Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. G. (toliau – ir pareiškėja) atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės (toliau – ir pareiškėjos atstovė) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas S. G. nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. 8.30 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), sutuoktinei G. G. vairuojant automobilį, savo mažamečių dukrų G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ištraukė iš važiuojamo automobilio užvedimo raktelius, žeminančiais žodžiais vadino sutuoktinę, ko pasėkoje G. G., ištikta šoko, atsitrenkė į šaligatvio kraštą, įplyšo padanga. Savo elgesiu tėvas mažametėms sukėlė emocinį stresą bei pažeidė vaiko teisę į saugią aplinką. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. G. pateikė skundą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. U. 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje dėl gauto skundo Institucija sutiko su S. G. skundu, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėjos G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė skundą teismui.

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos G. G. atstovės skundas tenkintas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. atstovas advokatas Arūnas Stukas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas nutarimas turėtų būti paliktas nepakeistas, kadangi nebuvo pačio administracinio nusižengimo sudėties. Šia byla yra ieškoma pateisinimo, kažkokio pažeidimo, kuris pagrįstų, kad S. G. yra blogas ir dėl to neleidimas nuo 2022 m. liepos mėnesio matytis su vaikais yra teisėtas. Pažymėtina, kad ne bet koks emocijų reiškimas vaikų akivaizdoje yra administracinės teisės pažeidimas, už kurį teismas turėtų taikyti sankciją ir tai yra konfliktai tarp dviejų asmenų, todėl nėra pagrįsta nubausti tik vieną konflikto šalį. Be to, vyko ikiteisminis tyrimas, prokurorė Genovaitė Ročienė 2023 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Jeigu G. G. būtų jo neskundusi, jis būtų įsiteisėjęs ir ikiteisminio tyrimo nebeliktų, jis būtų nutrauktas. Kadangi jį skundė, tai visą laiką, kol jis buvo skundžiamas, prokurorės priimtas nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad ir ikiteisminis tyrimas toje dalyje dar vyko ir vyko iki tol, kol apylinkės teismas priėmė sprendimą ir pasakė galutinį tašką, kad toje dalyje ikiteisminio tyrimo niekada nebuvo, tačiau tai yra keista, nes vaikai dėl to įvykio buvo apklausti, vaikams buvo užduodami klausimai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas. Galų gale, ANK 565¹ straipsnio 7 dalis numato, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Kadangi administracinis nusižengimas įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d., todėl terminas jau yra suėjęs, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. mama. Apie 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykį sužinojo, kai jai telefonu paskambino sūnus. Jis pranešė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. išvakarėse kilo konfliktas. 2021 m. rugsėjo 2 d. rytą G. G. paėmė jai (J. G.) priklausančio automobilio raktus ir pasakė, kad vairuos pati, nuveš vaikus į mokyklą ir darželį, o S. G. į darbą. Sūnus bandė G. G. sustabdyti, nes ji ryte buvo susinervinusi ir tokios emocinės būsenos negalėjo vairuoti, tačiau ji vis tiek paėmė raktelius ir pradėjo vairuoti. S. G. įspėjo G. G. greitai nevažiuoti, tačiau ji nekreipė dėmesio ir dar pradėjo aiškintis santykius. Kadangi G. G. vairuodama viršijo greitį, vos neįvažiavo į autobusą, S. G. paprašė jos sustoti, pasakė, kad dabar automobilį vairuos jis, tačiau G. G. nesutiko ir jos (J. G.) supratimu, elgėsi neadekvačiai. Norėdamas sustabdyti automobilį, S. G. pasuko automobilio uždegimo spynelėje buvusį raktelį, jo neištraukė ir tokiu būdu išjungė variklį. Jeigu S. G. būtų ištraukęs raktelį iš užvedimo spynelės, tuomet būtų užblokuotas automobilio judėjimas, todėl automobilis savaime riedėjo apie 40–50 metrų, o G. G. ir toliau nespaudė stabdžio ir net paleido vairą, nors gale sėdėjo vaikai. Po to automobilis atsitrenkė į šaligatvį, ko pasėkoje buvo sugadintas ratas ir automobilis pilnai sustojo. Vaikai nenukentėjo, buvo prisisegę saugos diržus. Sustojus automobiliui, G. G. pareikalavo atiduoti raktelius ir kada raktelius gavo, juos įžūliai numetė ir išėjo nuvesti E. G. į darželį, o G. G. į mokyklą nenuvedė, nes jai skaudėjo pilvą, nors ji (J. G.) jau iš vakaro sakė, kad reikia vesti pas gydytoją. S. G. tuo metu buvo pasilikęs prie automobilio. G. G. policijai nepranešė, nesiėmė kitų priemonių, jai (J. G.) nepaskambino, neprisipažino, tik iškvietė savo tėvus aiškinimuisi. Kai G. G. apie viską pranešė savo tėvams, šie tą pačią dieną atvyko į (duomenys neskelbtini) ir pradėjo daryti spaudimą S. G., kad jis prisipažintų, jog yra kaltas. Ji (J. G.) tomis dienomis dirbo, todėl į (duomenys neskelbtini) atvyko po trijų dienų, norėjo apžiūrėti automobilį, pabendrauti su vaikais ir šeima. Bendraujant su G. G. pastebėjo, kad G. G. kalba buvo sulėtėjusi, kalbėjo nesąmones, susidarė toks įspūdis, kad ji geria raminamuosius vaistus, nes yra labai konfliktiškas žmogus ir tie vaistai ją stabdo nuo tolimesnių konfliktų. Kai buvo S. G. ir G. G. bute, vaikai jautėsi gerai, komfortiškai ir to įvykio niekada neprisiminė. Ji (J. G.) buvo tame pačiame kambaryje kur ir G. G. su savo tėvais, tačiau kai ji norėjo pabendrauti su anūkėmis, G. G. ir jos tėvai vaikus pasikvietė pas save, neleido su jais bendrauti ir vėliau uždarė kitame kambaryje, kad jie nepapasakotų, kas nutiko.

