2013, 2K-405/2013, 2K-340/2013, 2K-181/2014, 2K-37/2014, 2K-338-697/2015, 2K-511-693/2015, 2K-314/2012, 2K-377-222/2017, 2K-15-648/2017, 2K-15-648/2017, 2K-113-303/2019 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad šis neturtinės žalos atlyginimas už patirtus išgyvenimus priteistas iš jauno, darbingo, sveiko nuteistojo, nėra pagrindo jį laikyti pernelyg dideliu, neproporcingu nukentėjusiajam padarytai žalai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad priteistas toks neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens interesų.
Dėl atstovavimo išlaidų
25. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė prašymą išieškoti iš J. P. nukentėjusiojo turėtas bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
26. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė išsamų, motyvuotą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas, apygardos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti 242 Eur atstovavimo išlaidų suma už advokato suteiktas teisines konsultacijas ir atsiliepimo į skundą parengimą (2 t., b. l. 103, 104) yra reali ir pagrįsta, nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš nuteistojo J. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo J. P. nukentėjusiajam E. Š. priteisti 242 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.