- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-972-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03135-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- B. L.
- Atsakovas
- Z. B., G. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovams: Z. B. ir G. K. dėl palūkanų mažinimo, tretieji asmenys – antstolis L. J., D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas B. L. (toliau ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2012-02-29 paskolos sutarties 1.2 punkte numatytą sąlygą dėl palūkanų dydžio ir sumažinti joje numatytą 20 proc. palūkanų dydį iki 5 procentų.
2. Nurodė, kad 2012-02-29 su atsakovu G. K. sudarė paskolos sutartį, kuria iš atsakovo pasiskolino 140 000 Lt už 20 proc. metinių palūkanų iki 2013-03-15, paskolos gražinimo termino. Paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas turto įkeitimu ir D. S. laidavimu.
3. 2016-01-20 ieškovas gavo pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą, kuriuo informuotas, kad 2013-04-24 tarp G. K. ir Z. B. buvo pasirašyta reikalavimų teisių perleidimo sutartis, kuria G. K. perleido Z. B. kreditoriaus reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į ieškovą.
4. 2016-05-25 Kauno miesto 17-asis notarų biuras priėmė vykdomąjį įrašą išieškoti iš ieškovo 40 546,80 Eur skolos, 3 649,21 Eur delspinigių, palūkanas.
5. Vykdymas perduotas antstoliui L. J.. Šalių sutartyje numatytos 20 proc. palūkanos laikytinos pelno palūkanomis, kurios negali būti mažinamos, remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, tačiau gali būti mažinamos, vadovaujantis CK 6.223 6.228 straipsnių atsakovas Z. B. pelno palūkanas skaičiavo už laikotarpį nuo 2012-02-29 iki 2013-04-24 – 3 937,35 Eur. Taip pat už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos – 24 599,75 Eur. Bendra palūkanų suma 28 537,10 Eur. Tad, mokėjimo palūkanos paskaičiuotos už beveik 5 metų laikotarpį (2012-02-29 iki 2016-05-25). CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodė buvęs nelygiavertėje padėtyje, derinant paskolos sutarties sąlygas, nes jam kilo būtinybė kuo greičiau padengti turėtą skolą BAB bankui SNORAS. Ieškovas susidariusią finansinę padėtį išdėstė atsakovui Z. B., norėjusiam pirkti iš ieškovo sodybą ir paprašė apsispręsti dėl pirkimo. Atsakovas Z. B. nurodė tuo momentu negalintis sodybos pirkti ir pasiūlė ieškovui jo finansines problemas išspręsti per draugą G. K., o vėliau po kelių mėnesių įforminti sodybos pirkimą. Neturėdamas kito pasirinkimo, ieškovas sutiko ir pasirašė sutartį su tokio dydžio palūkanomis.
Atsiliepimas
7. Atsakovas G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Nurodė, kad paskola ieškovui buvo suteikta konkrečiam tikslui, skolai BAB bankui Snoras refinansuoti, nes bankui paskola turėjo būti gražinta iki 2011-11-25. 2011-01-19 Papildomame susitarime Nr. 2 su banku buvo numatyta metų palūkanų norma – 11 procentų, o jei bankui tektų kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, palūkanų norma būtų didinama papildoma 2 procentiniais punktais.
8. Atsakovas teigė 2012-03-07 mokėjimo nurodymu į Banko nurodytą sąskaitą atlikęs 143 805,13 Lt mokėjimą. Užtikrinant šios paskolos sutarties sąlygų įvykdymą, ieškovas sutartine hipoteka įkeitė G. K. nekilnojamąjį turtą.
9. Ieškovui negrąžinus paskolos, 2013-04-24 atsakovai sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2, pagal kurią atsakovas G. K. perleido reikalavimo teisę į ieškovą atsakovui Z. B..
