Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-629-1043/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: e2S-629-1043/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16924-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Ieškovas: G. G.
Atsakovas: S. G.
Trečiasis asmuo: „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-629-1043/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16924-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pagal atsakovo S. G. (S. G.) priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, V. G. (V. G.), J. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. G. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, bei pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“, V. G., J. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi nustatytą laikiną, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos taikomą, atsakovo bendravimo su nepilnametėms dukroms G. G. (gimusia (duomenys neskelbtini)) ir E. G. (gimusia (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarka, pagal kurią nustatė, kad: 1) atsakovas su dukterimis E. G. ir G. G. bendrauja kiekvieną pirmadienį 15:00 val. – 17:00 val. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant S. G., dukterimis E. G. bei G. G. ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams. Šiuo tikslu ieškovė G. G. įpareigojama pristatyti vaikus į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, esančias V. P. g. 21, Kaune, kiekvieną pirmadienį 15:00 val. ir pasiimti vaikus iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpų to paties pirmadienio 17:00 val. G. G. užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymai. Šiame punkte nustatyta S. G. bendravimo tvarka su vaikais Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose pradedama nuo 2023 m. gegužės 8 d. ir tęsiama kiekvieną pirmadienį, arba pagal specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymus; 2) ieškovė ir atsakovas už Vaikų gerovės centro „Pastogė“ konsultacijas / paslaugas apmoka lygiomis dalimis; 3) tėvo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas. Pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui pasikeitusį telefono numerį; 4) nutarties vykdymą pavedė atsakovo pasirinktam antstoliui.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2024 m. sausio 8 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė prašo pakeisti 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytą laikiną bendravimo tvarką ir išdėstyti ją taip: 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais E. G. ir G. G. bendrautų kas antrą antradienį ar kitą teismo nustatytą darbo dieną (išskyrus penktadienį), pasiimdamas vaikus iš susitikimo vietos (prie parduotuvės RIMI „Savanoriai“, (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo) 18 val. (po suinteresuoto asmens darbo laiko) ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į tą pačią vietą 19 val. 30 min.

4. Ieškovė nurodė, kad ji pirmadieniais ir kitomis darbo dienomis dirba įprastiniu grafiku nuo 8 val. iki 17 val. (duomenys neskelbtini) tarnyboje. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nenumato darbuotojo teisės dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo kiekvieną pirmadienį pasišalinti iš darbo, todėl prašoma laikina vaikų bendravimo su tėvu tvarka užtikrintų ir nepilnamečių vaikų interesus, nes jau ilgą laiką dėmesys buvo sutelktas į atsakovo poreikius, tačiau būtina vadovautis geriausių vaiko interesų principu ir pirmenybę teikti vaikų poreikiams. Ieškovė nurodė, kad vaikai ilgą laiką jaučia spaudimą, vertimą dėl susitikimų su tėvu, patiria stresą ir įtampą dėl tėvo nuolatinių skundų įtraukiant įvairias institucijas. Jau kelerius metus buvo dedamos pastangos, kad situacija pagerėtų pasitelkiant specialistus, tačiau atsakovo būdas ir elgesys ir toliau yra toks, kad vaikai jo bijo ir atsisako bendrauti. Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. buvo nuvykusi į susitikimą su socialinių paslaugų centro darbuotojomis ir aptarus situaciją – buvo prieita išvados, kad visos galimos priemonės jau buvo išmėgintos ir jie neturi ką daugiau pasiūlyti dabartinėje šalių situacijoje. Todėl nėra pagrindo manyti, kad lankymasis Vaikų Gerovės centre „Pastogė“ bus efektyvus, nes tai pakartotina jau praeityje taikyta priemonė, kurią taikė socialinių paslaugų centras, tačiau jokie rezultatai nebuvo pasiekti.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

6. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymas pakeisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką grindžiamas aplinkybėmis, jog ieškovė negali pirmadieniais pristatyti vaikų į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, kadangi tuo metu dirba bei dėl to, jog nėra pagrindo manyti, jog lankymasis Vaikų gerovės centre „Pastogė“ bus efektyvus, nes tai pakartotina jau praeityje taikyta priemonė, kurią taikė socialinių paslaugų centras, tačiau jokie rezultatai nebuvo pasiekti. Teismas pažymėjo, kad tokia ieškovės bendravimo tvarka, kokios prašo dabar, buvo prašoma nustatyti dar 2023 m. kovo 22 d., tačiau teismas atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad ieškovės siūloma laikinoji bendravimo tvarka, kai vaikai tėvui perduodami prie prekybos centro pagrindinio įėjimo, neatitinka vaikų interesų, su tokia prašoma bendravimo tvarka nesutiko ir jos neskyrė.

7. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė savo darbo grafiko, kuris patvirtintų, jog ieškovė negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos dėl užimtumo darbe, kita vertus, ieškovė nepateikė duomenų, jog vaikų bendravimas su tėvu dalyvaujant psichologui (kitam specialistui) galėtų vykti ne darbo metu, o susitarti geranoriškai, vaikų motyvuoti bendrauti su tėvu be teismo ir kitų specialistų įsikišimo, ieškovė negeba.

Šalies argumentai

8. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog vaikai tėvo bijo ir bendravimo su juo atsisako, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka prieštarauja jos pačios nurodomoms aplinkybėms. Teismas nurodė, kad esamoje situacijoje yra svarbi šalių nepilnamečių vaikų teisių apsauga, atitinkamos status quo padėties išsaugojimas iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, o teismo vertinimu, dažnas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių keitimas nėra vienas iš būdų, kaip tai galima pasiekti. Nuolatinis laikinųjų apsaugos priemonių keitimas reiškia vis besikeičiančią padėtį, kelia naujus šalių konfliktus ir nesutarimus, kas neigiamai veikia šalių nepilnamečių vaikų teises. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai nėra laikytini esminiais nepilnamečių vaikų teisių pažeidimais. Laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsauga.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje nustatyti dukterų G. G. ir E. G. laikiną bendravimo su tėvu tvarką – atsakovas S. G. su nepilnamečiais vaikais E. G. ir G. G. bendrauja kas antrą antradienį ar kitą teismo nurodytą dieną (išskyrus penktadienį), pasiimdamas vaikus iš susitikimo vietos (prie parduotuvės RIMI (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo) 18 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į tą pačią vietą 19 val. 30 min. Alternatyvus reikalavimas – atsakovas su nepilnamečiais vaikais E. G. ir G. G. bendrauja kas antrą antradienį ar kitą teismo nurodytą dieną (išskyrus penktadienį), pasiimdamas vaikus iš susitikimo vietos (K. parke) 18 val. ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną į tą pačią vietą 19 val. 30 min. Nepavesti nutarties vykdymo antstoliui. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė yra tarsi situacijos įkaitė, kuomet ji negali vykdyti teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, nes tuo metu ji dirba, negali palikti darbo vietos, tačiau teismai piktybiškai šiuos ieškovės argumentus ignoruoja, dėl jų nepasisako, negana to, skiria ieškovei baudas už nutarties nevykdymą.

1.2. Ieškovė dirba patvirtintu grafiku pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 08:00 val. iki 17:00 val., penktadieniais nuo 8:00 val. iki 15:45 val. Vykdant kariuomenės vado 2023 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-1626 patvirtintą Karo prievolininkų šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą 2024 m. planą šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra padidintas sveikatos patikrinimą einančių šauktinių kvotų planas. Įvertinus padidintą kvotų skaičių dirbdamas vienas šeimos gydytojas negali įvykdyti numatyto kvotų skaičiaus, todėl ieškovė privalo būti darbo vietoje. Ieškovė turi išlaikyti du mažamečius vaikus, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės privalo būti pakeistos tokiu būdu, kad jos faktiškai galėtų būti vykdytinos.

1.3. Jeigu teismo manymu prie parduotuvės RIMI (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo vaikų perdavimas atsakovui yra netinkamas, tai teismas galėjo parinkti kitą vietą arba įpareigoti ieškovę pateikti pasiūlymus, kokios kitos tinkamos vietos vaikams susitikti su tėvu. Ieškovė buvo parinkusi parduotuvės aikštelę, nes žiemą anksti temsta, o ši vieta apšviesta, saugi.

1.4. Atsakovas vaikų atžvilgiu smurtavo psichologiškai ir fiziškai, dėl šios priežasties ieškovė patikslintu ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvų (tėvo) valdžią vaikams, nes jo agresyvus ir negatyvus elgesys dukrų atžvilgiu nesikeičia, atsakovas net šios bylos nagrinėjimo metu naudojo prievartą vaikų atžvilgiu. Šiai dienai reikia spręsti klausimą, dėl vaikų gerovės, o mergaičių bendravimas su tėvu pasitelkiant specialistus trečius metus iš eilės tikrai neatitinka geriausių vaikų interesų. Vaikai atsisako bendrauti su tėvu, nes jaučia jam baimę. Jau daugiau nei kelerius metus vaikai yra verčiami bendrauti su tėvu, neleidžiant jiems atsikvėpti. Šalims buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau Kauno socialinių paslaugų centras sprendė, kad vaikų motina yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, geba užtikrinti kasdienius vaikų poreikius, todėl socialinių paslaugų teikimą nutraukė.

