Teisora
Registruotis

Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1524-587/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-20Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-01Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-04Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-25Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-07-25Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2023-12-12Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2024-03-21Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-16Kauno apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-28Kauno apygardos teismas
  12. KasacijaNutartis · 2025-04-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2026-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-12
Bylos Nr.
e2S-1524-587/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16924-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Suinteresuotas asmuo
G. G., S. G., Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1524-587/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16924-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. G., S. G. (S. G.), Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė A. A. (toliau – antstolė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti suinteresuotam asmeniui G. G. (toliau – ir skolininkė) 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną, t. y. už 9 nevykdymo dienas (gegužės 29 d., birželio 3 d., birželio 12 d., birželio 19 d., birželio 26 d., liepos 3 d., liepos 10 d., liepos 17 d., liepos 24 d.) išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 29 d.

2. Antstolė nurodė, kad pagal pateiktą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį S. G. su dukterimis E. G. ir G. G. bendrauja kiekvieną pirmadienį 15.00 val. – 17.00 val. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, dalyvaujant S. G., dukterims E. G. G. G., Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams. Šiuo tikslu ieškovė G. G. įpareigojama pristatyti vaikus į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, esančias V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, kiekvieną pirmadienį 15.00 val. ir pasiimti vaikus iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpų to paties pirmadienio 17.00 val. G. G. užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymai. Tėvo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas. Pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui S. G. pasikeitusį telefono numerį. G. G. vaikų neatvežė nei į vieną susitikimą, motyvuodama, kad nepavyksta jų įkalbėti atvykti, taip pat teigė nemananti, kad socialiniai darbuotojai gali teikti naudingos informacijos jai ir jos vaikams. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ darbuotojai siūlė G. G. atvykti individualiems pokalbiams, suteikiant pagalbą paruošti vaikus susitikimui su tėvu, tačiau ir su tuo G. G. nesutiko. G. G. nebendradarbiauja su dukrų tėvu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba), Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais, sąmoningai nesilaiko specialistų teikiamų rekomendacijų, nėra suinteresuota ieškoti būdų skatinti vaikų bendravimą su tėvu. Tokių ar panašių duomenų apie tėvą S. G. nėra nustatyta. Vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00787 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu konstatuota, kad G. G. nevykdė pateiktos vykdyti nutarties ir dukrų neatvežė į Vaikų gerovės centre „Pastogė“ turėjusius vykti susitikimus su tėvu S. G. 2023 m. gegužės 29 d., birželio 3 d., birželio 12 d., birželio 19 d., birželio 26 d., liepos 3 d., liepos 10 d., liepos 17 d., liepos 24 d. Toks motinos neveikimas sudaro pagrindą konstatuoti bendradarbiavimo pareigos pažeidimą ir inspiruoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka taikyti sankcijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patenkino antstolės pareiškimą ir skyrė skolininkei G. G. 900 Eur baudą išieškotojo S. G. naudai.