10. Nurodė, jog remiantis CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka, kurios ieškovas nesilaikė ir nėra sumokėjęs paskolos, palūkanų ar delspinigių. Todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Nagrinėjant bylą iš esmės nurodė, kad Ieškovas siekia pakeisti palūkanų dydį, remdamasis CK 6.228 straipsniu „esminė šalių nelygybė“, teigdamas, kad atsakovai buvo ekonomiškai stipresnė šalis. Nurodė jog pagalbos pas atsakovą kreipėsi pats ieškovas suėjus banko paskolos grąžinimo terminui, jis ieškovo nespaudė ir neįtikinėjo sudaryti ginčo sutartį. Sandoris nebuvo pasirašytas per valandą ar dieną. Ieškovas, jau turėjęs paskolinių santykių su turto įkeitimu patirtį su banku, laisva valia ir rizika, atlikęs palyginimą, išskirtinai pats sprendė, ar paskolos sutarties sąlygos jam yra priimtinos.
12. Nesutiko, kad ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, nes turėjo galimybę prašyti Banko pakartotinai atidėti grąžinimą, galėjo kreiptis į kitą kredito įstaigą dėl refinansavimo ar ieškoti kitų subjektų, galėjo perleisti nuosavybės teisę turto įkaito turėtojui, bankui už neįvykdytą prievolę. 20 procentų palūkanos yra pelno palūkanos. Tai, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas paskolos sutarties sudarymo metu buvo ar tapo ekonomiškai silpnesne šalimi, o atsakovas pranašesnis. Bankas nuolat didino palūkanas ieškovui, nesilaikant sutarties. Ieškovas bankui privalėjo mokėti baudas, sutarties sąlygų keitimo mokesčius, delspinigius. Ieškovas turi įrodyti, kad esminė šalių nelygybė egzistavo paskolos sutarties sudarymo metu. Paskolos sudarymo metu abi paskolos sutarties šalys turėjo tokias pačias lygias galimybes pasiskaičiuoti, kokią sumą per metus, t. y. iki paskolos grąžinimo termino, sudarys priskaičiuotos 20 proc. palūkanos ir apsispręsti.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Z. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neišnaudojo ikiteisminio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, turėjo patirties, tiek derantis dėl paskolos sutarties sąlygų, tiek ją vykdant, negali remtis silpnesniosios šalies gynybos doktrina, teigdamas, kad paskolos sutarties nuostata dėl palūkanų dydžio teismo turi būti pakeista.
14. Ieškovas, siekdamas, kad bankas nepradėtų priverstinių išieškojimo veiksmų, kreipėsi pagalbos į jį, jis pasiūlė kreiptis į G. K.. Atsakovas, siekdamas, kad G. K. atgautų paskolintus pinigus, inicijavo 2013-04-24 reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimo teisę į ieškovą. Ieškovas laisva valia ir rizika sprendė, ar kitos šalies siūlytos paskolos sutarties sąlygos jam priimtinos. Paskolos sutarties analizė leidžia teigti, kad pelno palūkanų mokėjimo sąlygas šalys aptarė taip, kad 20 proc. metinės pelno palūkanos ieškovui bus skaičiuojamos nuo paskolos suteikimo iki tada, kada ieškovas grąžins paskolą ir jos bus sumokamos arba tada, kada bus grąžinama paskola arba suėjus paskolos sutarties terminui, arba nutrūkus paskolos sutarčiai. Ieškovo teiginys dėl už neva pernelyg ilgą laikotarpį paskaičiuotų pelno palūkanų yra paneigiantis pačią pelno palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo D. S. nurodė, kad 2012 m. vasario viduryje ieškovo prašymu, atvykus pas ją į namus su sodybos pirkėju Z. B., pasirašė kaip laiduotoja paskolos sutartį, kad ieškovas padengtų Snoro banke savo paskolą. Laidavimas buvo reikalingas tam, kad ji, kaip ieškovo turto paveldėtoja, nedarytų kliūčių Z. B. sodybai už paskolą pasiimti netikėtos ieškovo mirties atveju. Neįsigilino į laidavimo pasekmes.
16. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad Z. B. buvo gerų draugų giminaitis, kuris domėjosi sąlygomis įsigyti iš ieškovo sodybą (duomenys neskelbtini). Kai 2011 metais vėlavo bankui Snoras mokėti skolą ir grėsė žemės sklypo su pastatais priverstinis išieškojimas, ieškovas paprašė pagalbos Z. B.. Jis pasiūlė G. K., kuris gali paskolinti pinigų banko paskolai padengti. Nurodė nepamenantis tiksliai, kur pasirašė paskolos sutartį (duomenys neskelbtini), tik manė, kad 20 proc. palūkanų dydis metams laiko nėra didelis. Sutiko su tokiomis palūkanomis, kad tik išvengti priverstinio išieškojimo. Į kitus asmenis nesikreipė dėl pinigų paskolinimo kreditui padengti. Tikėjosi, kad per metus laiko Z. B. nupirks iš ieškovo sodybą ir tokiu būdu jis padengs skolą G. K.. Prašė pagalbos iš Z. B., kaip iš būsimo sklypo pirkėjo. Jokių preliminarių sutarčių sudaryta nebuvo. Po to Z. B. užkirto kelią pakeisti žemės sklypo paskirtį, kadangi žemė buvo draustinio zonoje. Ieškovas taip pat buvo pasiskolinęs 110 000 Lt pagal vekselį iš Z. B..
17. Atsakovas Z. B. teismo posėdžio metu parodė, nuo 2003 m. esąs pažįstamas su ieškovu. Pastarasis vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, taip pat yra buvęs valstybinės įmonės vadovas. Nurodė norėjęs ieškovui padėti, todėl paprašė vaikystės draugo G. K. paskolinti pinigų ieškovui. G. K. norėjo, kad palūkanos būtų mokamos kas mėnesį ieškovas išsireikalavo palūkanų mokėjimo suėjus sutarties įvykdymo terminui ir pats pasiūlė mokėti 20 proc. nuo paskolos sumos. Teigė perėmęs reikalavimo teisę iš atsakovo G. K., nes jis buvo prašęs pagalbos ieškovui. Atsakovai nėra gavę nė cento iš ieškovo. Ieškovas nesikreipė dėl palūkanų dydžio pakeitimo iki kol nebuvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto.
Atsiliepimas
18. Atsakovų atstovė papildomai paaiškino, kad priverstinis išieškojimas pradėtas tik 2016 metais, nes atsakovas Z. B., perėmęs reikalavimo teisę į ieškovą, vis tikėjosi, kad bus surastas turto pirkėjas. Ieškovas niekaip nepagrindžia, kodėl palūkanos turėtų būti mažinamos iki 5 proc. Paskola buvo naudinga ieškovui, nes buvo išvengta priverstinio išieškojimo banko naudai, neprarandant turto – žemės sklypo, be to, išvengta palūkanų mokėjimo kas mėnesį, remiantis paskolos sutartimi. Ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, kad buvo tikėtasi parduoti turtą Z. B.. Dėl ieškovo elgesio didėja mokėtinos palūkanos iki prievolės įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo B. L., atsakovui Z. B., 1 210 Eur, atsakovui G. K. 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 39,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
20. Teismas nustatė, kad ieškovas 2005-11-28 buvo sudaręs paskolos sutartį su banku Snoras bei 2011-01-19 papildomą susitarimą Nr. 2, paskolą bankui turėjo grąžinti iki 2011-11-25 paskolos užtikrinimui įkeitė namą, garažą, žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi pagalbos į Z. B., kuris, pasiūlė atsakovo G. K. pagalbą, pastarasis sutiko paskolinti pinigų banko paskolos refinansavimui. 2012-02-29 tarp ieškovo ir atsakovo G. K. pasirašyta paskolos sutartis dėl 140 000 Lt paskolos už 20 proc. metinių palūkanų, ieškovas (paskolos gavėjas) įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2013-03-15, palūkanas už naudojimasi paskola laikotarpį, ieškovas įsipareigojo sumokėti kartu su paskolos gražinimu. Sutarties sąlygų įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir laidavimu. Tarp atsakovų pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2, kuria G. K. atlygintinai perleido Z. B. reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį į ieškovą B. L.. 2016-05-25 išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuris 2016-06-09 pateiktas antstoliui vykdyti.
