Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-394/2007

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-10-15
Bylos Nr.: 3K-3-394/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Janina Stripeikienė (pirm.), Juozas Šerkšnas, Algirdas Taminskas (pran.)
Ieškovas: A. L., D. J., J. J.
Atsakovas: uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“

Civilinė byla Nr. 3K-3-394/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 73.2.6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Juozo Šerkšno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ir ieškovų D. J. ir J. J. įstatyminės atstovės D. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ir ieškovų – nepilnamečių D. J. ir J. J. įstatyminės atstovės D. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – R. G.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai 2004 m. balandžio 23 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2002 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovės A. L. sutuoktinis, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2003 m. kovo 27 d. nuosprendžiu dėl eismo įvykio kaltu pripažino trečiąjį asmenį R. G., kuris nusikaltimą padarė valdydamas atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apdraustą automobilį. Trečiasis asmuo buvo sudaręs su UADB „Ergo Lietuva“ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2002 m. spalio 17 d. iki 2003 m. balandžio 16 d. Draudikas draudimo sutartyje buvo įsipareigojęs, esant draudiminiam įvykiui, atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui ir 30 000 Lt turtui. Iki ieškovės sutuoktinio mirties kartu su juo ir ieškove A. L. gyveno jų įdukros D. J. vaikai: D. ir J., kuriuos jie augino nuo mažens ir išlaikė, nes vaikų motina D. J. neturėjo galimybės išlaikyti ir auklėti vaikų. Po ieškovės sutuoktinio mirties ji viena išlaiko vaikus, todėl nedarbingi vaikaičiai, kurie buvo ir yra faktiniai išlaikytiniai, turi teisę gauti iš draudiko žalos atlyginimą dėl maitintojo netekimo. Atsakovas taip pat turi atlyginti neturtinę žalą, kuri ieškovei padaryta dėl sutuoktinio žūties, dėl ko ją ištiko emocinis šokas, ji turėjo sunkių dvasinių ir emocinių išgyvenimų, pablogėjo jos gyvenimas. Ieškovai, remdamiesi CK 6.284, 6.263, 6.288, 6.299 straipsniais, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsniu, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 62, 64, 67 punktais, patikslintu ieškinio pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., gimęs 1997 m. birželio 10 d., J. J., gimusi 1998 m. gegužės 31 d., buvo, o po L. L. mirties – ir liko L. L. ir A. L. faktiniai išlaikytiniai, priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ A. L. 30 000 Lt neturtinei žalai, D. J. 11 154 Lt turtinei žalai, J. J. 12 012 Lt turtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino ieškinio reikalavimų dalį: priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovei A. L. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui D. J. 2740 Lt vienkartinę žalos atlyginimo netekus maitintojo išmoką už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 11 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d., nuo 2006 m. gruodžio iki jo pilnametystės po 57,51 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė ieškovei J. J. 2740 Lt vienkartinę žalos atlyginimo netekus maitintojo išmoką už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 11 d. iki 2006 m. lapkričio 30 d., nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės po 57,51 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad iki L. L. mirties D. J. ir J. J. faktiškai buvo jo išlaikomi, o jam žuvus, šie neteko senelio teikiamos išlaikymo dalies, todėl atsakovas už trečiojo asmens veiksmais padarytą žalą eismo įvykio, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, metu yra atsakingas, privalo šiems ieškovams atlyginti žalą neviršijant draudimo sutartyje nustatytų sumų (draudimo turtui išmokos suma – 30 000 Lt ir draudimo asmeniui išmokos suma – 30 000 Lt). Teismas, nustatydamas konkretų priteistinos turtinės žalos dydį, nurodė, kad iki L. L. mirties šeimos pajamos buvo 347,98 Lt, kiekvienam šeimos nariui teko po 115,99 Lt, o po L. L. mirties ši sumos dalis sumažėjo iki 57,51 Lt, todėl teismas priteisė ieškovams D. J. ir J. J. iš atsakovo šį skirtumą vienkartine išmoka ir periodinėmis išmokomis, mokėtinomis kiekvieną mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinio mirtis sukėlė jai sunkias pasekmes, ji neteko artimo žmogaus, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, todėl ieškovės prašomą priteisti 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti pripažino pagrįsta ir neviršijančia draudimo asmeniui išmokos sumos.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 15 d. nutartimi pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei A. L. iš atsakovo 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 6000 Lt; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovas, atlygindamas asmeniui jo gyvybės atėmimu padarytą žalą, turi atlyginti dėl to patirtą turtinę ir neturtinę žalą; iš draudiko priteistinos dėl asmens gyvybės atėmimo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta asmeniui išmokos suma – 30 000 Lt. Kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslus, taip pat į tai, kad turtinės žalos atlyginimo reikalaujama mažamečiams žuvusiojo išlaikytiniams, pažymėjo, kad pirmiausia turi būti atlyginta padaryta turtinė žala, t. y. išlaikymas, kurio neteko nepilnamečiai vaikai, mirus jų seneliui. Kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie šeimos sudėtį ir jų pajamas, nurodė, kad ieškovė A. L. kartu su sutuoktiniu faktiškai išlaikė nepilnamečius vaikaičius, žuvus jų seneliui šie neteko jo teikiamos išlaikymo dalies, negaudami pajamų patyrė turtinę žalą, todėl kolegija pripažino neturinti pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį ir konstatavo, kad atsakovas privalo ieškovams atlyginti po 57,51 Lt kas mėnesį kiekvienam; iki vaikų pilnametystės atsakovas turės išmokėti abiem vaikams 17 885,61 Lt žalai atlyginti (D. J. – 150 mėn., J. J. – 161 mėn.). Kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos ieškovei A. L. atlyginimo, nurodė, kad draudimo suma asmeniui siekia 30 000 Lt, o išmokėtina suma negali viršyti 28 032 Lt, nes ieškovei A. L. atsakovas jau yra išmokėjęs 1968 Lt, jai taip pat Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimu kas mėnesį priteista po 41 Lt žalos atlyginimo netekus maitintojo, padarė išvadą, jog ieškovei A. L. iš atsakovo gali būti priteista tik 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu ieškovė A. L. ir ieškovų D. J. ir J. J. įstatyminė atstovė D. J. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį ir palikti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Jų kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą netekus maitintojo priskyrė prie žalos, padarytos asmeniui, kategorijos. Kasatorių teigimu, žalos atlyginimas netekus maitintojo nesietinas su nukentėjusiu asmeniu, nes dėl savo turtinio pobūdžio yra priskirtinas prie žalos, padarytos turtui.Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad žala netekus maitintojo, priskirtina prie žalos, padarytos asmeniui, kategorijos, nesirėmė CK 6.193 straipsniu, neaiškino Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. v. AB „Lietuvos draudimas”; Nr. 3K-3-1150/2003; kategorijos: 21.2.2.9; 37.6; 37.7; 67; skelbta Teismų praktika 21). Kasatorių teigimu, nagrinėjamoje byloje, sutartyje aiškiai neapibrėžus, įstatyme nedetalizavus žalos pobūdžio, prievolė atlyginti žalą dėl asmens gyvybės atėmimo asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į išlaikymą, reiškia atsakingo asmens pareigą atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ši nuostata taip pat įtvirtinta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UADB kompanija „PZU Lietuva“, V. K.; Nr. 3K-7-115/2006; kategorijos: 73.2.6.1; 44.2.4.2; skelbta Teismų praktika 25), kur papildomai nurodyta, kad draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, nepaisant jos rūšių, riboja tik draudimo išmokų dydis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės A. L. patirtą neturtinę žalą. Žalą, netekus maitintojo, priskyrus prie žalos, padarytos turtui, ir priteisus neturtinės žalos atlyginimą, privalomojo draudimo sumos nagrinėjamoje byloje nebūtų viršytos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, kurio 2 straipsnio 18 punkte išskirta žala asmeniui, kuri apibrėžta kaip žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė, t. y. asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą dėl asmens mirties, gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala, kurios pagal savo pobūdį priskiriamos prie žalos, padarytos asmeniui, kategorijos ir kurių dydžio priteisimas ribojamas draudimo išmokų suma. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir neaiškino Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovo teigimu, sudarant draudimo sutartis 2002 metais, jos buvo sudaromos ne pagal draudiko iš anksto parengtas standartines sutarčių sąlygas, bet vadovaujantis kompetentingų valstybės institucijų priimtais teisės aktais (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1100 „Dėl transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių ir tipinių paprastosios, pasienio ir grupinės transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių draudimo liudijimų (polisų) formų patvirtinimo“). Dėl to ši aplinkybė leido teismui nesivadovauti sutarčių aiškinimo taisykle, kad sutartis aiškinama prisijungusios šalies naudai. Be to, atsakovas nurodo, kad draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, tačiau jam netaikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas, t. y. draudiko pareiga atlyginti žalą yra ribojama konkrečiu žalos dydžiu ir žalos rūšimi, o žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla iš deliktų teisės ir jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos atlyginimo dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2002 m. gruodžio 9 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas ieškovės sutuoktinis, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Dėl eismo įvykio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 27 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas trečiasis asmuo, kuris nusikaltimą padarė valdydamas automobilį, apdraustą pagal su atsakovu UADB „Ergo Lietuva“ sudarytą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, galiojusią nuo 2002 m. spalio 17 d. iki 2003 m. balandžio 16 d. Draudikas draudimo sutartyje buvo įsipareigojęs, esant draudiminiam įvykiui, atlyginti 30 000 Lt žalą asmeniui ir 30 000 Lt turtui. Ieškovė kartu su žuvusiu sutuoktiniu iki jo mirties išlaikė du išlaikymo reikalingus nedarbingus nepilnamečius vaikaičius, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas jiems, taip pat žuvusiojo sutuoktinei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau neviršijant draudimo sutartyje nustatytos draudimo asmeniui išmokos sumos.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.250, 6.263 straipsnius, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normas dėl žalos atlyginimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl žalos, netekus maitintojo, sąvokos aiškinimo. Už žalą atsakingo asmens civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką yra sutartinė ir atsiranda civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu. Civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Vienas iš jų – Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) buvo nurodyta, kad šis įstatymas nustato žalos asmeniui ir (ar) turtui, padarytos tretiesiems asmenims autoavarijos metu arba atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė, t. y. buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad draudikas atlygina žalą asmeniui ir turtui. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui sąvoka – tai žala trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, padaryta autoavarijos metu, ar atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė; žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, o 19 punkte įtvirtinta autoavarijos metu padaryta žalos turtui sąvoka – tai trečiojo asmens turtui autoavarijos metu padaryta žala ar žala turtui, atsiradusi kaip autoavarijos pasekmė; žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame specialiajame įstatyme žalos asmeniui samprata plačiau nedetalizuota, neatskleista, tačiau, remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006, skelbta Teismų praktika 25), konstatuotina, kad draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl žalos asmeniui ir žalos turtui sąvokų atskyrimo. Teisėjų kolegija, aiškindama šias sąvokas, remiasi tiek CK, tiek Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Draudiko išmokėtos išmokos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Šiuo atveju turėtų būti išskirtos dvi žalos, padarytos asmeniui, sąvokų rūšys: turtinė žala asmeniui ir neturtinė žala, t. y. turtinės žalos asmeniui sąvoka aiškiai atskiriama nuo žalos, padarytos turtui, sąvokos remiantis toliau dėstomais motyvais.

Žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta neturtinės žalos sąvoka. Žala asmeniui gali būti padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė. CK 6.283 straipsnio 1 dalis yra specialioji norma, nustatanti žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinį; prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad turtinė žala asmeniui yra negautos pajamos, t. y. dėl senelio mirties netektas nepilnamečių išlaikymas.

Teisėjų kolegija, aiškindama žalos, netekus maitintojo, sąvokos turinį, pažymi, kad turėtų būti atskirta turtinė žala asmeniui ir žala turtui. Turtinė žala asmeniui – žala, atsirandanti sužalojus asmens sveikatą, atėmus jam gyvybę. Neturtinė žala asmeniui pagal CK yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir panašiai. Žala turtui, remiantis CK 6.249 straipsniu, aiškintina kaip faktiškai asmens turėtos išlaidos, susijusios su turto sugadinimu, sunaikinimu.

Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismui žalos atlyginimą netekus maitintojo priskyrus prie žalos, padarytos asmeniui, kategorijos, buvo teisingai taikytos ir aiškintos CK ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žalos asmeniui sąvoką ir mokėjimo tvarką.

Dėl CK 6.193 straipsnio 2 dalies taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas, o kasacinis teismas, vertindamas skundžiamus teismų procesinius sprendimus, teisės prasme tik patikrina, ar nebuvo pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sutartį aiškinti sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir šios sutarties nuostatas dėl žalos dydžio visų sutarties sąlygų kontekste, tinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje suformuota Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo praktikos taisyklė, jog tais atvejais, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006, skelbta Teismų praktika 25). Be to, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasatorių argumento apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas neaiškino draudimo sutarties sąlygų sutartį priėmusios šalies naudai, nurodo, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta nutartimi ir, nurodydamas, kad ieškovei turi būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, draudimo sutarties sąlygas aiškino plečiamai, todėl negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, jog teismas draudimo sutarties sąlygas aiškino jas pasiūliusios šalies naudai. Taigi bylą nagrinėję teismai nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas” v. UAB „Vaidluvė”, AB „Linas”, UAB „Didysis Arkanas”, Nr. 3K-3-406/2000; kategorija 14; skelbta Teismų praktika 14).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo. Minėta, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį draudikas nukentėjusiam asmeniui dėl trečiųjų asmenų kaltų veiksmų draudiminio įvykio (nagrinėjamu atveju – autoavarijos) metu atlygina žalą. Nors Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nedetalizuota, kokia žala turi būti atlyginama nukentėjusiam asmeniui, tačiau, vadovaujantis suformuota teismų praktika šiuo klausimu, darytina išvada, kad turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad neturtinė žala ieškovei buvo padaryta autoavarijos metu dėl trečiojo asmens kaltų veiksmų žuvus jos sutuoktiniui, todėl ieškovei pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turi būti atlyginta neturtinė žala, nes ji buvo padaryta dėl nusikaltimo. Nors neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, todėl neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai šis savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs, tokiu atveju pareiga mokėti neturtinės žalos atlyginimą atsiranda draudikui, kurio atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, nepaisant jos rūšies, riboja draudimo išmokų dydis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovai įgijo teisę gauti draudimo išmoką, į kurią įskaičiuotina ir neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir 6.284 straipsnio 1 dalį; apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nurodė, kad šios išmokos dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokos suma – 30 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006, skelbta Teismų praktika 25). Konkretaus ieškovams padarytos žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas šio klausimo neanalizuoja, o tik vertina, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismui išaiškinus ir nustačius konkrečios žalos, padarytos ieškovams, rūšis ir pripažinus, kad dėl kaltų trečiojo asmens veiksmų ieškovams buvo padaryta žala asmeniui, o ne turtui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš draudiko priteistinos neturtinės žalos dydis nagrinėjamoje byloje, susijusioje su draudimo teisiniais santykiais, galėjo būti apskaičiuojamas tik remiantis draudimo sutartyje nustatyta draudimo asmeniui išmokų suma, nepaisant to, jog ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad ta suma neatitiko jos prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ieškovei priteistos iš draudimo neturtinės žalos atlyginimo dydį, teisingai aiškino ir taikė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, aiškindamas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nepažeidė sutarčių aiškinimo taisykles nustatančių materialinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl nesudaro pagrindo naikinti ją kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina StripeikienėJuozas ŠerkšnasAlgirdas Taminskas