- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- 1-1226-899/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42970-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Aušrinė Onaitienė, Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.4Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) automatikos inžinieriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024-11-01 apie 03.42 val. viešoje vietoje - prie naktinio baro (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliu elgesiu, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vieną kartą delnu sudavė G. B. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą, o taip pat vieną kartą kumščiu sudavė M. P. į veidą, kuris nuo smūgio nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, taip nukentėjusiajam M. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, J. J. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. 2024-11-01 apie 03.42 val. prie naktinio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų suduodamas vieną kartą kumščiu M. P. į veidą, ko pasekoje šis krito ant betoninio bortelio, padarė nukentėjusiajam M. P. poodines kraujosruvas dešinės akies apatinio voko srityje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairiojo užausio srityje, kakle; muštinę žaizdą kaktos dešinėje; paviršinius odos nubrozdinimus veide; odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje klubinėje srityje; apatinio žandikaulio danties išnirimą; kaktikaulio lūžį dešinėje, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, pereinantį į dešinės akiduobės apatinę sienelę, apatinio žandikaulio lūžį kairės sąnarinės ataugos srityje ir kūno dešinėje, tai yra nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. P..
Kaltinamasis J. J. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2024-11-01. Su draugu šventė helovyną bare „(duomenys neskelbtini)“. Rūkė lauke, atėjo M. P. ir pradėjo klausinėti. Nepamena, ko klausinėjo, bet vyko kažkas panašaus į provokacijas. Pradėjo reaguoti į tas provokacijas, kas ir padarė įtaką jo sąmoningumui ir neadekvačiam elgesiui. Įvyko žodinis konfliktas ir davė smūgį M. P. į veidą. Neįvertino smūgio, nes yra kultivavęs boksą, todėl gavosi tokios pasekmės, kokios gavosi ir visiškai viską pripažįsta. Įvykis vyko lauke, prie baro „(duomenys neskelbtini)“, apie 3.30 val. Buvo neblaivus. Buvo išgėręs minimaliai, 2-3 bokalus alaus. Tai ir padarė įtaką jo elgesiui. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė nei posėdžio metu. Nukentėjusysis buvo apsirengęs Maiklo Džeksono rūbais, galėjo būti, kad jis pats prisikabino prie nukentėjusiojo aprangos ir prie jo merginos. Trenkė G. vieną kartą delnu į veidą ir vieną smūgį kumščiu M. P. į veidą. Pripažįsta visas sukeltas pasekmes, kurias nurodė medikai ir tai buvo dėl jo atliktų veiksmų. Vienas smurtavo. Draugas M. matė įvykį, bet nereagavo. Nežino, kodėl nereagavo. Kiti asmenys galėjo matyti jo veiksmus. Matė, kad jie pasirūpino pagalba nukentėjusiajam, iškvietė pareigūnus ir medicinos pagalbą. Pripažįsta, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kiek pamena, po smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir prarado sąmonę. Jis griuvo ant betoninio bortelio. Supranta, kad galėjo sukelti dar didesnes ir skaudesnes pasekmes. Atsiprašo nukentėjusiojo. G. B. sudavė tyčia. Po smūgio sukilo adrenalinas ir pasišalino iš įvykio vietos. Pastovėjo iki 7 minučių. Per tą laiką nukentėjusiajam buvo teikiama pagalba. Nesuprato, ar jis gyvas, ar atsitiko kas nors baisaus. Po įvykio turėjo pokalbius su psichologu. Dėl civilinio ieškinio sutinka iš dalies. Mano, kad per didelė turtinė žala. Nesutinka dėl tų dantų gydymo, kurie nesusiję su įvykiu. Sutinka su sugadintu kostiumu. Sutinka su gydytojo paskirtais vaistais, pirktais maisto papildais. Su stomatologo paslaugomis sutinka iš dalies. Sutinka, kad turėtų atlyginti žalą už medikų sutvarkytą dantį. Su būsimomis ortodontinio gydymo išlaidomis sutinka iš dalies. Dėl specialaus maisto sutinka. Dėl neturtinės žalos sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad padaryta neturtinė žala. Mano, kad 3 000 eurų suma būtų tinkama. Pinigai, kuriuos pervedė, t. y. 400 eurų, turėtų būti skirti į neturtinės žalos atlyginimą. Uždirba per mėnesį 1 500 eurų į rankas. Planuoja atlyginti žalą po teismo posėdžio. Gali dalimis pervesti jam pinigus ir atlyginti žalą. 3 000 eurų galėtų atlyginti per einamą savaitę. Neturi medicininio išsilavinimo. Sutinka, kad nukentėjusiajam kilo pasekmės dėl sukelto smurto. Pats į policijos pareigūnus nesikreipė. Baigė elektronikos inžinieriaus bakalauro studijas. „(duomenys neskelbtini)“ platformoje per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ buvo parašęs atsiprašymo žinutę. M. P. irgi rašė, bet po laiko ištrynė, nes supyko, kad buvo ignoruojamas. Sutinka atlyginti žalą, kurią teismas priteis. Galima laiduotoja yra mama, palaiko artimus ryšius. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), mama - (duomenys neskelbtini). Telefonu bendrauja 3-4 kartus per savaitę, o susitinka kas antrą šeštadienį. Mama labai pergyveno ir buvo juo nusivylusi.
Nukentėjusysis M. P. teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad neturtinė žala 10 000 eurų. Tvirtina, kad gavo 400 eurų iš kaltinamojo ir neprieštarauja, kad ši suma būtų įskaityta į neturtinės žalos atlyginimą. Lieka 9 600 eurų. Iki įvykio gydėsi pas psichologus, gėrė vaistus nuo (duomenys neskelbtini), buvo kaip ir išsikapstęs, buvo pagerėję, jutosi visai kitaip. (duomenys neskelbtini) prasirgo apie metus laiko, nepasakys tikslios datos. Dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“, gal 2024 m. rugsėjį. Buvo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini), pavadinimų nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ vartoja ir dabar. Iki įvykio buvo išrašytas „(duomenys neskelbtini)“, vartojo juos kiekvieną dieną ryte, vakare. Įvykio dieną nevartojo, nes žinojo, kad vartos alkoholį. Daugiau visomis dienomis vartojo, tiek spalio 30 dieną, tiek lapkričio 2 dieną. Po įvykio sutriko miegas, atsirado baimė bendraujant su žmonėmis, atsiranda panikos priepuoliai. Miegas sutriko iki šių dienų, nėra atsistačiusi miego kokybė. Iki įvykio miegodavo gerai, nes buvo jau išlipęs iš savo ligų. Vaistus dar liepė vartoti, kad neatsinaujintų (duomenys neskelbtini). Juos turėjo gerti iki tol, kol visiškai išlips iš (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo dirbantis. Dirbo šunų kirpėju. Dirbo nuo 2015 metų. Įvykis turėjo įtaką darbinei veiklai. Tapo sunku susikoncentruoti į darbą, atsirado baimė, kad blogai kerpa, juto, kad kažkas su juo vyksta. Tokia būklė dar ir posėdžio dienai yra. Po įvykio buvo nedarbingas mėnesį laiko. Gulėjo (duomenys neskelbtini), tvarkė dantis, dėjo metalus, nes buvo lūžęs žandikaulis. Juto labai didelį diskomfortą, iš pradžių visai nesusikalbėjo su žmonėmis, nes jie nesuprato, ką sako. Valgė viską per šiaudelį nepilną mėnesį. Nesusikalbėjimas truko gal 10 dienų. Fizinį skausmą juto ilgokai, dar po gydymo, kai grįžo namo, nes buvo dedamos tokios gumos, kad neatšoktų plokštelė, tai skausmą juto apie 3 mėnesius. Skausmą vertina 10 balų, net priešui nelinkėtų tokio skausmo. Po mėnesio grįžo į darbinę veiklą, bet ji nelabai sekasi. Labai skaudėjo galvą, pakaušio sritį. Priima kaltinamojo atsiprašymą. Laisvalaikis taip pat buvo nebe toks, koks buvo, nes liko užsidaręs namuose, niekur nenorėjo eiti. Bandė sportuoti, bet negalėjo dėl lūžusio žandikaulio. Nebuvo taip, kad negalėjo daryti tai, ką darė prieš tai. Labai sudėtinga grįžti į darbą, prarado daug klientų, dabar bando viską atsistatyti. Po įvykio keitėsi išrašomų vaistų dozės, jos padidėjo. Ne visų vaistų. Buvo išrašytų naujų vaistų dėl psichinės būklės. Vaistai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti po įvykio. Prieš tai jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, bet buvo pasiekta remisija. Po šio įvyko padidino vaistų „(duomenys neskelbtini)“ dozę. Iki įvykio neturėjo jokių problemų dėl dantų. Po įvykio buvo nuskilusių dantų, buvo išmuštų. Dantis plombavo, dėjo karūnėles, tvarkė kanalus. Kaltininko siūloma 3 000 eurų žala per maža. Nežino, kada tiksliai jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą pas psichiatrą apsilankė gal prieš 3-4 metus. Po įvykio buvo išnirusi apatinio žandikaulio dešinė pusė. Iki įvykio lankė sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, buvo pradėjęs lankyti jogos užsiėmimus. Šiuo metu nelanko „(duomenys neskelbtini)“ ir jogos, nes yra praradęs gyvenimo džiaugsmą. 2024 m. gruodžio mėnesį buvo Jovani vestame renginyje. Buvo šiek tiek išgėręs. Jis vyko Kauno Žalgirio arenoje. Gydytoja jam paaiškino, kad negali maišyti vaistų su alkoholiu, aiškino, kad vartojant vaistus, negali gerti alkoholio. Jį išsivežė į koncertą prasiblaškyti, nes visai buvo užsidaręs. Nebūna taip, kad retkarčiais nori išgerti. Tai buvo tie du kartai, kai išgėrė. Kostiumas kainavo 300 eurų. Jį įsigijo Helovynui. Išsinuomojo „(duomenys neskelbtini)“. Kostiumas buvo suplėšytas, jo kaina 300 eurų. Iki įvykio buvo paskirti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio pridėjo papildomai (duomenys neskelbtini) ir dar „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė. Gydosi pas V. S. apie metus laiko. Pateikė teismui kvitus, kad įsigijo šiuos vaistus. Nepamena, ar ankščiau negėrė „(duomenys neskelbtini)“. Pirko maisto papildus, t. y. visokios košelės, maisto pakaitalai, tik nepamena, kaip jie vadinasi. Labai pradėjo kristi svoris ir reikėjo atstatyti kūną, todėl ir pirko maisto papildus. Papildus vartojo, kai po įvykio pradėjo kristi svoris. 1 190 Eur - patirtos stomatologo išlaidos. Lankėsi (duomenys neskelbtini) implantologijos klinikoje ir „(duomenys neskelbtini)“, irgi (duomenys neskelbtini). Buvo tvarkomi dantys, plombuojami, tvarkomi nuskelti dantys, kanalai, nulinkęs dantis vėl buvo pritaikytas į vietą. Po įvykio buvo tvarkyti trys dantys. Įvykio metu nukentėjo tie trys dantys. Vienas buvo beveik išmuštas, o kiti krūminiai iki pusės nuskilę. Posėdžio dienai tie trys dantys sutvarkyti. Jie visi buvo susiję su šiuo įvykiu. Kai buvo įdėti tie metalai, tai viskas gedo, nes iki įvykio jie buvo sveiki, o kai buvo metalai, negalėjo jų tinkamai prižiūrėti ir pradėjo gesti. Be tų trijų dantų dar buvo išmušto danties kanalų tvarkymas, plombavimas. Po įvykio buvo sugadinta 12 dantų. Be tų trijų dantų – vieno išlaužto ir dviejų nuskilusių, buvo tvarkomi ir kiti dantys. Dantys buvo pradėti tvarkyti gal po 4 mėnesių. Nuo 2025-01-17 prasidėjo gydymas. Nelabai pamena, kokios jam buvo suteiktos paslaugos po kovo 7 dienos. Pirko košeles tol, kol buvo sudėti metalai. Pirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, kol gulėjo (duomenys neskelbtini), paskui pirko tėvai. Ir jis pats mokėjo, ir tėvai. Galėtų detalizuoti, kiek mokėjo jis pats, kiek tėvai. Jis pats patyrė išlaidas ir pats pirko košes. Grąžino tėvams pinigus ir po to pats pirkosi. Tėvams grąžino visą jų patirtą žalą. Tikrai pripažįsta, kad nuotraukose yra jis. Stacionariniame gydyme gulėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninėje. (duomenys neskelbtini) gulėjo 10 d., po įvykio iš (duomenys neskelbtini) ligoninės iškart išvežė į (duomenys neskelbtini). Galėjo būti, kad 2022 m. jau lankėsi pas gydytoją dėl (duomenys neskelbtini). Tiesiog neprisimena, nuo kada jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gėrė vaistus pastoviai, bet mažesnėmis dozėmis, po įvykio padidino dozę dvigubai. Tai išlaidos vaistams padidėjo dvigubai. Abi gydymo įstaigos - „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė dantis. „(duomenys neskelbtini)“ siuntė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ten buvo geresnė įranga. Taip ir palieka, kad visi dantų tvarkymai yra susiję su civiliniu ieškiniu ir žala. Pripažįsta, kad dalį civiliniame ieškinyje išvardytų vaistų vartojo jau anksčiau. Vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyti po įvykio. Vaistus „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), „(duomenys neskelbtini)“ vartojo iki įvykio, paskutinį kartą vaistai buvo išrašyti 2024 m. rugsėjo 20 d., buvo išrašyti „(duomenys neskelbtini)s“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu prieš įvykį. Iki įvykio nebuvo vartojamas „(duomenys neskelbtini)“. Prieš įvykį psichinė būklė buvo jau pagerėjusi. Gydytojo išraše yra parašyta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. jo būklė buvo pablogėjusi dėl nutrūkusių santykių, bet nuo išrašytų tą dieną vaistų kasdien jausdavosi vis geriau. Prieš „Helovyną“ psichinė būklė buvo jau pagerėjusi. Vaistus, paskirtus 2024 m. rugsėjo 20 d., vartojo. Buvo paaiškinta, kad vartojant vaistus alkoholio vartojimas gali turėti blogų padarinių sveikatai. Alkoholį vartoja tik išimtinėmis progomis. Buvo vienas dantis išmuštas, du dantys buvo nuskelti iki pusės. Įvykio metu nukentėjo trys dantys. Man buvo išmuštas dešinės pusės dantis, šalia iltinio, apatinėje dalyje. Nuskilęs buvo vienas dantis dešinėje pusėje, apačioje ir vienas kairėje pusėje, viršuje. Implantologijos klinikoje lankėsi 6 kartus. Daugiausia lankėsi „(duomenys neskelbtini)“, šioje gydymo įstaigoje tvarkyti visi dantys. Du su puse mėnesio pranešiojo metalus burnoje ir dantų priežiūra buvo labai prasta, negalėjo valyti dantų normaliai, tik su skalavimo skysčiu skalauti, todėl labai kaupdavosi maisto likučiai ir atsirado daug dantų gedimų. Įvykio dieną dantyse nebuvo tam tikrų pažeidimų. Tvarkė ne tik tuos 3 dantis, nes dėl plokštelės nukentėjo ir kiti dantys. Buvo daroma burnos higiena, buvo daromi kitų dantų atstatymai, kanalų valymai. Kanalai buvo valomi tų trijų pažeistų dantų. Tiems likusiems kitiems dantims buvo reikalingas gydymas, buvo daromas plombavimas, burnos higiena. Tiems likusiems dantims nebuvo daromas kanalų valymas.
Apklausta kaip galima laiduotoja R. J. teisme parodė, kad yra J. J. motina. Palaiko prašymą būti laiduotoja. Labai atsiprašo nukentėjusiojo už sūnaus veiksmus. Išgyvena didžiulį stresą, nes nuo pat mažens auklėjo sūnų teisingai. Pati yra ugdymo įstaigos vadovė, auklėja, kad augtų dori piliečiai. Darys sūnui įtaką savo pavyzdžiu, patarimais sieks, kad nebepadarytų tokių veikų. Iki įvykio jis dalyvavo saviugdos užsiėmimuose. Tiki, kad bendravimu darys teigiamą įtaką. Mano, kad gyvenimas atskirai nesudarys didelių problemų, nes jis kiekvieną savaitgalį grįžta į namus. Sūnus savo iniciatyva po įvykio pradėjo lankytis pas psichologą. Jis lankosi pas kariuomenės psichologą. Jis pats savo noru išėjo šauktiniu į kariuomenę. Jis labai daug sportuoja, jo aukšti pasiekimai. Jų ryšys stiprus. Yra dar vyresnė sesuo. Visi šeimoje palaiko stiprius šeimos ryšius. Sūnus teigė, kad jį išprovokavo, bet daugiau nieko daug nepasakojo. Sakė, kad buvo šiek tiek išgėręs, bet neturi problemų su alkoholiu. Ji pati dirba vadovaujamą darbą ugdymo įstaigoje. Prašo skirti laidavimą be užstato. Jeigu bus priteista žala, padės kartu ją atlyginti. Jeigu reikia užstato, tai laidavimas gali būti ir su užstatu. Stengiasi kalbėtis su sūnumi, kad kiek įmanoma vengtų tokių vietų. Apie įvykį sūnus pasisakė, kai gavo kvietimą į apklausą. Sūnus jai sakė, kad turi problemų, bet konkrečiai nepasisakė kokių. Nesakė, kad pabėgo iš įvykio vietos ir neiškvietė pagalbos, jis sakė, kad nuėjo, nes turbūt nepagalvojo, kad tai rimta. Dalinai galėtų J. padėti atlyginti žalą. Mano, kad tai priklausytų nuo sumos dydžio ir dviejų metų laikotarpyje atlygintų žalą.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes J. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, J. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2024-11-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Atvykus matomas parkelis vidiniame kieme. Vidury parkelio yra betoniniai borteliai, kur yra įvykio vieta, aplink betoninius bortelius yra išklotos trinkelės. Ant betoninio bortelio matoma servetėlė su raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis. Šalia bortelio regima raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė. Apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota, filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 14-22);
- BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kurioje užfiksuota, kad pranešimas gautas 2024-11-01, 03.42 val. Nurodoma, kad kilo muštynės, vyras be sąmonės, sumušęs asmuo pasišalinęs (1 t., b. l. 23-24);
- 2024-11-01 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo D. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024-11-01 dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriaus. patruliu V. M.. Radijo ryšio šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ apie 03.45 val. iš operatyvaus skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. kilo muštynės, vyras be sąmonės, sumušęs asmuo neaišku kur. Pokalbio metu niekas nebesimuša. Sujungta su GMP dėl pagalbos. Vyras, 36 m S-, K+, kraujavimas iš nosies. Atvykus nurodytu adresu prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančioje poilsio zonoje (atnaujinta aikštelė), buvo pastebėtas gulintis ant žemės be sąmonės vyriškis, prie kurio buvo kiti asmenys, kurie prižiūrėjo, kad šis atsigautų. Įvykio vietoje esanti akivaizdžiai neblaivi G. B. nurodė, kad išėjo su savo draugu M. P. iš baro „(duomenys neskelbtini)“ ir jau ruošėsi eiti į namus. Jiems išėjus iš baro ir paėjus iki ten esančios poilsio zonos, prie jų priėjo 2 vyriškiai, kaip teigė G. B., šie yra jai žinomi, abu gyvenantys (duomenys neskelbtini), t. y. J. J. ir M. M.. Abu vyriškiai buvo taip pat neblaivūs, ir šie žodžiais prisikabino prie G. B., kadangi ją pažinojo. Į konfliktą įsiterpė kartu su G. B. buvęs draugas M. P., kuris šiems pasakė: „Ko jūs čia prisikabinot?“, norėdamas nuraminti konfliktą. Tuomet, kaip teigė G. B., prisikabinę asmenys, t. y. J. J. ir M. M., pradėjo žodžiais konfliktuoti su M. P., kurie pradėjo šiam sakyti: „Gaidy, nori, kad iškirstume“. Vykstant žodiniam konfliktui, G. B. trumpai nusisuko ir pamatė, jog tas jai žinomas J. J. pradėjo stumdytis su M. P., ko pasekoje J. J. pastūmė M. P., kuris krisdamas galvą trenkė į ten esantį bortelį. Po smūgio M. P. prarado sąmonę, o abu konfliktavę asmenys pasišalino, kuria linkme - nepastebėjo. Pabendravus su įvykį galimai mačiusiu R. M., šis paaiškino, jog išėjęs iš baro „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo priekyje konfliktuojančius asmenis, iš kurių vienas, buvęs su žalios spalvos striuke, trenkė kitam asmeniui, kuris krisdamas galva atsitrenkė į bortelį, teigė, jog kartu buvo dar vienas asmuo tamsiai apsirengęs, daugiau jokių požymių nenurodė. R. M. teigė, kad trenkęs vyriškis iš įvykio vietos pasišalino, galimai atgal į barą, o pats R. M. priėjo prie nukentėjusio vyriškio, ir pastebėjęs, kad šis yra praradęs sąmonę, kraujuoja, parvertė jį ant šono ir laikė, kol atvyks medikų pagalba. Kadangi nurodė, jog užpuolikas galėjo grįžti į barą „(duomenys neskelbtini)“, kartu su juo buvo užeita į barą, kuriame apėjus visas baro patalpas, rūkomąją patalpą, asmens nepastebėjo. Kur galėjo tiksliai pasišalinti užpuolikai, nėra žinoma. Įvykio vietoje GMP ekipažas, suteikęs pirmąją pagalbą, M. P. išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei pagalbai. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios galimai galėjo užfiksuoti vykusį konfliktą. Į įvykio vietą taip pat vėliau atvyko kolegų ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, kuris patikrino aplinkines vietas, tačiau pasišalinusių asmenų nepastebėjo. Filmuota kūno kamera (1 t., b. l. 25-27);
- nukentėjusysis M. P. parodė, kad 2024-10-31 kartu su drauge G. B. nutarė švęsti Helovyną. Apsirengė kostiumus ir ėjo tą naktį į barus. Buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, o po to jau nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, į „(duomenys neskelbtini)“ jie nuėjo apie 23 val., o gal šiek tiek vėliau. Klube „(duomenys neskelbtini)“ jie prabuvo apie 2-3 valandas, o po to išėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, mano, buvo apie valandą laiko. Jokių konfliktų nei viename, nei kitame bare nebuvo. Kiek buvo valandų, kai išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, jis jau nepamena, nes nekreipė dėmesio į laiką. Išėjus į lauką su G., juos užkalbino žmonės, su jais pasikalbėjo. Paskui iš kažkur atsirado du asmenys, kurie pirmiausia prisikabino prie G.. Kaip vėliau iš G. sužinojo, jie vaikystėje mokėsi vienoje mokykloje, tačiau vėliau su jais ji nebebendravo. Jis tik prisimena, kad jie su jais labai susiginčijo. Pamena tik, kad jiems netiko jo apranga. Jis tą naktį buvo apsirengęs M. Džeksono rūbais ir įsidėjęs juodus lęšius. G. buvo apsirengusi pelytės „Minie“ rūbais. Visų smulkmenų tiksliai neprisimena, tačiau jis pamatė, kaip vienas iš dviejų trenkė G. į veidą iš rankos. Kuris trenkė G., nepamena, todėl negali pasakyti. Po to, kai pamatė smūgį G., jis ėjo juos išskirti. Stojo į tarpą tarp G. ir to asmens, kuris jai sudavė. Pamena, kad jie aiškinosi, rėkavo vieni ant kitų. Jie kažką minėjo, kad iš (duomenys neskelbtini). Jis pats asmeniškai nei vienam iš dviejų asmenų nesudavė nei vieno smūgio, bandė tik nuraminti kilusį konfliktą, ramindamas žodžiu. Paskui pamena, kad jį kažkas lyg pastūmė ir jis griuvo. Daugiau nieko nepamena. Trumpam atsipeikėjo keliamas į greitosios automobilį, o vėliau jau atsipeikėjo ligoninėje. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, pasakyti negali (1 t., b. l. 54-57);
- nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2024-10-31 ji kartu su draugu M. P. vakare, apie 23 val., apsirengę su Helovino kostiumais išėjo švęsti Helovyno. Kiek pamena, pirmiausia jie nuėjo į M. kirpyklą, gal apie kokią 24 val. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo apie 2 val. Ten vartojo alkoholį, linksminosi. Jokių konfliktų nebuvo. Paskui jie išėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Ten prabuvo apie valandą laiko. Taip pat vartojo alkoholį, linksminosi, jokių konfliktų nebuvo. Kai jau atsibodo būti „(duomenys neskelbtini)“, jie nutarė eiti į namus. Išėjus į lauką, ėjo link žaidimų aikštelės, kuri randasi „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Ten toje aikštelėje jiems iš galo pradėjo šūkauti, kad M. palaiko pedofilus. Atsisukusi pamatė, kad tai šaukia J. J. ir M. M.. Juos pažįsta todėl, kad jie mokėsi vienoje (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Jie už ją metais jaunesni. Tiek J., tiek M. užkliuvo M. rūbai. Jis buvo apsirengęs M. Džeksono rūbais. Dėl to kilo žodinis konfliktas. Tiek J., tiek M. buvo neblaivūs, nes išėjo iš to paties baro. Pačiame bare ji jų nematė, bet spėja, kad jie išėjo iš to baro, nes iš niekur kitur jie išeiti negalėjo, kadangi aikštelė yra prie pat to baro. Ji jų paprašė, kad jie atstotų nuo M., kad yra Helovynas, kad viskas yra gerai. T. J. jai trenkė iš laisvos rankos į veidą, pataikė į lūpą ir ją prakirto. Tokiu būdu jis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį balais vertina 5-6 (skalėje nuo 1 iki 10). Po to suduoto smūgio M. stojo ginti jos, bet jis tą konfliktą bandė išspręsti žodžiais. Tada ji nepastebėjo, kaip jie visi trys nuo jos paėjo kairiau. Tada ji per petį atsisuko ir matė, kaip J. M. trenkė du ar tris kartus į veidą, į kairę veido pusę. Po gautų smūgių M. susvyravo. T. J. stipriai pastūmė abiem rankom M. atsiremdamas jam į krūtinę, o M. dešine ranka pastūmė M. dešinį petį. Po ko M. krito, vertėsi per betoninį bloką ir dešine veido puse kliudė tą betoninį bloką ir pakibo persivertęs per bloką. Po ko, kiek matė, M. su J. pabėgo. Pirmas pabėgo M., J. dar kurį laiką buvo išsigandęs šalia. Kažkas iškvietė policiją iš ten buvusių žmonių, kurie pripuolė prie M.. Gali pasakyti, kad anksčiau jokių konfliktų nėra buvę su J. ir M., todėl nežino, kodėl jiems užkliuvo M.. Daugiau papildymų neturi. Nori papildyti, kad J. su M. M. pastūmė kartu, todėl M. ir nukrito ant bloko (1 t., b. l. 65-68). Papildomos apklausos metu G. B. parodė, kad ji dėl savo lūpos sužalojimo jokių išlaidų neturėjo, pas medikus nesikreipė, todėl civilinio ieškinio byloje dėl lūpos nereikš. Dar nori papildyti, kad įvykio metu buvo neblaivi, todėl gali tiksliai neprisiminti visų įvykio aplinkybių ir galėjo suklysti dėl M., nurodydama, kad jis pastūmė M., po ko šis krito. Dėl M. galėjo suklysti, nes jį įvykio metu matė stovintį šalia. Tačiau tiksliai žino ir prisimena, kad jai į veidą sudavė J.. Ji tikrai buvo kartu su M., nes jie abu išėjo iš baro susikabinę su rankomis. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 135-137);
- liudytoja G. P. parodė, kad 2024-11-01 apie 03.30 val. ji kartu su drauge R. A. išėjo iš naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, kuriame šventė Helovyną. Jos buvo dviese, vartojo alkoholį. Išėjusios iš baro jos matė prie baro daug žmonių, tačiau į juos nekreipė dėmesio, kadangi jie joms buvo nepažįstami. Paėjusios kiek toliau nuo baro, jos dar pašokinėjo ant į žemę įmontuotų batutų, kurie yra aikštelėje toliau nuo baro. Bešokinėjant ji išgirdo smūgio garsą, kuris buvo stiprus, kaip pokštelėjimas. Po jo ji atkreipė dėmesį į ant bortelio, kuris buvo prie aikštės, bet nuo jų toliau, gulintį žmogų. Iš to ji suprato, kad jam kažkas sudavė. Kas sudavė, nematė. Pamačiusi, kad guli žmogus, iš karto skambino 112. Pagal savo skambutį telefone gali pasakyti, kad tai buvo 3.39 val. Matė, kad prie gulinčio žmogaus buvo susirinkę daugiau žmonių, jie nežinojo kaip su juo elgtis - ar apversti, ar palikti ant šono, tačiau, kiek tiksliai ten buvo žmonių, nepasakys. Iki atvykstant policijos pareigūnams prisimena, kad vienas iš ten buvusių jaunuolių dar pasakė „aš trenkiau“. Kaip jis buvo apsirengęs bei kaip atrodė, negali pasakyti, kadangi neįsidėmėjo, nes tuo metu buvo išgėrusi alkoholio ir asmens neprisimena. Dar po įvykio apie tai kalbėjosi su drauge R., tai ji jai sakė, kad pati iš viso nieko neprisimena, nes taip pat buvo neblaivi. Kiek pamena, kai atvažiavo policijos pareigūnai, visi pasigedo asmens, kuris sumušė gulintį, kaip jis ir kuriuo momentu pasišalino, nematė. Iki atvykstant medikams, ji telefonu dar, kaip mano, bendravo su greitosios darbuotoju telefonu, kadangi jos prašė tikrinti, ar gulintis asmuo kvėpuoja. Taip ji ir darė. Toje vietoje buvo susirinkę nemažai žmonių, tačiau kiek tiksliai, negali pasakyti. Dar nori pasakyti, kad skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ji susimaišiusi nurodė, kad įvykis prie „(duomenys neskelbtini)“, o ne prie „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi ji ne vietinė, tai susimaišė, tačiau eigoje išsiaiškino tikslią vietą. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena (1 t., b. l. 76-79);
- liudytojas R. M. parodė, kad 2024-11-01 naktį, tikslaus laiko neprisimena, buvo kartu su savo šeima ir draugais naktiniame klube, kurio pavadinimo neprisimena. Jis buvo su sūnumi, žmona ir savo draugu V. Ž. ir jo žmona. Kai jie jau ruošėsi išeiti į namus, jis pirmas išėjo iš klubo pro duris, paskui jį ėjo žmona, paskui sūnus ir draugai. Tik išėjęs iš klubo, jis pamatė priešais esančiame skveriuke, už kokių 10 metrų asmenis, kurių du buvo apstoję vieną asmenį. Matė, kaip vienas iš dviejų asmenų trenkė kumščiu nepažįstamam asmeniui į veidą, po suduoto smūgio asmuo krito ant žemės ir trenkėsi veido šonu į betoninę pakylą. Antras asmuo, stovėjęs šalia, nieko nedarė, tik stebėjo ir labai greitai pasišalino iš įvykio vietos. Pamatęs, kad žmogus nugriuvo ant žemės, puolė jį ginti, nes smogęs asmuo buvo agresyviai nusiteikęs ir manė, kad dar gali būti smūgių kruša. Pripuolęs prie smūgį sudavusio asmens, jis jį atstūmė nuo gulinčio žmogaus ir gulinčiam suteikė pirmą pagalbą. Jis matė, kad nukentėjusysis guli be sąmonės, jam iš burnos bėgo kraujas. Jis gulėjo aukštielninkas, jis jį gražiai prilaikydamas nukėlė nuo bortelio ant lygios žemės, ir kad neužspringtų krauju paguldė ant šono. Nukentėjusiam sudavęs asmuo dar kurį laiką stovėjo šalia, atsistojęs ant tos aukštesnės klombos dar kažką komentavo, bet ką konkrečiai neprisimena, nes nesigilino. Jis buvo susikoncentravęs į nukentėjusį. Prie jų priėjo moteris, kuri taip pat padėjo nukentėjusiajam. Kiek prisimena, kartu su nukentėjusiuoju buvo mergina, tačiau kur ji buvo tuo metu, kai buvo suduotas smūgis, jis nematė, nes ji buvo kažkur šone. Tik po visko atkreipė į ją dėmesį, kadangi jo sūnus ją ramino. Kiek pamena, ta mergina minėjo, kad ji žino tuos asmenis. Kiek pamena, mergina neminėjo, kad ji būtų nukentėjusi nuo tų užpuolikų, bent jau jis to negirdėjo. Pats asmeniškai stebėdamas tą įvykį nukentėjęs nesijaučia. Kiek matė, aplink aikštelėje buvo daugiau žmonių, bet į konfliktą įsivėlusių buvo tik minėti du. Iš tų dviejų, kaip minėjo, smūgį prie jo sudavė tik vienas. Antras tik stovėjo ir stebėjo kas vyksta. Kiek pamena, abu asmenys buvo neblaivūs, bet ne sunkiai girti. Jis, kai nustūmė tą pirmą, tas antras iš karto pabėgo. Tas antras buvo ramesnis, pirmas tik agresyvus. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena. Pats įvykio metu buvo tik truputį išgėręs (1 t., b. l. 82-84);
???- liudytojas V. Ž. parodė, kad naktį iš 2024-10-31 į 2024-11-01 buvo kartu su savo žmona ir buvusio klasioko R. M. šeima naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur šventė Helovyną. Prisimena, kad būnant rūkomajame maždaug apie vidurnaktį prie jų prisėdo nepažįstamas jaunuolis, apsirengęs Maiklo Džeksono rūbais. Jam tada jis pasirodė toks draugiškas, bendraujantis nepažįstamasis. Vėliau, jau jiems išeinant į namus, prieš 4 val. ryto, tik išėjus iš klubo, jis pamatė, kad aikštelėje priešais klubą vienas smūgiuoja į veido sritį būtent tam jaunuoliui, apsirengusiam M. Džeksono rūbais. Po suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant gėlyno, paskui stojosi, bandė pasišalinti, vėl gavo kelis smūgius iš abiejų rankų kažkur į veido sritį, kiek tiksliai sudavė smūgių, nurodyti negali, nes neskaičiavo. Jaunuoliui bandant šalintis, vėl, kaip jam pasirodė, gavo smūgį ar buvo pastumtas, po ko nukentėjusysis krito ant šalia buvusio bortelio (ne gėlyno bortelio) ir prarado sąmonę. R. ir jis pats pradėjo bėgti link muštynių vietos tam, kad išskirti tuo momentu, kai pamatė vykstančias muštynes. Jiems atstumas nuo išėjimo iš „(duomenys neskelbtini)“ iki gėlyno, prie kurio vyko muštynės, buvo maždaug 30-40 metrų. Matė, kad kartu su tuo asmeniu, kuris smūgiavo nukentėjusiajam, buvo dar du asmenys, kurie, kaip jam pasirodė, stovėjo ir stebėjo muštynes, tarsi saugodami, patys nemušė. Kai bėgo skirti muštynes, neatkreipė dėmesio, kad būtų buvusi dar kokia mergina, nes jo dėmesys buvo sutelktas būtent į nukentėjusįjį. Kad su juo buvo ir mergina, jis sužinojo tik vėliau, kai ji pradėjo isterikuoti po to, kai nukentėjusysis nukrito ir buvo be sąmonės. Kur ji buvo tuo metu, kai jis buvo mušamas, negali pasakyti. Kad būtų dar kas nors mušamas be vyro, apsirengusiu M. Džeksonu, nematė. Kai jie pribėgo prie įvykio dalyvių, R. iš karto puolė prie nukentėjusiojo, o jis stengėsi neprileisti kaltininko prie nukentėjusiojo. Tas kaltininkas buvo išsigandęs ir jo klausinėjo, ar nukentėjusysis mirė. Kažkas iškvietė greitąją. Jis, kai pamatė švyturėlius, nuėjo pasitikti ir pasirodė, kad tai buvo policijos pareigūnai. Kai jie grįžo prie nukentėjusiojo, kaltininko ir vieno jo draugo nebuvo. Buvo likęs tik vienas iš trijulės, kurį jis nurodė atvykusiems pareigūnams ir, kiek matė, vienas iš pareigūnų su juo kalbėjosi. Asmuo, kuris sumušė nukentėjusįjį, buvo 20-30 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, apie 1,8 m ūgio, trumpai kirptais plaukais (šone trumpiau, viršugalvis ilgesnis). Kiek pamena, jis buvo apsirengęs žalia striuke su gobtuvu, pamena dar buvo dvi virvutės šonuose. Mano, kad pamatęs tą asmenį atpažintų. Nori pasakyti, kad jis matydamas tas muštynes nesijaučia nukentėjusiu. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes prisimena (1 t., b. l. 87-90);
- 2025-01-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. Ž. tarp keturių asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (J. J.), kuris sumušė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 91-98);
- liudytojas M. M. parodė, kad 2024-11-01, tikslaus laiko neprisimena, kartu su J. J. per Helovyną buvo Šiauliuose, bare „(duomenys neskelbtini)“. Tą naktį jis išgėrė porą bokalų (po 0,5 litro talpos) alaus. Kiek J. išgėrė, negali pasakyti, kadangi jo nestebėjo. Pradžioje J. J. kartu su juo pasiėmė bokalą alaus, o daugiau kiek J. J. gėrė, negali pasakyti. Kiek buvo laiko, kai jie išėjo į lauką dviese su J. parūkyti ir pasikalbėti, neprisimena. Prisimena, kad pradžioje jiedu rūkė prie „(duomenys neskelbtini)“ durų, lauko terasoje. Jiems besikalbant į lauką išėjo vaikinas, apsirengęs su M. Džeksono rūbais. Jis akivaizdžiai buvo stipriai neblaivus. Nenorėdami su juo bendrauti, jie pasitraukė į šalį, į šoną (išėjo iš terasos). Jaunuolis vis tiek priėjo prie jų. Kiek pamena, taip jie jo vengė tris kartus, tačiau jis vis tiek sekė juos. Prisimena, kad jis klausė jų, iš kur jie, jie atsakė, kad iš (duomenys neskelbtini). Jis į tai atsakė, kad jis iš Šiaulių ir jiems gali parodyti su draugais Šiaulius. Jis kalbėjo, kad ne tą dieną, bet vėliau, kitą dieną. Jiems pasitraukus į šalį trečią kartą, jaunuolis vėl priėjo prie jų. Kai jis atėjo trečią kartą, J. paklausė, ko jis vėl atėjo. Kilo šioks toks žodinis konfliktas, kurio metu jaunuolis jiems pradėjo sakyti, kad jie „mandravoja“ ir jis pakėlė rankas į kovinę stovėseną. Tada, kiek prisimena, J. matyt vedamas savisaugos instinkto, jam kumščiu smūgiavo į veido sritį. Kur pataikė, nematė. Po gauto smūgio jaunuolis nukrito ant žemės. Matė kaip jis krito, jei neklysta, aukštielninkas ant betono bortelio. Kad J. būtų sudavęs daugiau smūgių, neprisimena. Kaip jam atrodo, tik po to smūgio iš kažkur atsirado G. B., kurią pažįsta kaip iš (duomenys neskelbtini). G. pradėjo kelti konfliktą, grasinti, šaukti. Jam pasirodė, kad ji norėjo suduoti J., jis jį dar nusivedė į šalį. Matė, kad susirinko daugiau žmonių. Vengdami konflikto, jis su J. pasišalino. Įvykio metu ir bare buvo dviese su J.. Kitų asmenų su jais kartu nebuvo. Jie atvykstančios policijos nelaukė. Daugiau smulkmenų, susijusių su minėtu įvykiu, neprisimena. Pats asmeniškai nesudavė nei vieno smūgio nei G., nei tam jaunuoliui. J., kad suduotų G., nematė. Nuo įvykio praėjo nemažai laiko, smulkmenos užsimiršo, galimai dėl to, kad buvo išgėręs. Papildo, kad būnant bare „(duomenys neskelbtini)“ su jokiais asmenimis tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Tą naktį jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, juoda maikute, juoda striuke su gobtuvu, juodais batais (1 t., b. l. 101-104);
???- liudytojas N. M. parodė, kad 2025-11-01 naktį, kai jis išėjo iš kavinės, spėja, kad galėjo būti apie 5 val. ryte, bet tiksliai laiko nepamena. Iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ jis atrodo išėjo kartu su tėvu, o iš paskos ėjo jo mama ir draugai. Jiems išėjus iš kavinės pamatė apie 20-30 metrų atstumu du asmenis, kurie stovėjo vienas priešais kitą. Paskui vienas iš jų nukrito ant žemės. Kaip tiksliai vienas iš jų nukrito ant žemės, nematė, bet spėja, kad jis galėjo kristi ant borto, nes kai jis jau gulėjo ant žemės, buvo prie borto. Kaip ten kas įvyko, nepamena, nes praėjo daug laiko, galimai matė tą smūgį, nuo kurio nukrito žmogus, tačiau dabar apie jį papasakoti nieko negali. Kadangi praėjo po įvykio daug laiko, tai visų įvykio aplinkybių jau neprisimena, bet po įvykio jis kalbėjosi su nukentėjusio asmens mergina ar žmona. Ji buvo panikoje, bandė ją nuraminti. Kiek jis pamena ir matė, tai pas ją jokių sužalojimų nebuvo. Kruvina ji taip pat nebuvo, ji nesiskundė, kad taip pat būtų nukentėjusi. Tuo metu, kai jis ramino minėtą moterį, mamos šalia jo nebuvo. Kitų asmenų taip pat šalia nebuvo. Kaip atrodė tas asmuo, nuo kurio smūgio nukrito žmogus, neprisimena, jo amžius buvo apie 30-35 metai, daugiau smulkmenų nepamena, atpažinti negalėtų. Pats matydamas tą įvykį nukentėjusiu nesijaučia. Pretenzijų neturi. Papildo, kad tuo metu, kai vyras krito ant žemės, jo merginos šalia nebuvo, kur ji buvo, nepamena, todėl pasakyti negali. Papildo, kai jie išėjo iš kavinės, aiškiai matėsi, kad vyko muštynės, kas jas pradėjo, buvo neaišku, tik buvo aišku, kad yra vienas agresorius. Pagrinde tėvas puolė skirti, todėl agresorius nubėgo. Tėvas puolė tuo momentu, kai nukentėjęs nukrito ant žemės. Ta partnerė bandė arti prieiti nukentėjusio, bet jie jai neleido, ji akivaizdžiai buvo susijaudinusi ir jie nenorėjo rizikuoti, kad ji nepakenktų nukentėjusiam. Jo tėvas prižiūrėjo nukentėjusį, kad jam būtų vietos. Partnerė buvo labai susijaudinusi dėl įvykio. Kad ji pati būtų fiziškai nukentėjusi, nesimatė. Partnerė prie jo niekam nesiskundė, kad ji pati būtų nukentėjusi. Daugiau papildymų neturi (1 t., b. l. 107-109);
- 2025-04-25 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, jog G. B. akistatos su J. J. metu savo duotus parodymus patvirtino (1 t., b. l. 130-134).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363-659/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-77-654/2025). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015).
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš BK 284 straipsnyje nurodytų alternatyvių elgesio formų (būdų) yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-239-697/2022, 2K-73-654/2024, Nr. 2K-144-511/2025). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020, Nr. 2K-124-719/2022). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-85-495/2025). Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022, Nr. 2K-85-495/2025).
Paties kaltinamojo J. J. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, paaiškinimai, jog prie nukentėjusiojo M. P. ir jo draugės G. B. galimai prisikabino dėl nukentėjusiojo dėvimos Maiklo Džeksono rūbų kaukės, kad trenkė vieną smūgį kumščiu M. P. į veidą, po ko M. P. griuvo ant betoninio bortelio, kad tokiems smurtinio pobūdžio veiksmams įtakos padarė neblaivumas, o smūgio stiprumo neįvertino, nes yra kultivavęs boksą, taip pat gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusiųjų M. P., G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie J. J. smurtinius veiksmus, liudytojų R. M., V. Ž., M. M., N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūra, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti M. P. sužalojimai, ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad J. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024-11-01 apie 03.42 val. prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną kartą kumščiu M. P. į veidą, po ko šiam nukritus ant betoninio bortelio, M. P. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę kaltinime įvardyti sužalojimai, tai yra chuliganiškos paskatos kaltinamajam J. J. inkriminuotos tinkamai ir veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Taip pat remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta ir tai, kad J. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje (tai vieša vieta) pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia, dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu vieną kartą delnu sudavė G. B. į veidą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą bei vieną kartą kumščiu sudavė M. P. į veidą, kuris nuo smūgio nukrito ant žemės ir susitrenkė galvą, bei tokiu būdu M. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamojo J. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kvalifikuota teisingai kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.
R. J. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 80-81). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. ir jo gynėja prašė teismo atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 7-25, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriuo buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, taip ir nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025-02-01 įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pvz., pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai J. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija nedraudė taikyti laidavimo instituto, jei būdavo atlyginama tik vienos rūšies žala, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 3 punkte. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus, nuo 2025-02-01 įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina J. J. teisinę padėtį, todėl netaikomi.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).
J. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 str.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2 d. 8 p.), kurie tarpusavyje sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistas (1 t., b. l. 152-153). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. – atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam M. P. bei visą žalą, padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, t. y. 697,61 Eur (1 t., b. l. 45-47). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (už leistino greičio viršijimą, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskelbto karantino reikalavimų nesilaikymą, įsigytos akcizais apmokestinamos prekės - cigarečių, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų banderole, turėjimą ir gabenimą), tačiau paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 154-161), dirbantis (1 t., 162), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 142). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), ir yra pagrindo manyti, kad ateityje J. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista (2t., b. l. 86-87), administracine tvarka bausta 4 kartus, tačiau padaryti pažeidimai nelaikytini šiurkščiais (greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas draudžiamoje vietoje, paskirtas baudas, siekiančias 12-60 Eur, sumokėjusi (2 t., b. l. 88-92), dirbanti ugdymo įstaigos vadove, (duomenys neskelbtini) charakterizuojama itin teigiamai (2 t., b. l. 84)), kuri, kaip artimiausias kaltinamojo šeimos narys - motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, ji ir pati yra suinteresuota sūnaus gerove ir teigiamo poveikio darymu sūnui, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, prašymas perduoti J. J. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), todėl J. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas – R. J., gim. 1976-08-08, atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Įvertinus, kad idealiąja sutaptimi padaryti tiek nesunkus, tiek apysunkis nusikaltimai, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių trukmės laidavimo terminas. Įvertinus asmens atliktų veiksmų intensyvumą bei kitas aplinkybes, toks terminas, teismo vertinimu, yra pakankamas.
Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus ir smurto panaudojimo pobūdį, mastą, kilusias pasekmes, tikslinga J. J., vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į žalos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį, nustatytinas 1 metų terminas žalai atlyginti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pastebėtina, kad šiuo metu (nuo 2025-02-01) galiojanti minėto straipsnio redakcija netaikoma, kadangi kaltinamojo padėtį sunkina, nes numato pareigą atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, t. y. praplečia jau egzistavusios baudžiamojo poveikio priemonės turinį, todėl pakeitimas neturi grįžtamosios galios, be to, numatomas ir žalos atlyginimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. nusikalstamų veikų įvykdymo metu galiojo siauresnės apimties žalos atlyginimo ar pašalinimo baudžiamojo poveikio priemonė, todėl taikytina būtent veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, t. y. įpareigojimas atlyginti tik turtinę žalą. Prokuroras baigiamosios kalbos siūlė skirti dar ir kitas baudžiamojo poveikio priemones - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p.) bei įsipareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 str. 2 d. 12 p.). Tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam negali būti skirtinos. Nusikalstamų veikų padarymo metu baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.) savo turinyje numatė galimybę ją taikyti tik nusikalstamas veikas padarius artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, kas nagrinėjamu atveju šios sąlygos neatitinka, o minėto straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01, kaltinamojo padėtį sunkina, kadangi praplečia jau egzistavusios baudžiamojo poveikio priemonės turinį (nebelieka sąlygos nusikalstamas veikas padarius artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir nustato ne ilgesnį nei 2 metų terminą įpareigojimui įvykdyti. Baudžiamojo poveikio priemonė - įsipareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 str. 2 d. 12 p.) kaltinamajam taip pat negali būti skirtina, kadangi, vadovaujantis BK 72-4 straipsnio 1 dalimi, į nurodytą baigtinį sąrašą veikų, už kuriuos gali būti skirtina tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kaltinamojo įvykdytos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str., nepatenka. Kitų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, įvertinus turtinės bei neturtinės žalos dydį, kurį J. J. turės atlyginti nukentėjusiajam, nėra tikslingas.
J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122-125) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusiojo M. P. atstovė advokato padėjėja A. O. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 792 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam M. P. atlyginimo (2 t., b. l. 43-68). Nurodė, jog turtinė žala yra nuostoliai, susiję su nusikaltimo metu sugadintais rūbais, patirtomis piniginėmis išlaidomis gydymui bei būsimomis išlaidomis sužalojimo padariniams šalinti: 1) įvykio naktį nukentėjusysis dėvėjo išsinuomotą Maiklo Džeksono kostiumą, kuris nusikaltimo metu buvo sugadintas, o kostiumą išnuomojusi įmonė pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius; 2) dėl nusikaltimo metu patirtos galvos ir žandikaulio traumos nukentėjusiajam žymiai pablogėjo psichologinė būklė. 2025-01-24 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad paskutinius metus būklė buvo pilnai stabili ir vertinta kaip medikamentinė remisija, o po 2024-11-01 patirtos galvos ir žandikaulio traumos atsirado ženklus pablogėjimas, buvo gydytas stacionare, po ko psichikos būsena pablogėjo: efektų kaita - nerimas, dirglumas, nemiga, emocinis nestabilumas. Gydymas koreguojamas - stebima greitų ciklų afektinė kaita: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini). 2025-06-03 gydymas koreguotas pridedant papildomus medikamentus - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vaistai), (duomenys neskelbtini) - nuo raumenų spazmų, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Gydymas jau tęsiasi daugiau nei pusę metų ir kada liga pasieks remisiją, t. y. būklę iki sužalojimo - kol kas neaišku; 3) nusikaltimo metu buvo sulaužytas žandikaulis, kuris sutvirtintas specialiu įtvaru. Dėl patirtos traumos negalėjo valgyti normalaus maisto, buvo perkamas specialus pertrintas maistas, kurį būtų galima valgyti per šiaudelį. Taip pat, siekiant palaikyti sveikatos būklę, buvo perkami maisto papildai. Dėl žandikaulio įtvaro žymiai pasunkėjo dantų priežiūra. Per tą laiką dėl nepakankamos dantų priežiūros nukentėjusiojo dantų būklė pablogėjo, reikalingas ortodontinis gydymas. Nurodyta, kad patirtą turtinę žalą sudaro: nuostoliai dėl sugadinto kostiumo - 300 Eur; vaistai psichinei sveikatai: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)s) - nuo 2025-01-24 iki teismo posėdžio patirta 391,98 Eur; (duomenys neskelbtini) - 61,84 Eur; (duomenys neskelbtini) - 25,92 Eur; (duomenys neskelbtini) - 91,84 Eur; maisto papildai - 88 Eur; stomatologo ir ortodonto paslaugos - jau patirtos išlaidos – 1190 Eur; būsimos ortodontinio gydymo išlaidos - 2 350 Eur; specialus maistas: pertrintos daržovių ir mėsos košės - po 3 indelius per dieną 20 dienų ((2,99 Eur x 3) x 20 dienų ) - 179 Eur; vaisių tyrelės - po 3 vnt. x 3 kartus dienoje 20 dienų ((1,89 Eur x 3) x 20 dienų) – 113,4 Eur. Taigi, nukentėjusysis patyrė 2 442 Eur turtinės žalos ir ateityje patirs 2 350 Eur išlaidų būtinajam stomatologiniam ir ortodontiniam gydymui. Iš kaltininko nukentėjusiajam iš viso priteistina 4 792 Eur turtinės žalos atlyginimo. Minėtos išlaidos yra patirtos ir bus dar patiriamos dėl kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veiksmų, todėl šias esamas ir būsimas išlaidas prašoma nukentėjusiajam atlyginti. Prašomą 10 000 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, jog kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai sukėlė didžiulį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bendravimo pablogėjimą, pablogėjusią psichinę sveikatą, emocinę būklę. Nukentėjusiajam atsirado didelė nuotaikų kaita, nerimas, kankina nemiga, pasunkėjo bendravimas su aplinkiniais. Nukentėjusiojo psichinė būklė nuo nusikaltimo įvykdymo 2024-11-01 negerėja, todėl laikytina, kad padaryta žala sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Po nusikaltimo įvykdymo nukentėjusysis negali susikaupti, prarado motyvaciją dirbti, jaučiasi prislėgtas, neturintis jėgų. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltininkas parodė, kad žinute atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau nukentėjusysis niekada jokiais būdais nėra gavęs jokio atsiprašymo iš kaltininko. Iki civilinio ieškinio pateikimo kaltininkas neparodė jokio gailesčio ar iniciatyvos atsiprašyti dėl įvykdyto nusikaltimo prieš nukentėjusįjį. Neturtinės žalos dydžio prioritetu laikytina nukentėjusiojo patirti skausmai dėl sužalojimų, nepatogumai dėl ilgai trukusio gydymo, ilgalaikis stresas, psichinės sveikatos pablogėjimas. Būtent šios aplinkybės, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumas bei jais padarytos žalos mastas ir sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės lemia prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydį.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo M. P. atstovė advokato padėjėja A. O. 2025-09-17 pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame patikslino prašomos turtinės žalos dydį, nurodant, kad patirtą turtinę žalą sudaro: nuostoliai dėl sugadinto kostiumo - 300 Eur; vaistai psichinei sveikatai: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)s) - nuo 2025-01-24 iki teismo posėdžio patirta 391,98 Eur; (duomenys neskelbtini) - 61,84 Eur; (duomenys neskelbtini) - 25,92 Eur; (duomenys neskelbtini) - 91,84 Eur; maisto papildai - 88 Eur; stomatologo ir ortodonto paslaugos - jau patirtos išlaidos – 2 015 Eur; specialus maistas: pertrintos daržovių ir mėsos košės - po 3 indelius per dieną 20 dienų ((2,99 Eur x 3) x 20 dienų ) - 179 Eur; vaisių tyrelės - po 3 vnt. x 3 kartus dienoje 20 dienų ((1,89 Eur x 3) x 20 dienų) – 113,4 Eur. Viso nukentėjusysis patyrė 3 266,98 Eur turtinę žalą, kurią prašoma atlyginti.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. P. palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, kad padaryta 10 000 eurų neturtinė žala. Patvirtino, kad gavo 400 eurų iš kaltinamojo ir neprieštarauja, kad ši sumokėta suma būtų įskaityta į neturtinės žalos atlyginimą, vadinasi, lieka neatlyginta 9 600 eurų suma. Nurodė, kad iki įvykio gydėsi pas psichologus, gėrė vaistus nuo (duomenys neskelbtini), sveikatos būklė buvo pagerėjusi. Dėl (duomenys neskelbtini), galimai 2024 m. rugsėjį, buvo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini), kurių pavadinimų nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ vartoja ir teisiamojo posėdžio dienai, jis buvo išrašytas ir iki įvykio, vartojo kiekvienos dienos rytą ir vakarą. Įvykio dieną nevartojo, nes žinojo, kad vartos alkoholį. Po įvykio sutriko miegas, sutrikimas tęsiasi iki šių dienų, atsirado bendravimo su žmonėmis baimė, atsiranda panikos priepuoliai. Įvykis įtakojo darbinę veiklą, nes tapo sunku susikoncentruoti į darbą, atsirado baimė, kad blogai jį atlieka. Po įvykio mėnesį laiko buvo nedarbingas, prarado daug klientų. Buvo taikytas stacionarinis gydymas (duomenys neskelbtini). Tvarkė dantis, dėjo metalus, nes buvo lūžęs žandikaulis. Juto labai didelį diskomfortą, nes iš pradžių, gal 10 dienų, visai nesusikalbėjo su žmonėmis, nepilną mėnesį valgė per šiaudelį. Fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų, juto ilgokai, apie 3 mėnesius, nes buvo dedamos specialios gumos, kad neatšoktų plokštelė. Po įvykio labai skaudėjo galvą, pakaušio sritį. Laisvalaikio leidimas taip pat pakito, nes liko užsidaręs namuose, niekur nenorėjo eiti, dėl lūžusio žandikaulio negalėjo sportuoti. Nebuvo taip, kad negalėjo daryti tai, ką darė prieš tai. Iki įvykio buvo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)s“. Po įvykio padidėjo išrašomų vaistų dozės, jos padvigubėjo, todėl ir išlaidos vaistams padidėjo dvigubai. Dėl psichinės būklės buvo išrašyta ir naujų vaistų. Vaistai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti po įvykio. Prieš tai jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, bet buvo pasiekta remisija. Iki įvykio dėl dantų neturėjo jokių problemų. Po įvykio buvo nuskilusių ir išmuštų dantų. Dantis plombavo, dėjo karūnėles, tvarkė kanalus. Po įvykio nebelanko sporto klubo, jogos užsiėmimų, nes yra praradęs gyvenimo džiaugsmą. Dėl suplėšyto kostiumo turėjo atlyginti 300 eurų žalą. Pirko maisto papildus, nes labai pradėjo kristi svoris ir reikėjo jį atstatyti. Buvo tvarkomi dantys, plombuojami, tvarkomi nuskelti dantys, kanalai. Įdėjus metalus, negalėjo tinkamai prižiūrėti dantų ir dantys pradėjo gesti. Įvykio metu nukentėjo trys dantys. Visi dantų tvarkymai yra susiję su civiliniu ieškiniu ir žala, nes dėl įdėtos plokštelės nukentėjo ir kiti dantys, likusiems kitiems dantims buvo reikalingas gydymas, buvo daromas plombavimas, burnos higiena.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. P. už kostiumo sugadinimą turėjo atlyginti įmonei 300 Eur žalą (2 t., b. l. 68), kaip pats nurodė, organizmo atstatymui ir sustiprinimui įsigijo maisto papildus-maisto pakaitalą už 88 Eur (2 t., b. l. 66-67), dėl sveikatos būklės (žandikaulio traumos) 20 dienų buvo priverstas vartoti specialų maistą, t. y. trintas daržovių ir mėsos košes bei vaisių tyreles, kiekvieno iš jų po vienetą tris kartus dienoje (pagal byloje pateiktas fotonuotraukas iš parduotuvės lentynų (2 t., b. l. 64-65) matyti, kad 1 vnt. vaisių tyrelės kaina - 1,89 Eur, 1 vnt. trintos daržovių ir mėsos košės kaina - 2,99 Eur), dėl ko nukentėjusysis patyrė 292,40 (179 +113,40) Eur išlaidų specialaus maisto įsigijimui. Po įvykio nukentėjusiajam buvo paskirti vaistai – „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 91,84 Eur, bei „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina 25,92 Eur (2 t., b. l. 59, 61). Bylos duomenys rodo ir tai, kad po įvykio buvo paskirtas vaistas „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 57), kuris, kaip matyti iš ambulatorinės M. P. asmens sveikatos istorijos, iki įvykio kuris laikas jau nebebuvo išrašomas (paskutinis šio vaisto išrašymas fiksuojamas 2023-01-13 vizitacijos metu ir tik 2025-01-24 apsilankymo metu jis išrašomas pakartotinai (2 t., b. l. 112-138), dėl ko teismas turi pagrindo pagrįstai manyti, kad vaisto „(duomenys neskelbtini)“ paskyrimas iš naujo buvo įtakotas būtent nagrinėjamo įvykio, juo labiau, kad ambulatorinio apsilankymo metu anamnezėje rašoma, kad stebimas ženklus pablogėjimas po patirtos galvos ir žandikaulio traumos 2024-11-01, buvo gydytas stacionare, po ko psichikos būsena pablogėjo: efektų kaita - nerimas, dirglumas, nemiga, emocinis nestabilumas, kad gydymas koreguojamas - stebima greitų ciklų afektinė kaita: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 57), todėl atsinaujinęs šio vaisto vartojimas laikytinas susijusiu su įvykiu ir vaisto įsigijimo kaštai – 61,84 Eur laikytini pagrįstais nukentėjusiojo patirtais dėl įvykio nuostoliais. Iš minėtos ambulatorinės M. P. asmens sveikatos istorijos matyti ir tai, kad vaistą „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) nukentėjusysis vartojo stabiliai tiek iki įvykio, tiek ir po įvykio ir tik 2025-06-02 šio vaisto paskiriama padidinta dozė, t. y. nebe įprastai po 1 tab. per dieną (2025-01-24 ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2 t., b. l. 58), o po 2 tab. per dieną (2 t., b. l. 60). Iš vaisto/medicininės pagalbos priemonės išdavimo dokumentų (2 t., b. l. 60) matyti, kad padidinta vaisto „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) dozė buvo išduota 2025-06-02, o vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išduoti 2025-06-03. Iš teismui prie civilinio ieškinio pateiktų kvitų kopijų matyti, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) dėl paskirtos padidintos dozės buvo pirktas tris kartus, kadangi kvituose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 61) šis vaistas buvo pirktas kartu su minėtais kitais vaistais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, išduotais 2025-06-03, be to, 2025-06-02 fiksuotas dar vienas šio vaisto pirkimas už 130,64 Eur (po pritaikytos nuolaidos, 2 t., b. l. 62, viršutinis kvitas lapo kairėje), todėl už per tris kartus pirktą vaistą „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) sumokėta suma 261,30 (65,33+65,33+130,64) turi būti dalinama per pusę ir nukentėjusiajam priteistina 130,65 Eur dydžio kompensacija tik dėl dvigubai padidintos šio vaisto vartojimo dozės. Ieškinyje nurodoma, kad už odontologines paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusysis patyrė 2 015 Eur išlaidų. Teismui pateiktos asmens sveikatos istorijoje esantys odontologo įrašai (2 t., b. l. 140-149) rodo, jog nukentėjusysis iki įvykio pas odontologus lankėsi, buvo atliekamas danties šalinimas, išrašyti vaistai nuo uždegimo ir skausmo, buvo atliekamos apžiūros, kas rodo, jog visgi problemų dėl dantų būklės būta ir iki įvykio. Bylos medžiagos duomenimis įvykio metu nukentėjusiajam nukentėjo trys dantys ir iš priedo (2025-09-16 sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) prie 2025-09-17 patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad šių trijų dantų tvarkymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainavo 815 Eur, t. y. buvo atliekama: 42 danties kanalo valymas, formavimas, pakeisti vaistai, užplombuotas kanalas; 43 danties kanalo valymas ir plombavimas; 46 danties kanalų valymas ir formavimas, kanalų plombavimas, todėl šios išlaidos, teismo vertinimu, laikytinos tiesiogiai susijusios su įvykiu. Taip pat (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad minėti 42, 43, 46 dantys buvo apžiūrėti bei gydomi ir šioje klinikoje. Būtent, odontologinės paslaugos, kas liečia minėtų dantų gydymą (apžiūra, perkusija, palpacija, šalčio testas, nervų atvėrimas, laikinų plombų išėmimas, perblombavimas ir kt.), teiktos 2025-03-07, 2025-03-18, 2025-03-25, 2025-04-08, 2025-05-20, 2025-05-27, 2025-07-01, 2025-07-29 už bendrą 500 Eur sumą (priedas prie 2025-09-17 patikslinto civilinio ieškinio - „(duomenys neskelbtini)“ pacientui suteiktų odontologinių paslaugų išrašas bei asmens sveikatos istorijos Nr. 00539 duomenys). Tuo tarpu kitų odontologinių paslaugų, atliktų „(duomenys neskelbtini)“ už likusią sumą, teismas susieti tiesiogiai su įvykio pasekmėmis neturi pagrindo. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo tvarkomi net tik įvykio metu nukentėję trys dantys, bet ir kiti dantys, kadangi dėl negalėjimo tinkamai užtikrinti burnos higienos (negalėjimo valytis dantų, galėjo tik skalauti burnos skalavimo skysčiu), dėl besikaupiančių maisto likučių dantyse pradėjo gesti ir kiti dantys. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš bendros gyvenimiškos praktikos žinoma, jog šių laikų pažangi medicina leidžia deramai užtikrinti burnos higieną net ir esant įvairioms patirtoms traumoms (esama įvairių specialių skalavimo skysčių, kitų valymo priemonių, specialių pritaikytų šepetėlių ir pan.), juo labiau, kad, kaip ir minėjo nukentėjusysis, tuo itin jautriuoju laikotarpiu jis vartojo tik skystą, trintą, kramtymo nereikalaujantį maistą, todėl maisto likučių kaupimasis burnoje natūraliai negalėjo būti tokio lygio, koks paprastai būna valgant ir kramtant kietąjį maistą, juo labiau, kad skysto maisto likučius pašalinti yra žymiai paprasčiau (pvz. skalaujant). Dar daugiau, iš nukentėjusiojo asmens sveikatos istorijoje esančių odontologo įrašų (2 t., b. l. 51, 143) matyti, kad pacientas 2025-01-20, t. y. praėjus beveik 3 mėn. po įvykio atvyko turintis juodų apnašų, kurių atsiradimo priežastis nurodyta kaip akivaizdžiai nesusijusi su įvykiu. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kitos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos odontologo paslaugos nelaikytinos tiesiogiai susijusiomis su nagrinėjamu įvykiu.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, tai kad aptarta turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltais tyčiniais kaltinamojo J. J. veiksmais, ši turtinė žala yra pagrįsta dokumentais (kvitais, išrašais, sąskaita faktūra), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiojo M. P. naudai priteistina 2 305,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. 300 Eur už sugadintą kostiumą, 88 Eur už maisto papildus, 292,40 Eur už specialaus skysto/trinto maisto įsigijimą, 91,84 Eur už vaistą „(duomenys neskelbtini)“, 25,92 Eur už vaistą „(duomenys neskelbtini)“, 61,84 Eur už vaistą „(duomenys neskelbtini)“, 130,65 Eur už vaistą „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) bei 1 315 (815+500) Eur odontologo paslaugos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, nesunkus ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.
Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų pastarųjų metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, matyti, kad pastaruoju metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000-1 500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (iki 4 000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022).
Nagrinėtinu atveju matyti, kad nukentėjusiajam M. P. dėl padarytų sužalojimų - poodinės kraujosruvos dešinės akies apatinio voko srityje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairiojo užausio srityje, kakle; muštinės žaizdos kaktos dešinėje; paviršinių odos nubrozdinimų veide; odos nubrozdinimų kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos dešinėje klubinėje srityje; apatinio žandikaulio danties išnirimo; kaktikaulio lūžio dešinėje, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžio, pereinančio į dešinės akiduobės apatinę sienelę, apatinio žandikaulio lūžio kairės sąnarinės ataugos srityje ir kūno dešinėje konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu, kaip nustatyta byloje – smūgiuojant vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant betoninio bortelio. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis kurį laiką po smūgio buvo be sąmonės, buvo gydytas stacionariai, dėl sulaužyto žandikaulio buvo priverstas dėvėti specialų įtvarą, dėl patirtos traumos kurį laiką (20 dienų) negalėjo valgyti normalaus maisto, maitintis galėjo tik skystos/trintos konsistencijos maistu ir tik per šiaudelį, apie mėnesį laiko išbuvo nedarbingume, suprastėjo darbiniai įgūdžiai, nes po nusikaltimo negalėjo susikaupti, prarado motyvaciją dirbti, jautėsi prislėgtas, ženkliai pablogėjo psichinė sveikata, emocinė būklė, nes išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bendravimo pablogėjimą, lankymasis odontologijos klinikoje tvarkant įvykio metu pažeistus dantis taip pat buvo varginantis, skausmingas ir nemalonus. Byloje esantys medicininiai dokumentai liudija, kad nukentėjusysis problemų turėjo su psichine sveikata ir iki įvykio, sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos negalavimus sistemingai ir nuosekliai gydėsi, vartojo paskirtus vaistus, tačiau nagrinėjamas įvykis situaciją dėl psichinės sveikatos ženkliai paaštrino, gydymą teko koreguoti - be jau vartojamų vaistų buvo paskirti nauji vaistai, nebeskiriamus vaistus teko paskirti iš naujo, o tam tikru momentu teko padidinti ir jau vartojamų vaistų dozę, kadangi ligos simptomai progresavo. Kaip nurodo nukentėjusysis ir byloje esantys medicininiai išrašai, jo atžvilgiu įvykdytas išpuolis jam sukėlė ilgalaikes neigiamas pasekmes, kurias jaučia iki šiol, nes išpuolis iššaukė nuotaikų kaitą, nerimą, pradėjo kankinti nemiga, kai tuo tarpu iki įvykio paciento būklė buvo konstatuota kaip stabili. Nors nukentėjusysis tęsia darbinę veiklą, tačiau, kaip jis pats nurodo, darbe nesijaučia visiškai laisvai, pastoviai jaučia, kad kažkas su juo vyksta negero, o tai daro įtaka darbo kokybei, be to, dėl gydymosi prarado ir dalį klientų, nors padėtį bando atstatyti, bando dirbti ir sugrįžti į buvusias įprastas vėžes, tačiau sublogėjusi psichinė sveikata to lengvai ir greitai padaryti neleidžia. Patirtas smurtas neigiamai paveikė ir bendravimo su aplinkiniais santykius, kadangi tapo užsidaręs, prislėgtos nuotaikos, neturintis jėgų. Visi aptarti duomenys teismui nekelia abejonių, kad dėl sukeltos traumos nukentėjusysis išgyveno ir tebeišgyvena sudėtingą laikotarpį, kad patirti sužalojimai, jų šalinimo ir gydymosi procesas pareikalavo ir iki šiol reikalauja didelių emocinių pastangų, ypač įvertinant nukentėjusiajam diagnozuotą lėtinę ligą. Medicininiai dokumentai liudija ir tai, kad iki įvykio nukentėjusiajam buvo diagnozuota liga – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kai tuo tarpu po įvykio - 2025-02-21 jam diagnozuota jau (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 114), kas vienareikšmiškai liudija, jog padarytas nusikaltimas neigiamai paveikė nukentėjusiojo psichinę sveikatą.
Kartu pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Nustatant nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertintini turi būti visi šiam klausimui spręsti reikšmingi kriterijai, t. y. tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, smurtinių veiksmų trukmė, intensyvumas, tiek kaltinamojo kaltės rūšis, padariniai, kuriuos nukentėjusiajam sukėlė prieš jį padarytas nusikaltimas, ir kt.
Taigi, remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tame tarpe - ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, nors nukentėjusiajam tam tikras, sudėtingas operacinis gydymas atliktas nebuvo, tačiau buvo taikytas stacionarinis gydymas, įvykio metu nukentėjo trys dantys, buvo sulaužytas žandikaulis, dėl kurio patyrė įvairaus pobūdžio nepatogumus (valgymo, dantų priežiūros, bendravimo su aplinkiniais, nes buvo sudėtinga aiškiai susikalbėti), juto stiprų fizinį skausmą, jautė įvairaus pobūdžio nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stipriai progresavo ir psichinė būklė, tačiau kartu turimi duomenys nerodo, kad nukentėjusysis po patirtos traumos būtų tapęs visiškai nedarbingu, būtų visiškai atsiribojęs nuo socialinio gyvenimo, kadangi, nors ir sunkiai, lėtai, bet į įprastą gyvenimą bando grįžti (leisti laiką su draugais, toliau vykdyti įprastą darbinę veiklą). Nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek nerimą, baimę, sublogėjo stabilizuota psichinė sveikta ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismų praktiką, nukentėjusiojo prašoma 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra ženkliai per didelė, todėl mažintina, nustatant 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos sumą. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, smurto intensyvumą (vienas smūgis kumščiu), tai, kad smurtinė veika prieš nukentėjusįjį padaryta iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiojo išgyventą fizinį skausmą, įvairiausio pobūdžio buitinius nepatogumus, emocinius/psichinius pablogėjimus, nukentėjusiojo nurodomus padarinius, kuriuos vis dar jaučia iki šiol (negali susikaupti, jaučia pastovų nerimą, baimę, motyvacijos dirbti praradimą, socialinio gyvenimo kokybės pablogėjimą), kaltinamojo turtinę padėtį (nors ir dirbantis, tačiau iš dalinės žalos atlyginimo dokumentų matyti, kad žalas padeda atlyginti tėvai, kas rodo, jog paties finansinė situacija nėra pakankamai gera, žalas atlyginti savarankiškai nėra pajėgus), teismo vertinimu, 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. J. 400 Eur yra sumokėjęs (2 t., b. l. 74) ir kaltinamojo prašymu bei nukentėjusiojo sutikimu ši suma buvo įskaityta į neturtinės žalos atlyginimą, priteistinos neturtinės žalos suma mažintina 400 Eur ir nustatytina, kad likęs nesumokėtas neturtinės žalos dydis yra 3 600 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. P. patyrė 950 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas už advokato padėjėjos A. O. teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškinį, jo patikslinimą bei atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis M. P., gindamas savo teises, patyrė 950 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas dėl advokato padėjėjos pagalbos paruošiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, atstovavimo teisme, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis, ir, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, tai, kad kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, priteisia patirtas 950 Eur proceso išlaidas iš kaltinamojo J. J. nukentėjusiojo M. P. naudai.
- dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, esančios vokuose prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, padarymo pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) ir baudžiamąją bylą J. J. atžvilgiu nutraukti.
J. J. perduoti R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) bei 69 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginant nukentėjusiajam M. P. padarytą 2 305,65 Eur turtinę žalą.
J. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo M. P. atstovės pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 3 266,98 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. J. nukentėjusiojo M. P. naudai priteisti 2 305,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkis eurus 65 ct) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo M. P. atstovės pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. J. nukentėjusiojo M. P. naudai priteisti likusią neatlygintą 3 600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atmesti.
Nukentėjusiojo M. P. atstovės advokato padėjėjos A. O. prašymą dėl 950 Eur proceso išlaidų priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš J. J. nukentėjusiojo M. P. naudai 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų atstovės advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.
Išaiškinti J. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- dvi skaitmenines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, esančias vokuose prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.