Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. G. (toliau – ir ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui S. G. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, neturtinės žalos ir kompensacijos priteisimo.

2. Ieškovės prašymu Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnamečių dukrų G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. G. pagal jos gyvenamąją vietą, iš atsakovo S. G. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 200,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. spalio 26 d.) iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaikų išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaikų motina G. G..

3. Atsakovas 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukromis tvarką:

1. Tėvas S. G. bendrauja su dukromis G. G. ir E. G. darbo dienomis ketvirtadienį pasiimdamas dukras iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į motinos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

2. Tėvas S. G. pasiima pas save dukras G. G. ir E. G. kas antrą mėnesio savaitgalį. Vaikus pasiima pas save penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina sekmadienį iki 20.00 val. į G. G. gyvenamąją vietą.

3. Kasmetinių ir asmeninių švenčių metu nustatytina tokia S. G. bendravimo su dukromis G. G. ir E. G. tvarka:

3.1. kiekvienais metais per Tėvo dieną – birželio pirmą sekmadienį – tėvas vaikus iš motinos gyvenamosios vietos pasiima 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.2. kiekvienais metais per S. G. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) tėvas vaikus iš motinos gyvenamosios vietos pasiima 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.3. neporiniais metais sekančią dieną po dukros G. G. gimtadienio tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.4. neporiniais metais sekančią dieną po dukros E. G. gimtadienio tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.5. poriniais metais dukros E. G. gimtadienio dieną tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.6. poriniais metais dukros G. G. gimtadienio dieną tėvas vaikus pasiima iš ugdymo įstaigos arba jeigu tai yra nedarbo diena iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.7. neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.8. neporiniais metais – Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina motinai pirmą Šv. Kalėdų dieną į gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.9. poriniais metais – Šv. Kalėdų antrą dieną tėvas vaikus pasiima iš motinos gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.10. poriniais metais per Naujųjų metų šventę: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. tėvas vaikus pasiima iš motinos gruodžio 31 d. ne vėliau kaip 16:00 val. ir grąžina sausio 1 d. į motinos gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;

3.11. Mamos gimtadienį ir mamos dieną vaikai praleidžia su mama.

4. Kasmetinių atostogų metu, jeigu jos sutaps su moksleivių vasaros atostogomis, S. G., pranešęs motinai G. G. prieš mėnesį, pasiima dukras dvejoms savaitėms. Dukras dvejoms savaitėms S. G. turi teisę pasiimti du kartus per metus, bet tik moksleivių vasaros atostogų metu. Dukros paimamos iš motinos G. G. gyvenamosios vietos ir grąžinamos į motinos gyvenamąją vietą.

4. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui išsikrausčius iš šeimos būsto ir gyvenant nuomojamame bute, ieškovė neleidžia tėvui pasimatyti su vaikais, nors atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl galimybės bendrauti su dukromis. Nuo išsikraustymo iš šeimos būsto pradžios atsakovas tik du kartus telefonu bendravo su dukromis, nors dukra G. turi mobilųjį telefoną. Atsakovas dukrai negali prisiskambinti, telefonas būna išjungtas, neatsako arba skambutis atmetamas. Mergaičių seneliai (atsakovo tėvai) anūkėms taip pat negali prisiskambinti, ieškovė ignoruoja prašymus leisti bendrauti per „Viber“ programėlės vaizdo pokalbį. Ieškovė nepagrįstai riboja atsakovo galimybes matytis ir bendrauti su dukromis, tuo pažeisdama atsakovo teisę ir pareigą vaikams bendrauti su tėvu, leidžiamas bendravimas ryšio priemonėmis yra minimalus. Nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką ketvirtadieniais prašo atsižvelgiant į atsakovo užimtumą. Neturi galimybių bendrauti antradienį.

5. Atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka. Ieškovė prašė nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką:

1. 2022 m. sausio 6 d. atsakovas bendrauja su nepilnametėmis dukromis G. G. ir E. G. dalyvaujant ieškovei ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojui;

2. 2022 m. sausio 12 d., 19 d., 26 d. (kiekvieną trečiadienį) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. G. ir E. G. dalyvaujant ieškovei laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 20:00 val. šalių (atsakovo ir ieškovės) prieš 1 d. d. iki planuojamo susitikimo suderintoje ir sutartoje neutralioje vietoje, atsižvelgiant į vaikų norą;

3. Pradedant nuo 2022 m. vasario 2 d. atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. G. ir E. G. kiekvienos savaitės trečiadieniais, pasiimdamas dukras iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į motinos gyvenamąją vietą ar kitą šalių (atsakovo ir ieškovės) sutartą vietą iki 20:00 val., atsižvelgiant į vaikų norą.