4. Teismas konstatavo, kad pačios G. G. nurodyti duomenys patvirtina, jog ji nevykdo teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023. Teismas pažymėjo, kad G. G. teiginiai, jog susitikimai su tėvu neįvyksta todėl, kad vaikai nenori ir atsisako vykti, o ji pati negeba vaikų įtikinti bendrauti su tėvu, nesuderinami su jos pačios atsisakymu šios srities specialistų paslaugų. Teismo vertinimu, toks betarpiškas specialistų, kurių kvalifikacija orientuota į tinkamą vaikų paruošimą susitikimams su tėvu, paslaugų ignoravimas, yra nesuderinamas su realiu G. G. siekiu mergaites tinkamai paruošti susitikimams. Teismas sprendė, kad tarp G. G. ir S. G. vykstant skyrybų procesui, G. G. objektyvumas pačiai tinkamai paruošti vaikus susitikimams su tėvu, siekiant, kad jų tarpusavio ryšys nenutrūktų, yra apsunkintas, taigi, vaikams reikalinga, kad jų paruošimu užsiimtų visiškai nešališki, profesionalūs ir nesuinteresuoti specialistai, o savavališkas vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nevykdymas yra negalimas. Teismas pažymėjo, kad vaikų nuomonę dėl nenoro bendrauti su tėvu turi išklausyti specialistai, kurie nešališkai įvertintų vaikų nenoro bendrauti ir susitikti su tėvu priežastis ir nuspręstų, ar tolimesni vaikų ir tėvo susitikimai yra tikslingi, tuo tarpu vien tik G. G. išsakyti teiginiai, jog vaikai nenori bendrauti su tėvu, nėra pakankamas pagrindas atriboti vaikus nuo tėvo. Teismas pažymėjo ir tai, kad, priešingai, nei teigia G. G., elektroninių laiškų ir/ar trumpųjų žinučių institucijoms siuntimas, informuojant, kad negalės atvykti į numatytus susitikimus, nėra laikoma bendradarbiavimu. Bendradarbiavimas negali vykti deklaratyviai, turi būti dedamos realios pastangos vykdyti specialistų įpareigojimus ir teismo nutartį. Teismas konstatavo, kad šiuo metu G. G. nesiima visų objektyvių priemonių, jog būtų užtikrintas vaikų bendravimas su tėvu, remiasi išimtinai tik savo asmeninėmis nuostatomis ir nuomone.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių G. G. negali vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, ji turi galimybę prašyti nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką nei šiuo metu nustatyta, pasitelkti kitų (artimųjų) asmenų pagalbą, bet ne atsisakyti vykdyti. Teismas sprendė, kad G. G. teismo sprendimo nevykdymas pasireiškia neveikimu, skolininkė nesiėmė jokių priemonių ir nedėjo jokių pastangų, siekiant dalyvauti psichologo konsultacijose. Teismas nurodė, kad G. G., vietoje to, jog stengtųsi rasti alternatyvius būdus gauti analogiško specialisto konsultacijas, atsisakė psichologų konsultacijų, be to, ji nei karto nepristatė vaikų į iš anksto numatytus susitikimus su tėvu, atsisakė bendradarbiauti su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais.

6. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog skolininkė nevykdo ir nededa pastangų vykdyti teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukromis E. G. ir G. G. tvarką, atsisako bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu, neveža vaikų į susitikimus su juo, pas psichologus, visa tai pateisindama vaikų nenoru. Teismas nustatė, jog G. G. nesilaikė teismo nutartimi nustatytos tėvo S. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos, tai užfiksuota 2023 m. liepos 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-23-36-23915, antstolės užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų, o skolininkės nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą. Skolininkei pažeidus teismo patvirtintą tėvo S. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas antstolės prašymą skolininkei skirti baudą pripažino pagrįstu.

7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos taikymo skolininkei G. G., atsižvelgė į tai, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, G. G. už sprendimo nevykdymą baudžiama pirmą kartą, tačiau toks prašymas dėl nubaudimo nėra pirmas, be to, G. G. ilgą laiką nesudaro sąlygų dukterims bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, po nutarties civilinėje byloje Nr. e2-822-962/2023 priėmimo, ji nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant užtikrinti tinkamą dukrų bendravimo su tėvu tvarką, nustatytą minėta nutartimi. Teismas skyrė G. G. vienkartinę 900 Eur baudą išieškotojo naudai už 9 nevykdymo dienas (gegužės 29 d., birželio 3 d., birželio 12 d., birželio 19 d., birželio 26 d., liepos 3 d., liepos 10 d., liepos 17 d., liepos 24 d.), skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 29 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos baudos paskyrimo klausimu.

8.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolės užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų. Nustatyti pažeidimai yra nulemti objektyvios priežasties – vaikų nenoro bendrauti su tėvu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vaikams atsisakant bendrauti su tėvu, teismas privalo pirmiausia išsiaiškinti realias priežastis, kodėl vaikai atsisako bendrauti su tėvu. Teismas paskyrė baudą visiškai nenustatinėdamas priežasčių, dėl kurių vaikai atsisako bendrauti su tėvu. Teismas nevertino bylos duomenų, jog šalių dukros reiškia nenorą bendrauti su tėvu dėl praeityje patirto smurto. Teismas nepasisakė dėl bylos esmės, jog yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame S. G. yra įtariamas naudojęs smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Teismas nurodė, kad, vykstant skyrybų procesui, G. G. objektyvumas pačiai paruošti vaikus į susitikimus su tėvu yra apsunkintas, dėl ko reikalinga, kad vaikų paruošimu užsiimtų visiškai nešališki, profesionalūs ir nesuinteresuoti specialistai, tačiau praeityje daug įvairių specialistų jau bandė vaikus prikalbinti bendrauti su tėvu, tačiau niekam prikalbinti nepavyko.