Liudytojas J. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad G. G. paskambino ryte, pasakė, kad įvyko avarija, todėl prašė pagalbos ir nuraminti, nes juto didelį stresą. Paklausus, kas atsitiko, G. G. papasakojo, kad S. G. iš važiuojančios mašinos ištraukė raktelius, mašina tapo nevaldoma ir trenkėsi į šaligatvio bortelį, buvo sugadintas ratas, automobilyje buvo ir vaikai. Raktelius S. G. ištraukė, išlipo iš automobilio, tada juos vėl numetė atgal G. G., išlipo iš mašinos ir, G. G. toliau sėdint automobilyje, pradėjo filmuoti, rėkti ant jos, vadinti įvairiais žodžiais, o po to išėjo. S. G. išėjus, G. G. buvo palikta su vaikais, todėl ji nuvedė E. G. į darželį. Jis (J. Z.) ir D. Z. apie pietus atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo apžiūrėti eismo įvykio vietą. Atvažiavę pamatė, kad automobilis buvo perstatytas ir paliktas šalia esančio namo kieme, tačiau kas automobilį galėjo perstatyti ir užrakinti, jis nežino. Po to grįžo atgal į G. G. butą. Mergaitės po įvykio buvo išsigandusios ir papasakojo, kad važiuojant automobiliu tėvai barėsi ir paskui tėtis ištraukė tuos raktelius, bet viskas įvyko labai greitai. Policijos iškart nekvietė, o planavo tai padaryti po to, kai pasišnekės su S. G.. Vakare S. G. grįžo namo, bet su vaikais nebendravo ir jie pradėjo aiškintis situaciją. S. G. neneigė, kad ištraukė automobilio raktelius, dėl kilusios situacijos nepergyveno ir neatsiprašė. Pokalbio metu susitarė, kad S. G. ir G. G. taikiai išsiskirs, todėl nusprendė policijos nebekviesti.

