- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-614-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32885-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- B. L.
- Atsakovas
- Z. B., G. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovams Z. B. ir G. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. L. jam iškeltoje bankroto byloje pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo Z. B. pateiktas vykdyti 2012 m. sausio 30 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra negaliojantis; panaikinti 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą; pripažinti, kad atsakovas Z. B. vykdymui turėjo pateikti paskutinį ieškovo išrašytą vekselį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2012 m. sausio 30 d. paprastą neprotestuotiną vekselį 173 676 Lt sumai, kurio ieškovas niekam ir niekada nerašė, Kauno miesto 15-asis notaro biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo Z. B. naudai.
3. Paaiškino, kad pirmą neprotestuotiną vekselį G. K. ieškovas išrašė 2012 m. vasario 14 d. ir G. K. 2012 m. vasario 15 d. jam padarė 110 000 Lt bankinį pavedimą. Vėliau sistemingai buvo išrašinėjami kiti vekseliai: 2012 m. kovo 13 d. vekselis 112 000 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. gegužės 13 d.), 2012 m. gegužės 15 d. – 118 600 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. liepos 1 d.), 2012 m. liepos 1 d. – 120 609 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. rugpjūčio 1 d.), 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 122 5869 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. rugsėjo 1 d.), 2012 m. rugsėjo 1 d. – 124 662 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. spalio 1 d.), 2012 m. spalio 1 d. – 128 851 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. gruodžio 1 d.), 2012 m. gruodžio 1 d. – 130 963 Lt sumai (apmokėjimo data – 2012 m. gruodžio 31 d.), 2012 m. gruodžio 31 d. – 135 196 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. vasario 28 d.), 2013 m. vasario 31 d. – 137 492 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. kovo 31 d.), 2013 m. kovo 31 d. – 139 752 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. balandžio 30 d.), 2013 m. balandžio 30 d. – 140 900 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. gegužės 15 d.), 2013 m. gegužės 15 d. – 141 594 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. gegužės 24 d.), 2013 m. gegužės 28 d. – 139 833 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. birželio 10 d.), 2013 m. birželio 10 d. – 141 038 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. birželio 30 d.), 2013 m. liepos 2 d. – 142 906 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. liepos 31 d.), 2013 m. liepos 30 d. – 144 835 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. rugpjūčio 31 d.), 2013 m. rugpjūčio 30 d. – 142 906 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. rugsėjo 30 d.), 2013 m. rugsėjo 26 d. – 148 639 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. spalio 31 d.), 2013 m. spalio 31 d. – 150 480 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. lapkričio 1 d.), 2013 m. lapkričio 26 d. – 152 382 Lt sumai (apmokėjimo data – 2013 m. gruodžio 31 d.).
4. Pažymėjo, kad visų vekselių G. K. išrašymas vyko pas atsakovą Z. B., kuris paruošdavo pasirašymui naujus ir grąžindavo ankstesnius vekselius. Vekselių pasirašyme G. K. nedalyvavo. Iki 2013 m. gruodžio mėn. išrašant kitą vekselį ankstesnis būdavo grąžinamas ieškovui. Nuo 2014 metų išrašant vekselį ankstesnis būdavo suplėšomas.
5. Ieškovui nesuprantama, kodėl antstoliui pateikiamas vykdyti 2012 m. sausio 30 d. išrašytas vekselis 173 676 Lt sumai. Ieškovo teigimu, vekselio išrašymo data yra neišreiškianti tikrosios šalių valios, neatitinkanti tarp šalių susiklosčiusios praktikos, tokiai datai ieškovas vekselio nepasirašinėjo, jam nėra žinomos šio vekselio ir ieškovo parašo ant šio vekselio atsiradimo aplinkybės. Ieškovas teigė, kad toks vekselis galėjo būti pateiktas pasirašyti ieškovui esant sunkios sveikatos, kas lėmė atliekamų veiksmų nesupratimą ir tikrosios valios netinkamą išreiškimą. Ieškovas prašė vekselį pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors ieškovas yra veiksnus, tačiau ilgą laiką turėjo rimtų sveikatos problemų. Ieškovas nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būklės, o 2015 m. lapkričio 4 d. jam operuota širdis. Aplinkybę, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo būti pasirašytas, pagrindžia tarp šalių susiklosčiusi vekselių išrašymo praktika. Vykdyti turėjo būti pateiktas paskutinis ieškovo išrašytas vekselis atsakovui, kurio data turėjo būti daug vėlesnė, t. y. 2014 metų. Tarp šalių susiklosčiusi vekselių išrašymo praktika įrodo, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio suma – 173 676 Lt, negalėjo būti tokia didelė.
6. Pažymėjo, kad ieškovas nėra gavęs tarp G. K. ir Z. B. 2013 m. vasario 18 d. pasirašytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Ieškovas taip pat negavo 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 5 d. pranešimų apie vekselio apmokėjimą/neapmokėjimą. Taip pat nėra aišku, kodėl 2013 m. vasario 18 d. G. K. perleidus reikalavimo teises Z. B., tolesni vekseliai yra išrašomi G. K. vardu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Z. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė taikyti ieškinio senatį, skirti ieškovui baudą už nepagrįsto ieškinio pateikimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neginčijo notarės padaryto vykdomojo įrašo, taip pat antstolio veiksmų vykdomojoje byloje. Ieškovas neginčijo nei vekselio, nei vykdomojo įrašo, kai ginčijo palūkanų dydį pagal 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8956-994/2017. Ieškovas taip pat neginčijo atsakovo kreditorinio reikalavimo pagal vekselį sumos, kai buvo tvirtinami kreditoriniai reikalavimai jo bankroto byloje.