8.4. Vertinant priežastis, kodėl mergaitės nebereiškia valios bendrauti su tėvu, teismo sprendimas priteisti baudą iš vaikų motinos kaip satisfakciją smurtaujančiam tėvui, vertintinas kaip grubus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų pažeidimas, nes išskirtinai tik tėvo nusikalstami ir negatyvūs veiksmai vaikų atžvilgiu suformavo vaikų nenorą ir baimę bendrauti su tėvu, dėl ko negatyvios tokio elgesio pasekmės turi kilti S. G., o ne vaikų motinai, kuri tik saugo savo vaikus.

8.5. Nepagrįsta teismo išvada, jog G. G. su specialistais bendradarbiavo deklaratyviai ir nedėjo realių pastangų tam, kad nutartis būtų tinkamai vykdoma, nes vaikai visada yra geranoriškai kalbinami vykti į susitikimus su tėvu, tačiau teismas to nevertino.

8.6. Nepagrįsta teismo išvada, jog G. G. nepagrįstai atsisakė Vaikų gerovės centro „Pastogės“ specialistų siūlomų rekomendacijų. Pats teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra nurodęs, kad „papildomi įpareigojimai (išklausyti rekomendacijas) šalims nenustatytini“. Dėl to G. G. manė, jog jai nėra privalu išklausyti jokias papildomas rekomendacijas. G. G. yra išklausiusi ne vienas rekomendacijas, kaip jai pakalbinti vaikus (Kauno socialinių paslaugų centras nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. birželio 6 d. ir nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 6 d. teikė šalims socialines paslaugas ir nustatė, kad vaikų motina yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, geba užtikrinti kasdienius vaikų poreikius, todėl socialinių paslaugų teikimas nutrauktas), ji yra (duomenys neskelbtini), dėl ko jai yra žinoma, kaip elgtis su vaikais. Be to, išklausyti rekomendacijas buvo siūloma tik tomis valandomis, kai G. G. dirbo, todėl ji negalėjo išeiti iš darbo, tačiau bendradarbiavo su Vaikų gerovės centro „Pastogės“ specialistais, informavo juos trumpąja žinute.

8.7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog jei G. G. negali darbo metu išsiprašyti iš darbo, ji privalėjo kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašant nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką, nei šiuo metu nustatyta. G. G. dar nutarties priėmimo momentu teismui buvo nurodžiusi, jog ji teismo nustatytu bendravimo laiku negali vykdyti nutarties, nes negali išsiprašyti iš darbo, tačiau teismas to nevertino.

8.8. Paskirta bauda yra neproporcingai didelė. G. G. yra vieniša mama, išlaikanti du mažamečius vaikus, S. G. prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai, todėl tokios didelės baudos paskyrimas grubiai pažeidžia ne tik G. G., bet ir šalių mažamečių vaikų interesus, nes šias lėšas motina galėtų skirti vaikų poreikių patenkinimui.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. G. G. piktybiškai riboja S. G. teisę bendrauti su dukromis, dalyvauti jas auklėjant, taip pažeisdama vaikų teises bendrauti su savo tėvu, S. G. dukrų nėra matęs ir kaip nors su jomis bendravęs nuo 2022 m. liepos 12 d.

9.2. G. G. nebendradarbiauja su dukrų tėvu jokiais su vaikais susijusiais klausimais, ignoruoja S. G. skambučius jai ir prašymus leisti pabendrauti su dukromis.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Už veikimą priešingai vaiko interesams Tarnybos 2023 m. birželio 23 d. nutarimu G. G. buvo paskirta ir administracinė nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9.4. 2023 m. spalio 10 d. G. G. neatvyko su dukromis teismo psichologijos ekspertizės atlikimui galimam vaikų nuteikinėjimui prieš tėvą nustatyti. Ekspertizė buvo skiriama jau kelis kartus (2023 m. sausio 18 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. spalio 10 d.), tačiau dėl G. G. vengimo ją atlikti iki šiol nėra atlikta. Psichologinė vaikų ekspertizė patvirtintų vaikų nuteikinėjimo prieš tėvą faktą.