Psichologė I. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mergaičių socialinė branda atitinka jų amžiaus tarpsnį. Mergaitės buvo bendraujančios, šiltai kontaktavo. Abi mergaitės labai aiškiai papasakojo 2021 m. rugsėjo 2 d. epizodą. Tą dieną prisimena kaip blogą dalyką, kada važiavo, tėvai pykosi, rėkė, mama padarė avariją, tėtis sėdėjo greta ir iš važiuojančios mašinos išraukė arba atėmė iš mamos raktelius. Šis įvykis paliko mergaitėms traumuojančias patirtis, nes vertinant vien E. G. pasakojimą, jau praėjus metams laiko, ji su visomis detalėmis atsimena šiuos įvykius, savo vaikiška kalba juos atpasakoja. E. G. elgesyje, pasakojant apie įvykio aplinkybes, pastebėta priešinga emocija, tai yra pasakojo blogus dalykus su šypsena, tačiau toks elgesys yra būdingas tokio amžiaus vaikui. G. G. nuotaikos ir emocijos ypatingai atsispindėjo būtent tada, kai buvo kalbama apie psichologinį, fizinį smurtą ir traumuojančias patirtis jos gyvenime, nes tik pradėjus kalbėti tomis temomis, ji nuleidžia akis, susigūžia ir kūno kalba rodo vidinį skausmą. Tokios traumuojančios patirtys tikrai galėjo pakenkti nuostatoms dėl bendravimo su tėčiu. Pabandžius užduoti konfrontuojančius klausimus, mergaitės akcentavo ne patį tėtį kaip blogą, o blogą jo elgesį, t. y. atsako, kad norėtų bendrauti su tėčiu, prisimena ir gerus dalykus, bet dabar tėtis labai blogai elgiasi. Nors mergaičių gyvenimas tik su vienu iš tėvų gali skatinti neigiamą nuostatą kito iš tėvų atžvilgiu, tačiau šiuo atveju motinos įtakos mergaičių nuomonei neįžvelgė, kadangi abi mergaitės kalbėjo savo vaikiška kalba, jų kalbą patvirtino kūno kalba, jų bendravime neatsispindėjo suaugusiųjų kalba. Kad mama nedarė poveikio mergaitėms rodo ir tai, kad paklausus ar prieš mamą buvo naudojamas smurtas, G. G. atsakė, kad ji rado nuotrauką, kurioje mamos akis mėlyna, o tą nuotrauką pamatė tada, kai pas juos į svečius buvo atvažiavę seneliai ir nuotrauką matė močiutės planšetėje. Nors mergaitė tiesioginių smurtinių veiksmų nematė, tačiau galėjo daryti prielaidą, paremtą praeities įvykiais. Mergaitės savo pasakojimuose labiau akcentavo ne padarytus blogus dalykus mamos atžvilgiu, o savo patirtis, t. y. kalbėjo apie tai, kaip joms yra blogai ir detalizavo tėčio elgesio epizodus, kurių metu jos buvo per prievartą atitrauktos nuo mamos ir pažemintos. Visos minėtos mergaičių patirtys yra ilgai išlikusios jų atmintyje ir formuoja priešiškumą tėčio atžvilgiu. Staigų bendravimo pasikeitimą galėjo nulemti tai, kad kol tėvai gyveno kartu, mergaitės išgyveno lojalumo konfliktą ir galėjo nutylėti jaučiamą skausmą, kad nebūtų blogai, norėjo apsaugoti tėvus, o po to, kai tėvas išsikraustė, mergaitės galėjo išsikalbėti, nes tuo metu jautė tam tikrą saugumą. Mergaitės galėjo atsisakyti lankytis pas psichologą. Šiuo atveju, norint atkurti tėvo ir vaikų ryšį, pirmiausia turi būti suteikta psichologinė pagalba mergaitėms ir tik po to bandoma atkurti ryšį. Visų pirma tėvas turi atsiprašyti, keisti savo elgesį, požiūrį ir tik tada bandyti atkurti ryšį su vaikais ir su ta šalimi, su kuria vaikai gyvena.

Institucijai apie teismo posėdžius pranešta tinkamai ir laiku, neatvykimo į teismo posėdžius priežastys nežinomos. Institucijos atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 62).