9. Pažymėjo, kad vekselį galima priskirti nuginčijamų sandorių grupei, o pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiems sandoriams nuginčyti yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pateikė ieškinį po 8 metų po vekselio išrašymo dienos (2012 m. sausio 30 d.) bei po 5,5 metų po mokėjimo termino datos (2014 m. spalio 31 d.) ir vykdomojo įrašymo padarymo dienos (2014 m. lapkričio 5 d.), taigi, praleidęs ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas keitė poziciją. Teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovui, vertinęs ir paties ieškovo kartu su pareiškimu teiktą vekselį. Teismas 2019 m. liepos 30 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovo kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 183 045,71 Eur sumai. 2019 m. rugpjūčio 4 d. atskirajame skunde ieškovas visa apimtimi sutiko ir su paskola, ir su vekseliu, tačiau ginčijo jų paskaičiavimą. Atsakovo teigimu, ieškovas teikia skundus, kuriais yra siekiama nutolinti atsiskaitymą su atsakovu pagal vekselį ir paskolos sutartį bei pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus.
11. Vekselio išrašymo data yra 2012 m. sausio 30 d., taigi, du metai ir devyni mėnesiai iki datos, kai ieškovui pašlijo sveikata – 2014 m. spalio 22 d. VšĮ Utenos ligoninės epikrizėje nurodyta, kad „praeityje buvęs sveikas“. Šiuo atveju nėra jokių egzistuojančių duomenų apie blogą ieškovo sveikatą vekselio pasirašymo metu. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas G. K. atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti, pakeisti G. K. procesinę padėtį į trečiojo asmens, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovas nurodė, kad G. K. negali būti laikomas byloje atsakovu, kadangi visas teises į ieškovo skolas yra perleidęs Z. B. Atsakovo teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kadangi tokiems sandoriams nuginčyti yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo dienos.
14. Pažymėjo, kad sveikatos problemos ieškovui atsirado, kai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būsenoje, o taip pat 2015 m. lapkričio 4 d. jam buvo atlikta širdies operacija. Vekselio išrašymo data yra 2012 m. sausio 30 d., o sveikata pašlijo 2014 m. spalio 22 d., todėl nėra jokios priežasties vekselį pripažinti negaliojančiu.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo B. L. ieškinį atsakovams Z. B. ir G. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo atmetė.
17. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija vekselį tuo pagrindu, jog jis tokio vekselio nėra išdavęs. Iš ginčo vekselio, kurio išrašymo data nurodoma 2012 m. sausio 30 d., turinio teismas nustatė, kad jis pasirašytas ieškovo vardu, ranka įrašyta jo vardas, pavardė, parašas; įsipareigojimo suma – 173 676 Lt. Ieškovas teigė, kad jis sudarė visus vėlesnius vekselius, kurių forma yra iš esmės identiška ginčo vekseliui. Ieškovas nurodė, kad išrašė 2012 m. kovo 13 d. vekselį 112 000 Lt sumai. Iš jo sąskaitos banke išrašo matyti, kad 2012 m. vasario 15 d. G. K. pervedė ieškovui 110 000 Lt. Ieškovas neginčijo, kad atsakovams turėjo ir kitų piniginių įsipareigojimų. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad pagal minimus visus vekselius nėra sumokėjęs jokios pinigų sumos, nors pagal juos aptartas atsiskaitymas apytiksliai per vieną mėnesį nuo vekselio sudarymo dienos. Tuo atveju, jei šie ieškovo pateikti teismui vekseliai galiotų, ieškovas privalėjo atsiskaityti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi teismas darė išvadą, kad ir pagal ieškovo keliamas versijas būtų pastoviai pradelsiama atsiskaityti, nors beveik kas vieną ar du mėnesius įsipareigojama atsiskaityti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo paaiškinimus vertino kritiškai.
18. Teismas pažymėjo, jog ieškovas neginčijo atsakovų nurodomos aplinkybės, kad ginčo vekselio pagrindu vykdant išieškojimą, ieškovas skundė antstolio veiksmus, bet neginčijo paties vekselio. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad sąžiningai, protingai elgdamasis asmuo privalėjo ginčyti sandorį, tuo labiau, kai sandorio suma ženkli. Ieškovo bankroto byloje esantys duomenys iš esmės patvirtino, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas rėmėsi ginčo vekseliu kaip teisėtu sandoriu, patvirtinančiu jo įsiskolinimą, todėl, teismo vertinimu, tai leidžia abejoti ieškovo sąžiningumu.
19. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai pakankamai ir objektyviai nepagrindė jo nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu. Tuo pačiu teismas netenkino ir kitų išvestinių reikalavimų.
20. Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas pažymėjo, kad ieškovas vekselį ginčija ir kaip sandorį, sudarytą dėl valios ydingumo (trūkumo), t. y. bendrais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl šiuo atveju sandoriams ginčyti taikomas bendras ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šis terminas nėra praleistas, todėl šiuo pagrindu ieškinio teismas neatmetė.