Atsiliepimas
21. Teismas sutiko su atsakovais, kad šalių ginčui CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Tačiau atsakovui Z. B., atsiliepime aiškiai išreiškus nesutikimą su ginčo sutarties sąlygų dėl palūkanų dydžio pakeitimu nurodė, jog esant aiškiai atsakovo pozicijai, ieškinio palikimas nenagrinėtu žinant, kad byla iš naujo atsidurs teisme neatitiktų teisingumo, protingumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas konstatavo, jog byloje nenustatytos CK 6.223 straipsnyje apibrėžtos sąlygos, kurioms esant vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu. Ieškovas neįrodė paskolos su atsakovu G. K. sudarymo metu buvus esminei šalių nelygybei ar kad atsakovas G. K. buvo ekonomiškai stipresnė šalis, ar kad sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Remdamasis teismų praktika teismas pažymėjo, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė – įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą, didžiulę sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybę, suteikiančią kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą.
23. Nurodė, kad ginčo sutartyje nurodytos palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka nustatyta laisvu šalių susitarimu tarp dviejų fizinių asmenų, susitarus trumpam terminui (vienerių metų laikotarpiui) paskolinti ieškovui 140 000 Lt sumą, ieškovui siekiant refinansuoti kitą paskolą bankui bei išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto – sklypo su statiniais. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskolos bankui refinansavimo galimybę sąlygojo vienintelis atsakovo G. K. pasiūlymas suteikti paskolą ieškovui, todėl neįrodė, kad buvo priklausomas nuo atsakovo G. K.. Pats ieškovas 2017-07-20 teismo posėdžio metu patvirtino, kad į jokius kitus kreditorius nesikreipė, kaip nesikreipė ir į banką dėl galimo/negalimo pakartotino termino pratęsimo kreditui grąžinti.
24. Šalims sudarius paskolos sutartį, tiek ieškovas, tiek atsakovas įgijo naudą, kadangi ieškovas turėjo galimybę išvengti priverstinio išieškojimo iš įkeisto bankui turto, įvykdžius prievolę bankui, o atsakovas gauti mokestį už paskolintas ir niekur kitur neinvestuojamas pinigines lėšas vienerių metų laikotarpiui, prisiimant riziką dėl piniginių lėšų sugrąžinimo, galimų skolos išieškojimo išlaidų ir pan. Pasiskolindamas pinigines lėšas, ieškovas įgijo galimybę nevykdyti piniginės prievolės mokėti palūkanas visus metus, priešingai nei pagal su banku sudaryta 2005-11-28 paskolos sutartį įpareigojusią dengti paskolą ir mokėti palūkanas kas mėnesį. Vertino, kad ieškovo nauda nebuvo neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole ir gaunama nauda.
25. Šalys turėjo galimybę pasiskaičiuoti paskolos kainą bei įvertinti gautiną naudą, sudarant šalių ginčo paskolos sutartį, ieškovas 2017-07-20 teismo posėdžio metu pripažino, kad pasirašydamas Paskolos sutartį įvertino pasiskolintų pinigų kainą ir laikė, kad už vienerių metų laikotarpį mokėtinos 20 proc. palūkanos yra protingos, sąžiningos. Taip pat pažymėjo, kad pradžioje iš paskolos davėjo (atsakovo) buvo užuominų dėl 17 proc. dydžio, tačiau pats ieškovas skatino greitesnes derybas, sutikdamas mokėti ir 20 proc. dydžio metines palūkanas, skolinantis trumpam terminui, kad nebūtų persigalvota skolinti pinigines lėšas. Ieškovas prieš tai dalyvavęs kreditavimo santykiuose su banku, puikiai išmanė paskolinių santykių esmę bei susitartų palūkanų kainą, ko neneigė ir bylos nagrinėjimo metu.
26. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad Z. B., perėmęs reikalavimo teisę atsakingas už prašomos priteisti palūkanų sumos susidarymą, kadangi ilgai nesikreipė dėl skolos išieškojimo, nurodė, kad susikaupusių palūkanų dydį lėmė aplinkybė, kad ieškovas laiku negrąžino paskolos.
27. Teismas sprendė, kad byloje neįrodytos CK 6.228 straipsnio taikymui aktualios aplinkybės, jog pasirašius Paskolos sutarties sąlygą dėl 20 proc. metinių palūkanų, egzistavo didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą, nesąžiningą nelygybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą ir jo ieškinį tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
29. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nekritiškai vertino atsakovų paaiškinimus byloje, jų sąžiningumą pasirašant sutartį.
30. Teismas be pagrindo sureikšmino ieškovo pasisakymus teisme, kad jis pasirašydamas sutartį įvertino skolinamų pinigų kainą ir laikė, kad 20 proc. palūkanos, mokėtinos už trumpalaikę vienerių metų paskolą, yra protingos, sąžiningos, kad pats ieškovas skatino derybas dėl palūkanų, kad nebūtų persigalvota dėl paskolos sutarties sudarymo.
31. Pažymėjo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad sudarant sutartį ieškovui grėsė nekilnojamojo turto netekimas, o atsakovai piktnaudžiavo sunkia ieškovo finansine padėtimi, siekdami finansinės naudos kitos šalies sąskaita siekė nepagrįstai praturtėti, ką patvirtina jų delsimas trukęs beveik 5 metus kreiptis dėl skolos gražinimo. Teismas nevertino, kad padėtis buvo tokia nelygi, kad protingas ir apdairus žmogus, nustatytomis sąlygomis tokios sutarties niekada nesudarytų. Neigė teismo teiginį, jog turėjo galimybes kreiptis paskolos į kitus asmenis, nurodė bandęs kreiptis į kitus fizinius asmenis, tačiau jie neturėjo finansinių galimybių padėti, o ieškovo turima kredito istorija užkirto jam kelią refinansuoti paskolą banke, kuriam jis mokėjo baudas sutarties sąlygų keitimo mokesčius, delspinigius.
Atsiliepimas
32. Atsakovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
33. Nurodė, kad ieškovas buvo sudaręs paskolos sutartį su banku, buvo įkeitęs bankui, nekilnojamąjį turtą ir neturėjo galimybių gražinti paskolos bankui, todėl kreipėsi į jį dėl paskolos suteikimo. Buvo sutarta dėl paskolos sąlygų, bankas leido įkeisti turtą antrine hipoteka, jam įkeistą ieškovo nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pervedė bankui, ieškovo paskolos dengimui 143 805,13 Lt (41 648,84 Eur) į banko nurodytą sąskaitą. Ieškovas įkeitė atsakovui du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą ir garažą. Ieškovui paskolos iki nustatyto termino 2013 03 15 negražinus atsakovas reikalavimų perleidimo sutartimis perleido reikalavimo teises į paskolą ir hipoteką Z. B..
34. 2016 05 25 patvirtintas vykdomasis įrašas dėl paskolos išieškojimo iš įkeisto ieškovo turto, tačiau ieškovas nevykdė ir antstolio 2016 06 14 raginimo sumokėti skolą geruoju ir tik antstoliui 2017 01 25 paskelbus pirmąsias pakartotines turto varžytines 2017 02 10 kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant antstoliui atlikti priverstinio skolos išieškojimo vykdomuosius veiksmus tokiu būdu išvengdamas paskolos gražinimo ir nėra gražinęs nei vieno euro.
Žemesnės instancijos teismas
35. Nurodė, jog priešingai nei teikia apeliantas pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėjo pagrįstos išvados, kad sudarant paskolos sutartį neegzistavo sąlygos, kurioms esant būtų galima koreguoti jos sąlygas (palūkanų dydį). Ieškovas nebuvo finansiškai priklausomas nuo atsakovo paskolos davėjo atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sutartyje numatytą palūkanų norma būtų nepagrįstai suteikusi pranašumą atsakovui. Ieškovas, prašydamas suteikti paskolą refinansuoti banko paskolai, nurodė, jog paskola jam reikalinga trumpam laikotarpiui, kad ją gražins pardavęs vertingą turtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paskolos sutartyje buvo nurodyta paskolos paskirtis – banko paskolai refinansuoti.
Atsiliepimas
36. Atsakovas nurodė niekada nespaudęs sudaryti sutartį tik prašė detaliai suderinti paskolos sąlygas gauti banko leidimą refinansuoti paskolą bei įkeisti turtą paskolos gražinimo užtikrinimui. Susirašinėjimas dėl paskolos vyko nuo 2012 02 01 sutartis sudaryta 2012 02 29, todėl šalys turėjo laiko apgalvoti visas sutarties sąlygas, ieškovas pats pasiūlė tokį palūkanų dydį, turėjo patirties skolindamasis iš bankų nuo 2005 metų, sudaręs sutartį ieškovas įgijo galimybę nemokėti kas mėnesį palūkanų bankui.
Šalies argumentai
37. Ieškovas teigė, kad sudarant sutartį jis priklausė nuo atsakovo, nes niekas kitas nesutiko jam skolinti, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad būtų kreipęsis į kokius nors asmenis dėl paskolos ar banką dėl paskolos sutarties refinansavimo. Ieškovas taip pat turėjo galimybę prašyti banko leisti parduoti įkeistą turtą skolos gražinimui suradęs jam pirkėją arba leisti bankui jį realizuoti.
Atsiliepimas
38. Atsakovas Z. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
39. Nurodė, jog teismas nagrinėdamas bylą įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas G. K. sudarydamas paskolos sutartį su ieškovu ir atsakovai sudarydami reikalavimų perleidimo sutartį elgėsi nesąžiningai, priešingai nesąžiningas yra ieškovas, praleidęs paskolos gražinimo terminą ir nesumokėjęs nei palūkanų, nei gražinęs paskolos ar jos dalies ir tai, kad palūkanos paskaičiuotos beveik už 5 metus yra jo nesąžiningų veiksmų, nevykdant pagal paskolos sutartį prisiimtų prievolių pasekmė. Ieškovo nesąžiningumą taip pat įrodo ta aplinkybė, kad į teismą dėl sutarties sąlygų keitimo jis kreipėsi tik kilus grėsmei, kad jo prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, vykdymui užtikrinti įkeistas turtas bus priverstinai parduotas ir pareikalavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones stabdyti vykdymo veiksmus.
40. Atsakovas su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus, kad ieškovas 2016 01 22 pardavė tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad jis turėjo lėšų gražinti paskolai ar jos daliai bet to nepadarė.
41. Nurodė, kad atsakovas neįrodė neturėjęs galimybių skolintis iš kitų kredito įstaigų, tame tarpe ir iš greitųjų kreditų įmonių ar fizinių asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
42. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
43. Ginčas byloje yra kilęs iš paskolos sutartinių santykių dėl sutarties sąlygų, sutartimi nustatytų palūkanų dydžio keitimo CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
44. CK 228 straipsnio 1 dalis, kurios nuostatomis rėmėsi ieškovas nustato, jog šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.
45. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė šalies prašymu išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingumo, sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.
46. Kolegija pažymi, kad vien tik šalių susitarimu sulygtas palūkanų dydis, sudarant paskolos sutartį nereiškia esminės šalių nelygybės. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.228 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl esminės nelygybės suteikia teisę sutarties šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, 30 punktas).