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016). ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžiančia veika. Pagrindinis šio administracinio nusižengimo objektas (saugomas gėris) yra vaiko teisės ir laisvės, jų apsauga. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, nurodyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena S. G. atžvilgiu pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, skundžiamu 2023 m. sausio 17 d. nutarimu, buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. G. atžvilgiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate 2022 m. kovo 18 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (5 veikos) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), tačiau ikiteisminis tyrimas dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio pradėtas nebuvo (1 t., b. l. 74–83). Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir jį kontroliavusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Genovaitė Ročienė 2023 m. sausio 11 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies aplinkybių, nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykio, nenustačius, kad būtų buvusi padaryta kokia nors nusikalstama veika. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad G. G. yra inicijavusi administracinį procesą pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, todėl S. G. veiksmai bus įvertinti administracinio nusižengimo byloje. Be to, apie priimtą sprendimą pranešta VTAS (1 t., b. l. 100–110).

Be to, įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės 2023 m. sausio 11 d. nutarimas konstatavus, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės 2023 m. sausio 11 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau dėl veikų, dėl kurių nutrauktas ikiteisminis tyrimas minėtu prokurorės nutarimu nebuvo nei pradėtas, nei tęsiamas. Akivaizdu, kad neįmanoma nutraukti proceso, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nebuvo nei pradėtas, nei tęsiamas, todėl 2023 m. sausio 11 d. nutarimas yra neteisėtas, todėl naikinamas (1 t., b. l. 111–120). Duomenų, kad po šios ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties priėmimo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. įvykių, teismui nepateikta. Taigi aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, įvertinus tai, kad priimant skundžiamą nutarimą jau buvo priimtas, nors ir neįsiteisėjęs 2023 m. sausio 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dalies aplinkybių, kuris vėlesniais procesiniais sprendimais buvo panaikintas, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas nesant tam jokio objektyvaus teisinio pagrindo buvo nutrauktas vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko 2023 m. birželio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalimi, 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 214 straipsniu, 216 straipsniu, ANK 592 straipsniu, nesurinkus pakankamai duomenų galinčių pagrįsti S. G. kaltę. Be to, nutarimo kopija, reikšmingų S. G. veiksmų G. G. atžvilgiu įvertinimui pagal ANK 73 straipsnį, išsiųsta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti (2 t., b. l. 17–46). Teismo turimais duomenimis, dėl šio nutarimo pareiškėjos atstovė pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, tačiau skundas buvo atmestas. Nesutikdama su aukštesniojo prokuroro nutarimu, pareiškėjos atstovė pateikė skundą Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Byloje nustatyta, kad minimas įvyko buvo 2021 m. rugsėjo 2 d., taigi įstatyme numatytas 2 metų terminas administracinei nuobaudai skirti suėjo 2023 m. rugsėjo 2 d., t. y. dar iki Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, priėmimo.

Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartyje konstatavo, kad bylą nagrinėjęs teismas neįsigilino į administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nepateikė pareiškėjos atstovės kartu su skundu pridėtų papildomų duomenų vertinimo, nesurinko duomenų apie vykdyto ikiteisminio tyrimo rezultatus, nepateikė byloje esančių įrodymų vertinimo, o padarytų išvadų nepagrindė jokiais teisiniais motyvais, iš esmės neatsakydamas nei į vieną pareiškėjos atstovės skundo argumentą, neanalizuotos S. G. inkriminuoto nusižengimo aplinkybės, nevertinta ar jo veiksmuose galėjo būti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (2 t., b. l. 93–98).

