Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-233-562/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-12
Bylos Nr.: e2S-233-562/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16924-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Suinteresuotas asmuo: G. G., S. G., Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-233-562/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16924-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Audronės Adomaitienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00787, suinteresuoti asmenys – G. G., S. G. (S. G.), Vaikų gerovės centras „Pastogė“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė Audronė Adomaitienė (toliau – ir pareiškėja, antstolė) prašė skirti skolininkei G. G. (toliau – ir skolininkė) 150 Eur baudą už kiekvieną uždelsta įvykdyti nutartį diena, t. y. už 47 nevykdymo dienas (sausio 22 d., sausio 29 d. vasario 5 d., vasario 12 d., vasario 19 d., vasario 26 d., kovo 4 d., kovo 18 d., kovo 25 d., balandžio 8 d., balandžio 15 d., balandžio 22 d., balandžio 29 d., gegužes 6 d., gegužes 13 d., gegužes 20 d., gegužes 27 d., birželio 3 d., birželio 10 d., birželio 17 d., liepos 1 d., liepos 8 d., liepos 15 d., liepos 22 d., liepos 29 d., rugpjūčio 5 d., rugpjūčio 12 d., rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 26 d., rugsėjo 2 d., rugsėjo 9 d., rugsejo16 d., rugsėjo 23 d., rugsėjo 30 d., spalio 7 d., spalio 14 d., spalio 21 d., spalio 28 d., lapkričio 4 d., lapkričio 11 d., lapkričio 18 d., lapkričio 25 d., gruodžio 2 d., gruodžio 9 d., gruodžio 16 d., gruodžio 23 d., gruodžio 30 d.) išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 22 d. Pareiškimą grindė šiais argumentais:

1.1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje, pakeitusią laikiną tėvo S. G. (toliau – ir išieškotojas) ir nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. (toliau – ir mergaitės, dukros) bendravimo tvarką, nurodė, kad tėvas su dukterimis bendrauja kiekvieną pirmadienį 15:00 val. – 17:00 val. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose. Šiuo tikslu motina įpareigojama pristatyti vaikus į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas. Taip pat nutarė, kad mergaičių ir tėvo bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas. Visgi skolininkė mergaičių nustatytu laiku į nustatytą vietą nei karto neatvežė, susitikimai neįvyko, atsisako nurodyti naują bent vienos iš dukrų telefono numerį, skambučius ignoruoja.

1.2. Skolininkė ne kartą bausta už minėtos teismo nutarties nevykdymą.

Atsiliepimas

2. Išieškotojas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad skolininkė piktybiškai nevykdo teismo nutarties ir neleidžia jam matytis su vaikais.

3. Skolininkė savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Ji visuomet informuoja, kuomet neatveža mergaičių į susitikimą, kadangi šios vykti atsisako. Ji ir / ar jos tėvai kiekvieną pirmadienį kalbina mergaites vykti pasimatyti su tėvu, tačiau šios nusitinka.

4. Suinteresuotas asmuo vaikų gerovės centras „Pastogė“ (toliau – ir Centras) savo atsiųstame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Mergaičių neatvežimo į susitikimą tikrosios priežastys nėra žinomos, nes su jomis nebuvo bendrauta.

Šalies argumentai

5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Skolininkė pagalbos nepriima, savo elgesio dėl vaikų bendravimu su tėvu nekeičia.

6. Skolininkė 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu nurodė, kad yra priėmusi visą pagalbą, tačiau niekas nepadėjo. Kalbina ir motyvuoja mergaites, tačiau jos nesutinka vykti į susitikimus su tėvu. Mergaitės niekada neturėjo stipraus ryšio su tėvu. Tėvas naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą prieš mergaites. Tėvas buvo netikėtai atvažiavęs į mokyklą, ir taip išgąsdino vyresniąją dukrą. Mergaičių įkalbinėjimas vyksta klausiant jų ar jos nori vykti pasimatyti su tėčiu. Kadangi Atvejo vadybos procesą jau yra praėję ir nieko naujo negalėtų pasiūlyti, todėl nesutinka kartoti Atvejo vadybos proceso. Mergaitės lankė psichologo konsultacijas. Visada paiso mergaičių noro. Buvo sudariusi visas aplinkybes, kad Vaikų teisių specialistai apklaustų mergaites. Mano, kad ilgi, nuolatiniai įkalbinėjimai yra psichologinė prievarta. Mergaitės nenorėjo lankyti psichologo konsultacijų. Vyksta vaikų persekiojimas. Ji pati žino kaip kalbinti, motyvuoti mergaites. Nenori duoti dukters telefono numerio, nes ji išsijungs telefoną ir ji negalės prisiskambinti dukrai. Su seneliais mergaitės taip pat nenori bendrauti. Ji visada atsižvelgia į vaikų norą, jei jos norėtų tai leistų bendrauti vaikams su tėvu. Pas specialistus mergaitės irgi nenori važiuoti ir bendrauti. Sutinka, kad būtų teikiamos Centro paslaugos, tačiau mergaitės nenori važiuoti. Dukra turi du veikiančius numerius, yra nurodžiusi vieną numerį tėvui, kuriuo jis gali prisiskambinti, bet jei dukra nenori kalbėti, tai ji išjungia telefoną. Kreipėsi į Centrą dėl laiko pakeitimo.