1.5. Bylos duomenys (antstolių faktinių aplinkybių protokolai; vaizdo ir garso įrašai) patvirtina, jog ieškovė vykdo teismo įpareigojimus, tačiau nei teismas nei kitos institucijos visiškai neįsiklauso į ieškovės poziciją, kad vaikai jaučiasi pavargę nuo specialistų apklausų, nuolatinių motinos raginimų vykti į susitikimus su tėvu. Vaikai tikrai nesijautė gerai, kuomet susitikimuose su tėvu dalyvavo eilė specialistų. Civilinėje byloje Nr. e2VP-6632-962/2022 teismas yra pripažinęs, kad dėl itin jauno vaikų amžiaus, tėvo bendravimas su vaikais esant pulkui kitų žmonių kenkia ryšio atkūrimui. Vykdant nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su vaikais tvarką, vaikai vėlgi būtų apsupti gausybės specialistų, kas vaikams padarytų daugiau žalos nei naudos.

1.6. Būtent dėl vaikų emocinės ramybės, ieškovė prašo nepavesti nutarties vykdymo antstoliui, nes bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, vedasi į susitikimus su vaikais antstolius, po ko vaikai tik dar labiau įsibaimina.

1.7. Pirmosios instancijos teismas tik laikosi status quo byloje, tačiau nesprendžia susidariusios situacijos, jog: pirma, ieškovė negali vykdyti teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, nes ji negali darbo metu palikti savo vietos; antra, vaikai jau ilgą laiką atsisako vykti pas specialistus į susitikimus su tėvo, nepaisant motinos raginimų, dėl ko būtina byloje pabandyti pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu vaikai galėtų pailsėti nuo specialistų.

Atsiliepimas

10. Atsakovas S. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Ieškovė niekada nevykdė teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Šiuo metu atsakovo bet koks bendravimas su vaikais yra visiškai nutrauktas, dėl tyčinių ieškovės veiksmų atsakovas nėra matęs dukrų nuo 2022 m. liepos 12 d. Už 2023 m. kovo 19 d. nutarties dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkos nevykdymą, teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e2VP-15652- 962/2023 ieškovei skyrė 900,00 Eur baudą, kuri palikta galioti ir Kauno apygardos teismo nutartimi. Deja ieškovei paskirta bauda situacijos nepagerino. Nors iš savo pusės atsakovas deda visas pastangas siekiant bendravimo su savo dukromis, tuo tarpu ieškovė deda visas pastangas, jog atsakovas vaikų nepamatytų.

2.2. Vaikų gerovės centras „PASTOGĖ“ dar 2023 m. balandžio 12 d. atsakyme nurodė, kad tėvo ir vaikų susitikimams gali priimti ir ketvirtadieniais 17.00-19.00 val., kas yra po ieškovės skunde nurodomų jos darbo valandų, bet ir dėl šio laiko ieškovė nesikreipė. Ieškovė visiškai nededa jokių pastangų kad atsakovo ir vaikų bendravimas įvyktų. Jeigu ieškovė siektų bendradarbiauti, kooperuotųsi ir siektų vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, ji galėtų kreiptis į Vaikų gerovės centrą „PASTOGĖ“, pasiklausti dėl galimo kito susitikimo laiko, tuomet teikti motyvuotą prašymą teismui dėl nustatyto bendravimo laiko pakeitimo, tačiau ieškovė motyvuodama laiko netikimu, siūlo iš esmės kitokią bendravimo tvarką, dėl kurios kelių instancijų teismui ir išvadą teikianti institucija jau keletą kartų pasisakė.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovės prie skundo pridėtame 2024 m. sausio 22 d. pranešime iš darbovietės nurodyta jog į Regioninę pakomisę ji priskirta tik 2023 m. gegužės 22 d., o vėliau vykdant kariuomenės vado 2023 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. V-1626 jai nustatytas patvirtintas darbo grafikas t. y. ieškovės darbo grafikas nustatytas jau po 2023 m. balandžio 19 d. priimtos teismo nutarties, todėl užtikrinti bei vykdyti teismo sprendimui ieškovė galėjo prisiderinti savo darbo grafiką. Iš ieškovės pateikto darbo grafiko (sausio mėn.) matyti, kad ji pasiima mamadienius (dukroms dar nėra 12 metų), kuriuos gali bent kartą panaudoti susitikimams arba atitinkamai 2 val. per savaitę sutrumpinti savo darbo laiką pirmadieniais, bet kaip matyti iš ieškovės pateikto darbo grafiko mamadienius ji pasiima kitomis dienomis.

