- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2S-1503-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16924-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.2Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei pagal atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, V. G. (V. G.), J. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. G. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui S. G. (toliau – ir atsakovas) ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Ieškovė G. G. ieškiniu prašo: nutraukti santuoką tarp ieškovės G. G. ir atsakovo S. G., sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. G. santuokinę pavardę - „G.“, o atsakovui S. G. prigimtinę pavardę - „G.“; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti šalių nepilnamečių dukterų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), 400 Eur dydžio išlaikymą; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), 350 Eur dydžio išlaikymą; nustatyti atsakovo S. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. G. ir G. G. tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų G. G. ir E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. išlaikymui po 250 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. G. ir G. G. tvarką; padalinti santuokos metu įgytą turtą.
3. Atsakovas pateikė prašymą byloje paskirti ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę nepilnamečiams vaikams. Prašyme nurodė, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios (2021 m. lapkričio 24 d.) vaikų tėvui S. G. yra ribojama teisė matytis su nepilnametėmis dukromis. Atsakovo teisės nėra teismo sprendimu apribotos, tačiau motyvuojant vaikų baime, nenoru, per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 24 d. vaikai nėra pas tėvą praleidę daugiau nei keleto valandų laiko ir santykiai su atsakovu, nors ir buvo pagerėjimas 2022 m. sausio mėn. ir vasario mėn. pradžioje, tačiau šiuo metu vėl blogėja, vaikai atsisako vykti kartu, bendrauja nenoriai, o tokie vaikų elgesio pokyčiai nevyksta be vaikų mamos ir/ar jos tėvų tiesioginės įtakos. Ieškovė atsakovą siekia pavaizduoti kaip fizinį ir psichologinį smurtautoją, kurio bijo ieškovė ir vaikai, nuo pirmųjų procesinių veiksmų byloje ieškovė nepilnamečius vaikus įtraukė į skyrybų bylos procesą. Nepilnametės dukros atkartoja tas aplinkybes, kurias joms pasakoja mama ir seneliai iš motinos pusės. Nuo šalių santykių pablogėjimo momento ieškovė ir jos tėvai D. Z. ir J. Z. nuteikinėja vaikus prieš atsakovą ir atsakovo giminaičius (tėvus, brolį, močiutę), gąsdina vaikus, bei įvairiais būdais siekia bloginti vaikų ir atsakovo santykius. Nepilnamečiais šalių vaikais yra manipuliuojama, daromas psichologinis poveikis. Vaikai naudoja įvairius išsireiškimus ir frazes, kurie tokio amžiaus vaikų neturėtų būti naudojami ir būti žinomi. Vaikai trumpo bendravimo su tėvu metu nurodo, jog atsakovas turi meilužę, kad yra melagis, kad jam yra svarbiausia tik pinigai. Nepriklausomai nuo ieškovės ir atsakovo santykių, tokio amžiaus vaikams tokio pobūdžio išsireiškimai yra nebūdingi, ypač kai jie sakomi praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios. Ekspertizės metu būtų atsakyta į klausimus dėl vaikų ryšio su mama, tėčiu, geriausio ryšio atkūrimo - atstatymo su tėčiu būdo, taip pat ekspertizės išvados padėtų parinkti geriausią galimą ryšio stiprinimo su vaikais būdą, priemones ir atsakytų į klausimą dėl šio ryšio nutrūkimo priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, paskyrė byloje nepilnamečių G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę; pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologams ekspertams, civilinę bylą Nr. e2-1106-962/2022 sustabdė iki bus atlikta teismo ekspertizė ir teismui bus pateiktas ekspertizės aktas.
5. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2VP-6632-962/2022 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimus dėl baudų paskyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys S. G., G. G., nustatė, kad 2022 m. sausio 20 d. vykusio susitikimo metu bendravimas vyksta žiemos metu lauke, jaučiamas nepagarbus mergaičių kalbėjimo tonas su tėčiu, jos išsako priekaištus. Iš G. G. pateiktų vaizdo, garso, telefoninių pokalbių įrašų girdima, kad G. G. skambina mamai ir verkdama sako, kad nenori eiti su tėčiu. G. G. pokalbis su socialine darbuotoja J. K. patvirtina, kad Gabrielė atsisako vykti bendrauti su tėčiu, verkia, kad S. G. neša dukterį iš ugdymo įstaigos ant rankų (prievarta) dėl ko mergaitė šaukia, klykia. 2022 m. kovo 3 d. G. G. kalba su E. auklėtoja, kuri praneša, kad E. neina su tėčiu, kviečia, kad mama pasiimtų dukterį.