47. Kolegija pažymi, kad tas faktas, kad ieškovas turėjo finansinių sunkumų, vykdydamas paskolos sutartį su banku, kuriam buvo įkeistas jo turtas ir jo kredito istorija buvo bloga, reiškė, jog pasirašydamas paskolos sutartį su ieškovu atsakovas G. K. prisiėmė riziką, jog ieškovas nesugebės paskolos gražinti, todėl sulygtų palūkanų dydis paaiškinamas ir paskolos davėjo rizika skolinant finansinių sunkumų turinčiam asmeniui (ieškovui), kad tokia išvada teisinga rodo ir tai, kad šalys, kaip rodo jų susirašinėjimas, prieš sudarydamos paskolos sutartį derėjosi beveik mėnesį dėl sutarties sąlygų, o palūkanų dydį pasiūlė pats ieškovas, siekdamas išvengti banko paskolos išieškojimo iš įkeisto turto. Darytina išvada, jog tokio dydžio palūkanas apsprendė ne atsakovo spaudimas, ar nesąžiningumas, bet sutarties rizikingumas. Ši rizika materializavosi, ieškovas iki pat priverstinio išieškojimo nukreipimo į jo įkeistą turtą prisiimtų įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nėra įvykdęs ir nėra pateikęs jokių įrodymų, kad iš paskolos sutarties jam kilusią prievolę būtų dėjęs pastangas įvykdyti bent iš dalies, kas neleidžia teigti, jog sutartimi ieškovo prisiimtos prievolės buvo neproporcingai didelės. Priešingai šiuo atveju paskolos davėjas nuo pat sutarties sudarymo nėra gavęs jokios naudos už suteiktą ieškovui teisę naudotis jo pinigais.
48. Kolegija pažymi, jog siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, pavyzdžiui, vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 75 procentų (21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktų ir ištirtų palūkanų mažinimo aplinkybių, skirtinguose teisiniuose santykiuose įstatymams ir teisės principams neprieštaraujančiu palūkanų dydžiu gali būti pripažinti įvairūs palūkanų dydžiai.
49. Ginčo sutartis sudaryta tarp lygiaverčių partnerių, fizinių asmenų, trumpam vienerių metų terminui, sutartos palūkanos sudaro mažiau nei trečdalį Vartojimo kredito įstatyme numatytos maksimalios metinių palūkanų normos. Todėl šių palūkanų nėra pagrindo mažinti apelianto nurodytais motyvais.
50. Teisinga išvada, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų patvirtinančių, jog nei vienas kitas fizinis ar juridinis asmuo nebūtų jam skolinęs tomis pačiomis ar kitomis sąlygomis, šiai aplinkybei įrodyti nepateikė nei rašytinių įrodymų, nei rėmėsi liudytojų parodymais.
51. Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateiktą įrodymų vertinimą, kuriuo remdamasis teismas atmetė jo ieškinį. Tačiau ta aplinkybė, kad apeliantas kitaip nei teismas, sau naudinga linkme vertina tas pačias faktines aplinkybes ir įrodymus nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
52. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
53. Kolegija priėjo išvados, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus, nustatė visas bylai teisingai išspręsti būtinas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
54. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovo atsakovams turi būti priteisiamos jų apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos advokatui už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą, turėtos šalių apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimus yra surašęs tas pats advokatas abiems atsakovams, kurie už atsiliepimus yra sumokėję po 605 Eur kiekvienas, ką patvirtina į bylą pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Rekomendacijas, į tai, kad byla nėra sudėtinga apeliantas savo apeliacinį skundą rėmė tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi ir ieškinio pareiškime ir bylą nagrinėjant teisme, kad abiejų atsiliepimų argumentai mažai skiriasi, mažina priteisiamas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas teisme iki 300 Eur, priteisiamų kiekvienam atsakovui
55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų), atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.