- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-228-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B.
- Pareiškėjas
- B. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje Z. B., antstolis L. J., D. S., N. K., R. S., M. M., AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas B. L. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti V. Š.. Nurodė, kad 2005 m. paėmė 140 000 Lt vartojimo kreditą iš AB „Snoras“. Pareiškėjo teigimu, paimtą kreditą jis panaudojo namo statyboms, dalį pinigų skyrė pragyvenimui. Pažymėjo, kad AB „Snoras“ bankui bankrutavus atsirado būtinybė padengti įsiskolinimą šiam bankui, todėl jis pasiūlęs Z. B. pirkti nebaigtą statybą, esančią 32 arų sklype, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Z. B. pasiūlė pareiškėjo finansines bėdas išspręsti per savo draugą G. K., o sodybos pirkimą įteisinti vėliau. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad G. K. išreiškė pageidavimą įsigyti ir kitą šalia esančios sodybos dalį su 16 arų sklypu. Pareiškime nurodyta, kad G. K. į pareiškėjo banko sąskaitą pervedė 110 000 Lt, o pareiškėjas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2012 m. sausio 30 d. išrašytas paprastasis vekselis, o pareiškėjo kreditas Snoro banke buvo grąžintas, todėl nebeliko kliūčių parduoti sodybą, tačiau Z. B. pirkti sodybos nebenorėjęs, o G. K. perleidęs savo reikalavimo teisę Z. B.. Pareiškėjas taip pat nurodė 2016 m. iš AB „Swedbank“ paėmęs 500 Eur kreditą, kurį panaudojęs vaistams. Pareiškėjo teigimu D. S. yra laidavusi už kai kurias pareiškėjo prievoles, todėl ji byloje yra suinteresuotas asmuo, bet ne pareiškėjo kreditorė. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl sveikatos būklės negalėjęs tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
2. Be to, pareiškime nurodyta, kad 2009 m. spalio 6 d. pareiškėjas su N. K. ir R. S. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas pardavė ½ žemės, kuri bus atstatyta ekvivalentine natūra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu N. K. ir R. S. su juo atsiskaitė visiškai, tačiau dėl turto arešto nebuvo galima įforminti pagrindinės prikimo-pardavimo sutarties. Pabrėžė, kad N. K. ir R. S. pretenzijų pareiškėjui nereiškia, neprašo taikyti preliminarioje sutartyje numatytos baudos.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė turįs skolininką M. M., iš kurio antstolė N. V. vykdo 327,44 Eur dydžio skolos išieškojimą. Be to, pareiškėjas nurodė turįs automobilius VW Passat ir VW Golf, traktorių bei automobilinę priekabą, kurių vertė maždaug 800 Eur. Pareiškime pareiškėjas pažymėjo, kad jo pajamos yra 314,47 Eur dydžio senatvės pensija. Pareiškėjas būtiniausiems poreikiams patenkinti bankroto proceso metu prašo skirti 240 Eur sumą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepime į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą B. L., ir priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nei iki kreipimosi į teismą dienos, nei pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra grąžinęs nė euro. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo skola kreditoriui sudaro 73 030,57 Eur pagrindinės skolos ir 20 997,90 Eur palūkanų. Pabrėžė, kad pareiškėjas teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats vilkino skolos išieškojimą ir didino išieškomas palūkanas, todėl elgėsi nesąžiningai. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas yra pasenę, neparodo tikslaus pareiškėjo šiuo metu gaunamų pajamų dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė B. L. bankroto bylą.
6. Nustatė, kad 2012 m. vasario 29 d. pareiškėjas ir G. K. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią G. K. pareiškėjui paskolino 40 546,8 Eur. Pareiškėjas 2012 m. sausio 30 d. G. K. išdavė 173,676 Lt vertės paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2013 m. balandžio 24 d. G. K. ir Z. B. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2. 2016 m. gegužės 25 d. išduotas Kauno miesto 17-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas dėl 40 546,80 Eur skolos, 3 649,21 Eur delspinigių, 28 537,10 Eur palūkanų, 297,46 Eur notarinių išlaidų išieškojimo iš B. L. kreditoriaus Z. B. naudai.
7. 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas ir AB „Swedbank“ sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį. Pagal antstolio L. J. pažymą, iš pareiškėjo vykdomi išieškojimai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 462,84 Eur skolos išieškojimo išieškotojo Z. B. naudai ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 73 030,57 skolos ir 20 proc. palūkanų nuo 40 546,80 Eur sumos išieškojimo Z. B. naudai, o šiose vykdomosiose bylose vykdymo išlaidos sudaro 3 058,99 Eur.