Kaip jau minėta, ANK 39 straipsnyje įtvirtintas terminas administracinei nuobaudai skirti suėjo 2023 m. rugsėjo 2 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena ANK 565¹ straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad S. G. buvo pagrįstai kaltinamas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju, nustačius, kad S. G. administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukiama konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas), kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog buvo padarytas nusižengimas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta ir šalys iš esmės sutiko, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. apie 8.30 val. pareiškėja G. G., administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. ir jų nepilnametės dukros G. G. bei E. G., pareiškėjos G. G. vairuojamu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant automobiliu tarp pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. kilo žodinis konfliktas, S. G. užgesino važiuojančio automobilio variklį, dėl ko automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį, įplyšo padanga. Po šio įvykio pareiškėja G. G. nuvedė E. G. į darželį, o su dukra G. G. grįžo namo. Toliau pareiškėjos G. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. paaiškinimai išsiskyrė.

S. G. viso proceso metu tvirtino, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. mažametei dukrai G. G. skaudėjo pilvą, todėl iš anksto nusprendė į darželį mergaitės nevežti. G. G. visą rytą jam priekaištavo dėl to, kad iš vakaro buvo nusivežęs dukrą į greito maisto restoraną, dėl ko mergaitei pradėjo skaudėti pilvą. G. G. tuo metu buvo atostogos, išvykti iš namų jai nebuvo jokio reikalo, tačiau G. G. nusprendė, kad ji vairuos automobilį ir S. G. nuveš į darbą, o mažametę E. G. į darželį. Taip pat kartu pasiėmė ir mažametę G. G.. Važiuojant automobiliu tarp G. G. ir S. G. kilo konfliktas, G. G. važiavo neatsargiai, vos neatsitrenkė į troleibusą, viršijo greitį, į S. G. pastabas nereagavo, todėl jis pasuko automobilio užvedimo spynelėje esantį raktą ir tokiu būdu užgesino automobilio variklį, kad nekiltų dar sunkesnių padarinių. Tada G. G. paleido automobilio vairą, nestabdė ir automobilis, dar pariedėjęs keliasdešimt metrų, atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Jokių necenzūrinių žodžių G. G. atžvilgiu nevartojo. Tuo tarpu pareiškėja G. G. teigė, kad važiuojant automobiliu S. G. provokavo pradėti konfliktą, jie kalbėjo apie buitinius nesutarimus. Tada S. G. nesant jokio reikalo užgesino automobilio variklį, ištraukė raktelius ir juos numetė G. G. ant kelių. Ištraukus automobilio raktelius, užsiblokavo automobilio vairas ir ji negalėjo valdyti automobilio, dėl ko automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Tuo metu automobilyje buvę vaikai išsigando. S. G. išlipo iš automobilio, liepė jai vėl užkurti automobilį, ją filmavo ir jos atžvilgiu vartojo įvairius įžeidžiančius žodžius. G. G. į darželį nenuvedė, nes ji išsigando ir jai pradėjo skaudėti pilvą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. G. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G., tuo tarpu liudytojai J. Z. ir D. Z. parodė tokias pačias aplinkybes kaip ir pareiškėja G. G.. Liudytojas J. Z., be kita ko, parodė, kad S. G. pripažino ištraukęs automobilio raktelius iš užvedimo spynelės. Tą vakarą sutarė, kad S. G. bendru sutarimu išsiskirs su G. G. ir niekur dėl šio įvykio nesikreipė. Kitą vakarą atvažiavo ir S. G. tėvai, namuose kilo triukšmas dėl skyrybų, dėl ko vaikai išsigando.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti mažamečių G. G. ir E. G. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašai (2 t., bylos galinis viršelis). Apklausos metu, mažametė G. G. parodė, kad tėtis užšaukė ant mamos ir iš važiuojančio automobilio ištraukė raktelius. Įvykio metu nukentėjo sesė, vos neatsitrenkė į stiklą. Kai tėtis iš važiuojančios mašinos ištraukė raktelius, išlipęs sakė, kad mama „debilė“ ir filmavo. Tuo tarpu mažametė E. G. apklausos metu šių aplinkybių apskritai nenurodė.

