- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-218-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21220-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- T. R., A. R.
- Civilinis ieškovas
- T. R.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-218-606/2020
Teisėja Vida Butanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21220-2019-2
2020 m. lapkričio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. R. bei jo atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, nustatant aštuonių mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti.
Iš V. K. priteista A. R. 2 900 Eur, T. R. 5100 Eur neturtinėms žaloms ir 518 Eur išlaidoms už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas bei vertimo paslaugas atlyginti.
Iš akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista T. R. 28 139,39 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlygti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. nuteista už tai, kad 2019 m. gegužės 21 d., apie 13.28 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje įvažiuodama iš šalutinės gatvės į pagrindinę nedavė kelio pagrindine gatve prie sankryžos jai iš dešinės artėjusiam motociklui „Harley-Davidson FXD, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. R., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto, 9 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė. Šie V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklo vairuotojui T. R. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nustatytų muštinių-plėštinių kairės pėdos ir čiurnos sąnario žaizdų, kairės užpakalinės blauzdos arterijos pažeidimo, kairės mentės skeveldrinio, atvirų skeveldrinių intrasanarinių kairio blauzdikaulio, šokikaulio, laivakaulio, kubakaulio, visų pleištukų, kulnakaulio išorinio krašto, 4-5 padikaulių proksimalinių dalių, 2 ir 5 pirštų proksimalinių pirštakaulių lūžimų ir su motociklo keleivei A. R. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairės blauzdos kaulų proksimalinės dalies atviro ir kairės mentės peties lūžių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. R. bei jo atstovas advokatas P. Orlovas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ T. R. papildomai priteisti 10 892,68 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat T. R. papildomai priteisti 23,25 Eur išlaidų, susijusių su vertimo paslaugomis, 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2.1. Apeliantai nurodo, kad pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį už sveikatos sutrikdymą atsakingas asmuo privalo atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-87/2007, 3K-3-394/2007). Šiuo atveju, jei 2019 m. gegužės 21 d. nebūtų buvusi sutrikdyta T. R. sveikata, pastarasis nebūtų patyręs išlaidų, susijusių su vykimu į medicinos įstaigas, medikamentų įsigijimu ar išlaidų, susijusių su sveikatos gerinimu.
2.2. Apeliantai nurodo, kad patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, jog prašomą priteisti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą sudaro 155 Eur būtinų kelionių į gydymo įstaigas, 62,66 Eur medikamentų įsigijimo ir 180,50 Eur sveikatingumo gerinimo išlaidos. Apeliantų nuomone, aplinkybė, jog civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad sutinka papildomai atlyginti T. R. patirtus nuostolius, t. y. 155 Eur kelionės išlaidų ir 62,66 Eur turėtų išlaidų dėl medikamentų įsigijimo, tačiau faktiškai patirtų nuostolių nėra atlyginęs, o dėl 180,50 Eur išlaidų nepasisakė, nesudaro pagrindo šių T. R. patirtų nuostolių nepriteisti. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, ar T. R. patirtus nuostolius teismas atsisako priteisti, ar tai turėtų būti laikoma apsirikimo klaida. Skundžiamame nuosprendyje nėra motyvų dėl 398,16 Eur (155+62,66+180,50) dydžio nuostolių atlyginimo, tačiau ši suma priteistina.
2.3. Apeliaciniame skunde apeliantai nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl atlikto negautų pajamų apskaičiavimo ir padaryta išvada, kad nukentėjusiajam priteistina ne 38 634,01 Eur negautų pajamų, o žymiai mažesnė, t. y. tik 28 139,39 Eur suma.
2.4. Apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu paskaičiavimu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. negautų pajamų suma sudaro 9 137,10 Eur (70 d. d. x 130,53=9 137,10). Tačiau nesutinka su detalizuotu skaičiavimu, susijusiu su negautomis pajamomis. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iš nukentėjusiojo T. R. gautų metinių pajamų, t. y. iš 32 763,01 Eur minusavo VSDFV užsienio išmokų tarnybos neįgalumo pensiją bei gautas metines pajamas daugino iš 60 % T. R. netekto darbingumo. Apeliantų nuomone, toks negautų pajamų apskaičiavimas yra ydingas ir neteisingas.
2.5. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, jog nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Kad šis principas nebūtų pažeistas, nukentėjusysis privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį.
2.6. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to, apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Šiuo atveju T. R., skaičiuodamas negautas pajamas, atsižvelgė į mokėtinų mokesčių sumą ir pirmosios instancijos teismui pateikė apskaičiuotą negautų pajamų sumą jau atėmęs mokėtinus mokesčius. Be to, kasacinis teismas, detalizuodamas negautų pajamų apskaičiavimą, apie pareigą negautas pajamas dauginti iš nustatyto netekto darbingumo procento, nenurodo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos, kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Itin svarbu tai, kad kasacinis teismas formuodamas praktiką dėl negautų pajamų tinkamo apskaičiavimo, negautų pajamų skaičiavimą suskirstė į du būdus – negautų pajamų atlyginimas vienkartine išmoka ir periodinėmis išmokomos. Pagal kasacinį teismą, nuo negautų pajamų atlyginimo būdo priklauso ir jo apskaičiavimo tvarka.
2.7. CK 6.288 straipsnio 3 dalis įtvirtina du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdus – periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Minėti žalos atlyginimo būdai, priklausomai nuo to, kuris iš jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimą, atliekant žalos atlyginimo skaičiavimą. Dėl aukščiau nurodytų vertinamųjų kriterijų tinkamo atribojimo ir jų taikymo, kasacinis teismas pateikė savo vertinimą, išaiškinant, kad negautų pajamų skaičiavimo metodas, kai dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos apskaičiuojamos kaip procentinė netekto darbingumo išraiška nuo pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iki suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo ar būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi sužalota jo sveikata, yra labiausiai tinkamas, kai žalos atlyginimo mokėjimas nustatomas periodinėmis išmokomis. Nukentėjusiojo reikalavimą dėl turtinės žalos ir jos apskaičiavimo metodikos, bylos nagrinėjimo metu palaikė ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, tokiam apskaičiavimui pritarė ir kaltinamoji.
2.8. Apeliantai taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pritarė civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijai, jog skaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamas neįgalumo procentas. Tačiau tokios savo pozicijos nepagrindė konkrečia teismų praktika ar teisės normomis, kuriose būtų nurodytas būtent pirmosios instancijos teismo taikytas negautų pajamų apskaičiavimo metodas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakoma dėl negautų pajamų apskaičiavimo, nurodyta kasacinio teismo praktika yra visiškai skirtinga, kadangi minėtose bylose patirti sužalojimai sietini su profesinių ligų atsiradimu ir neterminuotu netekto darbingumo nustatymu.
2.9. Apibendrindami išdėstytus argumentus ir vadovaudamiesi aptarta kasacinio teismo praktika, apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomas priteisti negautas pajamas, pirmiausia turėjo atsižvelgti į pasirinktą negautų pajamų atlyginimo būdą, t. y. kad prašoma negautas pajamas priteisti už konkretų laikotarpį vienkartine išmoka, o ne mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl atitinkamai turėjo būti pasirenkami skirtingi vertinamieji kriterijai bei taikomas visiškas nuostolių atlyginimo institutas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atribojo vertinamuosius kriterijus, dėl to, galbūt priėmė neteisingą sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti keistina – nukentėjusiajam priteisiant 398,16 Eur (155 Eur kelionės išlaidų + 62,66 Eur išlaidų dėl medikamentų įsigijimo + 180,50 Eur išlaidų dėl sveikatos būklės pagerinimo) turtinės žalos bei papildomai priteisiant 10 494,52 Eur negautų pajamų (38 634,01Eur – 9 137,10 Eur – 19 002,39 Eur) ir papildomai priteisiant civilinio ieškovo 23,25 Eur patirtų išlaidų už vertimo paslaugas, dėl kurių priteisimo, klausimas nebuvo išspręstas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ADB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. M. prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. R. bei jo atstovo advokato P. Orlovo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
4. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėjas paliko spręsti apeliaciniame skunde pareikštus prašymus teismui, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
7. Apeliaciniame skunde sutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu paskaičiavimu, kad skaičiuojant metinį gautų pajamų vidurkį, T. R. vienos darbo dienos užmokestis siekdavo 130,53 Eur (28 691,44 £ atskaičius mokesčius (32 103,61 Eur) + 659,49 Eur (atskaičius mokesčius) = 32 763,01 Eur per metus; darbo dienų skaičius per metus – 251, todėl 32 763,01 Eur : 251 darbo dienos = 130,53 Eur per dieną), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiojo T. R. negautų pajamų suma sudaro 9 137,10 Eur (70 darbo dienų x 130,53 (vienos dienos darbo užmokestis) = 9 137,10). Tačiau tvirtinama, kad skaičiuojant negautas pajamas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., nepagrįstai T. R. gautos metinės pajamos iki eismo įvykio buvo dauginamos iš 2019 m. rugsėjo 2 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 2364 T. R. nustatyto 60 proc. netekto darbingumo ir tik tada išskaičiuota T. R. išmokėta 655,52 Eur netekto darbingumo pensija (32 763,01 Eur x 60% (netektas darbingumas) - 655,52 Eur (išmokėta netekto darbingumo pensija).
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2009, Nr. 3K-3-473/2013, e3K-3-164-1075/2019). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo T. R. sveikata buvo sužalota eismo įvykio metu, o ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kai nustatant žalos dydį dėl negautų pajamų, aktualus ir netektas darbingumo procentas, be to, negautos pajamos mokamos periodinėmis išmokomis. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punkte numatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).
9. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal metinį gautų pajamų vidurkį, nukentėjusiojo T. R. vienos darbo dienos užmokestis siekdavo 130,53 Eur (28691,44 £ atskaičius mokesčius (32103,61 Eur) + 659,49 Eur (atskaičius mokesčius) = 32 763,01 Eur per metus (t. 1, b. l. 153–158); darbo dienų skaičius per metus – 251, todėl 32 763,01 Eur : 251 dienos = 130,53 Eur per dieną). Atsižvelgiant į atliktus paskaičiavimus, nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. negautų pajamų suma sudaro 9 137,10 Eur (70 darbo dienų x 130,53 Eur = 9 137,10 Eur). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiajam T. R. žalos dydis dėl negautų pajamų nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. (251 darbo diena) turi būti paskaičiuotas – T. R. vienos darbo dienos užmokestį – 130,53 Eur – padauginus iš darbo dienų skaičiaus (251 darbo dienos) ir atskaičius išmokėtą netekto darbingumo pensiją (32 763,01 Eur - 655,52 Eur), ir negautos pajamos sudaro 32 107,49 Eur, o iš viso, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., t. y. už 321 darbo dieną nukentėjusiajam T. R. žalos dydis dėl negautų pajamų sudaro 41 244,59 Eur (nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. – 9 137,10 Eur (70 darbo dienų x 130,53 Eur = 9 137,10 Eur) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 32 107,49 Eur (32 763,01 Eur (251 darbo diena) – 655,52 Eur = 32 107,49 Eur).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo žalos dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., tačiau teisingai nustatė, kad T. R. negautos pajamos priklauso už 321 darbo dieną, t. y. nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., kaip ir buvo nurodyta patikslintame ieškinyje bei apeliaciniame skunde. Kadangi patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde aiškiai nurodytas laikotarpis, už kurį prašoma T. R. priteisti negautas pajamas, už šį laikotarpį negautas pajamas skaičiavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl nelaikytina, kad bus peržengtos apeliacinio skundo ribos, jei bus priteistas negautų pajamų skirtumas nuo 41 244,59 Eur, t. y. iš 41 244,59 Eur atskaičiavus skundžiamu nuosprendžiu priteistos 28 139,39 Eur žalos dydį dėl negautų pajamų, o patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyta suma – 38 634,01 Eur – laikytina kaip padaryta aritmetinė klaida. Todėl T. R. iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priteistina 13 105,20 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų.
11. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad patikslintame ieškinyje buvo nurodyta, jog prašomą priteisti iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą sudaro ir 155 Eur būtinų kelionių į gydymo įstaigas, 62,66 Eur medikamentų įsigijimo ir 180,50 Eur sveikatingumo gerinimo išlaidos. Apeliantų nuomone, aplinkybė, jog civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad sutinka papildomai atlyginti T. R. patirtus nuostolius, t. y. 155 Eur kelionės išlaidų ir 62,66 Eur turėtų išlaidų dėl medikamentų įsigijimo, tačiau faktiškai patirtų nuostolių nėra atlyginęs, o dėl 180,50 Eur išlaidų nepasisakė, nesudaro pagrindo šių T. R. patirtų nuostolių nepriteisti.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jog nukentėjusysis T. R. turėjo išlaidų, susijusių su medikamentų įsigijimu bei būtinomis kelionėmis į medicinos įstaigas, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys kvitai iš vaistinių ir degalinių (t. 1, b. l. 130–142). Bylos duomenimis nustatyta, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginusi T. R. 263,62 Eur turėtų išlaidų, susijusių su medikamentų įsigijimu, bei liko neatlyginta 62,66 Eur šių išlaidų, ir yra atlyginusi T. R. 457 Eur turėtų išlaidų, susijusių būtinomis kelionėmis į medicinos įstaigas, bei liko neatlyginta 155 Eur šių išlaidų. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad įvertinusi teismui pateiktus dokumentus ir patikslintą civilinį ieškinį, sutinka atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. R. likusią – 62,66 Eur – neatlygintų išlaidų dalį, susijusią su medikamentų įsigijimu, bei 155 Eur, susijusius su būtinomis kelionėmis į medicinos įstaigas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina T. R. 62,66 Eur neatlygintų išlaidų, susijusių su medikamentų įsigijimu, bei 155 Eur neatlygintų išlaidų, susijusių su būtinomis kelionėmis į medicinos įstaigas.
13. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. R. priteisti 180,50 Eur išlaidų, susijusių su sveikatos gerinimu Druskininkų poilsio namuose (t. 1, 150–152), tačiau bylos duomenys objektyviai nepagrindžia šių išlaidų būtinumo, kurias privalėtų atlyginti civilinė atsakovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ ar nuteistoji V. K.. Todėl šios išlaidos T. R. nepriteistinos.
14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas T. R. nepriteisė 23,25 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų vertimo paslaugomis.
15. Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. R. pateikė į bylą anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą pažymą iš darbovietės užsienyje, kuri tiesiogiai susijusi su padarytos turtinės žalos dydžio nustatymu dėl negautų pajamų (t. 3, b. l. 43–45), jos vertimas kainavo 23,25 Eur (t. 3, b. l. 51), todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistosios V. K..
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
18. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. R. bei jo atstovas advokatas P. Orlovas. Nukentėjusysis už apeliacinio skundo surašymą bei teisines konsultacijas apeliacinio proceso metu atstovui advokatui P. Orlovui sumokėjo 150 Eur, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas (t. 3, b. l. 102).
19. Nustatydamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad iš esmės tenkinama didžioji nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinio skundo dalis, apeliacinio skundo apimtis yra pakankamai didelė, tačiau atsižvelgdamas, kad visgi tenkinamas ne visas apeliacinis skundas, prašomos priteisti 150 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažintinos iki 140 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo T. R..
Iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priteisti T. R. 13 105,20 Eur turtinei žalai dėl negautų pajamų, 62,66 Eur už įsigytus medikamentus bei 155 Eur kelionės išlaidoms į medicinos įstaigas atlyginti.
Iš V. K. priteisti T. R. 140 Eur išlaidoms už advokato suteiktas teisines paslaugas bei 23,25 Eur proceso išlaidoms už vertimo paslaugas atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.