8. Iš viso kreditoriais pareiškėjas nurodo 5 asmenis – Z. B., antstolį L. J., N. K., R. S. ir AB „Swedbank“. K. N. K. ir R. S. atžvilgiu išieškojimas šiuo metu nėra vykdomas, o tikslus prievolės dydis šių kreditorių atžvilgiu pareiškime nenurodytas. Pagal teismui pateiktus duomenis kreditoriams Z. B., antstoliui L. J. ir AB „Swedbank“ pareiškėjo įsiskolinimas šiuo metu sudaro maždaug 148 050,30 Eur. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo įsiskolinimų yra padėtas priverstinis skolų išieškojimas.
9. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) 1,18 ha žemės sklypas, <...> esantis (duomenys neskelbtini); 2) 0,4 ha žemės sklypas, <...>, esantis (duomenys neskelbtini); 3) 1,5 ha žemės sklypas, <...>, esantis (duomenys neskelbtini); 4) 0,67 ha žemės sklypas, <...>, esantis (duomenys neskelbtini); 5) 3 ha sklypas, <...>, esantis (duomenys neskelbtini); 6) 1 ha žemės sklypas, <...>, esantis (duomenys neskelbtini); 7) 1,45 ha žemės sklypas su pastatais, <...>, (duomenys neskelbtini); 8) gyvenamasis namas, tvartas, malkinė daržinė ir kiti pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini) dalys 0,3557 ha žemės sklypo, unikalus <...>, esančio (duomenys neskelbtini); 10) nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini); 11) 0,3271 ha žemės sklypo, <...>, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo registro duomenis vidutinė jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra 38 454 Eur. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-679-755/2018 nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis L. J. paskyrė UAB „Verslavita“ atlikti pareiškėjo nekilnojamojo turto ekspertizę ir 2018 m. balandžio 10 d. patvarkyme antstolis nustatė, jog pareiškėjui priklausančių 0,3271 ha žemės sklypo su statiniais rinkos vertė 93 000, o 1,45 ha ploto žemės sklypo vertė su statiniu 21 500 Eur. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso transporto priemonės VW Passat ir VW Golf (b. l. 78), ratinis traktorius bei priekaba. Pareiškėjo banko sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ 2018 m. sausio 1 d. buvo 4,21 Eur. Antstolė N. V. pažymoje nurodė vykdanti išieškojimą iš M. M. vykdomojoje byloje Nr. 0073/12/00560/1 pareiškėjo naudai, o likusi skolos dalis yra 327,44 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 2 d. gauna 314,47 Eur dydžio senatvės pensiją. Pareiškėjas nuo 2006 m. sausio 5 d. yra įregistravęs ūkį. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas yra nemokus, pareiškėjo nesąžiningumo nenustatė, ir vertino, jog yra pagrindas iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliantas Z. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-39314- 592/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą B. L., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas vengė jam priklausančios sodybos ir kito nekilnojamojo turto pardavimo. Mano, kad pareiškėjas turi visas galimybes grąžinti įsiskolinimus kreditoriams ir jis gali ir turi spręsti kilusias atsiskaitymo problemas, naudodamasis Civilinio proceso kodekso, o ne Fizinių asmenų bankroto įstatymo normomis, kaip pvz., kreiptis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar sprendimo vykdymo atidėjimo, iki varžytinių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją, bendradarbiauti su kreditoriumi ir ieškoti priimtinų sprendimų dėl kreditorinio įsiskolinimo padengimo, o ne siekti „nusirašyti“ skolas fizinio asmens bankroto proceso metu, prieš tai šešis metus tikslingais veiksmais vilkinus bet kokį jų grąžinimo procesą.
14. Pažymi, kad pareiškėjas trijų metų laikotarpyje iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo perleido dalį valdomo nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims (valdė 20 nekilnojamojo turto objektų). 2015 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bankrutuojantis asmuo perleido 0, 7876 ha žemės sklypą, tačiau gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriumi.
15. 2016 m. sausio 22 d. pareiškėjas sudarė 0, 6758 ha žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, vėliau žemės sklypas dovanojimo pagrindu perleidžiamas kitiems asmenims. 2016 m. sausio 22 d. sudaryta 0,5738 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis.
Šalies argumentai
16. Apelianto teigimu, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nemokumą, be to, pareiškėjas, siekdamas iškelti fizinio asmens bankrotą nesiekia Fizinių asmenų bankroto įstatymo įtvirtinto fizinio asmens bankroto iškėlimo tikslo, o siekia antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo.
17. Kreditoriaus manymu, pareiškėjas savo iš anksto nuosekliai suplanuotais veiksmais siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, teikdamas nepagrįstus ieškinius, apeliacinius skundus, atskiruosius skundus, nuolatinius skundus dėl antstolio veiksmų, vilkindamas išieškojimo procesą tiek pagal vekselį, tiek pagal paskolos sutartį ir taip net 6 metus sugebėjo negrąžinti kreditoriui nei vieno euro skolos, o taip pat nesiekė taikaus situacijos išsprendimo. Atskirajame skunde nurodoma, jog kreditoriaus atstovei nebuvo leista išdėstyti poziciją teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
18. Apeliantas pateikė prašymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas siekė išvengti atsikaitymo su kreditoriais ir bandė nuslėpti sandorius, kurių metu pareiškėjas gavo lėšų atsikaitymui su kreditoriais (2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. sausio 22 d. sutartys). Pažymi, kad pareiškėjas teikdamas atsiliepimą į skundą nurodė, kad sutartis pareiškėjo vardu sudarinėjo kitas asmuo – P. K., tačiau pagal pateiktas sutartis matyti, kad sutartis pareiškėjo vardu sudarė R. P.. Apeliantas prašo prijungti – 2019 m. sausio 16 d. VĮ „Registrų centras“ raštą dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir rašto priedus.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu bankrutuojantis fizinis asmuo B. L. su atskiruoju skundu nesutinka, nurodydamas, kad teismo posėdžio metu visi proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad pareiškėjas yra pajėgus atsikaityti su kreditoriais. Teigia, kad pareiškėjo turto vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra 37 000 Eur, tuo tarpu pareiškėjo skolos viršija 130 000 Eur. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neteikia jokių įrodymų dėl kitokios pareiškėjo turto kainos. Pareiškėjas pažymi, kad yra suinteresuotas, jog turtas būtų parduotas už realią kainą, o ne iš varžytinių vykdymo procese. Mano, kad turto pardavimą apsunkina jo įkeitimas kreditoriui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
21. Apeliantas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – išrašą iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro su priedais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).
22. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai), mokus (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Dėl ieškovo (ne) mokumo.
23. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nenustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal teismui pateiktus duomenis kreditoriams Z. B., antstoliui L. J. ir AB „Swedbank“ pareiškėjo įsiskolinimas šiuo metu sudaro maždaug 148 050,30 Eur. Pažymėtina, kad dėl įsiskolinimo kreditoriams dydžio ginčo nėra.
25. Nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) 1,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) 0,4 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) 1,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4) 0,67 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 5) 3 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 6) 1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 7) 1,45 ha žemės sklypas su pastatais, (duomenys neskelbtini); 8) gyvenamasis namas, tvartas, malkinė daržinė ir kiti pagalbiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); 9) 1344/3557 dalys 0,3557 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 10) nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini); 11) 0,3271 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
26. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo registro duomenis vidutinė jo turimo nekilnojamojo turto vertė yra 38 454 Eur. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų kitoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo atlikta skolininko nekilnojamojo turto ekspertizė ir 2018 m. balandžio 10 d. patvarkyme antstolis nustatė, jog pareiškėjui priklausančių 0,3271 ha žemės sklypo su statiniais rinkos vertė 93 000 Eur, o 1,45 ha ploto žemės sklypo vertė su statiniu 21 500 Eur. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso transporto priemonės VW Passat ir VW Golf, ratinis traktorius bei priekaba. Pareiškėjo banko sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ 2018 m. sausio 1 d. buvo 4,21 Eur. Antstolė N. V. pažymoje nurodė vykdanti išieškojimą iš M. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėjo naudai, o likusi skolos dalis yra 327,44 Eur. Pareiškėjas nuo 2018 m,. sausio 2 d. gauna 314,47 Eur dydžio senatvės pensiją.