6. Psichologė I. V. nurodė, kad atsakovo S. G. bendravimo su dukromis progreso nėra, gauta informacija, jog, įvykus 8 konsultacijoms, pokyčiai nedideli, vis dar vyrauja toks elgesys, kaip tėčio klausimų ignoravimas, nenoras įsitraukti į bendrą veiklą, kartais pasisakymai apie nenorą bendrauti ar žaisti kartu, nors tėvas ir deda pastangas bendrauti su dukromis, moka jas kalbinti, atsižvelgia į rekomendacijas.
7. Vaiko teisių skyriaus atstovai tiek 2022 m. balandžio 28 d. posėdžio, tiek 2022 m. birželio 22 d. posėdžio metu palaikė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nurodė, kad situacija yra bloga, kyla prielaida, jog ieškovės asmeninis požiūris į atsakovą labai įtakoja vaikų savijautą ir norą bendrauti su tėvu, mama galimai formuoja vaikams nuomonę apie tėvą, susitikimai tarp tėvo ir vaikų nevyksta, juose dalyvauja ir ieškovė, todėl tokie susitikimai niekur neveda. Tėvai nekeičia požiūrio į bendravimą, neaišku, iš kur kyla vaikų baimės tėvo atžvilgiu, todėl ekspertizė yra reikalinga.
8. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, byloje esančią vaizdo medžiagą, vaikų nuomonę, išreikštą Vaiko teisių skyriaus specialistams, psichologės pateiktą informaciją, išvadą teikiančios institucijos atstovų poziciją, sprendė, kad tikslinga skirti kompleksinę vaiko ir šeimos psichologinę ekspertizę, kurios metu galima nustatyti vaikų ir tėvo ryšį, jų emocijas vienas kitam, kito iš tėvų įtaką vaiko požiūriui, ar neformuojamas tėvų atstūmimo sindromas. Teismo nuomone, ekspertizės metu tiriamas tėvų ir vaikų ryšys jiems tiesiogiai bendraujant, o tokių duomenų nėra nagrinėjamoje byloje, tam reikalingos specialios žinios.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė G. G., atstovaujama advokatės R. L., prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti nutartį civilinės bylos Nr. e2-1106-962/2022 nestabdyti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki teismo paskirtos ekspertizės atlikimo nenurodydamas jokių konkrečių motyvų dėl ko bylą stabdyti yra būtina. Teismas nurodė tik įstatyminį bylos sustabdymo pagrindą, tuo pažeisdamas pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą.
9.2. Sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą, grubiai pažeidžiamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas, nuo ko grubiai kenčia tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesai. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Byloje yra iškelta eilė kitų ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų, kurie toliau gali būti nagrinėjami. Tai reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas iki ekspertizės atlikimo apskritai gali būti išnagrinėtas, nes nei viena iš šalių remiantis nepilnamečių vaikų interesais neprašo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių padalijimo principo. Tęsiant bylos nagrinėjamą galima išnagrinėti ir kitus byloje iškeltus reikalavimus, tokius kaip šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, santuokos iširimo kaltės klausimą.
9.3. Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas tikslu nustatyti, ar šalių nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. atžvilgiu atsakovas nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto, ar tėvų valdžios nepanaudojo priešingai vaikų interesams. Ieškovės turimais duomenimis artimiausiu metu ikiteisminiame tyrime atsakovui bus pareikšti įtarimai, galimai bus taikytos kardomosios priemonės - nesiartinti prie šalių nepilnamečių vaikų. Dėl ko ir šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje reikės atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, pakeisti teismo taikytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Sustabdžius bylą tokių procesinių veiksmų atlikti nebus galima, todėl grubiai nukentės šalių nepilnamečių vaikų interesai.
9.4. Teismas nepagrįstai sprendė skirti ekspertizę ir stabdyti bylą net negavęs atsakovo išankstinio apmokėjimo už ekspertizę, neišsiaiškinęs tokios ekspertizės kainos. Sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu teismas gali tik prieš tai išsiaiškinęs su ekspertu ar ekspertine įstaiga galimą terminą ekspertizei atlikti, naujai įtrauktų trečiųjų asmenų atsikirtimus ir tik tada spręsti dėl bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė formaliai ir nesavalaikiai, neturėdamas apmokėjimo už ekspertizę, neišsiaiškinęs tokios ekspertizės atlikimo kainos ir trukmės.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas S. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
10.1. Nėra galimybės teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylos be ekspertizės išvadų, kuriomis remiantis gali keistis šalių reikalavimus dalyse dėl bendravimo tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo. Šalims galutinai nesuformulavus ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nėra galimybės nagrinėti civilinės bylos, kadangi tai būtų neekonomiška ir neracionalu. Gali keistis šalių reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos apimties.
10.2. Ieškovė pareikštus reikalavimus dėl santuokos nutrūkimo dėl atsakovo kaltės iš dalies grindžia nepilnamečių vaikų paaiškinimais, pokalbių su vaikais įrašais, kuriuose ieškovė užduoda vaikams menamus klausimus, taip pat kita su nepilnamečiais vaikais susijusia informacija. Šių įrodymų nėra galimybės byloje vertinti, neturint teismo paskirtos ekspertizės akto. Dėl šios informacijos turinio atsakovas kelia abejones, kurios bus atsakytos paskirtos ekspertizės metu.
10.3. Byloje buvo prašoma įvairių laikinųjų apsaugos priemonių, antstolė buvo pateikusi pareiškimą dėl baudos ieškovei skyrimo už nutarties nevykdymą, ieškovė visas be išimties teismo nutartis skundė atskiraisiais skundais, teismas keletą kartų keitė priimtą laikiną bendravimo tvarką. Būtent klausimais, susijusiais su nepilnamečiais vaikais byloje ir vyksta didžioji dalis ginčų tarp šalių, todėl ekspertizė ir buvo pagrįstai paskirta šioje civilinėje byloje.
10.4. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 12 d. sumokėjo užstatą 353,56 Eur už ekspertizės atlikimą bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys V. G. ir J. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:
11.1. Šalims galutinai nesuformulavus ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nėra galimybės nagrinėti civilinės bylos, kadangi tai būtų neekonomiška ir neracionalu. Nesustabdžius civilinės bylos nagrinėjimo, būtų trukdomas teismo ir proceso šalių laikas, kadangi visos proceso šalys turėtų būti išklausytos po du kartus ir galimai pagal patikslintus reikalavimus: vieną kartą iki ekspertizės akto atlikimo pagal dabartinius reikalavimus; kitą kartą jau po ekspertizės akto atlikimo, galimai pagal patikslintus reikalavimus. Kaltės klausimas, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymo dydis yra susijęs su ekspertizės akto turiniu, todėl be ekspertizės atsakymo į šiuos klausimus pradėti nagrinėti netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas paskyrus teismui psichologinę ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
15. Nagrinėjamuoju atveju Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, paskyrė byloje nepilnamečių G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę; pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologams ekspertams, civilinę bylą Nr. e2-1106-962/2022 sustabdė iki bus atlikta teismo ekspertizė ir teismui bus pateiktas ekspertizės aktas.
16. Ieškovė, nesutikdama su civilinės bylos sustabdymu, nurodo, kad sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą yra pažeidžiamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas, nuo ko grubiai kenčia tiek šalių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje šalys yra pareiškusios reikalavimus dėl šalių santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Pirmosios instancijos teismas turės priimti sprendimą ir pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų. Kompleksinė vaiko ir šeimos psichologinė ekspertizė paskirta tikslu nustatyti vaikų ir tėvo ryšį, jų emocijas vienas kitam, kito iš tėvų įtaką vaiko požiūriui, ar neformuojamas tėvų atstūmimo sindromas. Ekspertizės išvados neabejotinai reikšmingos nagrinėjamai civilinei bylai ne tik nustatant nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, bet, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ir sprendžiant santuokos iširimo kaltės klausimą, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tęsiant bylos nagrinėjamą galima išnagrinėti ir kitus byloje iškeltus reikalavimus, tokius kaip šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, išlaikymo vaikams priteisimo klausimą, santuokos iširimo kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta nepilnamečių vaikų ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė, bus užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas.
18. Byloje 2022 m. spalio 20 d. pateiktas Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pranešimas apie nustatytas datas - 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d., ekspertizei atlikti, todėl ekspertizės atlikimo trukmė ir išvadų pateikimas preliminariai yra aiškus, kas, teismo vertinimu, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą bus pažeidžiamas proceso operatyvumo principas.
19. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog sustabdžius bylą nebus galima spręsti procesinių veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. CPK 166 straipsnio 3 dalis nustato, kad, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą. Bylos duomenys patvirtina, kad po bylos sustabdymo Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
20. Teismo pareiga motyvuoti nutartį yra nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Nagrinėjamuoju atveju skundžiama nutartimi byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu – paskyrus ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nagrinėjamuoju atveju byla sustabdyta pagrįstai, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais dėl nenurodytų išsamių motyvų nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.