- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-104-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32885-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- B. L.
- Pareiškėjas
- B. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., D. S., N. K., R. S., M. M., „Swedbank“ AB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys – suinteresuoti asmenys Z. B., D. S., N. K., R. S., M. M., „Swedbank“ AB, antstolis L. J., kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutuojantis fizinis asmuo B. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo Z. B. pateiktą vykdyti 2012 m. sausio 30 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu; panaikinti 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą; pripažinti, kad atsakovas Z. B. vykdymui turėjo pateikti paskutinį ieškovo išrašytą vekselį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 str. 2 dalies 4 punktu pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi konstatavo, kad kreditoriaus Z. B. kreditoriniai reikalavimai ginčo sumai yra pagrįsti ir teisėti, atsižvelgiant ir į dalyvaujančių byloje asmenų argumentus dėl ginčo vekselio ir vykdomojo įrašo sudarymo, jų vykdymo aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, kuria buvo išnagrinėtas atskirasis skundas dėl minėtos nutarties, taip pat nurodė, kad pagrįstas yra kreditoriaus Z. B. kreditorinis reikalavimas, kuris grindžiamas vekseliu ir vykdomuoju įrašu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir įpareigoti bylą nagrinėjantį teisėją priimti ieškinį ir pradėti ieškinio nagrinėjimą iš esmės.
5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nes jo ieškinys pilnai atitinka CPK 137 str. reikalavimus, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 str. Nurodė, kad ieškinys yra susijęs su bankroto byloje tvirtintinais kreditoriniais reikalavimais, kadangi apeliantui nedalyvaujant teismas nepatikrino kreditorinių reikalavimų teisėtumo, jų dydžio ir pagrįstumo, o aklai tvirtino bankroto administratoriaus pateiktą kreditorių sąrašą. Nurodo, kad teismas privalėjo detaliai išnagrinėti G. K. 20 – ties vekselių kilmę ir teisėtumą.
6. Teismas negalėjo grąžinti jo ieškinio, nes Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 p. numato, jog tokios bylos nagrinėjamos CPK teisenos tvarka, o remiantis 5 str. 2 p. nurodo, jog fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja žodinio proceso tvarka, todėl visi paskesnieji ieškiniai nagrinėjami bankroto byloje. Šiuo atveju teismas nevertino, jog ieškovas ieškinyje dėsto motyvus ir neteisėtus veiksmus vekselį gavusio G. K., kuris buvo nesąžiningas išreikalavęs iš jo sergančio ir buvusio prieškominėje būsenoje parašus ant 20 vekselių, kurių jis normaliomis sąlygomis nebūtų pasirašęs. Dėl šių vekselių apeliantas tapo nemokus ir be pragyvenimo lėšų. Taip pat palūkanos pagal vekselius prieštarauja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 str.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
2. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo B. L. ieškinį atsakovams Z. B., G. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
3. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 str. 2 d. 4 p. (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Teismas nutartyje konstatavo, kad įsiteisėjusiomis teismų nutartimis nustatyta, kad yra pagrįstas Z. B. kreditorinis reikalavimas, kuris yra grindžiamas vekseliu ir vykdomuoju įrašu.
4. Apeliantas nesutinka su minėta teismo nutartimi, konstatuodamas, kad apeliantui nedalyvaujant teismas nepatikrino kreditorinių reikalavimų teisėtumo, jų dydžio ir pagrįstumo, o aklai tvirtino bankroto administratoriaus ieškinį.
5. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. pagrindais. CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013).
6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui B. L. iškelta bankroto byla.
7. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens B. L. kreditorių finansinius reikalavimus 183 045,71 Eur sumai: įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditoriniai reikalavimai Z. B. – 104 353,09 Eur; antros eilės kreditoriniai reikalavimai Z. B. – 50 965,34 Eur ir „Swedbank“ AB – 213,41 Eur; N. K. kreditoriniai reikalavimai – 13 756,95 Eur; R. S. kreditoriniai reikalavimai - 13 756,95 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, ši nutartis palikta nepakeista ir atmestas B. L. atskirasis skundas, kuria jis ginčijo visus patvirtintus kreditorinius reikalavimus.
8. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje yra konstatuota, kad kreditoriaus Z. B. kreditorinis reikalavimas dėl 50 462,84 Eur sumos yra pagrįstas. Minėtą skolą pagrindžia byloje esantys dokumentai, be to su minėtu kreditoriniu reikalavimu sutiko ir bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto B. L. skundo argumentus konstatavo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp B. L. ir G. K. 2012 m. sausio 30 d. buvo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis 173 676 Lt ( 50 300 Eur) sumai. Įrašas vekselyje patvirtina, kad G. K. visas teises pagal vekselį 2013 m. vasario 18 d. perleido kreditoriui Z. B.. 2014 m. lapkričio 5 d. notarė L. V. atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2-2954. Jame užfiksuota, kad prie bendros 173 676 Lt (50 300 Eur) skolos sumos yra pridėta vykdomojo įrašo atlikimo kaina – 555 Lt ir pranešimų siuntimo ir kitos išlaidos – 7,10 Lt. Iš viso skolininkas skolingas 174 238,10 Lt (50 462,84) Eur. Be to antstolis L. J. 2019 m. vasario 15 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-53-2887 užbaigė vykdyti baigiamąją bylą Nr. 0053/14/00997, kurioje piniginio išieškojimo dydis skolininko atžvilgiu yra 50 462,84 Eur.
9. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovo Z. B. pateiktas vykdyti 2012 m. sausio 30 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra negaliojantis, panaikinti 2014 – 11-05 Kauno miesto 15-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad vekselis neatitinka šalių tikrosios valios, susiklosčiusios vekselių išrašymo praktikos, ginčija vekselį CK 1.89 str. pagrindu. Taigi pagal ieškovo pateiktą teimsui ieškinį, ginčo iš esmės negalima laikyti tapačiu, kuris buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, esant neaiškumų dėl pateikto procesinio dokumento pobūdžio, dalyko ir pagrindo, pirmosios instancijos teismas turi teisę pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu (LR CPK 115 str.), tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl pateikto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo B. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.