Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal individualios veikos pažymą, teistas, paskutinį kartą 2017-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, bausmę atliko 2018-08-10, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. 2020-06-20, apie 03 val., viešoje vietoje, prie pastato J. Basanavičiaus g. 2, Palangoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. Š. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam E. Š. į galvos sritį, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Tokiais savo veiksmais J. P. E. Š. padarė 2-o viršutinio danties iš kairės panirimą, alveolinės ataugos lūžį apatinių antrų dantų iš kairės ir iš dešinės srityse, muštinę žaizdą pakaušyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Parodė, kad 2020-06-19 jis su draugais K., G. ir A. ėjo į miestą, buvo A. gimtadienis. Buvo klube „Bosanova“. Jis alkoholio nevartojo. Jo mergina nuėjo prie kebabų kioskelio nupirkti kebabų. Būdamas toliau pamatė, kad nukentėjusysis E. Š. stovi eilėje šalia ir pilvu liečia jo merginą. Jis priėjo prie E. Š. ir du kartus liepė patraukti pilvą nuo jo merginos. Jie su E. Š. apsižodžiavo, E. Š. jį pavadino „dūchu“. Jo mergina liepė nueiti ir jis nuėjo link Vytauto gatvės. E. Š. ėjo jam iš paskos. Tada jis atsisuko ir trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą. Jis pagalvojo, kad neblaivus E. Š. gali išsitraukti ginklą, gal peilį, todėl pirmas sudavė smūgį. Taip pasielgė ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl savo ir draugės orumo gynimo. Po šio įvykio jį pradėjo vytis gal 4 asmenys ir jis pabėgo. Po įvykio su nuketėjusiuoju nebendravo ir jo neatsiprašė. Nesutinka su pateiktu civiliniu ieškiniu. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai žalą atlygino.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. Š. parodė, kad viskas buvo ne taip, kaip nurodo kaltinamasis. Jis su draugu D. buvo klube, ten vartojo alkoholinius gėrimus, bet nebuvo smarkiai apsvaigęs. Prieš važiuojant namo sustojo prie kebabinės. Eilėje buvo žmonių, tarp kurių buvo ir kaltinamojo mergina. Nepamena ar prie merginos stovėdamas eilėje buvo prisilietęs. Netrukus pasirodė kaltinamasis, su pečiu jį pastūmė, rėkė ant kebabinės darbuotojos, kad sudaužys galvą. Jis kaltinamajam pasakė, kad elgiasi netinkamai, galimai pavadino jį durniumi ar „dūchu“. Tuomet kaltinamasis jį pasikvietė į šoną išsiaiškinti. Jis paėjo tik kelis žingsnius nuo eilės ir kaltinamas nieko jam nesakęs trenkė. Atsimerkė tik atvykus greitajai medicininei pagalbai. Dėl suduoto smūgio jis nukrito, jam buvo praskelta galva ir pamušti dantys. Klaipėdos ligoninėje jį susiuvo. Dėl dantų išrašė siuntimą ir jis važiavo į Žalgirio kliniką. Ten nustatė, kad yra atlūžusi žandikaulio atauga. Viršuje uždėjo briketų juostą, o apačioj viela surakino. Privačioje odontologijos klinikoje buvo sudarytas gydymo planas. Jis negali nei karšto, nei šalto maisto valgyti. Jam reikia emaliuoti visus pažeistus dantis, nes po smūgio visi dantys sutrupėjo. Paaiškino, kad viršutiniai dantys yra nuskilę, o apačioje esančius reikia tik išlyginti. Be to, kai nuėmė vielas, liko apnašos, kurių neįmanoma pašalinti paprastuoju būdu. Anksčiau dantys nebuvo nuskilę, tai to įvykio pasekmė. Viela viršuje buvo 4 savaites, o apačioje 6-7 savaites. Tokį gydymą taikė, nes reikėjo, kad viskas sugytų. Dėl patirtos traumos negalėjo normaliai dirbti, kalbėti. Turėjo kelis klientus perduoti kitiems. Bijojo prarasti darbą. Turi mažą vaiką, buvo vienintelis šeimos maitintojas. Teko pastoviai gerti vaistus nuo skausmo. Po įvykio jautė nerimą ir baimę prarasti darbą. Sugadino savo reputaciją. Parodė, kad dantys iki šiol nėra sutaisyti, nes neturi tiek pinigų šiuo metu. Ilgą laiką dėl galvos ir žandikaulio skausmo vartojo nuskausminamuosius vaistus, kuriuos rekomendavo dėl skausmo vartoti gydytojas. Taip pat naudojo vaistinėje įsigytus vaistus nuo streso ir nemigos.

Teisme apklaustas A. P. parodė, kad kaltinamasis J. P. yra jo draugas. Tą vakarą buvo jis, G. Ž., J. ir jo draugė K. Išgirdo, kad kilo konfliktas prie kebabinės, tačiau nieko tiksliai negirdėjo. Buvo keiksmažodžių. Matė, kad K. stūmė į šoną J., bandė išvengti konflikto. Matė, kad ėjo žmogus paskui J. Pačio smūgio nematė, tik parkritusį žmogų. Parodė, kad tas parkritęs žmogus buvo didelis, agresyvus, daug ir garsiai keikėsi. Tuo metu jie šventė jo gimtadienį, todėl buvo pavartojęs šiek tiek alkoholio, tačiau J. P. alkoholio nevartojo. Su J. tą vakarą nebesusitiko.

Teisme apklausta liudytoja K. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas, jie kartu gyvena. Paaiškino, kad vasaros pradžioje su J., A. ir G. šventė gimtadienį. Ji užsisakė ir laukė maisto prie kioskelio. Nepažįstamas vyras pradėjo į ją trintis, šnabždėti. Ji prašė to vaikino atsitraukti, bet jis nesitraukė. Ji jautė diskomfortą dėl tokio vaikino elgesio. J. priėjo jai padėti, tačiau ji J. nekvietė, jis pats pamatė. Tarp jų kilo konfliktas. Tas vyras iškoliojo J. Ji paprašė J. pasitraukti, nesivelti į konfliktą ir J. pasitraukė. Matė, kad nukentėjusysis ėjo iš paskos J. Kadangi neatitraukė žvilgsnio nuo to vaikino, J. veiksmų nematė. Ji ir J. vakaro metu alkoholio nevartojo. Parodė, kad buvo priėjusi prie nukentėjusiojo, įsitikino, kad jis gyvas, jam viskas gerai.

Liudytoja G. Ž. apklausta teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes jis yra jos draugo draugas. Tą vakarą buvo su A. K. ir J., šventė gimtadienį. Visi išskyrus J. vartojo alkoholinius gėrimus. K. nuėjo prie kebaninės užsakyti maisto, J. nuėjo paskui K. Ji išgirdi triukšmą, pamatė gulintį nepažįstamą žmogų. Ji su draugu A. priėjo prie gulinčio žmogaus, tada juos pradėjo pulti keturi vyrai, galimai vieną kartą trenkė jos draugui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti ne tik sveikatos sutrikdymo mastą, bet ir motyvą – chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

Taigi, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2020-06-20, apie 03 val., viešoje vietoje, prie pastato J. Basanavičiaus g. 2, Palangoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, kaltinamasis J. P. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. Š. dėl chuliganiškų paskatų. Kadangi ištyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino, jog J. P. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl kaltinamojo veiksmų kilo realios pasekmės – nesunkiai buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, kas didina veikos pavojingumą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nukentėjusiojo neatsiprašė ir padarytos žalos neatlygino. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti konstatuota tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Taigi šioje byloje nėra visų sąlygų kaltinamojo dalinį prisipažinimą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Taip pat nustatyta, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką J. P. padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis), t. y. esant nusikaltimo recidyvui, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – dirba pagal individualios veiklos pažymą, turi mažametį vaiką, kurį augina motina, teisiamas šeštą kartą, iš kurių antras kartas yra dėl smurtinio elgesio. Iš įtariamų, kaltinamų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad kaltinamajam kitais nuosprendžiais parinktos bausmės teigiamo poveikio nepadarė ir nesustabdė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad BK 41 straipsnio tikslai gali būti pasiekti paskyrus vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiektų sankcijos vidurkio.

BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Teismo vertinimu, būtent realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą šioje byloje. Pagrindo atidėti bausmės vykdymą kaltinamajam nėra. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

Kaip jau anksčiau minėta, kaltinamasis jau ne pirmą kartą padarė smurtinį nusikaltimą, teisiamas jau šeštą kartą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka nukentėjusysis nepatyrė dar didesnių sužalojimų, nes buvo smūgiuojama į gyvybiškai svarbią vietą, krisdamas nukentėjusysis prasiskėlė pakaušį, dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo sužaloti dantys, lūžo žandikaulio atauga. Nors J. P. kaltę pripažino iš dalies, tačiau iš kaltinamojo elgesio akivaizdu, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, nesigaili nusikaltęs, neatlygino nei dalies nukentėjusiojo patirtos žalos. Toks J. P. elgesys tik patvirtina, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, taikyti apribojimai ir įpareigojimai (tame tarpe ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nepasiektų bausmės tikslų.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi byloje civilinį ieškinį dėl 124,38 Eur atlyginimo, tačiau raštu patvirtino, kad kaltinamasis PSDF biudžetui žalą atlygino ir ieškinio atsisakė. Teismas atsisakymą nuo civilinio ieškinio priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.

Nukentėjusysis E. Š. taip pat pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3377,82 Eur turtinę ir 6000 Eur neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro Goštauto odontologijos klinikos sudarytas gydymo planas 3250 Eur sumai, 127 Eur nukentėjusiojo išleisti perkant vaistus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, jog išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinės bylos Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-643/2005).

Iš šioje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo J. P. padarytos nusikalstamos veikos kontekste turtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo E. Š. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, o šią žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Byloje nustatyta, kad J. P. padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu. Dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio nukentėjusiajam buvo nustatytas 2-ojo viršutinio danties iš kairės pusės panirimas, alveolinės ataugos lūžis apatinių antrų dantų iš kairės ir iš dešinės srityse, muštinė žaizda pakaušyje. Šioje byloje taip pat nekyla jokių abejonių, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam yra būtinas tolimesnis odontologinis gydymas. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos dalyje dėl 3250 Eur grindė Goštauto odontologijos klinikos 2020-10-11 gydymo planu. Plane nurodyta, kad reikalingas 12, 11, 21, 22 danties keramikinis laminatas, atstatant pažeistą emalį. Taip pat reikalingas ir 13, 23, 33, 43 dantų gydymas bei apatinio žandikaulio 32, 31, 41, 42 danties gydymas atstatant pažeistą emalį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad Žalgirio klinikoje buvo nustatyta, kad yra lūžusi apatinio žandikaulio atauga, apačioje visi dantys buvo sutvirtinti viela. Viršutiniame žandikaulyje vienas dantis pasislinko iš savo vietos, keli dantys nuskilo. Viršutiniame žandikaulyje buvo uždėti briketai. Kaip nurodė nukentėjusysis, anksčiau jokių problemų su dantimis neturėjo, o visi gydytojų nustatyti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų. Gydymo plane nurodyti konkrečių dantų taisymai būtini norint dantis atstatyti į buvusią būklę. Taigi įvertinus specialisto išvadą, nukentėjusiojo išsamius paaiškinimus apie jam padarytus sužalojimus ir Goštauto odontologijos klinikos pateiktą gydymo planą, minėtas klinikos dokumentas yra tinkamas ir pakankamas įrodymas dėl žalos dydžio. Nukentėjusysis buvo realiai apžiūrėtas kvalifikuoto specialisto, įvertinti jo sužalojimai, t. y. kaltinamojo veiksmais nukentėjusiojo sveikatai padaryta žala, ir pateikta nusikaltimu padaryto sveikatos sutrikdymo atstatymo į buvusią iki sužalojimo padėtį kaina. Ši suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų, todėl priteistina iš kaltinamojo. Pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011) yra suformavęs praktiką ir padaręs išvadą, jog susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos, kad būtų priteista turtinė žala iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas.

Nukentėjusysis taip pat prašė turtinei žalai atlyginti priteisti 127,82 Eur, kuriuos nukentėjusysis išleido vaistinėje vaistams nuo skausmo, raminamiesiems, bintui žaizdai perrišti bei būtiniems reikmenims dantų priežiūrai po metalinių sutvirtinimų nuėmimo. Šioms išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis pridėjo sąskaitos išrašą apie nuo 2020-06-20 iki 2021-01-20 vaistinėse patirtas išlaidas. Nors iš šio išrašo negalima nustatyti kokius konkrečius vaistus ar priemones nukentėjusysis pirko, tačiau įvertinus nukentėjusiojo pateiktus paaiškinimus apie patirtą ilgalaikį skausmą, nepatogumus ir po sužalojimo kilusias pasekmes sveikatai, teismas mano, kad nukentėjusysis skausmui, nerimui malšinti bei kitoms reikmėms sveikatai po sužalojimo atstatyti pirko tam tikrus vaistus ir jo patirtos išlaidos buvo būtinos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis E. Š. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 6000 Eur jo neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė ir kitus nepatogumus. Nukentėjusysis dėl patirto smurto daugiau nei mėnesį negalėjo eiti į darbą, organizuoti susitikimų, negalėjo normaliai valgyti (apie šešias savaites galėjo maistą vartoti tik per šiaudelį). Dėl nuskeltų dantų ir pažeisto emalio nukentėjusysis nuolat patiria nepatogumus ir skausmą. Beje, teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, nerimą. Kaip posėdžio metu nurodė ir nukentėjusysis, sutriko miegas, dėl ko jam teko vartoti vaistus. Pažymėtina, kad kaltinamasis neatlygino nei dalies patirtos žalos, kas tik prailgino nukentėjusiojo nepatogumus, nes negalėjo kuo skubiau atlikti odontologinių procedūrų, kurios būtinos atstatyti nukentėjusiojo dantų būklę į buvusią iki sužalojimų.

Vertinant priteistinos žalos dydį būtina atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, kuri yra įvairi. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų (kai nustatomi įvairaus pobūdžio lūžiai) priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 500 Eur (kasacinė nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-648/2017, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-37/2014, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-405/2013 – 1 013,67 Eur, Nr. 2K-340/2013) ir kt. Be abejo, praktikoje galima rasti ir kitokių priteistų neturtinės žalos dydžių, tačiau reikia pažymėti, kad šis klausimas yra ne teisės, o fakto nagrinėjiimo dalykas, todėl kiekvienoje byloje sprendžiamas atskirai. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas laiko, jog nukentėjusiajam E. Š. turėtų būti priteista 3500 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti kaltinamojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.

Nagrinėjant bylą teisme, dalyvavo nukentėjusiojo E. Š. įgaliotas atstovas advokatas Vaidas Rakauskas, kuris pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 850 Eur įgaliotojo atstovo paslaugoms, susijusiomis su civilinio ieškinio rengimu, dokumentų rinkimu ir jo atstovavimu teismo posėdyje, apmokėti. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašymas atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas yra pagrįstas ir tenkintinas, prašoma išieškoti išlaidų suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, iš kaltinamojo išieškotina 850 eurų atstovo paslaugoms apmokėti nukentėjusiosio naudai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo J. P. 3377,82 eurų turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. Š.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išieškoti iš J. P. 850 eurų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam E. Š..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD diskai, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.