Atsiliepimas

7. Išieškotojas 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad motina neleidžia mergaitėms suteikti pagalbos. Paskutinį kartą matė vaikus 2022 m. liepos 12 d. konsultacijų su psichologe metu. Motina nebendrauja su vaikų tėvu, neperskambina, neleidžia mergaičių pasveikinti gimtadienių proga. Buvo atvykęs į mokyklos renginį, dukra nebuvo išgąsdinta, viskas buvo suderinta su mokyklos administracija ir mokytoja.

8. Suinteresuoto asmens Centro atstovas 2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu patvirtino, kad tėvo su mergaitėmis susitikimai nevyko. Nėra galiojančios sutarties dėl paslaugų tiekimo motinai. Mergaičių neatvykimo, nebendravimo su tėvu motyvai nėra žinomi. Ne visuomet informuodavo apie neatvykimą.

9. Psichologei 2025 m. liepos 17 d. apklausus nepilnametes mergaites, pastarosios nurodė, kad nenori susitikti su tėčiu, todėl, kad jis daug negerų dalykų yra padaręs, nes jų neprižiūrėjo. Vyresnioji mergaitė (G. G.) nurodė, kad matė tėtį gal prieš du metus. Nurodė, kad mama kalbina važiuoti susitikti su tėčiu. Su tėčio tėvais nesusimato, nes nenori. Atsibodo, kai visi klausinėja, kodėl nenori susitikti su tėčiu. Nurodė, kad praeityje tėtis daug ką padarė, nėra dalykų, kuriuos galėtų padaryti tėtis, kad norėtų su juo bendrauti. Tėtis nepasikeitęs, močiutė sakė, kad tokie nesikeičia. Šiandien atvažiavo, nes mama nurodė, kad būtina važiuoti. Jei būtų žinojusi, kad tėtis bus, būtų nevažiavusi, nebent mama būtų liepusi. Paklausta ar tėtis yra, ką nors negero jai padaręs, mergaitė nurodė, kad buvo palikęs ją ilgai mašinoje vieną sėdėti, tačiau neįvardijo kiek ilgai, kad ji buvo pasiklydusi parduotuvėje, o tėtis ja nepasirūpino, kad buvo jai su šaukštu per kaktą trenkęs. Jaunesnioji mergaitė (E. G.) nurodė, kad nenori su tėčiu susitikti, nes jis blogas, jis žino, kad jis toks. Nieko tėtis negalėtų padaryti, kad situacija pasikeistų. Mama neverčia važiuoti, ji prašo. Mama sakė, kad šiandien reikia atvažiuoti. Prailgintoje grupėje būna, kol mamai baigiasi darbas.

10. Psichologė nurodė, kad tikėtina, jog mergaičių požiūris į tėtį yra susiformavęs po kažkokių įvykių, bet vėliau įtaką tikėtina padariusi mama, „juodos spalvos“ matymas suformuotas iš artimiausios aplinkos. Psichologės nuomone, mergaitės išsidavė, kad kai kurie dalykai yra surežisuoti, kaip kad turi nusifilmuoti ir pasakyti, kad nenori važiuoti (į Centrą susitikti su tėčiu).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00787 ir nutarė skolininkei skirti 7 050 Eur baudą, ją išieškant į valstybės biudžetą.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad mergaičių nenoras susitikti su tėvu galėjo susiformuoti dėl motinos ir jos artimųjų įtakos nepilnametėms dukterims, tačiau be specialistų pagalbos tikslių priežasčių negalima nustatyti.

13. Pažymėjo, kad nors motina nurodė, jog dukros buvo vedamos pas psichologus, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kad po Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, dukroms atsisakant bendrauti su tėvu, būtų ėmusi kokių nors aktyvių veiksmų – vedusi dukras pas specialistus (psichologus) ar vaikų teisių specialistus, pati ėjusi konsultuotis su vaikų teisių specialistai ar psichologais, siekiant įgauti psichologinių žinių ir įgūdžių, susijusių su vaikų nuomonės ir geriausių interesų užtikrinimu.

14. Teismas pabrėžė, kad motina kreipėsi į Centrą dėl individualios konsultacijos, susijusios su vaikų paruošimu susitikimui su tėvu. Visgi nepavykus mergaičių įkalbinti, motina daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pati skolininkė prieštarauja savo argumentams. Nurodo, kad ji ėmėsi visų veiksmų ir kreipėsi pagalbos, sprendžiant klausimą dėl mergaičių nenoro bendrauti su tėčiu, vėliau teigianti (2025 m. birželio 12 d. posėdžio metu), kad jai nėra reikalinga pagalba motyvuojant mergaites vykti į susitikimus su tėčiu, nes ji pati gebanti motyvuoti dukras.

15. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog motina pagalbos atsisako, jos nepriima, prisidengdama, jog pati geba įkalbinti mergaites, nors daro tai tik formaliai. Motinos mėginimo įkalbinti mergaites ir siekio vykdyti teismo nutartį formalumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2025 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, ji tik nurodyta teismo mergaičių tėvui padiktavo dukters telefono numerį, nors iš pradžių padiktavo neveikiantį telefono numerį ir stengėsi išsisukti nuo teisingo telefono numerio davimo.

16. Teismas konstatavo, kad motina nededa pastangų dėl mergaičių ir tėvo bendravimo tvarkos užtikrinimo, prisidengdama mergaičių nenoru bendrauti su tėvu. Iš į bylą kartu su išvadą pateiktų Vaikų situacijos vertinimo anketų, nustatyta, kad Vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai: pažeista vaiko teisė būti išklausytam; pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais – pažeidimus padarė motina.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkė ir toliau nevykdo ir nededa pastangų siekiant vykdyti teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukromis tvarką. Iš pateiktų Institucijų atsakymų į antstolės paklausimus matyti, kad skolininkė nebendradarbiauja siekiant užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu arba daro tai tik deklaratyviai, taip pat neveža vaikų į susitikimus su juo, pas psichologus, visa tai pateisindama vaikų nenoru.

18. Teismas nustatė, jog motina nesilaikė teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos. Antstolės užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų, o skolininkės nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą. Skolininkė pažeidė teismo patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, todėl antstolės prašymas skolininkei skirti baudą, teismo vertinimu, laikytinas pagrįstu.

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad motina mergaičių į susitikimus neatvežė viso 47 kartus, t. y. nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. Šiuo atveju antstolė prašė skirti pusę įstatymu numatytos baudos (150 Eur) už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Teismas atkreipė dėmesį, jog baudos skyrimo klausimas skolininkei sprendžiamas nebe pirmą kartą. Praėjusiais kartais skolininkė nutarties nevykdymą grindė iš esmės tais pačiais argumentais. Pirmu atveju teismas skyrė vienkartinę 900 Eur baudą, t. y. už 9 nevykdymo dienas, antru atveju – vienkartinę 2 200 Eur baudą už 22 nevykdymo dienas. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininkė nevykdė teismo įpareigojimų ne vien tik dėl laikinos bendravimo tvarkos, tačiau visų civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimo susijusių klausimų išsprendimo nagrinėjimo proceso metu ir kitų teismo įpareigojimų, susijusių su mergaičių ir tėvo santykių nagrinėjimu (pvz. pristatyti mergaites ekspertizės atlikimui), dėl ko skolininkei už piktnaudžiavimą procesu buvo skirtos 1 500 Eur ir 3 000 Eur baudos.

20. Teismas sprendė tenkinti antstolės pareiškimą ir už sprendimo neįvykdymą skolininkei skyrė vienkartinę 7 050 Eur baudą, išieškotiną į valstybės biudžetą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21. Skolininkė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 9 dalį, skyrimo. Vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, sprendžiant baudos paskyrimo klausimą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir panašiai;

21.2. byloje nėra pateikta nė vieno patikimo duomens, kad mergaičių apsisprendimas atsisakyti bendrauti su tėvu būtų nulemtas išorinės įtakos. Priešingai, nepilnametės dukterys jau ilgą laiką nuosekliai teigia, jog jos nenori matytis su tėvu. Tokią savo poziciją mergaitės yra išreiškusios ne vienoje apklausoje – vaikai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, civilinių bylų nagrinėjimo metu, taip pat ir nagrinėjamoje byloje. Apklausas atliko ne vienas specialistas (psichologai, vaikų teisių apsaugos institucijų atstovai, ikiteisminio tyrimo teisėjas), ir nė vienas iš jų nekonstatavo, kad mergaičių parodymai ar nenoras bendrauti su tėvu būtų suformuoti motinos įtakos;

21.3. vienintelė specialistė, kuri savo paaiškinimuose bandė įžvelgti tariamą motinos įtaką, buvo psichologė J. V., apklaususi vaikus 2025 m. liepos 17 d. teismo posėdyje. Tačiau šios psichologės vertinimais nėra pagrindo vadovautis, nes ji su nepilnamečiais vaikais bendravo trumpai, uždavė vos kelis bendro pobūdžio klausimus, todėl objektyviai negalėjo atlikti išsamios jų psichologinės būklės analizės. Be to, ši psichologė darė savo išvadas remiantis tuo, kad vaikai apie tėvą „nieko gero neprisimena“, tačiau vaikai gerų prisiminimų su tėvu ir negali prisiminti, nes jų patirtys su tėvu buvo neigiamos ir traumuojančios;

21.4. psichologės J. V. pozicija akivaizdžiai prieštarauja psichologės I. B. išvadoms, kuri, dar 2022 m. liepos 7 d. apklaususi mergaites ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai konstatavo, kad mergaitės nuosekliai ir detaliai apibūdino joms patirtus prievartos ir smurto epizodus, jų pasakojimai buvo autentiški, lydimi natūralių emocinių reakcijų, todėl negalima daryti išvados, jog vaikų nuomonė būtų motinos suformuota. I. B. pabrėžė, kad mergaičių pasakojimuose neatsispindi suaugusiųjų kalba ar dirbtinumas, o jų pozicija kyla iš realių išgyvenimų. Tokie psichologės paaiškinimai patvirtina, kad mergaičių nenoras bendrauti su tėvu susiformavo savarankiškai, dėl jų pačių patirtų neigiamų išgyvenimų ir smurto iš tėvo pusės, o ne dėl tariamos motinos įtakos;

21.5. pirmosios instancijos teismo bandymas tokį nuoseklų vaikų apsisprendimą paaiškinti vien motinos ar jos artimųjų įtaka yra ne tik nemotyvuotas, bet ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims;

21.6. byloje yra fiksuoti konkretūs įvykiai, kurie galutinai sugriovė vaikų pasitikėjimą tėvu. 2022 m. vasario 3 d. susitikimo metu tėvas, apgaulės būdu įkalbėjęs vyresnę dukrą važiuoti kartu pažadėdamas ją parvežti bet kuriuo metu, pažado nesilaikė ir, nepaisydamas dukros pakartotinių prašymų bei jos noro ruoštis pamokoms, atsisakė ją parvežti namo. Šis įvykis mergaitės sąmonėje įtvirtino, kad tėvo žodžiais pasitikėti negalima, o jo negatyvus elgesys su ja niekada nesikeis. Tuo tarpu jaunesnės dukters priešiškumą ir visišką nenorą bendrauti galimai lėmė 2022 m. vasario 24 d. įvykiai, kuomet vaikas nors kategoriškai atsisakė vykti kartu su tėvu, šis, naudodamas fizinę prievartą, pagriebė verkiantį vaiką ir nešė į automobilį. Šį įvykį patvirtina ir (duomenys neskelbtini) direktorės raštas, ir bylos vaizdo medžiaga. Tai buvo akivaizdus prievartos aktas prieš mažametę, sukėlęs itin stiprią psichologinę traumą ir įtvirtinęs vaikui aiškią nuostatą, kad tėvo agresija jos atžvilgiu niekada nesibaigs;

21.7. bylos duomenys patvirtina, kad vaikai buvo apklausti įvairių specialistų mažiausiai 8 kartus. Į visas vaikų organizuotas apklausas motina vaikus pristatė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Kauno socialinių paslaugų centras nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. birželio 6 d. ir nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. kovo 6 d. G. teikė socialines paslaugas, tačiau paslaugų teikimas buvo nutrauktas nustačius, kad skolininkė yra pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. paslaugos buvo nutrauktas ne dėl skolininkės kaltės. Įvairūs specialistai bandė prikalbinti vaikus bendrauti su tėvu, tačiau nei vienam nepavyko, todėl skolininkei nesuprantama, kodėl ji sistemingai yra baudžiama, nors deda maksimalias pastangas prikalbinti vaikus vykti į susitikimus su tėvu;

21.8. skolininkė pateikė byloje visų pirmadienių susitikimų garso įrašus, kurie patvirtina, kad mergaitės draugiškai ir kantriai yra įkalbinėjamos vykti į susitikimus su tėvu. Iš įrašų turinio matyti, kad su vaikais kalbama ramiai, švelniai ir padrąsinančiai, stengiantis paskatinti jas vykti į susitikimus. Skolininkė, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, kreipėsi į Centrą dėl individualios konsultacijos. Bylos nagrinėjimo metu, birželio 16 d., ji net pati asmeniškai buvo atvežusi vaikus į Centrą, tačiau mergaitės nesutiko lipti iš automobilio. Skolininkė skambino Centro specialistams, prašė jų prieiti prie automobilio ir padrąsinti mergaites su jais pabendrauti, tačiau Centro darbuotojai paprasčiausiai neatėjo. Tai tik dar kartą įrodo, jog motina ne tik formaliai, bet realiai deda maksimalias pastangas įvykdyti teismo nutartį – ji pati atveža vaikus, ieško Centro pagalbos, kreipiasi į specialistus, kantriai ragina ir motyvuoja mergaites. Motina taip pat yra pateikusi tėvui abiejų mergaičių kontaktinius numerius. Tad akivaizdu, kad motina veikia geranoriškai, bendradarbiauja, tačiau vaikų apsisprendimas nebendrauti su tėvu kyla ne iš motinos neveiklumo, o iš pačių vaikų patirtų trauminių išgyvenimų ir savarankiško apsisprendimo su tėvu nebendrauti;

21.9. būtent tai, jog ankstesnės baudos nesukėlė jokio teigiamo rezultato, patvirtina, kad teismo nutartis objektyviai nėra vykdoma ne dėl skolininkės valios ar pastangų stokos, o dėl nepilnamečių vaikų kategoriško atsisakymo bendrauti su tėvu. Tokiais atvejais finansinių sankcijų didinimas negali pasiekti skatinamojo tikslo, nes jokia bauda nepakeis savarankiško vaikų apsisprendimo nebendrauti su tėvu;

21.10. pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino to, kad teismo paskirta bauda yra itin didelė finansinė našta skolininkei, kas neišvengiamai atsiliepia vaikų interesams, nes lėšas, kurias ji galėtų panaudoti papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, skolininkė privalės paskirti baudos sumokėjimui, nors paskirta bauda jokio teigiamo rezultato neduos, nes teismo nutartis nėra vykdoma ne dėl motinos neveikimo, o dėl savarankiškai suformuotos vaikų nuomonės šiuo metu atsisakyti vykti į susitikimus su tėvu;

21.11. taip pat visiškai nepagrįstai net nesvarstė skolininkės prašymo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, jeigu ji būtų paskirta. Skolininkė aiškiai nurodė, kad tokio dydžio finansinė našta vienkartiniu mokėjimu jai yra nepakeliama, todėl logiška ir pagrįsta buvo tikėtis, kad teismas bent jau pasisakys dėl galimybės išdėstyti mokėjimą dalimis. Nepasisakydamas dėl šio esminio prašymo, teismas pažeidė proceso šalies teisę būti išklausytai ir reikalavimą motyvuoti kiekvieną teismo sprendimą.

Atsiliepimas

22. Išieškotojas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. skolininkė visus klausimus sprendžia konfliktiškai, vadovaudamasi savo principais ir ambicijomis, nepaisydama teismo įpareigojimų ir įspėjimų, siekdama asmeninių interesų, kurie nesuderinami su vaikų teise turėti tėvą ir mamą, normalius šeimos santykius. Vaikų tėvas, iš savo pusės deda visas pastangas siekiant bendravimo su dukromis, tuo tarpu skolininkė, deda visas pastangas, kad tėvas ir dukros nesimatytų ir joks bendravimas nevyktų;

22.2. skolininkė dar 2022 m. liepą piktybiškai nutraukė vaikų ir tėvo ryšio stiprinimo susitikimus pas psichologę I. V., kliudo, neleidžia vaikų tėvui prie vaikų prieiti net dalyvaujant / stebint specialistams, neleidžia nei pasveikinti vaikų su gimtadieniais, nei bendrauti ryšio priemonėmis. Ji nededa jokių pastangų atvežti dukras susitikimams bei tam, kad jie atstatytų ryšį, per daugiau nei 2 metus, kai galioja 2023 m. balandžio 19 d. nustatyta tvarka, net nesupažindino vaikų su VGC „Pastogė“ specialistais ir Centro aplinka (net ir nedalyvaujant vaikų tėvui), kaip tai siūlė Centro specialistai, ji iki šiol net nepasirašė su Centru sutarties paslaugoms gauti, o atvejo vadybos paslaugų ir jai siūlomos pagalbos aplamai atsisakė;

22.3. vaikai nuo 2021 m. gyvena savo mamos ir jos tėvų aplinkoje, girdi tik jų „tiesą“, kuri daro įtaką vaikų nuomonei. Įvairių specialistų dar 2022 m. pastebėta (užfiksuota), kad šalių nepilnamečiai vaikai savo teikiamuose paaiškinimuose Kauno m. VTAS ir socialinei darbuotojai, nurodo aplinkybes ir vartoja žodžius, kurie nėra būdingi tokio amžiaus vaikams. Pažymėtina, kad ir šioje byloje psichologės J. V. kalbinta vyresnioji dukra pasakė, kad močiutė (skolininkės mama) jai apie mergaičių tėvą sakė, kad „tokie žmonės nesikeičia“, tokiu būdu ir vėl perteikdama vaikui savo neigiamą nuomonę;

22.4. skolininkė nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis byloje vaikus apklaususios psichologės J. V. nuomone ir išvadomis. Tačiau būtent skolininkės prašymu teismo posėdyje ir buvo psichologės apklausti vaikai. Savo klausimus tiek vaikams, tiek ir pačiai psichologei uždavinėjo ir pati skolininkė (ir jos atstovė) bei kiti byloje dalyvavę specialistai, ir vaikų tėtis. Skunde minima ir kita psichologė – I. B., kuri padėjo apklaususi vaikus 2022 m. ikiteisminio tyrimo ribose, pagal skolininkės nurodytas aplinkybes. Būtent J. V. apklausa vyko šioje byloje tiesiogiai, betarpiškai, visoms šalims ir teismui galint pateikti klausimus, taip pat įvertinant būtent esamą situaciją. Tuo tarpu apeliantės minimos 2022 m. apklausos metu nei vaikų tėvas, nei Kauno m. VTAS specialistai klausimų vaikams bei psichologei užduoti negalėjo ir apklausoje nedalyvavo;

22.5. apeliantė klaidingai aprašo ir 2022 m. vasario 3 d. susitikimą, kuriame vaikai su tėčiu puikiai praleido laiką kartu, lankėsi pas jį namuose bei pats tėvas įkalbinėjo vaikus jau vykti namo pas mamą. Apeliantė anksčiau ne kartą kliudė tėvui pasiimti dukras iš ugdymo įstaigų tėvo bendravimo dieną pagal tuomet galiojusią bendravimo tvarką, kai atvykęs tėvas vaikų nerasdavo, nes juos jau buvo išsivežusi pati motina, arba 2022 m. vasario 24 d., kuomet vaikų seneliai (jos tėvai) dar iki tėvo atvykimo išsivežė vyresnę dukrą iš mokyklos bei vėliau atvyko išsivežti ir jaunesnę dukrą, ir sukėlė konfliktinę situaciją, kurią patys filmavo. Išieškotojas pats dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Įvykis aprašytas ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris yra šioje byloje;

22.6. Priešingai nei nurodo apeliantė, jokie specialistai vaikų nematė ir neįkalbinėjo. Net ir visi tėvo bandymai kartu su Centro specialistais prisiskambinti tam, kad pakalbintų vaikus, jau tris metus motinos ignoruojami;

22.7. apeliantės pateikti byloje vaizdo ir garso įrašai – trumpi (kai kurie vos 10 sek), nėra nei vieno įrašo už 2024 m. rugpjūčio – gruodžio laikotarpį, o dalys įrašų daryta net ne nagrinėjamu byloje laikotarpiu. Nėra aišku kokiomis aplinkybėmis daryti įrašai, kiek tokių dublių padaryta, kas vaikams pasiūlyta mainais į norimą vaikų atsakymą. Vaikams užduodami menami klausimai. Tai yra teismo nutarties vykdymo imitacija;

22.8. paskirta bauda atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantė turi aukštąjį išsilavinimą, dirba kvalifikuotą darbą (gydytoja), o vaikų tėvas reguliariai kas mėnesį perveda jai priteistą išlaikymą vaikams (sumoje 771 Eur/mėn), taip pat papildomai motina gauna ir vaiko pinigus (bendrai 245 Eur/mėn.). Apeliantė savo dokumentuose net nenurodė kaip jos manymų jai paskirta bauda turi būti išskaidoma.

23. Antstolė Audronė Adomaitienė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

23.1. teismo sprendimas yra nevykdomas prisidengiant vaikų nenoru bendrauti su tėvu, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu mergaičių apklausa, ir psichologė J. V. patvirtino, kad vaikų nuomone suformuota pažeidžiančiu būdu. Tokius apeliantės veiksmus galima vertinti kaip savivaliavimą, nenorą leisti vaikams bendrauti su tėvu ir motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams;

23.2. civilinėje byloje pateikta 14 garso įrašų, kurių trukmė siekia nuo 1,27 iki 15 sekundžių, o jų tekstas kaip „vis tik ne, tikrai nevažiuosite? Pavalgysime ir gal važiuojame <...>“, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu yra vykdomas teismo sprendimas. Juolab, kad tiek pati dukra patvirtino, tiek civilinės bylos duomenimis pirmadieniais ji būna prailgintoje grupėje mokykloje iki vakaro;

23.3. nei vykdomoje byloje bei civilinėje byloje nėra pateikta nei vienos apklausos ar įvairių specialistų pažymos, rekomendacijų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad apeliantė deda pastangas atkurti dukrų ryšį su tėvu bei tokiu būdu vykdyti teismo nutartį dėl nustatytos bendravimo tvarkos. Tokie ir panašus atskirojo skundo motyvai rodo akivaizdų paveikslą, jog apeliantė bei jos atstovė teikia / akcentuoja tik joms naudingus teiginius, nepateikiant akivaizdžių įrodymų, kaip yra vykdoma teismo nutartis. Priešingai, tiek Centras, tiek Valstybines vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus atstovai patvirtino, kad motina elgiasi priešingai vaikų interesams, nededama akivaizdžių pastangų vykdyti teismo nutartį;

23.4. motina už bendravimo tvarkos nevykdymą yra bausta ne vieną kartą ir remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis visas baudas iki šiol yra sumokėjusi. Bauda, kuri skolininkei būtų finansiškai nereikšminga, neskatintų jos vykdyti teismo sprendimo. Tad besikartojantys bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo pažeidimai, kuriuos padarė apeliantė, rodo, kad jai paskirta tokio dydžio bauda nebuvo efektyvi.

Atsiliepimas

24. Suinteresuotas asmuo Vaikų gerovės centras „Pastogė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą įrodymais. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliantė nesikreipė ir nesiekė gauti Centro specialistų pagalbos, išskyrus dalyvavimą vienoje konsultacijoje su Centro specialistu, kurios metu nebuvo sudaryta psichosocialinių paslaugų teikimo sutartis;

Atsiliepimas

24.2. Centro įgaliotas atstovas pirmą kartą mergaites pamatė būtent 2025 m. liepos 17 d. teisme vykusiame posėdyje, nors susitikimai turėjo vykti nuo 2023 m., tačiau Centro darbuotojai teikiantys psichosocialines paslaugas iki šiol mergaičių nematė. Be to, ne tik Centro specialistai, bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM specialistai neturėjo galimybės tiesiogiai iš mergaičių išgirsti nuomonės dėl bendravimo su tėvu;

24.3. nebuvo imtasi pakankamų veiksmų, siekiant užtikrinti bendravimo proceso įgyvendinimą pagal teismo nustatytą tvarką. Civilinės bylos nagrinėjimo 2025 m. birželio 12 d. teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ir apeliantė bei jos atstovė sutiko, kad 2025 m. birželio 16 d. įvyktų susitikimas Centre, dalyvaujant mergaitėms ir Centro specialistui, tačiau susitikimas neįvyko, skolininkei nepavykus pristatyti mergaičių į Centro patalpas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis).

27. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl baudos paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/00787, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos aplinkybių

28. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė išieškotojo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: S. G. su dukterimis E. G. ir G. G. bendrauja kiekvieną pirmadienį 15.00 val. – 17.00 val. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, dalyvaujant S. G., dukterims E. G., G. G., Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams; šiuo tikslu G. G. įpareigojama pristatyti vaikus į Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpas, esančias V. Plechavičiaus g. 21, Kaune, kiekvieną pirmadienį 15.00 val. ir pasiimti vaikus iš Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpų to paties pirmadienio 17.00 val.; G. G. užsiėmimuose ir vaikų bendravime su tėvu nedalyvauja ir bendravimui netrukdo, išskyrus, jei vykdomos kitokios specialistų rekomendacijas ir (ar) nurodymai; tėvo S. G. ir nepilnamečių dukrų G. G. ir E. G. bendravimas ryšio priemonėmis neribojamas; pasikeitus dukters G. G. telefono numeriui, vaikų motina G. G. įpareigojama nurodyti vaikų tėvui S. G. pasikeitusį telefono numerį.

29. Nustatyta, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/23/00787, kurioje gautas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-822-962/2023 dėl nustatytos išieškotojo ir nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. bendravimo tvarkos.

30. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje (Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi palikta nepakeista) bei 2024 m. kovo 18 d. nutartyje (Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi palikta nepakeista) skyrė skolininkei baudas už analogiškus veiksmus, o būtent dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartyje nustatytos laikinos tėvo ir nepilnamečių dukrų bendravimu tvarkos nevykdymo, t. y. neatvežant mergaičių į Centrą susitikimams su tėvu ir neleidžiant tėvui bendrauti su mergaitėmis nuotolinėmis ryšių priemonėmis.

31. Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti apeliantei 150 Eur baudą už kiekvieną uždelsta įvykdyti nutartį diena, t. y. iš viso už 47 nevykdymo dienas (sausio 22 d., sausio 29 d. vasario 5 d., vasario 12 d., vasario19 d., vasario 26 d., kovo 4 d., kovo 18 d., kovo 25 d., balandžio 8 d., balandžio 15 d., balandžio 22 d., balandžio 29 d., gegužes 6 d., gegužes 13 d., gegužes 20 d., gegužes 27 d., birželio 3 d., birželio 10 d., birželio 17 d., liepos 1 d., liepos 8 d., liepos 15 d., liepos 22 d., liepos 29 d., rugpjūčio 5 d., rugpjūčio 12 d., rugpjūčio 19 d., rugpjūčio 26 d., rugsėjo 2 d., rugsėjo 9 d., rugsejo16 d., rugsėjo 23 d., rugsėjo 30 d., spalio 7 d., spalio 14 d., spalio 21 d., spalio 28 d., lapkričio 4 d., lapkričio 11 d., lapkričio 18 d., lapkričio 25 d., gruodžio 2 d., gruodžio 9 d., gruodžio 16 d., gruodžio 23 d., gruodžio 30 d.), skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 22 d.

32. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolės užfiksuoti bendravimo tvarkos pažeidimai nebuvo padaryti dėl objektyvių priežasčių ar nenumatytų atvejų, o skolininkės nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis bei pateisinančiomis teismo sprendimo nevykdymą. Skolininkė pažeidė teismo patvirtintą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, todėl teismas antstolės prašymą skolininkei skirti baudą laikė pagrįstu.

33. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo bandymas nuoseklų vaikų apsisprendimą paaiškinti vien motinos ar jos artimųjų įtaka, yra ne tik nemotyvuotas, bet ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

34. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

36. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai, o esant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nei vienas iš tėvų neturėtų jos pažeidinėti ir manipuliuoti vaiku, o priešingai – kooperuotis ir veikti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2025 m. sausio 7 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-36-504, kuriame nurodė, jog išieškotojo informuotais elektroniniais laiškais nustatyta, kad nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. tėvo susitikimai su dukromis neįvyko, telefono numerio, kuriuo galėtų susisiekti su savo dukromis, motina tėvui nepateikė, visus skambučius ir trumpąsias žinutes ignoruoja, neleisdama visiškai jokio bendravimo.

38. Pažymėtina, kad apeliantė atsiliepime į antstolės prašymą dėl baudos skyrimo bei atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog ji veikia geranoriškai, bendradarbiauja, tačiau vaikų apsisprendimas nebendrauti su tėvu kyla ne iš jos neveiklumo, o iš pačių vaikų patirtų trauminių išgyvenimų ir savarankiško apsisprendimo su tėvu nebendrauti. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė yra pateikusi į bylą garso įrašus. Apeliantės teigimu, ji su Centro specialistais bendradarbiauja ir apie mergaičių nenorą vykti į susitikimus su tėvu praneša.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai, patvirtinantys apeliantės teiginius, dėl vaikų kategoriško atsisakymo vykti į susitikimus pas tėvą, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo išieškotojas, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis šie įrašai buvo daryti. Be to, pažymėtina, jog vaikams užduodami menami klausimai. Teismo įsitikinimu, vien byloje esantys garso ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti vaikų raginimai vykti į susitikimą su tėvu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantė nededa pastangų nutarčiai dėl bendravimo tvarkos įvykdyti, kadangi apeliantės ir jos tėvų pastangos patiems įtikinti vaikus yra akivaizdžiai nepakankamos, tačiau apeliantė nesiimama jokių priemonių situacijai pakeisti, dėl ko dukterų ir tėvo bendravimas nevyksta nuo 2022 m. liepos mėnesio.

41. Pažymėtina, kad CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). CK 3.164 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Taigi priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

42. Nagrinėjamu atveju teismo psichologės apklaustos mergaitės, nors ir patvirtino, jog atsisako susitikti su tėvu, tačiau tiksliai negalėjo įvardinti, kodėl atsisako vykti į susitikimus, nurodė tik lakoniškus pasiteisinimus, neva tėtis blogas. Teismo psichologės vertinimu, tikėtina, jog mergaičių požiūris į tėtį yra susiformavęs po kažkokių įvykių, bet vėliau įtaką, tikėtina, padariusi motina, neigiamas matymas suformuotas iš artimiausios aplinkos. Psichologės nuomone, mergaitėms nurodžius, jog jos žino, kad yra filmuojamos, kuomet yra kalbinamos vykti į susitikimus, galima spręsti, jog jos supranta, kad tai yra ne nuoširdus įkalbinėjimas, o labiau surežisuotas veiksmas.

43. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog teismo psichologės vertinimais nėra pagrindo vadovautis, nes ji su nepilnamečiais vaikais bendravo trumpai, uždavė vos kelis bendro pobūdžio klausimus, todėl objektyviai negalėjo atlikti išsamios jų psichologinės būklės analizės. Tačiau, pažymėtina, kad būtent apeliantės prašymu teismo posėdyje buvo apklaustos mergaitės. Teismo psichologės J. V. apklausa vyko šioje byloje tiesiogiai, betarpiškai, visoms šalims ir teismui galint pateikti klausimus, taip pat įvertinant būtent ginčui aktualią situaciją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas neturėjo vadovautis teismo psichologės nuomone ir išvadomis.

44. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti nepagrįstu pirmosios instancijos teismo išvadą, jog mergaičių nenoras susitikti su tėvu galėjo susiformuoti dėl motinos ir jos artimųjų įtakos nepilnametėms dukterims.

45. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad ieško Centro pagalbos, kreipiasi į specialistus, kantriai ragina ir motyvuoja mergaites. Be to, ji yra pateikusi tėvui abiejų mergaičių kontaktinius numerius. Visgi nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pažymėtina, kad nors motina ir nurodo, jog dukros buvo vedamos pas psichologus, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, jog Kauno apylinkės teismui 2023 m. balandžio 19 d. priėmus nutartį, dukroms atsisakant bendrauti su tėvu, apeliantė būtų ėmusi kokių nors aktyvių veiksmų – vedusi dukras pas specialistus (psichologus) ar vaikų teisių specialistus, pati ėjusi konsultuotis su vaikų teisių specialistai ar psichologais, siekiant įgauti psichologinių žinių ir įgūdžių, susijusių su vaikų nuomonės ir geriausių interesų užtikrinimu (CPK 178 straipsnis).

46. Iš Centro atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, jog apeliantė nesikreipė ir nesiekė gauti Centro specialistų pagalbos, išskyrus dalyvavimą vienoje konsultacijoje, kurios metu nebuvo sudaryta psichosocialinių paslaugų teikimo sutartis. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje surinkti įrodymai (teikiančios institucijos pateikta išvada, Centro atsiliepime nurodytos aplinkybės) patvirtina, kad motina pagalbos atsisako, jos nepriima, prisidengdama, jog pati geba įkalbinti mergaites, nors daro tai tik formaliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės siekio vykdyti teismo nutartį formalumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2025 m. birželio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, ji, tik nurodžius teismui, padiktavo dukters telefono numerį, nors iš pradžių padiktavo neveikiantį telefono numerį ir stengėsi išsisukti nuo teisingo telefono numerio davimo.

47. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir argumentą, kad apeliantė tinkamai bendradarbiauja su Centro specialistais, nes trumposios žinutės, kuriomis pranešama, jog vaikai atsisako vykti, atsiuntimas negali būti vertinamas kaip tinkamas bendradarbiavimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bendradarbiavimas negali vykti deklaratyviai, turi būti dedamos realios pastangos vykdyti specialistų įpareigojimus ir teismo nutartį, t. y. lankomasi pas psichologą, Centro, kitų institucijų specialistus, kurie padėtų paruošti vaikus susitikimams su tėvu, aiškintųsi jų nenoro bendrauti su tėvu priežastis.

48. Pažymėtina, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

49. Apibendrinant, konstatuotina, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, jog motina nededa pakankamų pastangų dėl mergaičių ir tėvo bendravimo tvarkos užtikrinimo, prisidengdama mergaičių nenoru bendrauti su tėvu. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog antstolės prašymas dėl baudos skyrimo apeliantei laikytinas pagrįstu.

Dėl baudos dydžio ir mokėjimų (ne)išdėstymo

50. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismo paskirta bauda yra itin didelė finansinė našta apeliantei, kas neišvengiamai atsiliepia vaikų interesams, nes lėšas, kurias ji galėtų panaudoti papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, apeliantė privalės paskirti baudos sumokėjimui, nors paskirta bauda jokio teigiamo rezultato neduos.

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl per didelio baudos dydžio. Pažymėtina, kad bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą, būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

52. Nagrinėjamu atveju apeliantė neatvežė vaikų nė į vieną susitikimą su tėvu, nedėjo pastangų, kad nutartis būtų vykdoma, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog dėl nutarties nevykdymo yra pažeista ne tik tėvo teisė bendrauti su vaikais, bet ir vaikų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis nustatytas tinkamai ir nėra pagrindo jį keisti.

53. Pažymėtina ir tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą skiriama ne pirmą kartą ir skiriama ne už vieną, o už 47 nevykdymo epizodus, taip pat, kaip jau minėta, skiriama bauda turi skatinti vykdyti teismo sprendimą, skolininkei bauda turi būti finansiškai reikšminga, priešingu atveju skolininkė nebūtų paskatinta vykdyti sprendimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prieš tai skiriamos baudos rezultatų nedavė – besikartojantys bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė apeliantė, patvirtina, kad jai paskirtos tokio dydžio baudos nebuvo efektyvios.

54. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu aiškiai pabrėžė, kad tokio dydžio finansinė našta vienkartiniu mokėjimu jai yra nepakeliama, todėl logiška ir pagrįsta buvo tikėtis, kad teismas bent jau pasisakys dėl galimybės išdėstyti mokėjimą dalimis.

55. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

56. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022, 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024).

57. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama išdėstyti teismo nutarties vykdymą, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Todėl nesant duomenų, iš kurių būtų įmanoma identifikuoti tikrąją jos turtinę padėtį bei gebėjimą įvykdyti teismo nutartį, nėra pagrindo apeliantės prašymą dėl baudos išdėstymo tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės G. G. atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas išieškotojo S. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išieškotojo turėtos 300 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) 8.15 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę paslaugą (2 387 Eur × 0,4 = 954,80 Eur), todėl išieškotojui iš apeliantės priteisiamas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės G. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš apeliantės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė