- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-882-921/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16924-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., S. G., Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4793-962/2024 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00787, suinteresuoti asmenys G. G., S. G. (S. G.), Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. A. (toliau – ir antstolė) pareiškimu prašė skirti skolininkei G. G. (toliau – ir skolininkė) 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2023 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023, dieną, tai yra už 25 (dvidešimt penkias) nevykdymo dienas (2023 m. liepos 31 d., rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 28 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 11 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 25 d., spalio 2 d., spalio 9 d., spalio 16 d., spalio 23 d., spalio 30 d., lapkričio 6 d., lapkričio 13 d., lapkričio 20 d., lapkričio 27 d., gruodžio 4 d., gruodžio 11 d., gruodžio 18 d., gruodžio 25 d., 2024 m. sausio 1 d., sausio 8 d., sausio 15 d.) išieškotojo S. G. (S. G.), (toliau – ir išieškotojas) naudai, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 31 d.
2. Nurodė, kad skolininkė nevykdė pateiktos vykdyti nutarties ir dukrų E. ir G. neatvežė į susitikimus su tėvu S. G. (S. G.), 15 val. į Vaikų gerovės centrą (toliau – VGC) „Pastogė” 2023 m. liepos 31 d., rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 28 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 11 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 25 d., spalio 2 d., spalio 9 d., spalio 16 d., spalio 23 d., spalio 30 d., lapkričio 6 d., lapkričio 13 d., lapkričio 20 d., lapkričio 27 d., gruodžio 4 d., gruodžio 11 d., gruodžio 18 d., gruodžio 25 d., 2025 m. sausio 1 d., sausio 8 d., sausio 15 d. Vykdomojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktines aplinkybes, jog skolininkė nebendradarbiauja nei su dukrų tėvu, nei su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, nei su VGC „Pastogė” specialistais, sąmoningai nesilaiko specialistų teikiamų rekomendacijų bei nėra suinteresuota ieškoti būdų skatinti vaikų bendravimą su tėvu. Tokių ar panašių duomenų apie tėvą nustatyta nėra. Skolininkė, teigdama deklaratyvius teiginius, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu, visiškai nebendradarbiauja vykdydama bendravimo su vaiku tvarką, todėl jai skirtina bauda.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. G. (S. G.) atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad skolininkė piktybiškai riboja galimybę pasimatyti ar bet kokiu būdu susisiekti (net ir telefonu) ir bendrauti su dukromis. Taip pat skolininkė nevykdo nutarties ir dėl dukros G. telefono numerio pateikimo – jau daugiau nei 1 metus atsisako pranešti tėvui dukros G. naująjį telefono numerį, kurį specialiai pakeitė jau mažiausiai 4 kartus, o skambučius jai pačiai (skolininkei) tikslu pabendrauti su dukromis ignoruoja arba jos telefonas būna išjungtas. Dėl piktybiškų skolininkės veiksmų – teismo nutarčių ir įpareigojimų nevykdymo, išieškotojas nėra matęs savo dukrų nuo 2022 m. liepos 12 d. Per daugiau nei 9 mėnesius, kai galioja teismo nustatyta bendravimo tvarka, skolininkė nė karto vaikų į susitikimus su tėvu į VGC „Pastogė“ neatvežė, su centru iki šiol nepasirašė sutarties dėl paslaugų gavimo, specialistų siūlomos jai pagalbos atsisakė, o vaikų centro specialistai nei karto nėra matę ir su jais bendravę. Viso per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. sausio 15 d. dėl tyčinių skolininkės veiksmų neįvyko 22 (dvidešimt du) susitikimai: 2023 m. liepos 31 d., rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 28 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 11 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 25 d., spalio 2 d., spalio 9 d., spalio 16 d., spalio 23 d., spalio 30 d., lapkričio 6 d., lapkričio 13 d., lapkričio 20 d., lapkričio 27 d., gruodžio 4 d., gruodžio 11 d., gruodžio 18 d., 2024 m. sausio 15 d. Apie neatvykimus skolininkė SMS žinutes išieškotojui atsiųsdavo prieš pat turėjusį prasidėti susitikimą dažniausiai tėvui jau būnant vietoje (VGC „Pastogė“) ir su specialistais laukiant dukrų. Dažnai apie būsimą neatvykimą ji net neinformuodavo. Išieškotojas yra patyręs 159,60 Eur išlaidų už neįvykusius susitikimus VGC „Pastogė“. Dėl nurodytos priežasties, išieškotojas prašė baudos dalį, lygią patirtoms išlaidoms už VGC „Pastogė“ paslaugas, priteisti išieškotojui, o likusią baudos dalį, priteisti į valstybės biudžetą.
4. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad savo pareigą bendradarbiauti su suinteresuotu asmeniu, teismu, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi (toliau – ir Tarnyba) visada vykdė tinkamai. Kiekvieną pirmadienį nustatytu laiku vaikai buvo motyvuojami, kalbinami vykti į susitikimus su tėvu, tačiau vaikai atsisako vykti. Skolininkė visus kartus informavo išieškotoją, antstolę ir VGC „Pastogės“ darbuotojus, jog vaikai atsisako vykti. Nutarties vykdymas priklauso ne vien nuo suinteresuoto asmens valios, bet ir nuo vaikų noro, todėl vaikams reiškiant nenorą bendrauti su tėvu, nėra pagrindo skirti baudą motinai. Suinteresuoto asmens nuomone, antstolė nepagrįstai prašo baudą skirti išieškotojo naudai, nors tam nėra jokio teisėto pagrindo. Antstolė nepagrįstai prašo skirti baudą ir už tas dienas, kai susitikimai nevyko dėl objektyvių priežasčių, pačiam centrui nedirbant, nes 2023 m. gruodžio 25 d. buvo Šv. Kalėdos, 2024 m. sausio 1 d. buvo Naujieji metai, o laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki rugpjūčio 14 d. vaikai atostogavo, apie ką išieškotojas buvo informuotas. Pažymėjo, kad nuo 2022 m. liepos 12 d. vaikai pradėjo reikšti kategorišką nenorą bendrauti su tėvu, nes šis momentas sutapo su vaikų vykdyta apklausa Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Veiklos skyriuje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00132-22, kuriame įtariamajam išieškotojui pareikšti įtarimai dėl to, kad jis smurtavo savo mažamečių vaikų bei sutuoktinės atžvilgiu. Savarankišką pagrindą atmesti antstolės prašymą skirti suinteresuotam asmeniui baudą sudaro tai, jog skolininkė negali vykdyti nutarties dėl kitų objektyvių priežasčių – nustatyti bendravimo laiku, skolininkė dirba. Skolininkė ne kartą buvo kreipusis į teismą su prašymu pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ji jų negali vykdyti darbo metu, tačiau teismas laikinųjų apsaugos priemonių nekeičia. Nėra pagrindo skirti skolininkei baudą ir todėl, jog ji neva tai neduoda tėvui dukros Gabrielės telefono numerio. Pažymi, kad skolininkė yra informavus tiek išieškotoją, tiek teismą, tiek antstolę, kad jei tėvas nori susisiekti telefonu su dukra, jis turi tą daryti skambindamas skolininkei, nes mažamečiai vaikai nebūtinai turi turėti savo asmeninį telefoną ir to negali būti reikalaujama. Nuobaudų skyrimas skolininkei situacijos nesprendžia, nes vaikai toliau reiškia nenorą vykti į susitikimus su tėvu. Šiuo atveju skiriamos baudos tik kenkia mažamečių vaikų interesams, o jų neapsaugo, nes pinigines lėšas skolininkė galėtų skirti mažamečių vaikų poreikių užtikrinimui ir pagerinimui.
5. Suinteresuotas asmuo VGC „Pastogė“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad skolininkė 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi į centro socialinį darbuotoją dėl galimos individualios konsultacijos datos ir laiko suderinimo. 2024 m. sausio 5 d. skolininkei centre buvo pristatyta psichosocialinės pagalbos paslaugos sudėtis, atkreiptas dėmesys, kad paslaugos gali būti pradėtos teikti po paslaugų teikimo sutarties pasirašymo. Tačiau iki šiol psichosocialinės pagalbos paslaugos sutartis su skolininke nesudaryta, paslaugos nepradėtos teigti. Skolininkė kiekvieną pirmadienį informuoja centrą apie tai, kad vaikai atsisako vykti į centrą susitikti su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00787 tenkino iš dalies – skyrė skolininkei 2 200 Eur baudą, ją išieškant į valstybės biudžetą.
7. Teismas nustatė, kad antstolės A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/23/00787, kurioje gautas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-822-962/2023 dėl nustatytos S. G. ir nepilnamečių vaikų E. G., G. G. bendravimo tvarkos, pagal kurią, be kita ko: S. G. su dukterimis bendrauja kiekvieną pirmadienį 15.00 val. – 17.00 val. VGC „Pastogė“ patalpose, dalyvaujant S. G., dukterimis G. ir VGC „Pastogė“ specialistams. Šiuo tikslu skolininkė įpareigojama pristatyti vaikus į VGC „Pastogė“ patalpas. Skolininkė užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymai.