21. Dėl baudos skyrimo ieškovui už nepagrįsto ieškinio pateikimą teismas nurodė, kad neturi pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog ieškovas sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Byloje nėra pakankamai ir objektyvių duomenų, patvirtančių ieškovo valią pareikšti nepagrįstą ieškinį ar vilkinti ginčo nagrinėjimą pagal pareikštą ieškinį. Teismas atmetė prašymą skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
22. Teismas sprendė, kad kiti dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl atskirai jų neaptarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovas B. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Ieškovas civilinę bylą dėl sunkios materialinės padėties vedė pats, o ne per atstovą. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai išaiškino ieškovui teises, nors, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei tai, kad ieškovas nėra atstovaujamas advokato, turėjo išaiškinti ieškovui teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadarė. Dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla.
Žemesnės instancijos teismas
23.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė tinkamą teismų praktiką, tačiau byloje surinktus įrodymus vertino neteisingai.
23.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad naudojant vekselius apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis išduotas kaip skolos dokumentas ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.
23.4. Teismas formaliai konstatavo, kad iš ginčo vekselio, kurio nurodoma išrašymo data 2012 m. sausio 30 d., turinio matyti, kad jis pasirašytas ieškovo vardu, ranka įrašytas jo vardas, pavardė, parašas, įsipareigojimo suma – 173 676 Lt, tačiau nesiaiškino, kokiu pagrindu 2012 m. sausio 30 d. vekselis pateko į apyvartą ir ar buvo pagrindas jam apskritai patekti į apyvartą.
23.5. Teismas nekreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimus, kad G. K. 2012 m. vasario 15 d. 110 000 Lt bankinis pavedimas (paskola) padarytas 2012 m. vasario 14 d. išduoto vekselio 112 000 Lt pagrindu. Būtent šie dokumentai yra tarpusavyje susiję ir nesusiję su 2012 m. sausio 30 d. vekseliu. Šie dokumentai patvirtina paskolos teisinius santykius tarp ieškovo ir G. K.. Nors buvo sutarta, kad paskola bus 110 000 Lt, tačiau ieškovas vekselį išrašė 112 000 Lt sumai, nes 2 000 Lt buvo atlygis G. K. už paskolos įforminimą (mokestis notarui, hipotekos sutvarkymas). G. K., paskolinęs 110 000 Eur be palūkanų, tik tokią sumą turėjo teisę reikalauti iš ieškovo. 2012 m. vasario 14 d. vekselis skiriasi nuo kitų pateiktų vekselių, nes šis vekselis pasirašytas ir laiduotojos D. S., kuriai žinomos paskolos ir vekselio išrašymo aplinkybės.
23.6. G. K. 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris neturi jokio sandorio pagrindo, pateikė nesąžiningai į apyvartą. Tiek 2012 m. vasario 14 d. vekselis, tiek 2012 m. vasario 15 d. pavedimas patvirtina, kad nebuvo pagrindo 2012 m. sausio 30 d. vekseliui išduoti. Iš ieškovo yra reikalaujama pinigų pagal 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris jo pasirašytas ne 2012 m. sausio 30 d., o esant sunkioje sveikatos būklėje 2014 metų antroje pusėje.
23.7. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su tuo, kad visi vekseliai, patvirtinantys skolą G. K. išrašyti G. K. vardu, tačiau ne visi šie vekseliai reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisti Z. B., o tik vienas nesąžiningai G. K. įgytas vekselis.
23.8. Bankrutavus SNORO bankui, kuriame ieškovas turėjo paėmęs paskolą, ir iškilus būtinybei grąžinti kreditą, ieškovas kreipėsi į seną pažįstamą Z. B., norintį pirkti ieškovo nekilnojamąjį turtą (sodybą, žemę) tam, kad jis padengtų ieškovo kreditą SNORO bankui ir tuo pačiu nupirktų ieškovo nekilnojamąjį turtą. Z. B. nurodė, kad kol kas jis negali pirkti turto, tačiau nurodė, kad ieškovo finansines problemas sutvarkys per vaikystės draugą G. K., o per pusmetį pats nupirks nekilnojamąjį turtą. Visų vekselių išrašymas vyko Z. B. darbovietėje, jam paruošus vekselių blankus. Z. B. ieškovo turto nepirko. Pateiktas išieškojimui vekselis yra išgautas pasinaudojus ieškovo prieškomine sveikatos būkle.
23.9. Z. B. pasiūlymu 2012 m. vasario 29 d. ieškovas sudarė sutartį su G. K. dėl kitos paskolos ir šie santykiai buvo įforminti paskolos sutartimi. Jei skolinį įsipareigojimą pagal vekselį reikalavimo teisių perleidimo sutartimi G. K. perleido Z. B. 2013 m. vasario 18 d., tai skolinį įsipareigojimą pagal paskolos sutartį G. K. perleido Z. B. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2013 m. balandžio 24 d. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8956/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-972-232/2018, kurioje užfiksuoti Z. B. paaiškinimai, kad ieškovas kreipėsi į Z. B. dėl pinigų paskolinimo, o jis pasiūlė kreiptis į G. K.. Z. B. žinojo apie santykius tarp ieškovo ir G. K., žinojo kada, kiek ir pagal kokias sutartis ieškovas skolinosi pinigus, žinojo, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo būti išduotas, nes jo išdavimui nebuvo jokio pagrindo. Kadangi abiems atsakovams žinomos 2012 m. sausio 30 d. vekselio patekimo į apyvartą aplinkybės, jie negali būti laikomi sąžiningais vekselio savininkais.