27. Taigi, minėta, ieškovo įsiskolinimo dydis yra 148 050, 30 Eur, tuo tarpu turimo turto, net ir vertinant pagal duomenis, kuriuose nekilnojamojo turto vertė nurodoma didžiausia, vertė sudaro 114 500 Eur, taigi lyginant turimo nekilnojamojo turto didžiausią, pagal turimus duomenis, vertę ir įsipareigojimų dydį skirtumas sudaro – 33 550, 30 Eur sumą, kuri taip pat viršiją FABĮ nustatytą nemokumo kriterijų. Bankrutuoti siekiančio asmens pajamos yra mažos, debitorinis įsipareigojimas taip pat neženklus ir iš esmės neįtakoja ieškovo finansinės būklės. Ieškovo turimų transporto priemonių vertė taip pat neįtakoja jo finansinės būklės.
28. Pažymėtina, kad nustatant siekiančio bankrutuoti fizinio asmens turimo turto apimtį ir jo vertę, turėtų būti atsižvelgta į turimo turto likvidumą ir realumą bei galimybes šį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Vien nelikvidaus turto, kuris negali būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, turėjimas nepagrindžia skolininko mokumo. Lyginant ieškovo turimą įsiskolinimo dydį su jo gaunamomis pajamomis ir turimu turtu matyti, jog ieškovas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jo gaunamos pajamos patvirtina, kad ieškovo skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjo finansinė būklė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 dalies 2 punktą.
29. Apeliantas, grįsdamas skundą, teigia, kad pareiškėja inicijuodama fizinio asmens bankroto procesą, siekia išvengti prievolių kreditoriams vykdymo ir dėl šios priežasties laikytina nesąžininga.
Dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo.
30. Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, įtvirtinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.
32. Apeliantas nurodo, kad bankrutuoti siekiantis asmuo B. L. yra nesąžiningas dėl šių priežasčių – kreditoriaus manymu, bankroto siekiantis asmuo iš anksto suplanuotais veiksmais siekė išvengti atsikaitymo su kreditoriumi, teikdamas nepagrįstus procesinius dokumentus ir taip vilkindamas išieškojimą, pareiškėjas vengė paduoti jam priklausančią sodybą ir kitą turtą. Pažymi, kad pareiškėjas valdė 20 nekilnojamojo turto objektų, nekilnojamąjį turtą trejų metų laikotarpyje iki pareiškimo pateikimo perleido tretiesiems asmenims. Pateikė 2015 m. gegužės 14 d. bei 2016 m. sausio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinančias turto perleidimą.
33. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas net yra nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
34. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog 2016 m. sausio 22 d. bei 2015 m. gegužės 14 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys nulėmė ieškovo nemokumą. Kaip minėta nemokumas susidarė prisiėmus didelius finansinius įsipareigojimus ir nesugebant jų įvykdyti.
35. Kaip nesąžiningumo požymį apeliantas taip pat nurodo tai, jog skolininkas gavęs lėšas už parduotą turtą, nevykdė kreditorinių įsipareigojimų. Šie, apelianto nurodomi, nesąžiningumo požymiai Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme nėra reikšmingi, kadangi net ir panaudojus už sandorius gautas lėšas (pagal 2015 m. gegužės 15 d. sutartį matyti, kad gautas suma – 1000 Eur, pagal 2016 m. metų sutartis 2 200 Eur ir 2 000 Eur, viso 5 200 Eur) kreditoriniams reikalavimams dengti, ieškovo būsena atitiktų nemokumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, tai yra šių lėšų panaudojimas nenulemtų nemokumo eliminavimo ir nebūtų reikšmingas. Taigi, vien šiuo aspektu ieškovą laikyti nesąžiningu nepagrįsta.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės dėl ieškovo nesąžiningumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti siekiančio bankrutuoti asmens veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė bankrutuojančio fizinio asmens finansinę būklę, todėl negalima konstatuoti ieškovo nesąžiningumo Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.
Dėl procesinių pažeidimų.
37. Apeliantas grįsdamas skundą nurodė, jog buvo padarytas Civilinio proceso kodekso teisės normų pažeidimas, nesuteikiant kreditoriaus atstovei galimybės pateikti paaiškinimus byloje.
38. Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus.
39. Pagal apelianto nurodomą įrašo dalį nustatyta, kad teisėjas pasiūlė teikti paaiškinimus per baigiamąsias kalbas, prieštaravimų dėl to nebuvo. Baigiamųjų kalbų metu kreditoriaus atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nustačius, kad egzistavo procedūriniai pažeidimai nėra pagrindo spręsti, jog šie pažeidimai turėjo įtakos priimtos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
41. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Apeliantas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, atskirąjį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Bankrutuojantis asmuo bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
43. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto suinteresuoto asmens Z. B. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria B. L. iškelta bankroto byla palikti nepakeistą.