8. Iš pareiškėjos teismui pateiktos vykdomosios bylos teismas nustatė, kad išieškotojas 2023 m. spalio 6 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2023 m. spalio 6 d. susitikimas su dukromis neįvyko, informuota nebuvo, bei nurodė, kad skolininkė nepranešė vyresnės dukros naujo telefono numerio, taip pat kitos dukros kontakto neturi. Tame pačiame laiške nurodoma, kad skolininkė pranešė, kad vaikai iki rugpjūčio 18 d. atostogaus, tačiau po nurodytos datos susitikimai neįvyko. 2023 m. spalio 24 d., 2023 m. lapkričio 7 d., 2023 m. lapkričio 20 d., 2023 m. gruodžio 12 d. elektroniniais laiškais išieškotojas antstolei pranešė, kad susitikimai toliau nevyksta, skolininkė ignoruoja skambučius. 2023 m. gruodžio 13 d. prašymu dėl informacijos suteikimo antstolė paprašė skolininkės informuoti kaip vydo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-822-962/2023 dėl bendravimo su vaiku išieškotojo atžvilgiu bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. 2023 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku skolininkė informavo antstolę, jog nutartį vykdo, kiekvieną pirmadienį vaikai yra kalbinami vykti į susitikimus, tačiau nepaisant visų dedamų pastangų vis tiek nesutinka vykti. 2023 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl informacijos suteikimo antstolė pateikė, be kita ko, VGC „Pastogė“. 2024 m. sausio 3 d. rašte Nr. SK40-10 VGC „Pastogė“ antstolei, be kita ko, nurodė, kad psichosocialinės pagalbos sutartis su skolininke nebuvo sudaryta, paslaugos nei motinai, nei vaikams teikti nepradėtos, kadangi moteris į centrą nei karto neatvyko, vaikų į susitikimus su tėvu nepristatė. Numatytą susitikimo dieną, skolininkė centro specialistus trumpąja žinute informuodavo, kad vaikai atsisako vykti i centrą, todėl jos neatvyks. Skolininkė 2024 m. sausio 2 d. susisiekė su centro specialistais dėl galimybės paruošti vaikus susitikimui su tėvu, išsakė poreikį paskirti susitikimo laiką konsultacijai, numatytas susitikimo laikas 2024 m. sausio 5 d. 16 val. 2023 m. gruodžio 18 d. siųstame antstolei elektroniniame laiške išieškotojas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. susitikimas vėl neįvyko, skolininkė dukrų į susitikimą neatvežė, skambučius ignoruoja.
9. Teismas pažymėjo, kad dar 2023 m. rugsėjo 19 d. skolininkei paskirta 900 Eur bauda už analogiškus veiksmus. Nors šio pareiškimo nagrinėjimo metu skolininkė yra kreipusis į centrą dėl galimos individualios konsultacijos, tačiau tai padarė tik 2024 m. sausio 2 d. Be to, iki šios dienos psichosocialinės pagalbos paslaugos sutartis su skolininke nesudaryta, paslaugos nepradėtos teigti. Skolininkė nutarties nevykdymą iš esmės grindžia tais pačiais pagrindiniais argumentais kaip ir išnagrinėtoje byloje dėl baudos paskyrimo. Teismas pažymėjo, kad skolininkė neginčija nustatytos aplinkybės, kad vaikai nurodytomis dienomis laiku nebuvo atvežti į VGC „Pastogė“ patalpas, dėl to išieškotojas neturėjo galimybės pabendrauti su dukterimis. Tačiau nurodo, kad tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių – dukrų nenoro vykti. Šioms aplinkybėms pagrįsti suinteresuotas asmuo yra pateikęs į bylą garso įrašus iš kurių iš ties girdėti, kad mergaitės atsisako vykti į susitikimus. Vaikų nenorą susitikti su tėvu, skolininkė motyvuoja tuo, jog mergaitės jo bijo, dėl praeityje tėvo vaikų atžvilgiu naudoto fizinio ir psichologinio smurto dėl ko yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas išieškotojo atžvilgiu. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien paties ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas neįrodo, kad tam tikromis nusikalstamomis veikomis įtariamas asmuo jas yra padaręs. Be to, pateikti įrodymai kitose bylose patvirtina, kad išieškotojas bendravo su dukterimis jau po įvykio. Todėl teismas vertino, kad skolininkės nurodytas tėvo vaikų atžvilgiu naudotas smurtas negalėjo būti mergaičių atsisakymo vykti į susitikimus su tėvu priežastis.
10. Teismas darė išvadą, kad mergaičių nenoras susitikti su tėvu galėjo susiformuoti dėl skolininkės ir jos artimųjų įtakos nepilnametėms duktroms, tačiau be specialistų pagalbos tikslių priežasčių negalima nustatyti. Skolininkė ir jos tėvų pastangos patiems įtikinti vaikus yra akivaizdžiai nepakankamos, tačiau skolininkė nesiimama jokių priemonių situacijai pakeisti, dėl ko dukrų ir tėvo bendravimas nevyksta nuo 2022 m. liepos mėnesio.
11. Teismas nesutiko su skolininkės argumentu, kad ji tinkamai bendradarbiavo su VGC „Pastogė“ specialistais. Teismas vertino, kad trumposios žinutės, kuriomis pranešama, jog vaikai atsisako vykti, atsiuntimas ir vienos individualios konsultacijos turėjimas negali būti vertinamas kaip tinkamas bendradarbiavimas. Skolininkė neįrodė, kad dėjo realias pastangas vykdyti specialistų įpareigojimus ir teismo nutartį: lankosi pas psichologą, Tarnybos, kitų institucijų specialistus, kurie padėtų paruošti vaikus susitikimams su tėvu, aiškintųsi jų nenoro bendrauti su tėvu priežastis.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą skolininkės argumentą, kad ji nutarties negali vykdyti dar ir dėl to, jog tuo metu dirba. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti garso įrašai patvirtina, kad mergaites į susitikimą su tėvu galėtų nuvežti ir skolininkės tėvai.
13. Teismas sutiko su skolininkės argumentu, kad nagrinėjamu atveju bauda dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti skiriama valstybės naudai. Nors išieškotojas nurodė, kad patyrė 159,60 Eur žalą dėl neįvykusių susitikimų, tačiau įrodymų pagrindžiančių žalos dydį teismui nepateikė.
14. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėms, teismas sprendė, kad skolininkė ir toliau nevykdo ir nededa pastangų siekiant vykdyti teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukromis tvarką. Iš pateiktų Institucijų atsakymų į antstolės paklausimus matyti, kad skolininkė nebendradarbiauja, siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu arba daro tai tik deklaratyviai, taip pat neveža vaikų į susitikimus su juo, pas psichologus, visa tai pateisindama vaikų nenoru. Antstolės užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų, o skolininkės nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas skolininkei skirti baudą.
15. Teismas sutiko su skolininkės argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti baudą už tas dienas, kuomet susitikimai nevyko dėl objektyvių priežasčių, pačiam centrui nedirbant, nes 2023 m. gruodžio 25 d. buvo Šv. Kalėdos, 2024 m. sausio 1 d. buvo Naujieji metai, o laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki rugpjūčio 14 d. vaikai atostogavo, apie ką išieškotojas buvo informuotas. Todėl paskyrė baudą už 22 dienas, pagal išieškotojo nurodytus neįvykusius susitikimus, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. sausio 15 d. dėl tyčinių skolininkės veiksmų.
16. Teismas, spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio, atsižvelgė į tai, kad skolininkė už sprendimo nevykdymą baudžiama nebe pirmą kartą, be to, ji ilgą laiką nesudaro sąlygų dukterims bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, po nutarties civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023 priėmimo, ji nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą dukrų bendravimo su tėvu tvarką, nustatytą minėta nutartimi, teismas už sprendimo neįvykdymą paskyrė skolininkei vienkartinę 2 200 Eur baudą, išieškotiną į valstybės biudžetą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš išieškotojo skolininkės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie atskirojo skundo nagrinėjimo civilines bylas: Nr. e2VP-6632-962/2022, Nr. e2-822-962/2023; e2VP-15652-962/2023. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
17.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina.
17.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolės užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų. Nustatyti pažeidimai yra nulemti objektyvios priežasties – vaikų nenoro bendrauti su tėvu. Apeliantė ne kartą reikalavo tiek pirmosios instancijos teismą, tiek apeliacinės instancijos teismą vertinti priežastis, dėl ko vaikai atsisako bendrauti su tėvu, o ne skirti jai pakartotines baudas, tačiau iki šiol bylos duomenys, jog vaikai atsisako bendrauti su tėvu, dėl praeityje patirto fizinio ir psichologinio smurto, liko neįvertinti.
17.3. Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų dėl atnaujinto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2- 00132-22 išieškotojo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo teisėja laikosi pozicijos, jog baudžiamoji byla Nr. 03-2- 00132-22 gali būti užbaigta kaltinamojo akto surašymu, atitinkamai ir civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo vertinti S. G. naudotą smurtą vaikų atžvilgiu, nes būtent tėvo naudotas smurtas nulėmė vaikų nenorą eiti su tėvu į susitikimus.
17.4. Apeliantė pažymi, kad būtent vaikų motinos pastangų dėka pradžioje vyko tėvo ir dukterų susitikimai, tačiau tėvas savo veiksmais sugebėjo sunaikinti tą trapų ryšį, kurį jis turėjo su dukterimis. Išieškotojo agresyvus elgesys, didelis spaudimas neatsižvelgiant į vaikų norus, nemokėjimas bendrauti su mažamečiais vaikais, taip pat nesilaikymas dukroms duotų pažadų, ėmimas per prievartą iš ugdymo įstaigų dar labiau pablogino jo santykius su vaikais. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėjo ir deda nuoširdžias pastangas prikalbinti vaikus susitikti su tėvu, tačiau visos jos ar kitų specialistų dedamos pastangos bevaisės, nes vaikų prisiminimai apie tėvo negatyvų elgesį su jomis yra per stiprūs.
17.5. Nepagrįstas teismo motyvas, kad mergaičių nenoras susitikti su tėvu galėjo susiformuoti dėl G. G. ir jos artimųjų įtakos nepilnametėms dukterims. Vaikai kompetentingų specialistų jau buvo apklausti ne kartą. Specialistai bandė prikalbinti vaikus vykti į susitikimus su tėvu. Tačiau tai padaryti jiems nepavyko. Po patirtos traumos vaikai negali būti verčiami bendrauti su tėvu per prievartą. Skolininkė ne kartą prašė teismą keisti laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, kad būtų užtikrinti mažamečių vaikų interesai, o ne smurtautojo tėvo, tačiau bet kokie siūlymai ar reikalavimai buvo atmesti.
17.6. Apeliantė pažymi, kad išieškotojas yra nesąžiningas, nes antstolei primelavo, kad apeliantė neinformavo jo apie neatvykimą ir (ar) neatvykimo priežastis, kad ji su juo nebendrauja, neatsiliepia telefonu. Apeliantė pateikė šalių susirašinėjimą, kuris patvirtina, jog ji visada (absoliučiai kiekvieną planuojamą susitikimą), informuodavo išieškotoją, kad vaikai atsisako vykti į susitikimą. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas taip pat patvirtina, jog apeliantė ne kartą nurodė išieškotojui, jog ji negali atsiliepti telefonu, prašė jo ne kartą skambinti arba po darbo, arba apeliantės tėvams, kurie būna su vaiku. Tačiau išieškotojas kiekvieną kartą skambina darbo metu, kai skolininkė negali atsiliepti, tokiu būdu rinkdamas fiktyvius įrodymus, jog vaikų motina neva su juo nebendradarbiauja.
17.7. Nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantė deklaratyviai bendrauja su institucijomis. Antstolė pateikė byloje Tarnybos 2023 m. gruodžio 14 d. raštą, kuris patvirtina, jog Kauno socialinių paslaugų centras nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. birželio 6 d. ir nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 6 d. G. teikė socialines paslaugas, tačiau paslaugų teikimas buvo nutrauktas nustačius, kad skolininkė yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. paslaugos buvo nutrauktas ne dėl apeliantės kaltės. Skolininkės bendradarbiavimą įrodo ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog vaikai buvo vedami pas psichologę, vaikai dalyvavo mažiausiai 8 Tarnybos specialistų organizuotų apklausų. Apeliantė 2024 m. sausio 5 d. nuvyko į VGC „Pastogė“, išklausė rekomendacijas, iki šiol bendrauja su centru, informuoja centrą apie vaikų savijautą (norą(nenorą) vykdyti į susitikimus su tėvu. Byloje pateikti garso įrašai patvirtina, jog kiekvieną pirmadienį vaikai kalbinami senelių vykti į centrą, bet mergaitės nesutinka.
17.8. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą, jog ji nutarties negali vykdyti dar ir dėl to, jog tuo metu dirba. Pažymi, kad ne apeliantės tėvai yra įpareigoti vykdyti nutartį, o ji pati, todėl vykdyti teismo nutarties negali. Pažymi, kad ne kartą apeliantė buvo kreipusis į teismą su prašymu pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ji jų negali vykdyti darbo metu, tačiau teismas laikinųjų apsaugos priemonių nekeičia.
17.9. Apeliantė pažymi, kad baudos apeliantei skiriamos jau ne pirmą kartą. Visos baudos buvo paskirtos dėl tos pačios priežasties, nes vaikai atsisako vykti į susitikimus su tėvu, atsisako vykti ekspertizės atlikimui. Akivaizdu, jog nuobaudų skyrimas apeliantei situacijos nesprendžia, nes vaikai toliau reiškia nenorą vykti į susitikimus su tėvu. Kaip ne kartą buvo nurodžiusi apeliantė, jos nuomone, vaikų noras bendrauti su tėvu galėtų būti paskatintas pakeitus laikinąsias apsaugos priemones jos prašomu būdu.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas prašo: atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš skolininkės jo patirtas 159,60 Eur išlaidas (žalą) už neįvykusius susitikimus su vaikais; priteisti iš skolininkės išieškotojo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
18.1. Skolininkė net ir po antstolės raginimų nevykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria nustatyta išieškotojo su dukromis bendravimo tvarka. Nei karto neatvedė vaikų į susitikimus su tėvu į VGC „Pastogė“, su centru iki šiol nepasirašė sutarties dėl paslaugų gavimo. Nuo 2022 m. liepos 12 d. nei VGC „Pastogė“ specialistai, nei psichologai, nėra matę vaikų ar su jais bendravę. Vaikai nėra nurodę tiesiogiai nei tėvui nei centro specialistams, jog jie nenori atvykti ar bendrauti su tėvu, visą šią informaciją pateikia pati skolininkė. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-130-11-1132/2024, paliktas galioti 2023 m. birželio 23 d. nutarimas dėl įspėjimo skolininkei dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio pažeidimo – motinos valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams. Tuo tarpu išieškotojas deda maksimalias pastangas tam, kad bendrauti su savo dukromis ir dalyvauti jų gyvenime, laikosi savo pareigos sąžiningai moka savo dukroms priteistą išlaikymą, reguliariai atvyksta į turinčius vykti jo ir dukrų susitikimus, pasirašė sutartį su VGC „Pastogė“ dėl paslaugų gavimo (2023 m. gegužės 8 d.), laikosi visų specialistų rekomendacijų ir su specialistais bendradarbiauja, išklausė visus VGC „Pastogė“ specialistų jam siūlytus ir pravestus mokymus, jau anksčiau išklausė psichologų rekomendacijas bendravimo su vaikais klausimais, nuolat palaiko ryšį su dukrų pedagogais, domisi dukrų mokslais, pasiekimais, sveikata. Jokių institucijų ribojimų bendravime su jo dukromis nėra ir niekada nebuvo taikoma.
18.2. Atskirasis skundas nepagrįstas, nes jame dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Dauguma skunde dėstomų aplinkybių nėra susijusios su Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties vykdymu. Pažymi, kad vaikai nebendrauja su specialistais daugiau nei 1,5 metų. Skolininkė nededa jokių pastangų atvežti dukras susitikimams, tik nuolat ieško priežasčių to nedaryti. Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kad galimai vaikai tėvo bijo, buvo nustatyta tėvo su vaikais bendravimo tvarka dalyvaujant specialistams.
18.3. Atskirajame skunde nurodomas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00132-22 jau kelis kartus buvo nutraukiamas ir po vis naujų skolininkės skundų vėl atnaujinamas, o tyrimą įvairiais laikotarpiais vykdė net trys skirtingi prokurorai. Jokių institucijų bendravimo ribojimų išieškotojui su jo vaikais niekada nebuvo taikyta. išieškotojas nėra smurtavęs prieš skolininkę ar savo vaikus. Paties ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas neįrodo, kad tam tikromis nusikalstamomis veikomis įtariamas asmuo jas yra padaręs.
18.4. Nors apeliantė nurodo, kad vaikai lankosi pas psichologą, tačiau nuo 2022 m. liepos 12 d. dukrų susitikimus su psichologe apeliantė nutraukė.
18.5. Apeliantė atskirajame skunde meluoja apie įvykį 2021 m. rugsėjo 2 d. kai savo nesaugiu vairavimu, važiuodama susinervinusi ir viršijant greitį vos neatsitrenkė į autobusą. Tokiais savo tyčiniais veiksmais keldama grėsmę vežamų mažamečių vaikų gyvybei ir sveikatai.
18.6. Atskirajame skunde nurodomi tikrovės neatitinkantys faktai, kad skolininkė visada informuoja išieškotoją apie neatvykimus, nors iš tikrųjų arba nepateikdavo jokios informacijos arba parašydavo SMS žinutę prieš pat turėjusį prasidėti susitikimą, dažniausiai išieškotojui jau būnant susitikimo vietoje ir su specialistais laukiant dukrų. Tokiu atveju buvo gaištamas tiek specialistų, tiek išieškotojo laikas, patiriamos išlaidos.
18.7. Apeliantės patiekti garso įrašai, kuriuose neva atsispindi dukrų nenoras vykti susitikti su tėvu, neaišku kada padaryti, vaikams užduodant menamus klausimus. Todėl pateikti įrašai parodo, kad skolininkė nededa pakankamai pastangų įtikinti vaikus bendrauti su tėvu, nesiimama jokių priemonių situacijai pakeisti, dėl ko dukterų ir tėvo bendravimas nevyksta nuo 2022 m. liepos mėnesio.
Šalies argumentai
18.8. Nors apeliante skunde nurodo, kad jai netinkamas nustatytas vaikų su tėvu bendravimo laikas, kadangi tuo metu ji dirba, apeliantė niekada nesikreipė nei į išieškotoją, nei į VGC „Pastogė“ specialistus dėl jai ir visoms šalims tinkamiausio ir kito susitikimams laisvo laiko. Nors centro specialistai apeliantei siūlė atvykti su vaikais jai patogiu laiku tam, kad vaikai susipažintų su specialistais ir aplinka, apeliantė iki šiol vaikų nei karto neatvežė. Centras dar 2023 m. balandžio 12 d. savo atsakyme nurodė, kad tėvo ir vaikų susitikimams gali priimti ir ketvirtadieniais 17:00 – 19:00, bet ir dėl šio laiko apeliantė nesikreipė. Be to apeliantė įpareigota tik atvežti dukras į susitikimą (jai susitikimuose dalyvauti nereikia) ir gali grįžti atgal į darbą, o vaikus pasiimti jau po susitikimo. Vaikus taip pat gali pasiimti ir apeliantės tėvai, kurie kartu gyvena ir dalyvauja visuose kituose procesiniuose veiksmuose.
18.9. Išieškotojas nurodo patyręs 159,60 Eur išlaidų (žalą) už neįvykusius susitikimus VGC „Pastogė“ ir byloje jau yra pateikęs šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (žalos dydį), bet galimai teismas tarp priedų jų nepastebėjo, todėl įrodymus teikia pakartotinai. Šios išlaidos (žala) susidarė kadangi teismo nutartimi nustatytais laikais vaikų tėvas atvyksta į VGC „Pastogę“, kur laukia pasiruošę specialistai, patalpos, išieškotojas taip pat 22 d. kartus sugaišo savo laiką, tačiau skolininkė su vaikais nepasirodė, už specialistų sugaištą laiką belaukiant vaikų sumokėjo tik išieškotojas. Dėl nurodytos priežasties, prašo baudos dalį, lygią jo patirtoms išlaidoms (žalai) už VGC „Pastogė“ paslaugas, priteisti išieškotojui, o likusią baudos dalį, priteisti į valstybės biudžetą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria skirta skolininkei bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-92-1132/2024, kuria kartu atmestas skolininkės skundas bei nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena išieškotojui, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pateikdama minėtą nutartį apeliantė siekia įrodyti, kad išieškotojo elgesys įbaugino mergaites, dėl ko jos nenori bendrauti su tėvu. Kartu apeliantė prašo prijungti prie atskirojo skundo nagrinėjimo civilines bylas: Nr. e2VP-6632-962/2022, Nr. e2-822-962/2023; e2VP-15652-962/2023.
22. Išieškotojas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus – VGC „Pastogė“ 2024 m. sausio 3 d. informaciją, išieškotojo skambučius skolininkei, išieškotojo patirtą žalą už neįvykusius susitikimus su vaikais pagrindžiančius įrodymus bei tėvo ir vaikų bendravimo garso įrašus.
23. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
25. Be to, įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
26. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikta Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartis, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-92-1132/2024, neturės esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo nutarties nevykdymą paskyrimo, todėl pateiktą įrodymą atsisakoma priimti. Be to, nors apeliantė prašė prie bylos prijungti civilines bylas Nr. e2VP-6632-962/2022, Nr. e2-822-962/2023; e2VP-15652-962/2023, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui spręsti pakanka pateiktų duomenų nagrinėjamoje byloje. Tuo pačiu pažymėtina, kad su apeliantės nurodytų bylų medžiaga teismas gali susipažinti per Lietuvos teismų informacinę sistemą Liteko. Todėl apeliantės pateiktas prašymas dėl paminėtų bylų prijungimo netenkintinas.
27. Pažymėtina, kad išieškotojo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai – VGC „Pastogė“ 2024 m. sausio 3 d. informacija, išieškotojo skambučiai skolininkei, įrodymai, patvirtinantys išieškotojo patirto žalos faktą jau yra byloje, todėl tokių įrodymų pateikimas yra perteklinis ir jie nėra pakartotinai priimami.
28. Išieškotojas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė tėvo ir vaikų bendravimo darytus du garso įrašus. Pažymėtina, kad iš pateiktų įrašų nėra galimybės nustatyti nei garso įrašo padarymo datos, nei kur šie įrašai buvo padaryti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia nepriimti išieškotojo pateiktų garso įrašų.
Dėl ginčo esmės
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nustatyta, jog išieškotojas su dukterimis bendrauja kiekvieną pirmadienį 15.00 val. – 17.00 val. VGC „Pastogė“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant tėvui, dukterims ir VGC „Pastogė“ specialistams. Šiuo tikslu skolininkė buvo įpareigojama pristatyti vaikus į VGC „Pastogė“ patalpas kiekvieną pirmadienį 15.00 val. ir pasiimti vaikus iš VGC „Pastogė“ patalpų to paties pirmadienio 17.00 val. Skolininkė užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu įpareigota nedalyvauti ir bendravimui netrukdyti, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymai. Nustatyta, jog tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas. Pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina įpareigota nurodyti vaikų tėvui pasikeitusį telefono numerį.
30. Pareiškėja antstolė A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, jog vaikų motina nevykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuri jai perduota vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0036/23/00787). Antstolė prašo skirti skolininkei 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną, tai yra už 25 (dvidešimt penkias) nevykdymo dienas (2023 m. liepos 31 d., rugpjūčio 7 d., rugpjūčio 14 d., rugpjūčio 21 d., rugpjūčio 28 d., rugsėjo 4 d., rugsėjo 11 d., rugsėjo 18 d., rugsėjo 25 d., spalio 2 d., spalio 9 d., spalio 16 d., spalio 23 d., spalio 30 d., lapkričio 6 d., lapkričio 13 d., lapkričio 20 d., lapkričio 27 d., gruodžio 4 d., gruodžio 11 d., gruodžio 18 d., gruodžio 25 d., 2024 m. sausio 1 d., sausio 8 d., sausio 15 d.) išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 31 dienos.
31. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 18 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies – skyrė skolininkei vienkartinę 2 200 Eur baudą už 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023, nevykdymą, minėtą sumą priteisiant valstybės naudai.
32. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad nėra vykdoma teismo procesiniame sprendime nustatyta dukrų tu tėvu bendravimo tvarka, tačiau nesutinka, kad ji yra pasyvi ir nededa pastangų, kad vaikų požiūris dėl matymosi su tėvu pasikeistų.
33. Pažymėtina, kad bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.172 straipsnį tėvai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009).
34. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
35. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
36. Kai vykdomas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, ja padengiami minimalūs išieškotojo nuostoliai, atsiradę dėl galutinio teismo sprendimo nevykdymo. Tu tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
37. Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju iš antstolės pateikto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-24-36-2652, nustatyta, kad skolininkė nevykdo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023 nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių – tėvo su dukromis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Kaip minėta anksčiau, skolininkė neginčija, kad minėta nutartimi patvirtinta laikina tėvo bendravimo su dukromis tvarka nebuvo vykdoma.
39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininkės nurodytos bendravimo tvarkos nevykdymo priežastys (vaikų nenoras bendrauti su tėvu) nelaikytinos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo skolininkės, todėl neatleidžia jos nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymosi.
40. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
41. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dar Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15652-962/2023 skolininkei paskirta 900 Eur bauda už analogiškus veiksmus, o būtent 100 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną, t. y. už 9 nevykdymo dienas (gegužės 29 d., birželio 3 d., birželio 12 d., birželio 19 d., birželio 26 d., liepos 3 d., liepos 10 d., liepos 17 d., liepos 24 d.) išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 29 d. Tuomet teismas konstatavo, kad skolininkė nesiima visų objektyvių priemonių, t. y. nesilanko pas psichologą, institucijų specialistus, kurie padėtų paruošti vaikus susitikimams su tėvu, aiškintųsi jų nenoro bendrauti su tėvu priežastis, jog būtų užtikrintas vaikų bendravimas su tėvu, remiasi išimtinai tik savo asmeninėmis nuostatomis ir nuomone.
42. Skolininkė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiai argumentais, kaip ir išnagrinėtoje byloje. Skolininkė nurodo, kad deda pastangas, jog dukros vytų į paskirtus susitikimus su tėvu, tačiau dukros kategoriškai atsisako vykti. Nei skolininkės, nei specialistų pagalba nepavyksta pakeisti dukrų nuomonės tėvo atžvilgiu.
43. Pažymėtina, kad nors apeliantė skunde nurodo, kad dukros buvo vedamos pas psichologus, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad po Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, dukroms atsisakant bendrauti su tėvu, būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų – vedusi dukras pas specialistus (psichologus) ar vaikų teisių specialistus, pati ėjusi konsultuotis su vaikų teisių specialistai ar psichologais, siekiant įgauti psichologinių žinių ir įgūdžių, susijusių su vaikų nuomonės ir geriausių interesų užtikrinimu (CPK 178 straipsnis). Išieškotojas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nuo 2022 m. liepos 12 d. nei VGC „Pastogė“ specialistai, nei psichologai, nėra matę vaikų ar su jais bendravę. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes.
44. Nors bylos duomenys patvirtina, kad šio pareiškimo nagrinėjimo metu skolininkė yra kreipusis į VGC „Pastogė“ dėl galimos individualios konsultacijos, tačiau tai padarė tik 2024 m. sausio 2 d. Be to, iki šios dienos psichosocialinės pagalbos paslaugos sutartis su skolininke nesudaryta, paslaugos nepradėtos teigti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad trumposios žinutės, kuriomis pranešama, jog vaikai atsisako vykti, atsiuntimas ir vienos individualios konsultacijos turėjimas negali būti vertinamas kaip tinkamas bendradarbiavimas. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad skolininkė neįrodė, kad dėjo realias ir pakankamas pastangas vykdyti specialistų įpareigojimus ir teismo nutartį, juolab, kad dukrų ir tėvo bendravimas nevyksta nuo 2022 m. liepos mėnesio.
45. Atskirąjį skundą skolininkė grindžia ir tuo, kad dukros bijo tėvo dėl praeityje tėvo vaikų atžvilgiu naudoto fizinio ir psichologinio smurto, dėl ko yra atnaujintas ikiteisminis tyrimas tėvo atžvilgiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien paties ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas neįrodo, kad tam tikromis nusikalstamomis veikomis įtariamas asmuo jas yra padaręs. Be to, pažymėtina, kad nutartimi, kurios skolininkė nevykdo, siekiant užtikrinti vaikų interesus, nustatyta, kad tėvas su dukromis bendrauja kiekvieną pirmadienį 15:00 val. – 17:00 val. VGC „Pastogė“ patalpose, dalyvaujant tėvui, dukroms ir VGC „Pastogė“ specialistams.
46. Be to, nors apeliantė nurodo, kad 2023 m. balandžio 19 d. nutarties negali vykdyti ir dėl darbo grafiko, t. y. paskirtu susitikimų metu skolininkė dirba, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti apeliantės veiksmų (neveikimo). Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, yra įsiteisėjęs, turi būti vykdomas ir nebegali būti kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis). Atskirojo skundo argumentai, kuriais yra kritikuojamas bendravimo tvarkos ydingumas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
47. Esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui, kuriuo asmuo įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, šio asmens nesutikimas su teismo nustatytu įpareigojimu, nesudaro pagrindo tokio įpareigojimo nevykdyti (CPK 18 straipsnis) ir kartu nepašalina galimybės tokiam asmeniui taikyti sankcijas už teismo įpareigojimų nevykdymą.
48. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas dėl baudos paskyrimo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. tinkamai nevertino skolininkės pateiktų įrodymų. Su šiuo atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.
49. Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
50. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nepateisina Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023, nevykdymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas skirti skolininkei baudą už 22 dienas, pagal išieškotojo nurodytus neįvykusius susitikimus, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. sausio 15 d. dėl tyčinių skolininkės veiksmų.
51. Apeliantė atskiruoju skundu nekvestionuoja paskirtos baudos dydžio.
52. Išieškotojas atsiliepimu į antstolės pareiškimą dėl baudos paskyrimo prašė baudos dalį, lygią patirtoms išlaidoms už VGC „Pastogė“ paslaugas (159,60 Eur), priteisti išieškotojui, o likusią baudos dalį, priteisti į valstybės biudžetą.
53. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 36 punkte nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, pagrįstai paskirtą baudą priteisė į valstybės biudžetą.
54. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas pakartotinai prašo baudos dalį, lygią patirtoms išlaidoms už VGC „Pastogė“ paslaugas (159,60 Eur), priteisti išieškotojui, o likusią baudos dalį, priteisti į valstybės biudžetą.
55. Teismas pažymi, kad išieškotojas neteikė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties, kuriame galėjo išdėstyti nesutikimo su teismo nutartimi motyvus ir reikalavimus. Atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą išieškotojas galėjo tik išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, tačiau neturėjo teisės reikšti savarankiškus reikalavimus (CPK 318 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant klausimą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išieškotojo argumentų dėl patirtos žalos priteisimo nevertina ir dėl jų nepasisako.
56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkė tinkamai ir laiku nevykdė Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, todėl buvo pagrindas jai skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi skolininkės atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas išieškotojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą. Išieškotojo patirtos 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą, todėl jos priteistinos iš skolininkės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.