Iš apžiūrai prijungtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–43) esančios vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad G. G. paaiškino, kad kai E. G. vežė į darželį buvo ženklas – nupiešta mašina ir buvo nubraukta, tėtis sakė, kad ten negalima važiuoti, o mama sakė, kad galima važiuoti. O tėtis tada ištraukė iš mašinos raktus. Tada mašina trenkėsi į bortą. Tada E. G. vos neatsitrenkė į stiklą. Tada tėtis išlipo iš mašinos ir pradėjo jas filmuoti, kad atseit mama buvo kalta.

Teismo posėdžio metu taip pat buvo išklausytas S. G. pateiktas garso įrašas (2 t., b. l. 190), iš kurio nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. vakarą S. G. kalbėjo su J. Z., tačiau priešingai nei nurodė liudytojas J. Z., aplinkybės, jog iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius, S. G. nenurodė. Į bylą S. G. pateikė foto nuotraukas (3 t., b. l. 5–6), taip pat buvo peržiūrėti apžiūrai prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102–103, 106) S. G. pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriuose užfiksuoti automobilio padangos įplyšimai, šviečiantys automobilio priekiniai žibintai, už automobilio vairo sėdinti G. G..

Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. tarp G. G. ir S. G. kilo žodinis konfliktas, S. G. užgesino važiuojančio automobilio variklį, po ko G. G. vairuojamas automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir įplyšo padanga. Išlipęs iš automobilio S. G. filmavo automobilį su jame sėdinčia G. G. ir vaikais. Nors G. G. teigė, kad S. G. ištraukė iš spynelės automobilio raktelius, o S. G. tvirtino to nedaręs, visgi ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju keliamas klausimas ar S. G. veiksmai – konfliktavimas su pareiškėja G. G. mažamečių dukrų akivaizdoje ir važiuojančio automobilio variklio užgesinimas, po ko automobilio ratas atsitrenkė į šaligatvio bortą ir įplyšo padanga, sukėlė vaikams emocinį stresą ir pažeidė vaikų teisę į saugią aplinką.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tarp G. G. ir S. G. susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai disfunkciniai santykiai, nuo 2021 m. pabaigos vyksta santuokos nutraukimo procesas, šiuo metu nutrūkęs S. G. bendravimas su mažametėmis dukromis. Šalys nuolat ir sistemingai skundžia viena kitos veiksmus policijai, VTAS, teismui, galimai siekdamos sau palankaus sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Tuo tarpu liudytojais apklausti J. Z., D. Z. ir J. G. patys įvykio nematė, apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes jie sužinojo iš tarpusavyje konfliktuojančių G. G. ir S. G., be to paminėti liudytojai tam tikra prasme dalyvauja vykstančiame skyrybų procese ir yra suinteresuoti tiek skyrybų, tiek ir šios bylos baigtimi. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėja G. G. į kompetentingas institucijas dėl S. G. galimai padaryto administracinio nusižengimo bei galimai padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi tik tada, kai nepavyko santuokos nutraukti taikiu būdu.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas atkreipia dėmesį, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Taigi, kaip matyti, pareiškėja G. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. nurodė skirtingas tarpusavio konflikto kilimo priežastis, jų paaiškinimai dėl nagrinėjamo įvykio priešingi. Šiuo atveju apklausti liudytojai, kaip jau minėta, patys įvykio nematė ir parodė tai, ką jiems pasakė tarpusavyje nuolat konfliktuojantys G. G. ir S. G.. Byloje esantys vaizdo įrašai ir foto nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia S. G. ar G. G. nurodomas aplinkybes. Visgi, vertinant mažametės G. G. nurodytas, vaiko situacijos vertinimo anketoje ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, užfiksuotas aplinkybes matyti, kad G. G. iš esmės patvirtino, kad tarp tėvų kilo nesutarimas. Iš situacijos vertinimo anketoje užfiksuotų duomenų matyti, kad mergaitė nurodė konfliktą kilus dėl to, kad tėvai nesutarė dėl kelio ženklo reikšmės ir to ar keliu leidžiama važiuoti, tuo tarpu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mergaitė paaiškino, jog važiuojant automobiliu S. G. užšaukė ant G. G., ištraukė raktelį, automobilis atsitrenkė į bortą, teigė, kad sesuo (E. G.) vos neatsitrenkė į stiklą, tėtis išlipęs filmavo, pavadino mamą „debile“, tačiau aplinkybių, kad būtų išsigandusi ji pati ar sesuo E. G., mergaitės būtų verkusios, patyrusios kokių nors neigiamų pasekmių, mažametė G. G. nenurodė. Kaip matyti, tuoj po šio įvykio E. G. buvo nuvesta į darželį. Tuo tarpu G. G. tą dieną į mokyklą nėjo, nes jai skaudėjo pilvą, o bylos duomenimis, kitą dieną mokykloje ji jautėsi gerai. G. G. iš esmės patvirtino, kad G. G. pilvą skaudėjo jau iš pat ryto, tačiau teigė, kad pilvo skausmai po nagrinėjamo įvykio paūmėjo. Visgi šių G. G. teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad įvykis būtų trukęs ilgai, pasižymėjęs intensyvumu ir būtent dėl šio įvykio mažametės G. G. ar E. G. būtų patyrusios kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes ar stresą. Teismo vertinimu, S. G. veiksmuose nebuvo tikslo ir siekio veikti priešingai mažamečių dukrų interesams, priešingai, jis nurodė taip pasielgęs siekdamas išvengti dar didesnių neigiamų pasekmių dėl neatsargaus G. G. vairavo ir šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti dukroms, pažeisti jų teisę į saugią aplinkybę.

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad būtent analizuojamo įvykio dieną, S. G. grįžus namo, dalyvaujant ne tik G. G., bet ir jos tėvams – liudytojams J. Z. ir D. Z. – iš esmės buvo priimtas galutinis sprendimas nutraukti santuoką, kitą dieną į namus atvyko ir J. G. su kitais artimaisiais, po ko tarp visų paminėtų asmenų kilo konfliktas ir kaip parodė liudytojas J. Z. vaikai išsigando namuose kilusio triukšmo ir nesutarimų. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad po šio įvykio S. G. liko gyventi bendruose namuose, iš jų išsikraustė po keleto mėnesių, prižiūrėjo vaikus ir jais rūpinosi, vežė į ugdymo įstaigas ir pasiimdavo iš jų, o objektyvių duomenų, kad būtent nagrinėjamas įvykis, o ne per eilę metų susiklosčiusi konfliktinė šeiminė situacija, būtų reikšmingai pakeitęs vaikų santykius su tėvu S. G., nėra.

Įvertinus byloje esančią medžiagą teismas vertina, kad pasirinktas susidariusios konfliktinės situacijos sprendimo būdas nebuvo tinkamas, vis dėlto, S. G. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti mažamečių vaikų teises bei interesus. Kilęs incidentas nebuvo tokio pavojingumo, dėl kurio būtų galima taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju S. G. veiksmuose nėra įrodyti visi ANK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymiai, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023 m. sausio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: administracinio nusižengimo bylos teisena S. G. atžvilgiu nutraukiama vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pareiškėjos G. G. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė pateikė prašymą iš S. G. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 444 Eur (2 t., b. l. 53–56, 142–145, 136–141, 159–160, 3 t., b. l. 13–15). Kadangi pareiškėjos G. G. skundas atmetamas, pareiškėjos atstovės prašymas priteisti G. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. atstovas advokatas Arūnas Stukas teismui pateikė prašymą iš G. G. priteisti patirtas 1 630 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 84–92, 2 t., b. l. 91–92, 166–168, 186–187, 3 t., b. l. 16–17).

ANK 666 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) numato, kad kai asmeniui, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus) taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kaip matyti, šioje dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas. Tai valstybė, savivaldybė ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomi subjektai.

Patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš valstybės, S. G. neprašė. Kadangi galiojantis teisinis reguliavimas nenustato galimybės teismui priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, patirtų bylinėjimosi išlaidų iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), S. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš G. G. atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

G. G. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės skundą atmesti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2023 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną S. G. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Atmesti G. G. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš S. G..

Atmesti S. G. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš G. G..

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini) grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.