Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1. J. D. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2021 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., išgertuvių, vykusių A. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu, būdamas neblaivus, supykęs ant nukentėjusiojo, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiam A. Š. virš kairiosios akies antakio ir vieną kartą į kairįjį skruostikaulį, po ko, einantį link durų nukentėjusį A. Š. pakirto ties čiurna, ir nukentėjusiam nugara pargriuvus ant grindų, jis keliu užšoko ant gulinčio nukentėjusio A. Š. krūtinės ir keldamasis nuo nukentėjusio A. Š., du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. į krūtinės sritį, nukentėjusiam A. Š. norint atsistoti ir pasivertus ant dešinio šono, jis du kartus įspyrė nukentėjusiajam A. Š. į kairįjį šoną, tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir specialisto konstatuota nukentėjusiajam padaryta 1 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje, taigi J. D. buvo kaltinamas tuo, kad tyčiniais veiksmais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiam A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu J. D. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog, įvertinus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis J. D. A. Š. sukėlė fizinį skausmą ir (ar) padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kadangi nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis J. D. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Š..

2.1. Pasak apylinkės teismo, aplinkybę, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, patvirtina tik paties nukentėjusiojo A. Š. parodymai, tačiau teismas nukentėjusiojo parodymus vertino kritiškai. Teismo vertinimu, A. Š. 2021 m. sausio 18 d. buvo davęs parodymus, kad kaltinamasis sudavė jam į kairę akį iki 10-ies smūgių kumščiu; iš antakio jam pradėjo tekėti kraujas; po šių smūgių jis nugriuvo ant grindų; tada kaltinamasis, taip lyg bandydamas kristi, keliu jam sudavė į krūtinę maždaug 2 kartus (t.1, b. l. 4-5). Taip pat teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis protokolą, kuriame buvo užfiksuoti šie parodymai, perskaitė ir pasirašė, o pasirašydamas nurodė, kad surašyta teisingai (t.1, b.l. 9). Atkreipė dėmesį, kad šios apklausos metu nukentėjusysis du kartus nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė iki 10 smūgių kumščiu į kairę akį (t.1, b.l. 5). Vėliau, pasak teismo, 2021 m. sausio 22 d. nukentėjusysis savo parodymus pakeitė, motyvuodamas tuo, kad nesuprato pareigūno klausimo – tačiau nukentėjusysis du kartus turėjo nesuprasti klausimo, tai pat turėjo nesuprasti, ką perskaitė prieš pasirašydamas protokolą (pasirašydamas patvirtino, kad perskaitė ir surašyta teisingai). Papildomos apklausos metu, nukentėjusysis jau nurodė, kad reikia vadovautis akistatos metu duotais parodymais.

2.2. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek akistata, tiek papildoma apklausa vyko 2021 m. sausio 22 d. Akistatos metu nukentėjusysis jau nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė 2 smūgius kumščiu virš kairiojo antakio ir į kairę veido pusę, taip pat nurodė, kad nukrito jis ne iš karto po smūgių į kairę veido pusę ar antakį, o vėliau, kai ėjo link durų, ir jį pakirto kaltinamasis. Teismo vertinimu, nukentėjusysis pirmų parodymų davimo metu turėjo nesuprasti pareigūno klausimo ir suklysti dėl keturių dalykų: 1) dėl smūgių skaičiaus; 2) dėl smūgių lokalizacijos; 3) dėl momento, kada jis parkrito; 4) priežasties, dėl kurios parkrito. Teismas pažymėjo ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad iš viso iš pradžių nepajuto, kad jam smogė į antakį.

2.3. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusiojo A. Š. parodymai yra nenuoseklūs, nesutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, buvo keičiami ikiteisminio tyrimo metu, todėl vertintini kritiškai. Vien tik nukentėjusiojo parodymu pagrindu, teismas negali pripažinti, kad būtent kaltinamasis J. D. pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį.

2.4. Jokie kiti byloje esantys įrodymai, teismo įsitikinimu, nepatvirtino, kad J. D. pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. Š.. Tai yra jokie kiti įrodymai nepatvirtina, kad A. Š. apskirtai be antakio prakirtimo buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Teismas sprendė, jog visuose medicinos dokumentuose užfiksuota tik tai, kad pats A. Š. skundžiasi skausmais, tačiau nei rentgeno tyrimas, nei gydytojų apžiūra nenustatė, kad A. Š. buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai. Pasak A. Š. jam buvo net sunku kvėpuoti dėl skausmų, pasisukti ant šono, tačiau gydytojai nepamatė jokių nei mėlynių, nei nubrozdinimų, nei paraudimų – jokių pėdsakų ant A. Š. kūno – kas taip pat kelia abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų patirto smurto ir sužalojimų dalyse.

2.5. Apylinkės teismo vertinimu, J. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl visų esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtino ir liudytojos D. D. ir M. K.. Nors šios liudytojos yra artimi (motina ir teta) J. D. žmonės, bet vien ši aplinkybė, anot teismo, nedaro liudytojų parodymų nepatikimais. Gi, tai, kad liudytojas R. M., kuris yra nukentėjusiojo brolis, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pirmadienį turėjo kartu važiuoti į darbą, jis (nukentėjusysis) paskambino ir pasakė, kad jį sumušė, jis (liudytojas) atvažiavo pas nukentėjusįjį, jis (nukentėjusysis) pajudėti negalėjo, ant veido buvo mėlynė ir sakė, kad negali pajudėti, jis (nukentėjusysis) sakė, kad sumušė draugas – J. D., teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis galimai siekdamas pateisinti savo traumą, gautą dėl neblaivumo, ir (arba) nuslėpti alkoholio vartojimą nuo brolio, galėjo kreiptis į policiją ir sukurti versiją, kad jį sumušė J. D..

2.6. Apylinkės teismo vertinimu, esant abejonėms dėl nukentėjusiojo parodymų teisingumo, taip pat esant abejonėms dėl to, ar negalėjo nukentėjusiojo dėstoma įvykių eiga būti kitokia (kad galimai nukentėjusysis buvo susižalojęs buityje, kad J. D. galimai apkaltino siekdamas nuslėpti traumos priežastis ir alkoholio vartojimą), taip pat nesant kitų objektyvių įrodymų dėl nukentėjusiajam sukeltų sveikatos sužalojimų ar smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimo, teismas negali konstatuoti kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas ir atitinkamai, kad būtent J. D. prieš nukentėjusįjį nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis pavartojo fizinį smurtą, todėl J. D. išteisintinas.