Atsiliepimas
24. Atsakovai Z. B. ir G. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
24.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai informavo ieškovą apie jo turimas teises ir pareigas kiekvieno teismo posėdžio metu. Byla yra inicijuota ieškovo, jam pateikus pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tam tikrose bylos stadijose ieškovas tai dalyvaudavo procese vienas, tai naudodavosi advokato paslaugomis, t.y. vesti bylą per advokatą ar savarankiškai ieškovas kiekvieną kartą rinkdavosi pats. Pasinaudodamas situacija, kad bankroto byloje nemokamas žyminis mokestis, ieškovas joje pateikė ieškinį dėl vekselio nuginčijimo (siekį taip išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinto pats ieškovas nagrinėjant bylą iš esmės). Teismas prieš kiekvieną teismo posėdį ieškovui išsamiai išaiškindavo jo teises. Be to, teismas, atidėdamas vieną iš teismo posėdžių, rekomendavo ieškovui bylą vesti su advokato pagalba. Ieškovas ne kartą skundė teismo priimamus procesinius sprendimus, todėl puikiai žino ir išmano visas savo teises. Be to, teismas priimdavo ieškovo įrodymus ir ieškovo teikiamų paaiškinimų žodžiu metu, kai ieškovas pradėdavo kalbėti apie byloje nesančius dokumentus, nors tokių atskirų prašymų (priimti papildomus rašytinius įrodymus) ieškovas prašymų stadijoje nebūdavo pateikęs. Taip pat teismas sudarė sąlygas, atidėdamas teismo posėdį, ieškovui pateikti papildomus įrodymus. Taigi teismas, vykdydamas bendradarbiavimo pareigą, viso proceso metu kooperavo su ieškovu, ne tik išsamiai kiekvieną kartą išaiškindamas jo teises, tačiau ir suteikdamas galimybę pasisakyti bei procese nuolat teikti papildomus įrodymus.
24.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir atskleidė bylos esmę.
24.3. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir meluoja, siekdamas suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, aiškindamas, kad neva yra išduotas kažkoks 2012 m. vasario 14 d. vekselis, kuris turi būti sietinas su 2012 m. sausio 15 d. G. K. suteikta paskola, kai tuo tarpu ieškinyje ieškovas teigė, kad yra išdavęs daugybę vekselių ir turi galioti paskutinis, kurio data turėjo būti ne vėlesnė nei 2014 metų (taigi ne 2012 m. vasario 14 d.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad ant 2012 m. sausio 30 d. ginčo vekselio yra jo parašas, jo ranka rašyta suma, vardas, pavardė ir asmens kodas.
24.4. Ieškovas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, grįsdamas savo įsiskolinimus, pateikė ir 2012 m. sausio 30 d. ginčo vekselį 173 676 Lt sumai bei 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta 140 000 Lt paskola. Ieškovas aiškiai nurodė, kad Z. B. yra skolingas 50 462,84 Eur pagal vykdomosios bylos Nr. 005314/00997 duomenis ir 73 030,57 Eur pagal vykdomosios bylos Nr. 0053/16/00472 duomenis, t.y. ieškovas patvirtino, pripažino ir prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nes esami įsiskolinimai lėmė jo nemokumą. Pažymėtina, kad 50 462,84 Eur įsiskolinimas sudaro 173 676 Lt vekselio sumos atitiktį (50 300 Eur) pridėjus vykdymo eigoje patirtos kitos išieškojo išlaidas, o 73 030,57 Eur įsiskolinimo suma sudaro 40 546,80 Eur įsiskolinimą pagal 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį bei priskaičiuotas palūkanas nuo šios sumos. Šiuos įsiskolinimus ieškovas pripažino pilna apimtimi ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu nekėlė klausimo dėl vekselio galimo negaliojimo ar jo neišdavimo 2012 metais. Ieškovas ginčus pradeda tik tada, kai kyla realus pavojus, jog iš jo turto bus išieškoma kreditorių naudai.
24.5. Kadangi ieškovas vekselį ginčija CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, jis turėjo įrodyti, kad pasirašė vekselį, negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės, t.y. fakto, kad skolinasi pinigus ir privalės vekselyje nurodytą sumą grąžinti, tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad vekselį pasirašė komos būklėje (apeliaciniame skunde nurodo, kad prieškominėje būsenoje), tačiau vekselio data yra 2012 m. sausio 30 d., o ieškovo sveikatos sutrikimai prasidėjo tik 2014 metų pabaigoje.
24.6. Ieškovas patvirtino, kad buvo įsiskolinęs atsakovams ne tik pagal 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį, kad už gautas pinigines lėšas atsiskaitė su kitais asmenimis, kad nėra gražinęs jokių sumų nei pagal paskolos sutartį, nei pagal vekselį ir t.t.