6. Nurodė, kad atsakovas siūlo nustatyti maksimalią bendravimo tvarką su dukromis, tačiau atsižvelgiant į šeimoje susiklosčiusią situaciją, maksimalus tėvo ir dukrų bendravimas pažeistų vaikų interesus. Dukros jaučiasi tėvo įbaugintos, nenori su juo bendrauti, byloje yra duomenų, kad tėvas vaikų atžvilgiu yra naudojęs psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas melagingai teigia, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį ir nesudaro sąlygų pasimatyti su vaikais. Dukros atsisako bendrauti su tėvu, o tėvas nededa pastangų, kad atkurtų prarastą ryšį su dukromis. Ieškovė 2022 m. sausio mėn. ketvirtadieniais dalyvauti tėvo ir vaikų susitikimuose negali, nes dirba iki 19:30 val./20:00 val., tačiau galėtų susitikimuose dalyvauti trečiadieniais. Nuo 2022 m. vasario mėnesio nustačius, kad dukros nesijaučia tėvo įbaugintos, nori su juo bendrauti, taip pat atsižvelgiant į prokuratūros sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo atsakovo atžvilgiu, būtų galima nustatyti laikiną tėvo bendravimo su dukterimis tvarką trečiadieniais, kuomet jis dukras pasiima iš ugdymo įstaigų ir pristato į šalių sutartą vietą tos pačios dienos vakare 20.00 val. Ketvirtadieniais ieškovės darbo grafikas laiko aspektu yra svyruojantis, dėl ko ji nėra užtikrinta, kad kiekvieną ketvirtadienį 20:00 val. galės pasiimti vaikus iš atsakovo, o pasiėmus vėliau, būtų pažeista vaikų dienos rutina. Be to, atsakovas prašo leisti jam bendrauti su vaikais su nakvyne, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad jis vaikams gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikomą, S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. G. ((duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką:

1) Atsakovas S. G. bendrauja su dukromis G. G. ir E. G. 2022 m. sausio 6 d., dalyvaujant ieškovei G. G., socialiniam darbuotojui, nepilnamečių vaikų tėvų ir socialinio darbuotojo suderintu laiku, ne trumpiau kaip dvi valandas.

2) Vėlesni atsakovo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. susitikimai vyksta 2022 m. sausio 13 d., 20 d., 27 d. (ketvirtadieniais), 18-20 val., dalyvaujant ieškovei G. G., neutralioje šalių suderintoje vietoje.

3) Pradedant nuo 2022 m. vasario 3 d. (ketvirtadienio), atsakovas S. G. kiekvieną mėnesio ketvirtadienį bendrauja su dukromis G. G. ir E. G., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20:00 val.

4) Vaikams negalint bendrauti su tėvu S. G. dėl vaikų ligos, užimtumo arba dėl ieškovės kaltės, ieškovė G. G. privalo nė vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną informuoti apie tai atsakovą. Tokiu atveju bendravimo laikas yra perkeliamas į kitą artimiausią šalių suderintą dieną.

5) Tėvo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas. Pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui S. G. pasikeitusį telefono numerį.

Kitą prašymo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų tėvų tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, šalių santykiuose trūksta tolerancijos viena kitai, tėvų konfliktuose netiesiogiai dalyvauja ir nepilnamečiai vaikai. Būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką, kad būtų užtikrintas ir toliau plėtojamas tėvo ir vaikų emocinis ryšys.

9. Teismas sprendė, kad netenkinamas atsakovo prašymas leisti jam bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį pasiimant juos penktadienį iš ugdymo įstaigos, o grąžinant sekmadienį iki 20.00 val., t. y. su nakvyne, Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis vaikams gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas 2022 m. sausio 3 d. prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo vis dar nurodo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri buvo šalių bendra gyvenamoji vieta ir iš kurios, paties atsakovo teigimu, jis yra išsikėlęs (duomenys neskelbtini). Nežinant atsakovo gyvenamosios vietos, negali būti įvertintos buities ir gyvenimo sąlygos, jų tinkamumas nepilnamečiams vaikams.

10. Nurodė, jog ieškovė teigia, kad atsakovas dukrų atžvilgiu yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą, kad tuo pagrindu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismui susipažinus su 2021 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas, tyrimo medžiagą perduodant papildomam aplinkybių ištyrimui, nepradedant ikiteisminio tyrimo. Šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų apie atsakovo vartotą smurtą vaikų atžvilgiu, todėl varžyti atsakovo teises bendrauti su vaikais nėra teisinio pagrindo.

11. Teismo vertinimu, teismo nustatoma laikina bendravimo tvarka, kuomet atsakovas bendrauja su savo nepilnametės dukromis kiekvienos savaitės ketvirtadieniais (atsižvelgiant į nurodytą atsakovo užimtumą), šiuo metu yra labiausiai protinga, nepažeidžianti nei nepilnamečių vaikų, nei šalių teisių ir šiuo metu labiausiai atitinka vaikų interesus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį, kuria teismas netenkino ieškovės G. G. prašymo nustatyti laikiną atsakovo su nepilnametės dukterimis E. G. ir G. G. tvarką, kurios pagrindu atsakovas bendrautų su dukterimis trečiadieniais (panaikinti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktus) ir išspręsti klausimą iš esmės nustatant, kad „vėlesni atsakovo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. susitikimai vyksta 2022 m. sausio 12 d., 19 d., 26 d. (trečiadieniais), 18.00-20.00 val., dalyvaujant ieškovei G. G., neutralioje šalių suderintoje vietoje, o pradedant nuo 2022 m. vasario 2 d. (trečiadienio), atsakovas S. G. kiekvieną mėnesio trečiadienį bendrauja su dukromis G. G. ir E. G., pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20:00 val.“; likusią skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsižvelgiant į nusistovėjusį ieškovės darbo grafiką ji negali įgyvendinti teismo nustatytos laikinos tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos. Nustatydamas laikiną bendravimo tvarką teismas atsižvelgė tik į atsakovo nurodytus argumentus, jog jis pagal savo darbo grafiką negali kitomis dienomis bendrauti su dukterimis. Teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog pagal darbo grafiką ji gali užtikrinti laikiną tėvo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais tik trečiadieniais.

1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukterų laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, todėl jai kasdien tenka savo dienotvarkę (įskaitant ir darbo grafiką) derinti prie dukterų rutinos, dėl ko susiderinti darbo grafiką yra sunkiau nei atsakovui.

1.3. Besirengiant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimui, 2022 m. sausio 3 d., atsakovas pateikė papildomus dokumentus. Nurodė, jog ieškovės siūlomais laikais (sausio 12 d. ir 19 d.) bendrauti su vaikais negali dėl šio mėnesio darbo grafiko ir kad gali bendrauti su vaikais sausio mėn. 6 d. (šalių suplanuotas susitikimas su socialine darbuotoja), sausio 7-8 d., 13 d., 21 d., 26 d. 22-23 d. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytą užimtumą, nutarė nustatyti atsakovo susitikimus ketvirtadieniais nuo š. m. sausio 13 d. iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Paskirdamas susitikimus ketvirtadieniais teismas nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ji ketvirtadieniais užtikrinti vaikų dalyvavimo susitikimuose su tėvu negali dėl savo darbo grafiko.

1.4. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) dviejose įstaigose: (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, darbo grafiką ji turi derinti su dviem įstaigomis. Nustačius laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, ji taip pat privalo užtikrinti ir tinkamą vaikų priežiūrą užtikrinant jų pristatymą ir pasiėmimą iš ugdymosi įstaigų bei kitų veiklų. Pagal nusistovėjusį darbo grafiką ji ketvirtadieniais dirba arba (duomenys neskelbtini) arba (ir) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jau numatytą vasario mėn. grafiką, ieškovė du ketvirtadienius dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur darbą baigs 20.00 val. Įvertinus tai, kad darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), ieškovei dar reikia grįžti į (duomenys neskelbtini), dėl ko ji niekaip negalės būti namuose 20.00 val. tikslu paimti vaikus iš atsakovo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nedirbo nei vieną trečiadienį. Tuo tarpu kitoje atsakovo darbovietėje (VŠĮ „(duomenys neskelbtini) - toliau (duomenys neskelbtini)) atsakovas pats gali pasirinkti kokiu grafiku jis dirbs. Iki šiol atsakovas trečiadieniais dirbdavo (duomenys neskelbtini), kur budėdavo 24 valandas, t. y. pabaigdavo pamainą tik ketvirtadienį ryte. Po paros budėjimo atsakovas negali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais ketvirtadieniais, nes būna pavargęs ir neišsimiegojęs, negali vaikams suteikti produktyvaus laiko.