9.5. Skirtingais laikotarpiais S. G. bendravimas su dukromis buvo geras. Kasdien dukros būna tik G. G. ir jos tėvų aplinkoje bei įtakoje, nuolat girdi įvairius bauginimus, pasisakymus skyrybų tema, nei S. G., nei jo giminaičiams su vaikais nei pasimatyti, nei bendrauti ryšio priemonėmis neleidžiama.

9.6. G. G. nevykdė nei 2022 m. gegužės 31 d., nei 2022 m. rugsėjo 23 d., nei 2023 m. vasario 8 d. teismo nutarčių, pati vienašališkai nutraukė S. G. susitikimus su dukromis pas psichologę, neatveždavo vaikų susitikimams, visiškai nutraukė bet kokį S. G. ryšį su dukromis.

9.7. G. G. jokių aktyvių veiksmų ar priemonių nesiėmė, veikė itin pasyviai tik ir ieškodama pateisinimo, jog nustatytas bendravimas neįvyktų bet kokiomis priemonėmis. G. G. per beveik 6 mėnesius galėjo prisiderinti savo darbo grafiką, tam bent kartą panaudoti turimą laisvą dieną. Be to, G. G. įpareigota tik atvežti dukras į susitikimą, ji gali grįžti atgal į darbą, o vaikus pasiimti po susitikimo. Per beveik 6 mėn. G. G. nesikreipė nei į S. G., nei į specialistus dėl jai ir visoms šalims tinkamiausio kito konsultacijoms ir susitikimams laisvo laiko.

9.8. G. G. siekia suklaidinti teismą melagingai teigdama, kad vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nutrauktas dar 2023 m. rugpjūčio 23 d.

10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Suinteresuoti asmenys G. G. ir S. G. su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – garso ir vaizdo įrašus, trumpąsias žinutes, įvairių institucijų raštus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamas klausimas susijęs su šeimos teisiniais santykiais, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat aplinkybes, jog suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su vienas kito pateiktais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi, suinteresuotiems asmenims siekiant pagrįsti jų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, priima apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus.

13. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė S. G. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: S. G. su dukterimis E. G. ir G. G. bendrauja kiekvieną pirmadienį 15.00 val. – 17.00 val. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, dalyvaujant S. G., dukterims E. G., G. G., Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams; šiuo tikslu ieškovė G. G. įpareigojama pristatyti vaikus į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, esančias V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, kiekvieną pirmadienį 15.00 val. ir pasiimti vaikus iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpų to paties pirmadienio 17.00 val.; G. G. užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymai; tėvo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas; pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui S. G. pasikeitusį telefono numerį. Antstolė 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2023 m. balandžio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2023 m. liepos 27 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu paskirti G. G. 100 Eur baudą išieškotojo naudai už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną, t. y. už 9 dienas, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 29 d.

14. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patenkino antstolės pareiškimą ir skyrė skolininkei G. G. 900 Eur baudą išieškotojo S. G. naudai. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka G. G., atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad ji vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau dukterys, nepaisant įkalbinėjimų, atsisako vykti į susitikimą su anksčiau prieš jas smurtavusiu tėvu, G. G. bendradarbiauja su specialistais, informuodama juos apie negalėjimą atvykti dėl dukterų nenoro susitikti su tėvu, ankstesni specialistų įkalbinėjimai susitikti su tėvu nedavė rezultatų, G. G. teismo nutartimi nėra įpareigota išklausyti kokias nors rekomendacijas, ji žino, kaip bendrauti su vaikais, paskirta bauda yra neproporcingo dydžio.

15. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei G. G. paskirta bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė 2023 m. liepos 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodė, kad G. G. 9 kartus (gegužės 29 d., birželio 3 d., birželio 12 d., birželio 19 d., birželio 26 d., liepos 3 d., liepos 10 d., liepos 17 d., liepos 24 d.) neatvežė vaikų į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, esančias V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, nurodytomis dienomis (pirmadieniais) 15.00 val., kaip buvo įpareigota 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi. G. G. neginčija nustatytos aplinkybės, kad vaikai nurodytomis dienomis 15 val. nebuvo atvežti į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, dėl to S. G. neturėjo galimybės pabendrauti su dukterimis, tačiau teigia, jog tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių – dukterų nenoro vykti. Priešingai, nei teigia G. G., pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad vaikai išreiškia nenorą vykti į susitikimus su tėvu, tačiau kartu nurodė, kad G. G. nesiima visų objektyvių priemonių, t. y. nesilanko pas psichologą, institucijų specialistus, kurie padėtų paruošti vaikus susitikimams su tėvu, aiškintųsi jų nenoro bendrauti su tėvu priežastis, jog būtų užtikrintas vaikų bendravimas su tėvu, remiasi išimtinai tik savo asmeninėmis nuostatomis ir nuomone. Dėl to vien byloje esantys garso ir vaizdo įrašai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriuose užfiksuoti vaikų raginimai vykti į susitikimą su tėvu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad G. G. nededa pastangų nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdyti, kadangi G. G. ir jos tėvų pastangos patiems įtikinti vaikus yra akivaizdžiai nepakankamos, tačiau G. G. nesiimama jokių priemonių situacijai pakeisti, dėl ko dukterų ir tėvo bendravimas nevyksta nuo 2022 m. liepos mėn.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų nenoras vykti į susitikimą su tėvu nėra apspręstas G. G. nurodomo tėvo smurto prieš vaikus, kadangi byloje nėra objektyvių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. G. G. argumentą, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame S. G. yra įtariamas naudojęs smurtą mažamečių vaikų atžvilgiu, paneigė S. G., pateikęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus 2023 m. spalio 2 d. raštą, kuriame yra nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutrauktas. Be to, paties ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas neįrodo, kad tam tikromis nusikalstamomis veikomis įtariamas asmuo jas yra padaręs. S. G. pateikė įrodymus, kad iki 2022 m. liepos 12 d. vyko tėvo ir dukterų bendravimas, dukterys neatsisakė bendrauti su tėvu, nors iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus 2023 m. birželio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, be kita ko, S. G. buvo įtariamas tuo, kad 2021 m. smurtavo prieš dukteris E. G. ir G. G. Kaip minėta, byloje šie smurto atvejai nėra įrodyti, tačiau bet kokiu atveju vėlesnis dukterų bendravimas su tėvu leidžia spręsti, kad G. G. nurodytas tėvo vaikų atžvilgiu naudotas smurtas negalėjo būti mergaičių atsisakymo vykti į susitikimus su tėvu priežastis. Teismo vertinimu, dukterų E. G. ir G. G. nenoras susitikti su tėvu galėjo susiformuoti dėl G. G. ir jos artimųjų įtakos nepilnametėms dukterims, tačiau be specialistų pagalbos tikslių priežasčių negalima nustatyti. Dėl to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, G. G. privalo pasitelkti specialistus, kad šie nustatytų mergaičių nenoro bendrauti su tėvu priežastis ir tinkamai jas motyvuotų susitikti. Atskirojo skundo argumentai, kad G. G. pati žino, kaip bendrauti su vaikais, vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi akivaizdu, jog G. G. reikia specialistų pagalbos, kad šie padėtų dukterims bendrauti su tėvu, tačiau G. G. nepriimant jokios pagalbos ir sprendžiant, kad ji viską žino geriausiai, dukterų bendravimas su tėvu nevyksta, tokiu būdu daroma žala ne tik tėvui, bet ir vaikams. Aplinkybė, kad nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodyta, jog papildomi įpareigojimai (išklausyti rekomendacijas) šalims nenustatytini, nereiškia, jog G. G. neturi pasitelkti specialistų, jeigu jos pačios pastangos užtikrinant dukterų bendravimą su tėvu yra bevaisės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad G. G. nevykdo ir nededa pastangų siekiant vykdyti teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukromis E. G. ir G. G. tvarką, o iš pateiktų institucijų atsakymų į antstolės paklausimus matyti, kad skolininkė atsisako bendradarbiauti, siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu, neveža vaikų į susitikimus su juo, pas psichologus, visa tai pateisindama vaikų nenoru.

20. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad G. G. tinkamai bendradarbiavo su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais, nes trumposios žinutės, kuria pranešama, jog vaikai atsisako vykti, atsiuntimas negali būti vertinamas kaip tinkamas bendradarbiavimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bendradarbiavimas negali vykti deklaratyviai, turi būti dedamos realios pastangos vykdyti specialistų įpareigojimus ir teismo nutartį: lankomasi pas psichologą, Tarnybos, kitų institucijų specialistus, kurie padėtų paruošti vaikus susitikimams su tėvu, aiškintųsi jų nenoro bendrauti su tėvu priežastis. Priešingai nei G. G., S. G. priėmė Vaikų gerovės centro „Pastogė“ teiktas psichosocialines paslaugas, atvyko į suplanuotus susitikimus su vaikais Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose. Dėl to nėra pagrindo spręsti apie tėvo nepakankamą bendradarbiavimą vykdant teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, tuo tarpu vaikų motina nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuoto nepakankamo bendradarbiavimo, kadangi G. G. ne tik neatveža dukterų į susitikimus su tėvu, bet ir nesutinka atvykti į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ individualiems pokalbiams, nesudaro sąlygų Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams susitikti su nepilnametėmis šalių dukromis, kad šie padėtų parengti vaikus susitikimui su tėvu.

21. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą vertina ir atskirojo skundo argumentą, kad G. G. teismo nutarties negali vykdyti ir todėl, jog teismo paskirtas tėvo pasimatymų su vaikais laikais yra netinkamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. G., kuri yra atstovaujama advokatės, galėjo teikti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali atvežti vaikų į susitikimą su tėvu nutartyje nurodytu laiku, tačiau tokio prašymo neteikė, todėl privalo vykdyti iš teismo nutarties kylančias pareigas. Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde G. G. nurodo, jog vaikų atvežimo į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ laikas jai netinkamas, nes ji tuo metu dirba, tačiau nenurodo jokio alternatyvaus laiko, nesiūlo konkrečios bendravimo tvarkos, kurią ji galėtų vykdyti, kad būtų užtikrintas tinkamas vaikų bendravimas su tėvu.

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl per didelio baudos dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis, lyginant jį su skolininko gaunama nauda, neskatintų nevykdyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

23. Nagrinėjamu atveju G. G., pažeisdama laikinąsias apsaugos priemones, neatvežė vaikų nė į vieną susitikimą su tėvu, nedėjo pastangų, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų vykdoma, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdį, aplinkybę, jog dėl nutarties nevykdymo yra pažeista ne tik tėvo teisė bendrauti su vaikais, bet ir vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis nustatytas tinkamai ir nėra pagrindo jį keisti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad G. G. nepagrįstai teigia, jog yra vieniša motina, praktiškai viena išlaikanti nepilnametes dukteris. Priešingai, nei teigia G. G., jos dukterys turi tėvą, todėl jeigu iš tėvo priteisto laikino išlaikymo objektyviai nepakanka dukterims išlaikyti, ji turi galimybę teikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį bauda skiriama išieškotojo naudai. Kai vykdomas teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, ja padengiami minimalūs išieškotojo nuostoliai, atsiradę dėl galutinio teismo sprendimo nevykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bauda dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti skiriama valstybės, o ne išieškotojo, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, naudai.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista, ją patikslinant, kad skolininkei G. G. skirta bauda išieškotina į valstybės biudžetą.

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi suinteresuoto asmens G. G. atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas suinteresuoto asmens S. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą. S. G. turėtos 300 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą (2 000,10 Eur × 0,4 = 800,04 Eur), todėl S. G. iš G. G. priteisiamas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, ją patikslinant, kad skolininkei G. G. skirta bauda išieškotina į valstybės biudžetą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjaLina Žemaitienė