24.7. Šiuo konkrečiu atveju turėtų būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, pareikštas fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo procesinio sprendimo pagal ieškovo ieškinį teisinės reikšmės, nutraukus fizinio asmens bankroto bylą
28. Nustatyta, kad pareiškėjas B. L. 2018 m. spalio 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas jam iškelti bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui B. L. iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-228-864/2019 pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
29. Bankroto bylos nagrinėjimo eigoje, 2019 m. lapkričio 5 d. B. L. pateikė į savo bankroto bylą ieškinį atsakovams Z. B. ir G. K., kuriuo prašė pripažinti 2012 m. sausio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu; panaikinti Kauno m. 15-ojo notarų biuro 2014 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį įrašą; pripažinti, kad atsakovas Z. B. turėjo pateikti vykdyti paskutinį ieškovo išrašytą vekselį.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-104-619/2020 pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. teisėjo rezoliucija ieškovo ieškinys buvo priimtas ir ieškovui nustatytas 14 dienų terminas ieškinio su priedais tinkamai patvirtintoms kopijoms pateikti. Ieškovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė teismui tinkamai patvirtinto ieškinio ir jo priedų kopijas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo atmetė. Ieškovas dėl teismo nutarties pateikė apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamas šioje byloje apeliacine tvarka.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukė bankrutuojančio B. L. bankroto bylą Nr. 2FB-290-592/2020. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-615-577/2021 pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
34. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byloje susiklostė situacija, kuomet ieškovo ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo buvo išnagrinėtas ir teismo procesinis sprendimas priimtas fizinio asmens B. L. bankroto byloje, kuri vėliau nutraukta.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju B. L. bankroto bylos nutraukimas savaime neturi įtakos byloje 2020 m. spalio 30 d. priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro kliūčių nagrinėti šią bylą apeliacine tvarka. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys išnagrinėtas fizinio asmens bankroto byloje, iš esmės reiškia tik proceso ekonomiškumo, koncentracijos, akumuliacijos principų įgyvendinimą, visus klausimus, tarp jų ir ginčus, susijusius su turtiniais reikalavimais, sprendžiant bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
36. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo B. L. ir atsakovų Z. B. bei G. K. kilęs ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo vertintinas kaip savarankiškas ginčas, kurio išsprendimas turi materialinės teisinės reikšmės ginčo šalims, nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto bylos ir/ar jos baigties.
37. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nagrinėja ieškovo apeliacinį skundą iš esmės ir toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
38. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prijungti naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8956/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-972-232/2018, taip pat atsakovo Z. B. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-8956/2017. Nurodo, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, teismui nepasisakius dėl atsakovų (ne)sąžiningumo gaunant vekselį.
39. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas, teikdamas papildomus įrodymus, jų neprašo prijungti prie bylos, be to, ieškovas nepagrindė šių įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla. Pasak atsakovų, prašomi prijungti įrodymai yra susiję su teismų išnagrinėta byla dėl 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartyje šalių susitartų palūkanų dydžio, o ne dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, todėl jie neturi jokios įtakos sprendžiant šį ginčą. Be to, ieškovas šiuos įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovai pažymi, kad nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo teismui nepasisakius dėl atsakovų (ne)sąžiningumo, gaunant ginčo vekselį, kadangi pirmosios instancijos teismas išklausė ir vertino tiek žodinius, tiek rašytinius ieškovo argumentus ir įrodymus, kuriais ieškovas rėmėsi, kvestionuodamas atsakovų sąžiningumą dėl neva tikrosios vekselio datos. Be to, siekdamas išsiaiškinti ieškovo nurodytas vekselio pasirašymo aplinkybes, teismas savo iniciatyva pripažino atsakovo Z. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, todėl tiek teismas, tiek ieškovas turėjo galimybę užduoti kausimus visais rūpimais klausimais ir išgirsti atsakovo teikiamus paaiškinimus, susijusiais su teisingu bylos išnagrinėjimu.
40. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi prijungti teismų procesiniai sprendimai kitoje civilinėje byloje, taip pat joje pateiktas atsakovo Z. B. atsiliepimas nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje ieškovo pareikštu reikalavimu dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vekselio pagrindu išduoto vykdomojo įrašo panaikinimu, todėl juos atsisakytina priimti. Pažymėtina ir tai, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kadangi ieškovas, formuluodamas ieškinio dalyką ir nurodydamas pagrindą, rinkosi savo pažeistų teisių gynimo būdą, taigi pats sprendė, kaip įrodinės ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes ir kokius įrodymus teiks. Prašomų priimti dokumentų datos leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, paminėtina ir tai, kad esant būtinybei, teismas turi teisę pats naudoti duomenis iš viešų registrų, tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
42. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus šalys galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą taikomas ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
43. Ieškovas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo 2021 m. vasario 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui papildomus paaiškinimus, susijusius su apeliaciniame skunde jau išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo papildomi paaiškinimai tik detalizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo papildomus paaiškinimus priima.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
44. Ieškovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, pasak jo, ši civilinė byla yra išskirtinio sudėtingumo, susijusi su atsakovų sąžiningumu gaunant vekselį ir jį realizuojant. Be to, ieškovo teigimu, nagrinėjant apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, atsakovams būtų suteikta galimybė pasisakyti dėl jų sąžiningumo ir ieškovo pateiktų įrodymų.
45. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pasak atsakovų, ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių išimtinių sąlygų, turinčių įtakos žodiniam nagrinėjimui. Nors ieškovas nurodo, kad tokiu būdu bus sudaryta galimybė atsakovams atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus, tačiau šia teise atsakovai pasinaudoja teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovas taip pat nepagrindžia išskirtinio bylos sudėtingumo. Nei fakto, nei teisės klausimais byla nepasižymi ypatingu sudėtingumu, byloje dalyvaujančių asmenų skaičius, nei bylos apimtis nėra dideli. Taikomų materialiosios teisės aktų spektras apsiriboja CK ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu. Be to, visos ginčui teisingai išspręsti reikalingos faktinės aplinkybės išsiaiškintos atsakovui Z. B. dalyvaujant teismo posėdyje, teikiant paaiškinimus, atsakant į visus jam pateiktus klausimus.
46. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t. y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).
47. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos teismo posėdžių metu. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Ieškovo argumentai, kad apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, atsakovams būtų suteikta galimybė pasisakyti dėl ieškovo argumentų ir pateiktų įrodymų, nelemia būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovai atsikirsti į ieškovo argumentus turėjo galimybę tiek pirmosios instancijos teisme, tiek, susipažinę su ieškovo apeliaciniu skundu, savo argumentus nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla pagal reiškiamą reikalavimą ir įrodinėtinas aplinkybes nelaikytina išskirtinio sudėtingumo, ieškovas to taip pat nepagrindė. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ieškovas nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti ieškovo prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Dėl teismo vaidmens, išaiškinant šalims teises ir pareigas
48. Ieškovas nurodo, kad civilinę bylą dėl sunkios materialinės padėties vedė pats, o ne per atstovą. Pažymi, kad teismas tik formaliai išaiškino jam teises, nors, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą bei tai, kad ieškovas nėra atstovaujamas advokato, turėjo išaiškinti ieškovui teisę pateikti papildomus įrodymus, ko nepadarė. Dėl to, pasak ieškovo, buvo neteisingai išnagrinėta byla. Teisėjų kolegija su šiais ieškovo teiginiais nesutinka.
49. Nustatyta, kad byla pagal ieškovo ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo atsakovams buvo paskirta nagrinėti teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka 2020 m. liepos 8 d., 9.15 val., taip pat 2020 m. spalio 1 d., 11.00 val. Susipažinus su teismo proceso, vykusio pirmosios instancijos teisme, garso įrašais, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas išaiškinimo pareigą šalims, įstatymo nuostatų nepažeidė.
50. Teismas išaiškino CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytas teises ieškovui, paklausė, ar šias teises ieškovas suprato, tačiau ieškovas neteigė, kad jam jo teisės būtų neaiškios, neteikė dėl to jokių pastabų. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu, bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, šalims buvo išaiškinta teisė pateikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus, susijusius su įrodymais, ne vėliau kaip 20 dienų iki kito teismo posėdžio, taip pat teismas atskirai išaiškino ieškovui teisę turėti byloje advokatą. Tai, ar bylą vesti pačiam ar per atstovą, sprendžia pati šalis, todėl jai ir kyla tokio pasirinkimo padariniai, juolab teismui išaiškinus teisę ieškovui byloje turėti atstovą.
51. Pažymėtina ir tai, kad teismas ne kartą išaiškino ieškovui teisę teikti papildomus įrodymus, tačiau teismas neturi pareigos, tuo pačiu ir teisės nurodyti, kokius konkrečius įrodymus ieškovas turėtų pateikti į bylą, įrodinėdamas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Tokia teisė ir pareiga priklauso ieškovui, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl turi būti aktyvus įrodinėjant jam reikšmingas aplinkybes. Teismo vaidmuo turi būti nešališkas, išaiškinimo pareiga neturi pažeisti šalių dipozityvumo ir rungimosi principų, suteikiant pranašumą vienai kuriai iš šalių įrodinėjimo procese.
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė įstatyme numatytos išaiškinimo pareigos, dėl ko buvo pažeistos proceso teisės normos ir dėl to neteisingai išspręsta byla, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
53. Ieškovas pirmosios instancijos teisme, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 30 d. vekselį, nurodė, kad vekselio tokiai datai nepasirašė, jam nėra žinomos šio vekselio ir ieškovo parašo ant jo atsiradimo aplinkybės. Nurodė, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio suma – 173 676 Lt, negalėjo būti tokia didelė. Teigė, kad vekselis galėjo būti pasirašytas 2014 metais, ieškovui esant sunkios sveikatos būklės, dėl ko jis nesuprato atliekamų veiksmų reikšmės ir vekselio pasirašymas neatitiko jo tikrosios valios. Ieškovas nurodė, kad nors jis yra veiksnus, tačiau nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būklės, o 2015 m. lapkričio 4 d. jam operuota širdis. Atsižvelgdamas į tai, 2012 m. sausio 30 d. vekselį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis pasirašytas ieškovo, ieškovas turėjo ir kitų skolinių įsipareigojimų atsakovams, įvertinęs vekselių išrašymo praktiką, ieškovo elgesį bankroto proceso metu (iš pradžių vekseliu grindžiant ieškovo nemokumą prašant jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau vėliau jį prašant pripažinti negaliojančiu), sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepagrindė jo nurodytų aplinkybių, todėl ieškovo ieškinį atmetė.
55. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad teismas neįvertino aplinkybių, kaip 2012 m. sausio 30 d. vekselis atsidūrė apyvartoje, kokia jo paskirtis ir tikslas – ar jis išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Nurodo, kad šalių tarpusavio santykius patvirtina 2012 m. vasario 15 d. 110 000 Lt bankinis pavedimas (paskola), padarytas 2012 m. vasario 14 d. išduoto vekselio 112 000 Lt pagrindu, o šie dokumentai nėra niekaip susiję su 2012 m. sausio 30 d. vekseliu. Teigia, kad atsakovas G. K. 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris neturi jokio sandorio pagrindo, pateikė nesąžiningai į apyvartą. Ieškovas pažymi, kad neteisinga situacija, kuomet iš ieškovo yra reikalaujama pinigų pagal 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris jo pasirašytas ne 2012 m. sausio 30 d., o jam esant sunkioje sveikatos būklėje 2014 metų rugsėjo mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, atmeta juos kaip neįrodytus dėl žemiau nurodomų motyvų.
56. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019).
57. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
58. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).
59. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).
60. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
61. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).
62. ĮPVĮ 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju būtent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
63. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Nors proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
64. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad viena vertus ieškovas dėsto teiginius, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis į apyvartą pateko nepagrįstai, dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, kad tam nebuvo jokio teisinio pagrindo – sandorio, kad jis jo nepasirašė, tačiau kita vertus teigia, kad toks vekselis ieškovo galėjo būti pasirašytas ne 2012 m. sausio 30 d., o 2014 metų rugsėjo mėn., ieškovui esant sunkios sveikatos būklės, dėl ko yra pagrindas jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį. Taigi, ieškovas, rinkdamasis savo pažeistų teisių gynimo būdą, formuluodamas ieškinio reikalavimą ir nurodydamas ieškinio pagrindą, aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas bylą pagal ieškinį dėl sandorio negaliojimo nagrinėjo ieškovo nurodytu pagrindu, pagrįstai pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį vertindamas, ar sandorio sudarymo metu ieškovas buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Reikalavimų pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu kokiu nors kitu pagrindu byloje pareikšta nebuvo.
65. Nors ieškovas teigia, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio nepasirašė, jog tam nebuvo jokio teisinio pagrindo (sandorio), nurodydamas, kad šalių tarpusavio santykius patvirtina 2012 m. vasario 15 d. 110 000 Lt bankinis pavedimas (paskola), padarytas 2012 m. vasario 14 d. išduoto vekselio 112 000 Lt pagrindu, tuo pačiu pats apeliaciniame skunde pažymi, kad šie dokumentai nėra niekaip susiję su 2012 m. sausio 30 d. vekseliu.
66. Kaip jau buvo minėta, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, būtent jis, vekselio davėjas, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).
67. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys bendravo ilgą laiką, tarp šalių buvo susiklosčiusi vekselių išrašymo praktika, ieškovas ne kartą išrašė atsakovui G. K. vekselius. Ieškovo argumentai, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis išduotas nepagrįstai vien todėl, kad tarp šalių atsiradusius sutartinius santykius patvirtina 2012 m. vasario 14 d. vekselis 112 000 Lt sumai ir 2012 m. vasario 15 d. atliktas atsakovo G. K. pavedimas ieškovui 110 000 Lt sumai, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad vekselis yra abstraktus sandoris, jo atsiradimo aplinkybės gali būti siejamos nebūtinai su paskolos teisiniais santykiais, vekseliu įtvirtinama besąlygiška vekselio davėjo teisė sumokėti jame nurodytą sumą. Šiuo atveju ieškovas, kvestionuodamas vekselio patekimo į apyvartą aplinkybes, iš esmės remiasi tik po to sekančio atsakovo G. K. atlikto bankinio pavedimo ir kito vekselio išrašymo faktu, tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina to, jog nebuvo jokio kito teisinio pagrindo 2012 m. sausio 30 d. vekseliui patekti į apyvartą. Šių aplinkybių ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, kaip matyti, vekselis pasirašytas ieškovo vardu, ranka įrašytas jo vardas, pavardė, parašas; įsipareigojimo suma. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo.
68. Byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo (ieškovo) nenaudai, kad jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodytos ieškovo valios sumokėti jame nurodytą sumą. Ieškovo argumentai, kad teismas suabsoliutino ne tik vekselio abstraktumą, tačiau ir ieškovo pareigą įrodinėti aplinkybes, nepagrįsti. Nors atsakovai nenurodė konkrečių argumentų dėl vekselio atsiradimo aplinkybių, tačiau ir ieškovas neįrodė, jog 2012 m. sausio 30 d. vekseliui patekti į apyvartą nebuvo jokio teisinio pagrindo, nors tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga šiuo atveju teko būtent ieškovui. Ieškovas tik apsiribojo argumentais dėl kito vekselio (2012 m. vasario 14 d.) ir jo pagrindu atlikto bankinio pavedimo (2012 m. vasario 15 d.) aplinkybių, kurios, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju savaime nepaneigia to, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo būti išrašytas.
69. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl vekselio išdavimo teisinio santykio, ar ginčijamas vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip užtikrinimo priemonė, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje nebuvo pagrindo tirti vekselio kitokios paskirties, kadangi ieškovas ir neteigė, kad vekselis buvo prievolės užtikrinimo priemonė. Ieškovas iš esmės neigė tik buvus kokį nors pagrindą išduoti ginčo vekselį.
70. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovo pozicija nenuosekli, nes ginčydamas 2012 m. sausio 30 d. vekselio patekimo į apyvartą aplinkybes, ieškovas nurodo, kad toks vekselis visgi galėjo būti pasirašytas 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau ieškovui esant sunkios sveikatos būklės (nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio esant komoje), dėl ko jis negalėjo suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl išduotas vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.
71. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016)).
72. Nors nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis galėjo būti pasirašytas 2014 m. rugsėjo mėnesį jam esant prieškominėje (prieš tai teigiant, kad komos) būsenoje, kadangi jis nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio buvo komos būklės, o 2015 m. lapkričio 4 d. jam operuota širdis, tačiau šie ieškovo teiginiai vertintini kritiškai.
73. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybių, kad 2012 m. sausio 30 d. vekselis negalėjo būti surašytas ta data, kuria jis išduotas. Antra, ieškovas neįrodė ir to, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis surašytas ieškovui esant tokios sveikatos būklės, kuri neleistų jam suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko būtų pagrindas pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad vekselis data yra 2012 m. sausio 30 d., o ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, apima 2014-2015 metų laikotarpį. Duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, galėjusią turėti įtakos jam išreiškiant tikrąją valią 2012 m. sausio 30 d. vekselio surašymo metu, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).
74. Netgi ieškovui nurodant (nors to ir neįrodžius), kad vekselis galėjo būti surašytas 2014 m. rugsėjo mėn., pastebėtina, kad ieškovo teiginiai apie jo esą patirtą komos būseną nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2014 m. gruodžio mėn. vidurio apima laikotarpį jau po ieškovo nurodytos galimos vekselio pasirašymo datos (2014 m. rugsėjo mėn.), todėl taip pat nepagrindžia jo negaliojimo. Apeliaciniame skunde ieškovo nurodyti teiginiai, kad vekselis pasirašytas prieškominėje būsenoje taip pat laikytini neįrodytais, ieškovui nepagrindus tokios savo būsenos ir jos įtakos ieškovo valiai dėl vekselio surašymo. Nurodytos aplinkybės, kad 2015 metais ieškovui operuota širdis, taipogi niekaip nepagrindžia vekselio išrašymo metu buvusios tokios ieškovo fizinės ar psichinės sveikatos būklės, kuri sudarytų pagrindą vertinti esant vekselio negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.89 straipsnio 1 dalyje.
75. Pažymėtina, kad ieškovas, teigdamas, jog 2012 m. sausio 30 d. vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, apsiribojo tik bendrais teiginiais apie sveikatos būklę (prieškominę, komos būseną), tačiau niekaip nepagrindė, kaip konkrečiai ji galėjo turėti įtakos jam išduodant 2012 m. sausio 30 d. vekselį. Byloje nepateikta jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių vekselio išdavimo aplinkybes, ieškovo sveikatos būklę vekselio išrašymo metu, kuri neleistų jam suvokti atliekamų veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CPK 178 straipsnis), todėl 2012 m. sausio 30 d. vekselį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal 2012 m. sausio 30 d. vekselį, kuris ginčijamas šioje byloje, 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas priverstinai vykdomas dar nuo 2014 metų (vykdomosios bylos Nr. 0053/14/00997). Ieškovo atžvilgiu taip pat vykdomas priverstinis išieškojimas (vykdomosios bylos Nr. 0053/16/00472) pagal kitą vykdomąjį įrašą (2016 m. gegužės 25 d. Kauno miesto 17-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas), hipotekos, skirtos užtikrinti 2012 m. vasario 29 d. ieškovo ir G. K. sudarytą paskolos sutartį, kreditoriaus naudai. Taigi, priverstinis išieškojimas iš ieškovo dviejose vykdomosiose bylose pagal du skirtingus vykdomuosius dokumentus tęsėsi ilgą laiką. Pats ieškovas abu šiuos turimus įsiskolinimus tarpe kitų nurodė kaip savo kreditorinius įsipareigojimus, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, ieškovas, 2018 m. spalio 19 d. kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, 2012 m. sausio 30 d. vekselį laikė teisėtu ir pagrįstu sandoriu, kadangi juo grindė ir savo nemokumą, todėl ieškovo pozicija, kad minėtas vekselis apskritai negalėjo būti surašytas ar kad jis surašytas nesupratus savo veiksmų reikšmės ir negalėjus jų valdyti, šių aplinkybių kontekste vertintini kritiškai.
77. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, nutarties 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, nutarties 44 punktas).
78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas faktines aplinkybes iš esmės kvalifikavo tinkamai ir, taikydamas aptartas teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti ieškinio reikalavimą – pripažinti negaliojančiu ginčijamą vekselį ir panaikinti jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą dėl to, jog vekselis išduotas asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nėra teisinio pagrindo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė. Norėdamas, kad teismas kitaip kvalifikuotų tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ieškovui išduodant ginčo vekselį, būtent ieškovas privalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis vekselis buvo išrašytas, ir tokius teiginius įrodyti. Šioje byloje būtent ieškovas turėjo įrodyti atsakovų nesąžiningumą, įgyjant vekselį, pasinaudojus savo veiksmų negalinčio suprasti asmens būkle, taigi, vekselio negaliojimo pagrindą, kuriuo pareikštas ieškinys (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovas to nepadarė.
Dėl procesinės bylos baigties
79. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
80. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
82. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo iš ieškovo nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo B. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.