1.5. Įvertinus abiejų šalių grafikus sausio mėnesį, šalims nėra tinkamas nei vienas ketvirtadienis, nes dirba arba ieškovė arba atsakovas. Abi šalys yra (duomenys neskelbtini), dėl ko keisti grafiko nebegali. Taigi, vien 2022 m. sausio mėn. grafikas patvirtina, jog abiem šalims tinkamiausia darbo savaitės diena suderinti atsakovo bendravimui su nepilnamečiais vaikais yra trečiadienis.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atskirasis skundas dalyje dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties 2 punkto, kuria nustatytas bendravimas sausio 13 d., 20 d., 27 d. yra neaktualus ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas, kadangi šio atsiliepimo pateikimo metu bendravimas sausio 13 d. ir 20 d., jau yra faktiškai įvykęs, o bendravimas sausio 27 d. įvyks iki apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjant ieškovės pateiktą skundą. Dėl nurodytos priežasties, atsakovas plačiau dėl šios skundo dalies nepasisako.

2.2. Skundu prašoma keisti bendravimo tvarką 2022 m. vasario mėnesį, tačiau ieškovė nepateikė savo vasario mėnesio darbo grafiko. Iš į bylą pateikto ieškovės užimtumo matyti, kad ieškovė dirba tik vieną ketvirtadienį (sausio 27 d.) iki 19:30 val.

2.3. Skundžiama nutartimi nustatyta, jog nuo 2022 m. vasario 3 d. (ketvirtadienio) atsakovas su nepilnametėmis dukromis bendrauja kiekvieną mėnesio ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Nesutikimą su teismo nustatyta bendravimo tvarka ieškovė grindžia aplinkybe, jog dėl darbo, ketvirtadieniais iki 20.00 val. nespės grįžti namo. Ieškovė nenurodo, kas ketvirtadieniais, kai ieškovė dirba, vaikus paima iš ugdymo įstaigos ir jais pasirūpina iki ieškovės nurodyto grįžimo laiko (20.00-21.00 val.) ir kur būna vaikai. Atsakovo teigimu tikėtina, jog vaikus ieškovės darbo metu prižiūri ieškovės tėvai (vaikų seneliai), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į atsakovės grįžimo laiką (20.00-21.00 val.) yra tikėtina, jog vaikai turėtų būti prižiūrimi vaikų gyvenamojoje vietoje. Teismo skundžiama nutartimi atsakovas yra įpareigotas vaikus pristatyti į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Vaikų gyvenamoji vieta yra žinoma. Ieškovei pateikus vasario mėnesio darbo grafiką, tai tik galėtų sudaryti pagrindą viena valanda prailginti atsakovo bendravimo su vaikais laiką.

2.4. Pati ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad iki šiol atsakovas trečiadieniais dirbdavo (duomenys neskelbtini), kur budėdavo 24 val., t. y. pabaigdavo pamainą tik ketvirtadienį ryte. Šiuo teiginiu ieškovė pati pripažįsta, jog jai yra žinoma, kad atsakovas įprastai trečiadieniais dirba 24 val. (duomenys neskelbtini) ir objektyviai su vaikais negali bendrauti. Atsakovas patvirtina, jog įprastai trečiadieniais dirba 24 val. (duomenys neskelbtini), todėl objektyviai neturi galimybės bendrauti su vaikais.

2.5. Teismui teikiamas atsakovo vasario mėnesio darbo grafikas nėra įprastas, nes atsakovas pasiprašė nedirbti vasario 9 d. (trečiadienį), kurią yra numatytas šalių skyrybų bylos teismo posėdis, o vasario 16 d. (trečiadienis) yra nedarbo diena, todėl atsakovas pagal teikiamą grafiką trečiadienį dirbs vasario 2 d. ir vasario 23 d. Visi atsakovo ketvirtadieniai yra laisvi, jis ketvirtadieniais nedirba nei vienoje darbovietėje, todėl ši diena atsakovui bendravimui su vaikais yra priimtiniausia. Atsakovo darbas baigiasi ketvirtadienio 7:00 val. (kartais 8:00), todėl iki bendravimo su vaikais atsakovas turi pakankamai laiko pailsėti. Ieškovė nurodo, kad yra laisvesnė trečiadieniais ir gali pasirūpinti vaikais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinei instancijai šalys pateikė darbo grafikus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, šalių pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

19. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

20. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

21. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su skundžiama nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su dukromis 2 punktu, nustatančiu, jog atsakovo S. G. ir nepilnamečių dukrų susitikimai vyksta 2022 m. sausio 13 d., 20 d., 27 d. (ketvirtadieniais), 18-20 val., dalyvaujant ieškovei G. G., neutralioje šalių suderintoje vietoje bei su 3 punktu, numatančiu, jog pradedant nuo 2022 m. vasario 3 d. (ketvirtadienio), atsakovas S. G. kiekvieną mėnesio ketvirtadienį bendrauja su dukromis pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl dienos, kurią turėtų vykti atsakovo bendravimas su nepilnametėmis dukterimis. Apeliantė prašo pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su dukterimis dieną iš ketvirtadienio į trečiadienį. Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, jog dėl savo darbo grafiko, ieškovė negali užtikrinti vaikų dalyvavimo susitikimuose ketvirtadieniais, bei aplinkybe, jog po 24 valandų budėjimo trečiadieniais, atsakovas negalės ketvirtadienį tinkamai pasirūpinti vaikais.

22. Ieškovės atskirasis skundas nagrinėjamas 2022 m. kovo 1 d. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su bendravimo tvarkos 2 punktu, kuriuo nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su šalių dukromis 2022 m. sausio mėnesį. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, ieškovės atskirojo skundo išnagrinėjimas šioje dalyje nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Nebeliko teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti šios skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, todėl skundžiama 2022 m. sausio 4 d. nutartis šioje dalyje, negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas šioje dalyje pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

23. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta.

24. Skundžiama laikina bendravimo tvarka nustatyta, jog atsakovas bendrauja su dukromis ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 20:00 val. Ieškovė susitikimuose nedalyvauja.

25. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė šalių 2021 m. gruodžio bei 2022 m. sausio mėnesio darbo grafiką (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų grafikų matyti, jog ieškovė gruodžio mėnesį dirbo 1 (treč.), 6, 8 (treč.), 9 (ketv. iki 19.30 val.), 13, 15 (treč.), 16 (ketv. iki 18.00 val.), 20,27, 29 (treč.), 30 (ketv. iki 19.30 val.) dienomis. Atsakovas dirbo gruodžio mėnesio 2 (ketv. iki 19.30 val.), 3, 4, 14, 16 (ketv.), 17, 18, 21, 22 (ketv. iki 19.30 val.) dienomis. Ieškovė sausio mėnesį dirbo 5, 10,13 (ketv.), 17, 22, 24, 27 (ketv. iki 19.30 val.), 31 dienomis. Atsakovas dirbo sausio 4, 11, 14, 15, 20 (ketv. iki 19.30 val.) dienomis. Iš atsakovo pateikto šalių vasario mėnesio darbo grafiko matyti, jog ieškovė vasario mėnesį ketvirtadienį dirbo 17 ir 24 dienomis (iki 19.30 val.). Atsakovas vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) nedirbo nei vieną ketvirtadienį.

26. Iš pateiktų duomenų matyti, kad siekiant įgyvendinti laikiną bendravimo tvarką, atsakovui gali tekti derintis darbo grafiką, nes gruodžio – sausio mėnesiais buvo dienų, kai jis dirbo ketvirtadieniais iki 19.30 val. Tuo tarpu pagal pateiktus grafikus ieškovė, kai tekdavo dirbti ketvirtadienį vakare (duomenys neskelbtini), darbą baigdavo vėliausiai 19.30 val. Teismo vertinimu minėti duomenys patvirtina nesant kliūčių laikinos bendravimo tvarkos vykdymui, nes numatyta, jog atsakovas su dukromis bendrauja iki 20.00 val.

27. Duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiką ieškovė nepateikė. Skundžiama nutartimi patvirtintos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos 3 punkte numatyta, jog atsakovas vaikus iki 20.00 val. turi grąžinti į vaikų gyvenamąją vietą. Atskirajame skunde apeliantė nepagrindė, kad atsakovui nebūtų galimybės ketvirtadieniais, pasibaigus laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytam atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis laikui, grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Laikinoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta, kad vaikai turi būti grąžinami būtent ieškovei.

28. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog po 24 valandų budėjimo trečiadieniais, atsakovas negalės ketvirtadienį tinkamai pasirūpinti vaikais. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad nuo darbo pabaigos ketvirtadienį ryte (7.00-8.00 val.) iki ugdymo proceso pabaigos, kuomet atsakovas turi pasiimti vaikus, yra pakankamas laiko tarpas, per kurį atsakovas gali pailsėti.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

30. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas galutinį sprendimą atsižvelgdamas į principą „pralaimėjęs moka“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria nustatyta laikina S. G. (S. G.) bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarka 2022 m. sausio mėnesį (laikinos bendravimo tvarkos 2 punktas).

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.