2.4. Ieškovė savo dokumentuose nuolat nurodo, kad kartu su ja ir vaikais bute gyvena ir jos tėvai, kurie nuveža ir pasiima vaikus iš ugdymo įstaigų, bei rūpinasi vaikais ir ieškovės prašymu galėtų atvežti vaikus susitikimams su atsakovu, o po susitikimo vaikus pasiimtų jau pati ieškovė. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1524-587/2023 nurodęs, kad ieškovė gali pasitelkti kitų (artimųjų) asmenų pagalbą vaikų atvežimui į susitikimus.

2.5. Ieškovė siūlydama pakeisti bendravimo tvarką, nepagrįstai siūlo riboti / sumažinti atsakovo bendravimo su vaikais dažnumą, t. y. ieškovė siekia kad atsakovas su vaikais bendrautų vos po 3 valandas per mėnesį vietoj dabar nustatytų 8 valandų. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka vaiką keletą kartų per mėnesį vos 1,5 val. pamatyti prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje arba šalti žiemą parke, kai vėjuota, dažni krituliai, anksti temsta yra neracionali ir netinkama.

2.6. Pakeitus bendravimo tvarką į ieškovės prašomą, tokia tvarka dar labiau leis ieškovei jos nevykdyti, manipuliuoti, kadangi susitikimuose nebebus jokio specialisto – liudininko, kuris stebėtų kaip vyksta bendravimas, duotų rekomendacijas ir galėtų parašyti išvadą teismui ar Vaiko teisių apsaugos tarnybai apie realią padėtį, o ne tą melagingą, kurią nori rodyti ieškovė. Su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, be specialistų ir tik kas antrą savaitę, atsakovas kategoriškai nesutinka, o ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro jokio realaus pagrindo šiai tvarkai keisti, prieštarauja specialistų rekomendacijoms ir Kauno miesto VTAS išvadoms. Nutarties vykdymo nepavedant antstoliui, ieškovei sudarys sąlygas paprasčiausiai ir toliau nustatytos bendravimo tvarkos nevykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė vaizdo įrašo elektroninę nuorodą ir telefono ekrano kopijos susirašinėjimą, taip pat pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus – Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį, kuria yra panaikintas 2023 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00132-22, panaikinti 2023 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimą atmesti skundą Nr. AP-31576.

15. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai – vaizdo įrašo elektroninė nuoroda, telefono ekrano kopija ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartis neturės esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl juos atsisakoma priimti.

16. Pažymėtina, kad atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2023 m. balandžio 18 d. išvada Nr. 2SD-2815 (DOK-48078), Vaikų gerovės centro „PASTOGĖ“ 2024 m. sausio 3 d. informacija (DOK-25515), Vaikų gerovės centro „PASTOGĖ“ 2023 m. balandžio 12 d. atsakymas (DOK-45774), Prokuratūros atsakymas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00132-22 (DOK-13430), Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2024 m. vasario 1 d. išvada Nr. 2SD-937 (DOK14427) yra byloje ir matomi apeliacinės instancijos teismui, todėl tokių įrodymų pateikimas yra perteklinis ir jie nėra priimami. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė tėvo ir vaikų bendravimo pas psichologę 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. liepos 12 d. darytus du garso įrašus. Iš pateiktų įrašų nėra galimybės nustatyti garso įrašo padarymo datos, nei kur šie įrašai buvo padaryti, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia nepriimti atsakovo pateiktų garso įrašų.

17. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. sausio 22 d. pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) darbo grafiko, o atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vaikų gerovės centro „PASTOGĖ“ 2024 m. sausio 31 d. atsakymą dėl susitikimų laiko. Atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas šiuos šalių pateiktus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo

19. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

21. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

24. Pagrindiniai ieškovės argumentai, kuriais ji nesutinka su teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra ta, kad nustatytoji laikina atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka nėra tinkama, ieškovės jos negali vykdyti, nes negali darbo metu palikti darbo vietos.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

26. Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka nustatoma būtent vaikų interesais. Tuo tarpu ieškovė iš esmės siekia, kad atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarka atitiktų tik jos pačios interesus ir būtų derinama tik prie atsakovės darbo grafiko. Nagrinėjamu atveju svarbiausia yra ne motinos ar tėvo interesai, o vaikų ryšys, kuris turi būti palaikomas ne tik su tuo tėvu, su kuriuo vaikai gyvena, bet ir su atskirai gyvenančiu tėvu. Iš ieškovės pateikto darbo grafiko matyti, jog ieškovė dirba patvirtintu grafiku pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 08:00 val. iki 17:00 val., penktadieniais nuo 8:00 val. iki 15:45 val., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovei pagal DK 138 straipsnio 3 dalį, kaip darbuotojai auginančiai du vaikus iki 12 metų, yra suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Iš ieškovės į bylą pateikto darbo grafiko (sausio mėn.) matyti, kad ieškovė naudojasi papildoma poilsio diena, tačiau ją pasiima ne pirmadieniais (diena, kai ieškovė turi atvežti vaikus bendravimui su atsakovu). Iš atsakovo pateiktos Vaikų gerovės centro „Pastogė“ 2024 m. sausio 31 d. rašto matyti, jog Centras gali rezervuoti atsakovui laikus su dukromis pirmadieniais nuo 13.00 – 15.00 val.; 17.00 – 19.00 val. antradieniais nuo 17.00 – 19.00 val. Ieškovė taip pat gali pasitelkti kitų (artimųjų) asmenų pagalbą vaikų atvežimui į susitikimus, nes pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovė užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo. Nors kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė nesiekia bendradarbiauti, kooperuotis ir nededa jokių pastangų, kad atsakovo ir vaikų bendravimas įvyktų. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Taigi, tiek pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą, tiek šalių ginčui aktualią teismų praktiką šalys, net ir esant teismo nustatytai tvarkai (laikinai ar nuolatinei) bendru sutarimu gali nustatyti kitokią tvarką. Tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis ypač nesutaria. Nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka teismo buvo keista šešis kartus (2022 m. balandžio 13 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. rugsėjo 23 d., 2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. nutartimis). Iš bylos duomenų nustatyta, jog skyrium gyvenančio tėvo ir dukterų susitikimai pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką nevyko, arba vyko rečiau, nei numatyta taikius laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovei Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15652-962/2023 buvo paskirta bauda dėl teismo nustatytos atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo (Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1524-587/2023 Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė dar 2023 m. kovo 22 d. prašė nustatyti tokią atsakovo ir dukrų bendravimo tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovės siūloma laikinoji bendravimo tvarka, kai vaikai tėvui perduodami prie prekybos centro įėjimo, neatitinka vaikų interesų, todėl Kauno apylinkės teismas su tokia ieškovės prašoma bendravimo tvarka nesutiko ir laikinos bendravimo tvarkos nekeitė. Kadangi ieškovė ir atsakovas nebendradarbiauja tarpusavyje dėl bendravimo su vaikais, todėl perduodant vaikus viešoje vietoje galimi dar didesni konfliktai tarp tėvų, o tai keltų papildomą stresą vaikams, tuo labiau, kad ieškovė nevykdo teismo nustatytos 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi laikinos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, todėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšys yra susilpnėjęs, o galimai ir nutrūkęs, todėl šiuo atveju specialistų dalyvavimas atsakovui bendraujant su nepilnamečiais vaikais yra būtinas. Ieškovė negeba vaikų motyvuoti bendrauti su tėvu be teismo ir kitų specialistų įsikišimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga, jog siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu tame dalyvautų specialistai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai (bendravimas su tėvu) iki teismo sprendimo priėmimo, šiuo atveju yra tinkamiausias.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentai, jog dukros nenori ir atsisako bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad jei vien tik vaiko norai būtų pagrindas nustatyti tėvų ir vaikų bendravimo sąlygas, tai reikštų, kad nepilnametis gali pats priimti sprendimus dėl savo auklėjimo ir tėvų teisės į bendravimą liktų visiškai apribotos vaiko norų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2014).

28. Visiškai nepagrįsti ir ieškovės atskirojo skundo argumentai, jog nutarties vykdymas nebūtų paskirtas antstoliui, nes atsakovas vedasi į susitikimus su vaikais antstolius, po ko vaikai tik dar labiau įsibaimina. Pastebėtina, kad nutartį pavedus vykdyti antstoliui, teismo patvirtinta tvarka bus priverstinai vykdytina, kadangi joje nurodyta tiksli data ir laikas, kada atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais. Jei ieškovė arba atsakovas tvarkos nesilaikytų, kiltų teisės aktuose įtvirtintos sprendimo nevykdymo pasekmės. Taigi tai turėtų labiau skatinti ginčo šalys vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė