- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-3747-871/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01907-2025-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas, Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo ATS1 pateiktą priešieškinį ieškovei IES1 dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė:
nutraukti tarp jos ir atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės;
nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti jai iš atsakovo 5 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti;
palikti jai santuokinę pavardę – „IES1“ bei atsakovui jo prigimtinę pavardę – „ATS1“;
nustatyti šalių nepilnametės dukros VAI1 (toliau – ir nepilnametė dukra, dukra, nepilnametis vaikas, vaikas, mergaitė) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;
priteisti nepilnametei dukrai iš atsakovo išlaikymą po 400 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
priteisti nepilnametei dukrai iš atsakovo 10 800 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius tris metus;
paskirsti ieškovę nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką, pagal kurią:
atsakovas bendrauja su dukra ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų per mėnesį, suderindamas konkretų dukros pasiėmimo ir grąžinimo laiką su ieškove ne vėliau kaip prieš 48 val. iki vaiko pasiėmimo;
atsakovas bendrauja su dukra jos vasaros atostogų metu 30 kalendorinių dienų. Šis laikotarpis gali būti dalinamas, tačiau vieno iš laikotarpių trukmė negali būti trumpesnė negu 10 kalendorinių dienų. Apie planuojamo bendravimo vaiko vasaros atostogų metu laiką tėvas informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki bendravimo pradžios, suderindamas konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;
atsakovas su dukra bendrauja per Kūčias ir Kalėdas lyginiais metais, per Naujuosius metus - nelyginiais metais. Apie planuojamo bendravimo su dukra, nurodytų švenčių dienomis laiką tėvas suderina su vaiko mama ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderindamas konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;
atsakovas su dukra bendrauja per Šv. Velykas lyginiais metais. Apie planuojamo bendravimo su dukra, nurodytų švenčių dienomis laiką tėvas suderina su vaiko mama ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderindamas konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;
atsakovas su dukra bendrauja savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį). Apie planuojamo bendravimo su dukra, nurodytų švenčių dienomis laiką, tėvas suderina su vaiko mama ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderindamas konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;
atsakovas su dukra bendrauja dukros gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nelyginiais metais. Apie planuojamo bendravimo su dukra, nurodytą dieną, laiką tėvas suderina su vaiko mama ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki bendravimo pradžios, suderindamas konkretų pasiėmimo ir grąžinimo laiką;
atsakovas bendrauja su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, sveikatos būklę, poilsio, mokymosi ir/ar ugdymo procesų režimą;
atsakovas turi teisę gauti visą informaciją apie dukrą iš jo sveikatos priežiūros, mokymosi bei kitų įstaigų;
pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, telefono numeriui at kt., šalys privalo nedelsiant informuoti viena kitą.
ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį AUDI A4 WW.AUDI S4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur;
atsakovui iš ieškovės priteisti 1 000 Eur piniginę kompensaciją už didesnę turto dalį, atitenkančią ieškovei.
patvirtinti, kad santuokoje iš bendrų lėšų įsigytą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus) šalys pasidalino taikiai ir pretenzijų dėl jo ateityje nereikš;
patvirtinti, kad šalių asmeninės banko sąskaitos ir jose esantys piniginių lėšų likučiai, indėliai, pensijų fondai, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės nedalintinos ir po santuokos nutraukimo jų teisinis režimas nekeičiamas;
priteisti jai iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovė, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimų nurodė, kad:
Paskutinius 7 metus, t. y. nuo 2018 metų, ieškovė gyvena atskirai nuo atsakovo. Sukūrus šeimą, geri santykiai išsilaikė labai neilgai, t. y. iki dukros gimimo, po ko santykiai kardinaliai pasikeitė į blogąją pusę. Atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas pradėjo psichologiškai smurtauti ir prieš ieškovę, ir prieš jos sūnų iš pirmos santuokos, vėliau panaudojo ir fizinį smurtą, dėl ko ji su abiem vaikais išėjo iš atsakovo namų. Ieškovė buvo nuolatos žeminama, apšaukiama, vadinama necenzūriniais žodžiais. Maža to, atsakovas naršydavo pažinčių internetiniuose puslapiuose, rinkdavosi kitas, „geresnes“, būsimas drauges, demonstratyviai rodydamas jas ieškovei, tuo žemindamas jos garbę ir orumą. Nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas, žeminimas prieš draugus ir giminaičius, net grasinimas panaudoti fizinį smurtą ir jo panaudojimas, nuolatinis ieškovės sūnaus engimas ir žeminimas, fizinio smurto prieš jį panaudojimas, ieškovę palaužė psichologiškai. Dėl patirto ir iki šiol patiriamo psichologinio smurto, ieškovei sunku atsigauti iki šiol, tikėti žmonėmis, nebijoti, kad ir kiti žmonės tokie pat smurtautojai. Atsakovas negailestingai trypia ieškovės garbę ir orumą iki šiol, rašinėdamas SMS žinutes ne tik ieškovei, bet ir pašaliniams žmonėms, visokiais nepadoriais žodžiais kalbėdamas apie ieškovę.
Pažymėjo, kad mano, jog iš atsakovo turi būti priteista 5 000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą) atlyginti. Ieškovė, dėl atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, pablogėjo sveikata – šokinėja kraujo spaudimas, aštrėja skausmas stubure dėl išvaržos dėl neigiamų emocijų.
Nurodė, kad dukra gyveno ir gyvena su ieškove. Ieškovė gerai prižiūri ir auklėja dukrą, jos auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas, suteikia jai gyvenamąją vietą. Atsižvelgti būtina ir į tai, kad vaikas yra mergaitė ir jas sieja stiprus dukros ir mamos ryšys. Be to, dukra skyrium nuo atsakovo gyvena jau septynerius metus. Gyvenant su ieškove jos, kaip vaiko, gyvenime įvyks mažiau pokyčių ir taip jausis saugesnė, dukrai yra užtikrintos gyvenimo sąlygos, būtinos jos fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Todėl jos gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.
Nurodė, kad atsakovas per visus tuo septynerius metus neteikė materialinio išlaikymo savo dukrai. Ieškovė yra suinteresuota užtikrinti nepilnametei dukrai kuo geresnes vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jos išlaikymo prisidėtų ir atsakovas. Pažymėjo, kad prašo priteisti bent po 300 Eur į mėnesį įsiskolinimą. Išlaikymą prašo priteisti už paskutinius tris metus.
Nurodė, kad santuokos metu jokio bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – yra asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nekeičiamas. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl šio turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo nekeičiamas. Santuokos metu įgytas automobilis AUDI A4 WW.AUDI S4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra 2 000 Eur. Automobilis registruotas ieškovės vardu, kuriuo ji visada naudojosi ir dabar naudojasi, todėl būtų tikslinga po santuokos nutraukimo automobilį natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, o atsakovui 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei natūra atitekusį turtą. Visas kitas santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas yra jau senai atsidalintas, todėl nutraukiant santuoką šio klausimo spręsti nereikia.
nutraukti tarp jo ir ieškovės sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
palikti ieškovei santuokinę pavardę – „IES1“ bei jam jo prigimtinę pavardę – „ATS1“;
nustatyti šalių nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje;
ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį AUDI A4 WW.AUDI S4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur;
atsakovui iš ieškovės priteisti 1 000 Eur piniginę kompensaciją už didesnę turto dalį, atitenkančią ieškovei.
priteisti jam iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nurodė, kad:
Yra tvirtai įsitikinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Ieškovė negali paneigti, kad ji su savo sūnumi nuo 2013 m. birželio mėn. apsigyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Tarpusavio santykiai buvo puikūs. Ieškovei ir jos sūnui gyvenant jo bute, jis tik savo asmeninėmis lėšomis išlaikė ir ieškovę, ir jos sūnų, bet po kiek laiko pastebėjo, kad iš jų pusės dėkingumo nesulaukia. Taip pat pastebėjo ieškovės neadekvatų ir sunkų charakterį, nes ji be jokio pagrindo ir preteksto išprovokuodavo tarpusavio nesutarimus ir barnius, skandalingai elgėsi tiek jo, tiek ir savo sūnaus atžvilgiu, nenorėjo užsiimti namų ruoša. Todėl jis jau buvo apsisprendęs nutraukti su ieškove bet kokius santykius ir paprašyti, kad ji su savo sūnumi geranoriškai išsikraustytų iš jo buto, tačiau ieškovė pasakė, kad laukiasi. Kadangi savo vaikų neturėjo, todėl labai apsidžiaugė, apsisprendė santykių nebenutraukti. Su ieškove nutarė įregistruoti civilinę santuoką. Nors buvo sudaręs puikias gyvenimo sąlygas, tačiau ieškovė apsisprendė jį palikti ir 2018 m. vasarą su savo sūnumi bei santuokoje gimusią dukra išvyko gyventi į jai nuosavybės teise priklausantį butą. Pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka, jog santuoka nutrauktina tik dėl jo vieno kaltės, kadangi ieškovės ieškinyje nurodyti kaltinimai yra visiškai nepagrįsti, o kai kurie netgi klaidingi. Mano, kad abi šalys iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo buvo viena kitai nelojalios. Pažymėjo, kad ieškovę gerbė ir mylėjo, stengėsi ją remti moraliai, rėmė ir materialiai, prisidėjo prie bendrų šeimos ir ieškovės poreikių tenkinimo, ko nesulaukė iš ieškovės pusės. Gyvenant iki santuokos sudarymo ir po jos sudarymo, ieškovė gyveno su juo dėl jai sukurtų patogumų, jo negerbė, nemylėjo, tačiau dėl savo ydingo charakterio nuolatos išprovokuodavo tarpusavio pykčius ir apsižodžiavimus, o ypač po dukters gimimo. Pažymėjo, kad jei šiuo metu pablogėjo ieškovės sveikata, tai tikrai ne dėl jo kaltės, nes gyvenant kartu, ji niekada nesiskųsdavo dėl savo dabar ieškinyje nurodytų ligų. Nurodė, kad vien tai, kad ieškovė patyrė neigiamų emocijų dėl nutrūkusios santuokos, nesudaro pagrindo jai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad abu nesugebėjo spręsti šeimos gyvenimo klausimų, kam neabejotinai reikalingos abipusės, santuoką sujungiančios pastangos ir todėl abu pažeidė sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.
Nurodė, kad tiek vaikui gyvenant pas jį, tiek jau išsikrausčius į ieškovės gyvenamąsias patalpas, kai dukra būdavo jo namuose, ji buvo laiminga, gerai prižiūrima ir jis su ja puikiai sutardavo. Ji dažnai pasiskųsdavo dėl ieškovės grubaus elgesio jos atžvilgiu ir tarpusavio nesutarimų. Šių metų gegužės mėnesį dukra papasakojo, kad mama ją vežasi į (duomenys neskelbtini) pas kažkokį vyrą, su kuriuo mama liepia draugauti, bet dukrai tas vyras nepatinka, nenori jo namuose miegoti. Dukra dėl to yra nelaiminga ir ne kartą jam sakydavo, kad nori gyventi tik pas jį. Pažymėjo, kad savo dukters nėra nei karto įžeidęs ar nuskriaudęs, labai ją myli ir norėtų ateityje ją auginti pats. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbas yra pamaininis, tačiau gyvenant su dukra samdytų auklę. Be to, jo motina (vaiko močiutė) galėtų tinkamai prižiūrėti dukrą tuo laiku, kai jam reikės dirbti, o po darbo visą likusį laiką skirs vaiko priežiūrai, ugdymui. Dukra mokosi ir toliau mokysis (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad ieškovė sąmoningai trukdo jam tinkamai ir normaliai bendrauti su nepilnamete dukra ir iki šiol vis atranda visokių pretekstų bei priežasčių, kad tik negalėtų susitikti su dukra, diktuoja tik savo sąlygas, kaip ir kada jis privalo bendrauti su dukra, neatsižvelgiant į jo interesus. Ieškovė ieškinyje nurodyti net 9 punktai dėl leidimo jam bendrauti su nepilnametę dukra neatitinka sveikos logikos bei pažeidžia jo bei pačios dukros teisėtus interesus. Ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis, norėdama akivaizdžiai jį pažeminti ir nenori, kad jis normaliai ir protingai bei tinkamai bendrautų su nepilnametę dukra. Pažymėjo, kad nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, jis pasiūlysi protingą, gyvenimišką ir teisėtą ieškovės ir dukros bendravimo tvarką.
Nurodė, kad kai ieškovė su nepilnamete dukra išsikėlė gyventi į savo namus, ji niekada neprašė ir nereikalavo, kad jis skirtų kažkokią pinigų sumą dukters išlaikymui, kadangi žinojo ir žino, kad iki pat šiol geranoriškai materialiai prisidėdavo ir prisideda prie dukters išlaikymo. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir nesąžiningas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime nurodė, kad:
Atsakovas nuolatos vartojo alkoholį ir tai neabejotinai turėjo įtakos jų santykiams ir šeimos gerovei. Atsakovas bando neigti jam pateiktus kaltinimus dėl fizinio smurto ne tik prieš ją, bet ir prieš jos sūnų, tačiau jų nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais.
Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, būtent dėl jo nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto. Psichologinis smurtas ne tik truko ilgą laiką, bet ir tęsiasi iki šiol. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę, vertinant patirtą žalą ir prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Psichologinis smurtas truko visus santuokos metus ir nuolat pasireikšdavo atsakovo agresija, manipuliacijomis ir kontrolės priemonėmis, dėl kurių ieškovė buvo emociškai ir fiziškai išsekusi. Atsakovas vis dar atakuoja ieškovę SMS žinutėmis, kuriose išreiškia agresiją, manipuliacijas ir grasinimus. Be to, atsakovas dažnai skundžia ieškovę įvairioms institucijoms, siekdamas jai pakenkti ir diskredituoti jos reputaciją bei autoritetą šeimoje ir visuomenėje. Be to, atsakovas rašinėja žinutes ne tik ieškovei, bet ir jos draugui, visais įmanomais būdais įžeidinėdamas ir šmeiždamas jį. Visi šie veiksmai, kuriuos atsakovas tęsia iki šiol, yra aiškus įrodymas, kad atsakovas yra visiškai atsakingas už santuokos iširimą ir ieškovės patirtą žalą. Dėl to ieškovė turi teisę prašyti neturtinės žalos priteisimo už psichologinę ir emocinę žalą, kurią patyrė dėl atsakovo nesąžiningų ir destruktyvių veiksmų.
Pažymėjo, kad po ieškinio padavimo, atsakovas ėmė aktyviai manipuliuoti vaiko jausmais ir elgesiu. Jis pradėjo dovanoti dukrai įvairias brangias dovanas, leido jai nevaržomai naudotis technologijomis, nekontroliavo jos dienotvarkės ir neskatino pareigingo elgesio. Toks atsakovo elgesys, siekiant įsiteikti vaikui, paveikė jos emocinį santykį su ieškove – atsakovas pradėjo sistemingai nuteikinėti dukrą prieš motiną. Tokiu būdu atsakovas siekė paveikti dukros apsisprendimą, kad ji išreikštų norą gyventi su juo. Atsakovas savo priešieškinyje kelia reikalavimą, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, ir šį reikalavimą grindžia išimtinai vaiko nuomone. Vis dėlto ši vaiko nuomonė, tikėtina, nėra susiformavusi savarankiškai, o yra tiesioginis atsakovo sistemingo poveikio rezultatas.
Nurodo, kad atsakovas teigia, jog jis teikė dukrai išlaikymą, pirkdamas jai dovanas, poilsines keliones, taip pat yra apstatęs jos kambarį, be to, atsakovas prie priešieškinio pridėjo sąskaitas už darželį. Atsakovas savo teiktą išlaikymą įrodinėja ir tuo, kad yra atidaręs dukrai asmeninę vaikišką banko kortelę, kuria ji gali naudotis ir nusipirkti tai, ką ji nori. Tačiau vaiko išlaikymas yra reikalingas kasdieniams poreikiams tenkinti, o ne vien pramogoms ar dovanoms, kurias atsakovas, būdamas vaiko tėvu, gali papildomai teikti savo iniciatyva. Atsakovo nurodytos lėšos, kurios, kaip teigiama, buvo skirtos dukrai, buvo suteiktos ne per pastaruosius trejus metus, o žymiai anksčiau. Atsakovas taip pat nurodo, kad yra įrengęs dukrai kambarį savo bute, kuriame yra žaidimų konsolė „Sony PS5“ su „VR2“ akiniais, naujas „Sony“ televizorius, rašomasis stalas ir „Samsung“ monitorius. Tačiau visi šie daiktai yra atsakovo gyvenamojoje vietoje ir yra prieinami dukrai tik tuomet, kai ji lankosi pas atsakovą. Šie daiktai nėra perkelti ar perduoti vaikui nuolatiniam naudojimui ir nepadengia kasdienių vaiko poreikių, todėl negali būti laikomi tinkamu ar pakankamu išlaikymo forma.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2026 m. birželio 23 d. išvadoje nurodė, kad nepilnamečiam vaikui gyvenamosios vietos sąlygos tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą yra sudarytos labai panašios ir atitinkančios geriausius vaiko interesus. Vaikas yra susiformavęs reikšmingą emocinį ryšį su abiem tėvais. Mergaitė yra išreiškusi norą nekeisti ugdymosi įstaigos, jog kuo minimaliau keistųsi jos socialinės aplinkos ratas. Skyriaus vertinimu, jei atsakovas gebėtų užtikrinti dukros bendravimą su draugu (duomenys neskelbtini) bei jos broliu, atsakovas geriau užtikrintų jos socialinių ryšių tęstinumą. Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ieškovė geriau atlieptų vaiko poreikį palaikyti ryšį su abiem tėvais, ieškovė geriau geba apsaugoti vaiką nuo tėvų konfliktų, net sutinka su tėvo keliamomis sąlygomis dėl jos ir dukters bendravimo, nors ir yra teismo nustatyta bendravimo tvarka, siekdama, kad nekiltų konfliktai. Taip pat pagal vaiko nuomones išklausymus nustatyta, jog mama mažiau pateikia netinkamos vaikui informacijos. Nors ieškovei yra pritaikyta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, tačiau Skyrius, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų jo interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
nutraukus santuoką, ieškovei paliko santuokinę pavardę – „IES1“, atsakovui paliko prigimtinę pavardę – „ATS1“;
nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;
nustatė, kad ieškovė su nepilnamete dukra bendrauja tokia tvarka:
darbo dienomis:
motina turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 15 val. iki 18 val., kai turi galimybę atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), susitarus su tėvu prieš 24 val.;
jei dukra serga, užsiima papildomais būreliais (kurie iki šiol nebuvo žinomi motinai) ar yra kitos svarbios priežastys, tėvas iš anksto informuoja motiną, o susitikimas perkeliamas kitu abiem pusėms tinkamu metu.
savaitgaliais:
motina turi teisę praleisti laiką su dukra kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;
dukra šiuo laikotarpiu gali vykti pas motiną ir nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, sutarus, kad pasiims reikiamas priemones;
motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina į ją sutartu laiku.
švenčių ir atostogų metu:
Šventų Kalėdų, Naujųjų Metų ir Šventų Velykų šventės dalijamos pakaitomis: neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina, Naujųjų metų dieną - su tėvu; poriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu, Naujųjų metų dieną - su motina;
poriniais metais Šv. Velykų šventes - su motina, neporiniais metais Šv. Velykų šventes - su tėvu;
kiekvienais metais, pirmąjį gegužės sekmadienį (Mamos dieną), nepaisant įprasto bendravimo grafiko, dukra bendrauja su mama nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu šią dieną pagal nustatytą grafiką dukra turėtų būti su tėvu, bendravimo teisė šią dieną suteikiama mamai, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiem tėvams suderintu metu;
kiekvienais metais, pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), nepaisant įprasto bendravimo grafiko, dukra bendrauja su tėvu nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu šią dieną pagal nustatytą grafiką dukra turėtų būti su motina, bendravimo teisė šią dieną suteikiama tėvui, o mamai praleistas laikas kompensuojamas kitu abiem tėvams suderintu metu;
dukra mamos gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), bendrauja su mama nuo 16:00 val. iki 20:00 val., o jei tai ne darbo diena - nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu mamos gimtadienio dieną pagal grafiką dukra turėtų būti su tėvu, tą dieną ji bendrauja su mama, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu metu;
dukra tėvo gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), bendrauja su tėvu nuo 16:00 val. iki 20:00 val., o jei tai ne darbo diena - nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu tėvo gimtadienio dieną pagal grafiką dukra turėtų būti su mama, tą dieną ji bendrauja su tėvu, o mamai praleistas laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu metu;
vasaros atostogų metu motina turi teisę praleisti su dukra 30 dienų (šis laikotarpis gali būti dalinamas, bet laikotarpio trukmė turi būti ne mažiau nei dvi savaites iš eilės), iš anksto (ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų) informuodama tėvą apie tikslų laikotarpį;
visų kitų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, papildomų) metu motina turi teisę praleisti su dukra pusę atostogų laiko, iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas) informuodama tėvą apie tikslų laikotarpį;
vaiko gimtadienis švenčiamas vienais metais su vienu iš tėvų, o kitais metais su kitu. Nustatant, kad 2026 m. gimtadienį dukra praleidžia su mama, t. y. poriniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su mama, neporiniais metais vaiko gimtadienis švenčiamas su tėvu.
bendravimas nuotoliniu būdu:
motina turi teisę bendrauti su dukra telefonu, vaizdo skambučiais ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien nuo 16.00 val. iki 20.00 val., t. y. tada, kai susitaria su dukra;
tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai laisvai bendrauti su motina, nepertraukinėjant, nesikišant į bendravimą ir neįrašinėjant pokalbių, neriboti kontaktų ir neriboti pokalbių trukmės;
abu tėvai įsipareigoja elgtis pagarbiai viena su kita dukros akivaizdoje ir neskatinti vaiko priešiškumo nei vienam iš tėvų;
tėvas įsipareigoja pateikti motinai visus dukros naudojamų mobiliųjų įrenginių (mobilųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ir kitus skaitmeninius įrenginius) prisijungimo duomenis (slaptažodžius, PIN kodus ir kitą prieigos informaciją). Šie prisijungimo duomenys turi būti žinomi abiem tėvams ir, jiems pasikeitus, nedelsiant atnaujinami bei pateikiami kitam iš tėvų;
abu nepilnamečio vaiko tėvai turi lygias teises gauti visą informaciją apie vaiką iš sveikatos priežiūros, ugdymo, socialinių paslaugų bei kitų institucijų ar įstaigų;
vaiko asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė, pasas ar kiti oficialūs dokumentai) turi būti prieinami abiem tėvams. Nė vienas iš tėvų neturi teisės nepagrįstai atsisakyti perduoti ar sudaryti galimybę kitam tėvui naudotis šiais dokumentais, kai tai būtina vaiko interesams užtikrinti.
priteisė iš ieškovės materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
skyrė nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise atsakovą;
padalino santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:
priteisė ieškovei transporto priemonę AUDI A4 WW AUDI S4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 000 Eur;
priteisė atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur piniginę kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą.
patvirtino, kad santuokoje iš bendrų lėšų įsigytą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus) šalys pasidalino taikiai ir pretenzijų dėl jo ateityje nereikš;
patvirtino, kad šalių asmeninės banko sąskaitos ir jose esantys piniginių lėšų likučiai, indėliai, pensijų fondai, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės nedalintinos ir po santuokos nutraukimo jų teisinis režimas nekeičiamas;
priteisė valstybei iš ieškovės 351 Eur bylinėjimosi išlaidas;
kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų (vaizdo įrašų), pagrindžiančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu. Tačiau visi vaizdo įrašai pateikti byloje, daryti jau šalims kartu negyvenant (2018 m. lapkričio 2 d., 2019 m. liepos 21 d., 2020 m. liepos 19 d., 18 d., 27 d.), kai ieškovė bylos duomenimis šeimą paliko 2018 metų vasarą. Pažymėjo, kad atsakovas šių aplinkybių neginčija, nurodydamas, kad dirbo pamaininį darbą ir išeiginių metu išgerdavo alaus, tačiau buvo atsakingas darbuotojas, ką patvirtina pateikta darbdavio (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje nurodyta, kad ATS1 jų įmonėje dirba nuo 1997 m. rugpjūčio 12 d. iki šiol ir yra darbštus, drausmingas, sąžiningas, draugiškas, nekonfliktiškas. Byloje esantis vaizdo įrašas vertintinas kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis ne tik alkoholio vartojimo faktą, bet ir atsakovo elgesį apsvaigus. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant atsakovo elgesio pobūdį, jo santykius su ieškove bei kitus byloje nagrinėjamus faktus. Byloje pateikta gausi SMS žinučių medžiaga, iš kurių matyti atsakovo bendravimo su ieškove pobūdis. Šiose žinutėse atsakovas sistemingai vartoja įžeidžiančius, nepagarbius ir žeminančius žodžius bei kreipinius ieškovės atžvilgiu, taip demonstruodamas nepagarbą ir nepaisymą elementarių pagarbaus bendravimo normų. Pažymėjo, kad šios SMS žinutės vertintinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, įskaitant vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas atsakovo elgesys apsvaigus nuo alkoholio. Šių įrodymų visuma patvirtina nuoseklų atsakovo elgesio modelį – nepagarbų, įžeidžiantį ir konfliktišką bendravimą su ieškove, tačiau visos minėtos SMS žinutės buvo siųstos taip pat tuo laikotarpiu, kai šalys kartu nebegyveno ir bendros buities nebevedė (2023–2025 metais). Nors ieškovė nepateikė ankstesnių susirašinėjimų su atsakovu teigdama, kad pakeitė telefoną ir žinučių nėra išsaugojus, tačiau atkreipė dėmesį, jog vaizdo įrašai byloje pateikti ir ankstesnio, nei 2023 metų laikotarpio. Nors atsakovas nepateikė jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų apie ieškovės elgesį, ieškovė šių aplinkybių iš esmės neneigė. Ji paaiškino, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini), neretai po darbo grįždavo pavargusi, ne visada turėdavo galimybę pagaminti maistą ar skirti pakankamai laiko buities darbams, nes dalį darbo tekdavo parsinešti į namus ir atlikti po darbo valandų. Šios aplinkybės savaime nepatvirtina netinkamo ieškovės elgesio ar pareigų šeimai nevykdymo, o yra paaiškinamos jos darbo pobūdžiu ir profesine veikla. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teikdama į bylą SMS žinutes, pateikė tik atsakovo jai rašytas žinutes, tačiau savo rašytų žinučių nepateikė. Tuo tarpu atsakovas pateikė šalių tarpusavio susirašinėjimą, vykusį taip pat tuo laikotarpiu, kai šalys kartu nebegyveno (2023–2025 metais). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovė bendravimo metu vartojo nepagarbius, įžeidžiančius žodžius bei kreipinius atsakovo atžvilgiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad šalių tarpusavio bendravimas buvo konfliktiškas ir kad abi šalys santykių pablogėjimo laikotarpiu ne visada laikėsi pagarbaus bendravimo principų. Todėl vertinant šalių pateiktus susirašinėjimus būtina atsižvelgti į jų visumą, o ne atskirus epizodus, nes bendras susirašinėjimo turinys patvirtina abipusį šalių konfliktinį bendravimą ir nesutarimus, nepagarbą. Dėl smurto pažymėjo, kad sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovė byloje yra pateikusi vaizdo medžiagą, tačiau joje nėra užfiksuoti jokie smurto prieš ją veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pateikusi kitus šalių tarpusavio bendravimą ar situacijas fiksuojančius įrašus, darė išvadą, jog ji turėjo galimybę fiksuoti ir, jos teigimu, įvykusio smurto aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad po nurodomo smurto atvejo ieškovė turėjo galimybę pateikti papildomus objektyvius įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas, kuriose būtų užfiksuoti galimi fizinio smurto padariniai ar likę sužalojimai, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta. Todėl vien ieškovės nurodytos aplinkybės, nesant jas patvirtinančių objektyvių duomenų, savaime nėra pakankamos konstatuoti atsakovo smurtinius veiksmus. Svarbi byloje aplinkybė, jog šalys kartu gyventi pradėjo dar iki santuokos sudarymo 2013 metais. Tačiau jau bendro gyvenimo metu išryškėjo šalių charakterių, požiūrio, tarpusavio lūkesčių ir bendravimo skirtumai. Dėl šių priežasčių tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, ginčai dėl buities, pareigų pasiskirstymo ir kitų kasdienių šeimos gyvenimo klausimų. Šalys buvo apsisprendusios nebegyventi kartu, tačiau ieškovei sužinojus apie nėštumą, nusprendė sudaryti santuoką, tikėdamosi išsaugoti santykius ir sukurti šeimą. Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas. Vis dėlto santuokos sudarymas neišsprendė iki tol egzistavusių nesutarimų. Tai rodo, kad ieškovei iš esmės buvo priimtinas toks gyvenimo būdas ir ją tenkino toks šeimos modelis. Šalių santuoka realiai truko trejus metus, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų aktyviai siekusi išsaugoti šeiminius santykius ar dėjusi pastangas atkurti šalių tarpusavio ryšį, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 metais išėjo iš bendrų namų ir faktiškai nutraukė bendrą šalių gyvenimą, šalims dar nenutraukus santuokos, šiuo metu jau turi kitą partnerį. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas siekė palaikyti ryšį su ieškove, inicijavo bendravimą, rodė dėmesį bei pastangas išsaugoti tarpusavio santykius, atsakovas ieškovei pirko automobilį, organizavo bendras pramogas ir išvykas, taip pat kitais veiksmais siekė palaikyti šeiminius santykius. Pažymėjo, kad šalių bendras laiko leidimas kartu, laikotarpiu, kai šalys jau nebegyveno kartu, nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis. Šalių bendravimas tapo konfliktiškas, ką patvirtina byloje pateikti šalių susirašinėjimai, kurie atskleidžia, kad nepagarbūs ir įžeidžiantys pasisakymai buvo abipusiai, todėl atsakomybė už netinkamą bendravimą tenka abiem šalims. Byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas tik atsakovas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl patirto psichologinio smurto nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, priešingai, byloje esanti vaizdinė medžiaga ir kiti duomenys patvirtina, kad net ir šalims nebegyvenant kartu jos bendravo, leido laiką kartu, vyko į išvykas, kurios trukdavo po kelias dienas su nakvynėmis, kartu pramogavo. Kita vertus, atsakovo elgesys taip pat nebuvo nepriekaištingas, byloje esanti vaizdo medžiaga patvirtina, kad atsakovas vartojo alkoholį, o būdamas apsvaigęs elgėsi konfliktiškai, garsiai kalbėjo, reiškė priekaištus ir vartojo nepagarbius žodžius ieškovės atžvilgiu. Toks elgesys taip pat prisidėjo prie šalių tarpusavio santykių pablogėjimo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu negyvena beveik dešimt metų (aštuonerius metus) ir neveda bendro ūkio, darė išvadą, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo. Todėl nusprendė, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad kadangi konstatavo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad ieškovė 2025 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną dukters gyvenamąją vietą su ieškove bei nurodydama, kad šiuo metu dukters gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), bei kad atsakovas, pasiėmęs dukrą atostogoms, jos negrąžina. Vertindamas ieškovės elgesį vaiko interesų aspektu, atkreipė dėmesį į bylos duomenis, kad dukra nebuvo informuota, jog vyksta ne trumpalaikių atostogų į (duomenys neskelbtini), o persikelia ten nuolatos gyventi. Ieškovės pateiktame 2025 m. rugpjūčio 28 d. vaizdo įraše užfiksuota vaiko reakcija, kai ji motiną pavadina „melage“, teigdama, kad ši jai nebuvo pasakiusi apie ketinimą persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nors pats gyvenamosios vietos pakeitimas savaime nereiškia vaiko interesų pažeidimo, tačiau tėvų pareiga yra pagal vaiko amžių ir brandą jį tinkamai informuoti apie esminius jo gyvenimo pokyčius ir padėti jiems pasirengti. Todėl šios aplinkybės vertintinos sprendžiant, kuris iš tėvų geriau užtikrina vaiko emocinius ir psichologinius poreikius bei geriausius vaiko interesus. Nurodė, kad bylos duomenimis, nepilnametė buvo išklausyta daugiau kaip dešimt kartų įvairių institucijų ir teismo proceso metu. Visų apklausų metu mergaitės pozicija iš esmės buvo nuosekli – ji pabrėždavo nenorinti keisti savo gyvenamosios vietos, mokyklos ir įprastos socialinės aplinkos, įskaitant draugus. Vertinant ieškovės argumentus, kad atsakovas neleidžia jai laisvai bendrauti su dukra ir daro įtaką vaiko nuomonei, pažymėjo, jog nepilnametė buvo tiesiogiai išklausyta ir teisme. Apklausos metu ji nurodė nenorinti vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), pažymėjo mylinti tiek mamą, tiek tėtį ir norinti leisti laiką su abiem tėvais. Kartu mergaitė išreiškė nepasitikėjimą motina, paaiškindama, kad bijo būti vėl išvežta gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nurodė, kad, jos nuomone, mama kartais jai sako netiesą, pavyzdžiui, teigia esanti (duomenys neskelbtini), nors vaikas iš vaizdo skambučių supranta, kad motina yra (duomenys neskelbtini). Be to, mergaitė paaiškino, kad susipykus tėtis ją tik pabara, o mama ne tik bara, bet ir muša. Akcentavo, kad šios aplinkybės rodo, jog nepilnametės išsakyta nuomonė viso proceso metu buvo nuosekli ir nekintanti. Atkreipė dėmesį, kad bylos duomenimis, nepilnametė ne kartą specialistams nurodė nenorinti vykti pas (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, kad pati ieškovė teigė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) ir įėjus draugo (duomenys neskelbtini) namus, dukra užsispyrė pareikšdama, kad nenori eiti, kad nori važiuoti namo ir sustojo tik įėjus į butą, kad ieškovė ją stumtelėjo ranka, kad ši įeitų į butą. Konstatavo, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės sprendimu keisti vaiko gyvenamąją vietą, neinformuojant vaiko apie tokį reikšmingą gyvenimo pokytį, taip pat nepilnametės išsakytas nepasitikėjimas motina ir jos nurodytos neigiamos patirtys, yra reikšmingos vertinant vaiko emocinio saugumo užtikrinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesus geriausiai atitinka stabilios ir vaikui pažįstamos aplinkos išsaugojimas, jos nuosekliai išreikšta valia, emocinis ryšys su tėvu bei byloje nenustatytos aplinkybės, trukdančios atsakovui tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią, nusprendė, kad nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu – tėvu, jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, kartu užtikrinant jos teisę palaikyti artimą ir nuolatinį ryšį su motina.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodė, kad 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka. Nusprendė, kad ši bendravimo tvarka yra tinkama ir atitinka vaiko interesus, todėl, nutraukus šalių santuoką, ji paliktina galioti ir toliau. Kartu, atsižvelgiant į ieškovės 2026 m. balandžio mėnesį pateiktame prašyme išdėstytas aplinkybes bei jos pasiūlytus papildymus, nusprendė, kad laikinoji bendravimo tvarka tikslintina ir papildytina sąlygomis, kad dukra su tėvu praleidžia tėvo dieną ir tėvo gimtadienį.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė, kad ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra nedirbanti, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad planuoja įsidarbinti. Atsakovas yra dirbantis, darbo užmokestis sudaro nuo 1 558,87 Eur iki 2 326,20 Eur į rankas. Duomenų, kad šalys turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribota galimybė įsidarbinti, dirbti, ar uždirbti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, byloje nėra. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji prie vaiko išlaikymo prisidės tokia pačia suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovė prie ieškinio pridėjo vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodo, kad vaikui per mėnesį reikalinga suma sudaro 975 Eur per mėnesį. Nors atsakovas nurodė, kad neprašo iš ieškovės priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai, tačiau abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl atsakovo atsisakymas reikalauti iš ieškovės išlaikymo nepilnametei dukrai negali būti vertinamas kaip pagrindas netaikyti išlaikymo prievolės, kadangi toks sprendimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai nusprendė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovės priteistina po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kuria būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad atsakovas nuolat domėjosi dukros poreikiais, ja rūpinosi ir įvairiais būdais prisidėjo prie jos poreikių tenkinimo. Tai leidžia spręsti, kad atsakovo indėlis į dukros išlaikymą nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis, o buvo tęstinis ir apėmė įvairius dukros kasdienius poreikius. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad šalys, nors kartu negyveno, tam tikrais laikotarpiais leido laiką kartu, ką patvirtina byloje pateiktos nuotraukos, vaizdo įrašai. Be to, atsakovas 2020 metais, šalims jau nebegyvenant kartu, ieškovei nupirko automobilį. Kaip pats atsakovas nurodė, automobilis buvo įsigytas siekiant, kad ieškovė galėtų vežti dukrą į mokyklą, pas senelius, taip pat vykti pramogauti ir tenkinti kitus šeimos poreikius. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu įvairiais būdais prisidėjo prie dukros išlaikymo – pirko jai drabužius, telefoną, laikrodį, apmokėdavo pramogas, taip pat kitais būdais prisidėdavo prie jos poreikių tenkinimo. Vis dėlto vien aplinkybė, kad atsakovas tam tikrais būdais prisidėjo prie dukros išlaikymo, savaime nepatvirtina, jog jis tinkamai ir visa apimtimi vykdė savo pareigą materialiai išlaikyti nepilnametę, tačiau atsakovo indėlis turi būti vertinamas atsižvelgiant į realius ir būtinus dukros poreikius ir patirtas išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo pateikti duomenis, kiek konkrečiai patyrė išlaidų dukros poreikiams tenkinti, prie kurių atsakovas neprisidėjo, tačiau tai byloje nebuvo padaryta. Atsižvelgus į nurodytą, ieškovės reikalavimą dėl 10 800 Eur įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos metu įgytos transporto priemonės padalijimo. Ieškovė taip pat prašo patvirtinti, kad santuokoje iš bendrų lėšų įsigytą kilnojamąjį turtą (namų apyvokos daiktus) šalys pasidalino taikiai ir pretenzijų dėl jo ateityje nereikš bei patvirtinti, kad šalių asmeninės banko sąskaitos ir jose esantys piniginių lėšų likučiai, indėliai, pensijų fondai, investiciniai fondai, gyvybės draudimo sutartys, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės nedalintinos ir po santuokos nutraukimo jų teisinis režimas nekeičiamas. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad ginčo dėl šio reikalavimo nėra, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškovė iš viso patyrė 2 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 159 Eur žyminio mokesčio bei atsakovas patyrė 1 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 180 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies, jog patenkinti priešieškinio reikalavimai, kurie sutapo su ieškinio reikalavimais, nelaikytini priešieškinio tenkinimu, nusprendė, kad ieškovo ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos vienai iš kitos. Taip pat nurodė, kad byloje turėjo būti sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo, priteisimo (400 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), 243 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (10 800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 114 Eur žyminis mokestis už pareikštus neturtinius reikalavimus ir 45 Eur žyminis mokestis už pareikštus turtinius reikalavimus. Ieškovė byloje sumokėjo 159 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus ir turtinius reikalavimus, atsakovas sumokėjo 180 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus ir turtinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas priteistas iš ieškovės, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, nusprendė, kad iš ieškovės priteistinas 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 243 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą iš dalies ir atsakovo priešieškinį atmesti bei jos ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydama dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje iš esmės yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, tačiau, nepaisydamas šių įrodymų turinio ir jų reikšmės, jų tinkamai neįvertino ir juos atmetė vien dėl to, kad vaizdo įrašai buvo padaryti šalims jau pradėjus gyventi atskirai. Vaizdo įrašai patvirtina ne vien faktą, kad atsakovas vartojo alkoholį, tačiau leidžia spręsti ir apie jo elgesio pobūdį bei alkoholio vartojimo poveikį jo elgesiui. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus iš esmės nuvertino vien dėl jų padarymo laikotarpio. Tuo metu šalys vis dar buvo santuokoje. Ieškovė nebuvo nutraukusi santykių su atsakovu ir sąmoningai stengėsi išsaugoti bei palaikyti mažametės dukters ryšį su tėvu. Būtent dėl šios priežasties ji leisdavo atsakovui leisti laiką su dukra, taip pat pati dalyvaudavo bendrame bendravime. Todėl faktas, kad vaizdo įrašai padaryti jau šalims gyvenant atskirai, neturėtų būti vertinamas kaip priežastis ignoruoti juose užfiksuotą atsakovo elgesį. Priešingai, šie įrašai rodo, kad net ir šalims pradėjus gyventi atskirai bei atsiradus galimybei atsakovui sąmoningai kontroliuoti savo elgesį bendravimo su ieškove ir mažamete dukra metu, jo elgesys iš esmės nepasikeitė. Pažymėjo, kad darbdavio charakteristika, apibūdinanti atsakovo elgesį darbo aplinkoje, negali paneigti ir nepaneigia jo elgesio šeimoje bei namų aplinkoje. Taip pat nurodė, kad į bylą pateikė ne pavienes atsakovo siųstas SMS žinutes, o visą šalių susirašinėjimą, įskaitant ir savo pačios rašytas žinutes. Todėl skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovė pateikė tik atsakovo jai rašytas žinutes, tačiau savo rašytų žinučių nepateikė, yra objektyviai neteisinga ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visus ieškovės pateiktus įrodymus. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne pavienius įrodymus, o jų visumą, tarpusavio ryšį ir kontekstą. Taigi, atsakovui, teigiančiam, kad santuoka iširo ne vien dėl jo, bet ir dėl ieškovės kaltės, tenka pareiga nurodyti ir, kiek tai reikšminga ginčui, įrodyti konkrečias aplinkybes, patvirtinančias esminį ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad atsakovas jo nurodomų aplinkybių įrodymais nepagrindė, tačiau vėliau tas pačias neįrodytas aplinkybes panaudojo ieškovės kaltei pagrįsti. Tokiu būdu atsakovo pareiga įrodyti jo nurodytas aplinkybes faktiškai buvo perkelta ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių tarpusavio bendravimą, nepagrįstai suabsoliutino ieškovės atsakymus į atsakovo siųstas SMS žinutes ir iš esmės prilygino ieškovės reakciją atsakovo elgesiui. Toks vertinimas neatspindi faktinio šalių bendravimo konteksto ir neleidžia objektyviai įvertinti atsakovo elgesio priežasčių bei pobūdžio. Byloje esančios SMS žinutės turėjo būti vertinamos ne izoliuotai, o sistemiškai, atsižvelgiant į visą tarpusavio susirašinėjimo eigą, žinučių turinį, jų eiliškumą, atsakovo vartojamus žodžius bei aplinkybes, kuriomis ieškovė į juos atsakė. Ieškovės atsakymai negali būti vertinami atsietai nuo prieš tai atsakovo išsakytų teiginių. Priešingu atveju susidaro situacija, kai asmuo, pats inicijuodamas konfliktinį, įžeidžiantį ar provokuojantį bendravimą, o vėliau sulaukęs emocingos kitos šalies reakcijos, gali būti vertinamas kaip lygiavertis konfliktinės situacijos dalyvis, neįvertinant, kas ir kokiu elgesiu sukėlė atitinkamą reakciją. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad ieškovės nepagarbūs atsakymai buvo reakcija į atsakovo siunčiamas žinutes, jų turinį ir bendravimo pobūdį. Dar daugiau abejonių kelia pirmosios instancijos teismo atliktas ieškovės nurodytų smurto aplinkybių vertinimas. Vien tai, kad smurto momentas nebuvo užfiksuotas vaizdo įraše arba kad po įvykio nebuvo pateiktos nuotraukos, savaime nepatvirtina, jog smurtas neįvyko. Be to, vien tai, kad tarp šalių tam tikrų nesutarimų būta dar iki santuokos sudarymo, savaime nereiškia, kad ieškovė pritarė vėlesniam atsakovo elgesiui, jį toleravo ar sutiko su tokiu šeimos gyvenimo modeliu. Priešingai, asmens sprendimas sudaryti santuoką, ypač esant nėštumui ir siekiant išsaugoti šeimą, negali būti vertinamas kaip išankstinis sutikimas toleruoti vėliau pasireiškusį kito sutuoktinio netinkamą elgesį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai sureikšmino ieškovės reakciją į atsakovo provokuojantį bendravimą ir skirtingai vertino šalių paaiškinimų įrodomąją reikšmę.
Pasisakydama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad verta atkreipti dėmesį į tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybę tinkamai užtikrinti vaiko materialinius poreikius ir vieno iš tėvų geresnės materialinės sąlygos savaime neturėtų būti vertinamos kaip pagrindas sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš paties skundžiamo sprendimo turinio susidaro kitoks įspūdis. Analizuojant pirmosios instancijos teismo argumentaciją, matyti, kad ieškovės pateikti argumentai, paaiškinimai ir aplinkybės daugeliu atvejų yra vertinami itin kritiškai, stengiantis juos paneigti arba sumenkinti jų reikšmę. Tuo tarpu atsakovo pateikti paaiškinimai bei argumentai vertinami gerokai palankiau – pirmosios instancijos teismas tarsi ieško aplinkybių, kurios galėtų juos pateisinti, paaiškinti ar sumažinti jų neigiamą reikšmę. Toks skirtingas šalių argumentų vertinimas kelia pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo ir objektyvumo. Ieškovės vertinimu, skundžiamame sprendime atliktas vaiko nuomonės vertinimas yra neišsamus, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tuo, ką vaikas pasakė, tačiau nepakankamai išanalizavo ir įvertino tai, kokiomis aplinkybėmis, kokioje situacijoje ir kokiomis sąlygomis vaikas šią nuomonę išsakė, kas galėjo turėti įtakos jos formavimuisi ir ar nepilnametės išsakytos mintys iš tiesų buvo jos pačios savarankiškai susiformavusi pozicija. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik tai, kad vaikas nenorėjo keisti gyvenamosios vietos, bet ir tai, kodėl vaikas nenorėjo jos keisti, kokie veiksniai lėmė tokį norą ir ar sprendimas gyventi su tėvu buvo iš tikrųjų savarankiškai priimtas vaiko sprendimas, ar jis susiformavo dėl atsakovo įtakos. 2025 m. gegužės 27 d. vykusios apklausos metu mergaitė nurodė, kad tėtis jos labai dažnai klausia, su kuo ji norėtų gyventi, tuo tarpu mama jos to niekada neklausia. Kartu vaikas aiškiai pasakė, kad nežino, su kuo nori gyventi, ir pabrėžė, jog jai gera gyventi ir su mama. Šie vaiko atsakymai yra reikšmingi, nes rodo, kad tuo metu vaikas neturėjo aiškiai susiformavusio noro gyventi tik su vienu iš tėvų, tačiau atsakovas nuolat kėlė vaikui klausimą dėl gyvenamosios vietos. Dar akivaizdesnė galima atsakovo įtaka atsiskleidžia 2025 m. gegužės 23 d. vykusios apklausos metu. Dar specialistei nespėjus paaiškinti apklausos priežasties, vaikas iš karto pasakė, kad „tėtis jai viską jau pasakė“. Tokia aplinkybė yra itin reikšminga vertinant vaiko parodymų objektyvumą, nes leidžia spręsti, kad prieš apklausą atsakovas su vaiku aptarė aplinkybes, susijusias su vykstančiu procesu ar jos apklausa. 2025 m. birželio 27 d. apklausos metu mergaitė nurodė, kad nori gyventi su tėčiu todėl, kad tėtis jai nupirks viską, ko ji norės. Be to, ji nurodė, kad tėtis jai sakė, jog jeigu ji gyvens su juo, galės kada panorėjusi būti su mama, o jeigu gyvens pas mamą – mama jai to neleis. Tokie vaiko pasisakymai yra itin svarbūs, nes jie rodo, kad jos pasirinkimas gali būti grindžiamas ne vien jos pačios emociniu ryšiu su vienu iš tėvų, bet ir atsakovo jai duodamais pažadais bei formuojama išankstine nuostata, kad gyvenant su mama jos bendravimas su tėčiu būtų ribojamas. 2025 m. rugsėjo 12 d. apklausos metu vaikas taip pat nurodė, kad tėtis jai sakė, jog mamos draugas (duomenys neskelbtini) yra blogas žmogus. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad atsakovas vaikui pateikia neigiamą informaciją apie motinos aplinką ir taip gali formuoti neigiamą vaiko požiūrį į motiną bei jai artimus asmenis. Tai tik keli konkretūs pavyzdžiai, užfiksuoti specialistų atliktose vaiko apklausose. Jų visuma leidžia įžvelgti pasikartojantį atsakovo elgesio modelį: vaikas nuolat klausinėjamas, su kuo ji nori gyventi, jai pateikiama informacija apie vykstantį ginčą, formuojama nuomonė apie motiną ir jos aplinką, taip pat duodami pažadai dėl materialinių dalykų. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo vaiko išreikštos nuomonės apie gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus šių aplinkybių ir nepasisakius dėl specialistų išvadose bei apklausose užfiksuotų reikšmingų duomenų, liko neatskleista esminė aplinkybė – ar vaiko išreikšta nuomonė dėl gyvenamosios vietos iš tiesų yra savarankiška, ar ji yra atsakovo sistemingo poveikio ir formuojamos nuomonės rezultatas. Ypatingai reikšminga aplinkybė yra tai, kad vienintelį kartą nepilnametė buvo apklausta nedalyvaujant atsakovui teisme. Apklausos metu, dar nespėjus iki galo užduoti klausimo, su kuo ji norėtų gyventi tėvams nutraukus santuoką, nepilnametė iš karto atsakė, kad norėtų gyventi su tėčiu. Reakcija buvo tokia greita, kad net apklausoje dalyvavusi psichologė į tai atkreipė dėmesį ir pasakė, jog mergaitė labai greitai atsakė, dar nespėjus iki galo užduoti klausimo. Ši aplinkybė negali būti laikoma nereikšminga. Priešingai, ji leidžia kelti klausimą, ar nepilnametė iš anksto nesitikėjo būtent tokio klausimo ir ar atsakymas nebuvo iš anksto suformuotas. Mergaitė apklausų metu ne kartą nurodė, kad myli mamą ir nori su ja susitikti. Tai yra labai reikšminga aplinkybė, rodanti, kad jos emocinis ryšys su motina nebuvo nutrūkęs ir kad vaikas nejautė poreikio visiškai atsiriboti nuo ieškovės. Kartu mergaitė teigė nenorinti gyventi (duomenys neskelbtini), nenorinti keisti mokyklos, draugų ir būrelių. Taigi, jos pasisakymuose iš esmės buvo akcentuojamas noras išlaikyti pažįstamą gyvenimo aplinką. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atskirti du skirtingus klausimus: vaiko norą išlaikyti jam įprastą gyvenamąją ir socialinę aplinką bei vaiko tikrąjį norą gyventi būtent su konkrečiu iš tėvų. Tai nėra tapatūs dalykai. Vaikas gali nenorėti keisti mokyklos, draugų, būrelių ir gyvenamosios vietos ne todėl, kad nori gyventi būtent su vienu iš tėvų, bet todėl, kad bijo pokyčių, nori išsaugoti savo įprastą aplinką ir jaučiasi saugiai pažįstamoje vietoje. Todėl vien faktas, kad mergaitė nenorėjo kraustytis į (duomenys neskelbtini), savaime neturėtų būti prilyginamas jos savarankiškam pasirinkimui gyventi su atsakovu. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovo darbo pobūdžiu ir jo realiomis galimybėmis užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo bei priežiūros sąlygas. Dukrai gyvenant su mama, ji galėtų didžiąją dalį savo kasdienio laiko praleisti su vienu iš tėvų – mama, kuri galėtų nuolat ir tiesiogiai rūpintis jos kasdieniais poreikiais, ugdymu, emocine būsena ir užtikrinti pastovią bei stabilią dienotvarkę. Tuo tarpu atsakovas dirba pamaininį darbą, todėl dėl savo darbo grafiko objektyviai negali nuolat būti kartu su dukra ir užtikrinti jai tiesioginės tėviškos priežiūros. Svarbi aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat tinkamai neįvertino, yra atsakovo elgesys po pamaininio darbo. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, atsakovas po darbo, siekdamas atsipalaiduoti, vartoja alkoholį. Alkoholio vartojimas nėra vien formalus faktas – šiuo atveju būtina vertinti jo poveikį atsakovo elgesiui ir jo gebėjimui tinkamai rūpintis nepilnamete dukra. Pamaininis darbas, ilgas vaiko buvimas su kitais asmenimis ir alkoholio vartojimas po darbo yra tarpusavyje susijusios aplinkybės, kurios turi būti vertinamos visumoje. Pastebėjo, kad byloje buvo apklausti net keli specialistai, kurie visi kartojo, kad vaiko gyvenamąją vietą būtinai reikia nustatyti su motina, ne su tėvu. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai specialistų pasisakymų niekaip nekomentavo ir neanalizavo.
Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nurodė, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtraukti šie papildomi punktai: „Dukra šiuo laikotarpiu gali vykti pas motiną ir nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, sutarus, kad pasiims reikiamas priemones“; „Motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina į ją sutartu laiku“. Tačiau patikslintame ieškinyje ji aiškiai prašė minėtus punktus panaikinti. Taigi, šių punktų įtraukimas į nustatytą bendravimo su vaiku tvarką neatitinka ieškovės pareikštų reikalavimų.
Pasisakydama dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 400 Eur dydžio išlaikymą, iš esmės rėmėsi tuo, kad būtent tokio dydžio išlaikymo ieškovė prašė savo ieškinyje. Tačiau vien ieškovės prašoma išlaikymo suma savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu priteisti būtent tokio dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo savarankiškai įvertinti tiek vaiko realius ir pagrįstus poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir realias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ypač svarbu tai, kad nagrinėjant bylą ieškovė tuo metu nedirbo ir gaudavo socialinio draudimo išmoką. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė planuoja įsidarbinti, vien tokia aplinkybė negali būti prilyginama faktinėms gaunamoms pajamoms ir negali būti vertinama kaip realiai egzistuojanti ieškovės finansinė galimybė prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu vaikas liktų gyventi su juo, jis būtų pajėgus vienas išlaikyti dukrą ir nereikalautų, kad ieškovė teiktų išlaikymą vaikui. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš ieškovės priteistino išlaikymo dydį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas gauna 185 Eur dydžio išmoką vaikui, vadinamuosius „vaiko pinigus“. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant realias vaiko išlaikymo išlaidas bei bendrą tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką apimtį. Atsakovas nepateikė detalaus vaiko poreikių apskaičiavimo, vaiko poreikių lentelės, išlaidų dokumentų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokios konkrečiai išlaidos sudaro 400 Eur per mėnesį ir kodėl būtent tokio dydžio suma yra būtina vaiko poreikiams užtikrinti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ankstesniu teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymui buvo priteista 327 Eur per mėnesį. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo to laiko vaiko poreikiai būtų padidėję tiek, kad dabar jų tenkinimui būtų būtina 400 Eur suma, kurią privalėtų mokėti ieškovė. Ir apskritai atsakovas visiškai nenurodė kokia suma vaiko išlaikymui yra reikalinga.
Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad atsakovas materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė net septynerius metus, t. y. nuo to laiko kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Vien tai, kad atsakovas tam tikrais laikotarpiais patyrė išlaidų dukrai ar kartu su dukra, savaime nereiškia, jog jis reguliariai ir proporcingai prisidėjo prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo prisidėjimas faktiškai neapėmė didžiosios dalies kasdienių ir būtinųjų dukros poreikių. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad atsakovas tam tikrais atvejais pirko dukrai brangesnius daiktus, apmokėjo pramogas ar pirko firminius drabužius, nepatvirtina, kad jis nuolat prisidėjo prie dukros išlaikymo. Tokios išlaidos iš esmės buvo atsakovo pasirinktos savo nuožiūra, o ne skirtos užtikrinti nuolatinius ir būtinus vaiko poreikius. Atsakovo pasirinkimas išleisti didelę pinigų sumą vienam nebūtinam daiktui, pavyzdžiui, 1 152 Eur kainavusiam telefonui, negali būti vertinamas taip pat, kaip sistemingas ir proporcingas prisidėjimas prie vaiko maitinimo, aprangos, higienos, ugdymo, būsto ir kitų kasdienių poreikių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priimti kartu su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad ieškovė nuslėpė svarbią aplinkybę, jog iki ieškinio padavimo dėl santuokos nutraukimo tik dėl atsakovo kaltės ir kitų jos ieškinio reikalavimų patenkinimo, ieškovės iniciatyva, 2025 m. balandžio 14 d. buvo surašytas Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir tos pačios dienos Sutartis dėl santuokos nutraukimo. Kadangi jis nesutiko, kad ieškovė išsikraustytu su dukra gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovės dabartinio draugo namuose, minėto prašymo nepalaikė. Minėtoje sutartyje ieškovė nurodė, kad jokių sveikatos sutrikimų neturi, tuo tarpu padavus ieškinį, jos sveikata staiga pablogėjo. Apeliaciniame skunde ieškovė su savo advokatu nurodo tikrovės neatitinkančias ir klaidinančias žinias bei aplinkybes, kur teigiama jog ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė SMS žinučių susirašinėjimą, tačiau susipažinus su ieškovės pateiktais priedais akivaizdžiai nustatyta, kad ieškovė selektyviai ištrynė savo pačios siųstas žinutes ir pateikė tik atsakovo atsakymus į jos žinutes. Šie ieškovės veiksmai tik įrodo, kad ji sąmoningai siekė nuslėpti savo nepagarbų, žeminantį bendravimą su atsakovu, savo sutuoktiniu, dar jiems neišsituokus, bet tuo pačiu klaidina ir teismą. Atsakovas griežtai atmeta ir vertina kaip nesąžiningą šmeižtą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad atsakovas pastoviai girtaudavo sutuoktiniams gyvenant kartu, o ypač ginus dukrai ir girtauja iki šiol, ir yra smurtavęs prieš ją ir jos sūnų. Šie ieškovės pareiškimai yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais (t. y. medicininėmis pažymomis, policijos iškvietimais ar administracinių nusižengimo protokolais). Akcentavo, kad jau kelerius metus alkoholio visiškai nebevartoja, nerūko, jokių kitų žalingų įpročių neturi, ir visą savo laiką bei energiją skiria vienintelės nepilnametės savo dukters auginimui, ugdymui ir saugios aplinkos jai užtikrinimui. Atsakovas pripažįsta, kad laisvomis nuo darbo dienomis, retkarčiais savo namuose, nedarbo dienomis, atsipalaiduodavo ir nusipirkęs nedideles, mažos talpos alaus buteliukus, juos išgerdavo. Tačiau išgėręs nedidelį kiekį alaus, tikrai nėra smurtavęs nei prieš ieškovę, nei prieš jos sūnų, ar kokį kitą asmenį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu negyvena beveik dešimt ir neveda bendro ūkio, padarė teisingą ir teisėtą išvadą, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas sistemingai nuteikinėja dukrą prieš ją, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs, sugalvoti ieškovės dirbtinai ir neatitinka tikrosios situacijos. Dukra jau yra tokio amžiaus, kad pati gali priimti sprendimus ir išreiškia savo nuoširdžius jausmus, be jokio atsakovo spaudimo ir be jokios pašalinės įtakos. Nepilnametė, išklausiusi visus jai teismo posėdžio metu pateiktus klausimus, juos suprato ir labai aiškiai į juos atsakė. Ji labai aiškiai išreiškė savo nuomonę, ir pareiškė kad nori gyventi kartu su savo tėčiu ir jo namuose. Civilinėje byloje esantys dokumentai tik patvirtina, kad nepilnametė dukra buvo išklausyta daugybę kartų profesionalioje, neutralioje aplinkoje. Pažymėjo, kad tik į vieną iš apklausų, kurias vykdė vaiko teisių apsaugos atstovai, nepaisant atsakovo prieštaravimo dėl pernelyg dažno vaiko traumavimo apklausomis, dukrą atvedė pati ieškovė. Tačiau net ir šiuo atveju, būdama motinos aplinkoje, dukra specialistams patvirtino savo tvirtų ir nekintančią valią, gyventi kartu su savo tėvu. Tai įrodo, kad vaiko nuomonė yra autentiška, brandi, nuosekli ir nepriklausoma nuo jokio tėvų poveikio.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, turėjo pateikti duomenis, kiek konkrečiai patyrė išlaidų dukros poreikiams tenkinti, prie kurių atsakovas neprisidėjo, tačiau tai byloje nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą, teisingą ir protingą sprendimą ir ieškovės reikalavimą dėl 10 800 Eur įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog jei ieškovė žodžiu ar raštu iki savo ieškinio pateikimo būtų paprašiusi atsakovo jai išsiųsti bet kokią nurodoma pinigų sumą kas mėnesį dukters vaiko išlaikymui, atsakovas tai būtų įvykdęs be jokio ginčo, tačiau to ieškovė nepadarė, kadangi faktiškai atsakovas pakankamai materialiai aprūpindavo ir ją, ir nepilnametę dukrą, skirdamas kas mėnesį lėšų dukters išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – 2025 m. balandžio 14 d. Prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir tos pačios dienos Sutartį dėl santuokos nutraukimo; Tarnybos 2025 m. gruodžio 11 d. Nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju bei 2025 m. gruodžio 12 d. Nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktą).
Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).
Pasisakant dėl 2025 m. balandžio 14 d. Prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir tos pačios dienos Sutarties dėl santuokos nutraukimo priėmimo pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė siekė nuslėpti aplinkybes dėl šių dokumentų sudarymo – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės buvo žinomos, ieškovė į bylą pateikė 2025 m. gegužės 2 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo (2025 m. spalio 1 d. atsiliepimo į priešieškinį DOK-22208 priedas Nr. 3). Taigi, vertintina, kad 2025 m. balandžio 14 d. Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir tos pačios dienos Sutartis dėl santuokos nutraukimo galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nepriimami.
Pasisakant dėl Tarnybos 2025 m. gruodžio 11 d. Nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju bei 2025 m. gruodžio 12 d. Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, pažymėtina, kad šie jau yra pateikti byloje (2025 m. gruodžio 17 d. prašymo DOK-29383 priedai), todėl nepriimami.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Bylos duomenimis, šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra VAI1 (2025 m. birželio 18 d. ieškinio CBP-2793 priedai Nr. 2, 5).
Šalys paaiškino, kad iki ir po santuokos sudarymo gyveno kartu su ieškovės sūnumi iš pirmos santuokos ir vėliau gimusia jų dukra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kartu su vaikais iš atsakovo būsto išsikraustė 2018 m. vasarą į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (2025 m. birželio 18 d. ieškinio CBP-2793 priedas Nr. 7).
Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kadangi piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo psichologiškai bei fiziškai tiek prieš ją, tiek prieš jos sūnų.
CK 3.60 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).
CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54⁴ straipsniai) (3 dalis).
Pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017) tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gruodžio 23 d., metu paaiškino, kad atsakovas dar iki santuokos sudarymo vartojo alkoholį, ją įžeidinėjo, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, yra trenkęs į veidą. Ieškovė buvo apsisprendusi skirtis, tačiau, pradėjusi lauktis jų dukros, su atsakovu susituokė bei tikėjosi, kad viskas bus kitaip. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė be jokio pagrindo ir preteksto išprovokuodavo tarpusavio nesutarimus ir barnius. Atsakovas buvo apsisprendęs nutraukti su ieškove bet kokius santykius, tačiau ieškovei pasakius, kad laukiasi, apsisprendė santykių nebenutraukti.
Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Ieškovė, siekdama įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, pateikė vaizdo įrašus, kuriuose atsakovas užfiksuotas neblaivus, tačiau, kaip atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, jie daryti jau šalims kartu negyvenant – 2018 m. lapkričio 2 d., 2019 m. liepos 21 d., 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. liepos 16 d., 18 d., 27 d. (2025 m. spalio 1 d. prašymo Nr. DOK-22281 priedas; 2025 m. gruodžio 17 d. prašymo Nr. DOK-29281 priedas). Ieškovė taip pat pateikė atsakovo jai siųstas SMS žinutes, iš kurių matomas nepagarbus ir įžeidžiantis atsakovo bendravimas, tačiau šios buvo taip pat siųstos jau tuo laikotarpiu, kai šalys kartu nebegyveno – 2023–2025 metais (2025 m. birželio 18 d. ieškinio CBP-2793 priedas Nr. 11). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Jokie įrodymai apie nurodomą atsakovo fizinį smurtą byloje nepateikti. Ieškovė nurodė, kad į policiją dėl to nesikreipė. Taigi, šie teiginiai neįrodyti.
Nors, įvertinus vaizdo įrašų padarymo laikotarpį, t. y. tai, kad pirmasis iš jų padarytas greitai po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, laikytina, jog jie galimai atspindi pasikartojantį atsakovo elgesio modelį, egzistavusį ir iki šalių gyvenimo skyrium pradžios, tačiau, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovę iš esmės tenkino toks šeimos modelis, ji atsakovo elgesį toleravo. Todėl negalima konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Abi šalys, konfliktuodamos, nespręsdamos kylančių problemų ir to nepaisydamos, nusprendė sudaryti santuoką, nors turėjo ir galėjo tikėtis, kad tokie tarpusavio santykiai tęsis ir toliau. Be to, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe, sprendžiant klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, laikytinas faktas, kad bylos duomenimis, šalys ir po to, kai nustojo vesti bendrą ūkį, leido kartu laiką, t. y. kaip nurodyta skundžiamame sprendime, byloje esantys duomenys (nuotraukos) patvirtina, kad šalys kartu vykdavo į išvykas, kurios trukdavo po kelias dienas, su nakvynėmis, leisdavo laiką kartu pramogaudamos, švęsdamos (2025 m. rugpjūčio 28 d. prašymo Nr. DOK-20276 priedai). Dėl to kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad dėl patirto ir iki šiol patiriamo psichologinio smurto, jai sunku atsigauti iki šiol, tikėti žmonėmis, nebijoti, kad ir kiti žmonės tokie pat smurtautojai.
Taigi, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Nusprendus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai atmestas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė reikalavimus, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta jų gyvenamojoje vietoje.
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
Bylos duomenimis, ieškovė bylos nagrinėjimo metu persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), vaikas nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d. faktiškai gyvena su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, be kita ko, nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje.
Skyrius 2026 m. birželio 23 d. išvadoje nurodė, kad vaikui gyvenamosios vietos sąlygos tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą yra sudarytos labai panašios ir atitinkančios geriausius vaiko interesus.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).
Tam, kad sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtų sėkmingai įgyvendintas, geriausia, kai jam pritaria visos suinteresuotos šalys, o ypač vaikas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).
Nagrinėjamu atveju vaikas savo nuomonę ginčo klausimu buvo ne kartą išreiškęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Taip pat buvo apklaustas teismo posėdžio, vykusio 2026 m. vasario 24 d., metu. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visų apklausų metu, kurių buvo daugiau nei dešimt, mergaitės pozicija iš esmės buvo nuosekli – ji pabrėždavo nenorinti keisti savo gyvenamosios vietos, mokyklos ir įprastos socialinės aplinkos, įskaitant draugus. Apeliantė teigia, kad iš užfiksuotų vaiko pasisakymų matyti ne tik galimas vaiko nuteikinėjimas prieš motiną, bet ir atsakovo daroma įtaka, formuojant vaiko nuomonę apie tai, su kuriuo iš tėvų ji turėtų gyventi. Tačiau iš bylos duomenų matyti ir tai, kad vaiko nuomonei įtakos turėjo ir pačios ieškovės elgesys, neinformuojant vaiko apie numatomą jos gyvenamosios vietos pakeitimą – ieškovė 2025 m. rugpjūčio 20 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo posėdžių, vykusių 2025 m. gruodžio 4 d. ir 2025 m. gruodžio 23 d., metu paaiškino, kad: ruošė vaiką persikraustymui į (duomenys neskelbtini), t. y. nutraukė darbo santykius (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 3 d. deklaravo savo ir vaiko gyvenamąją vietą bute adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. jos gyvenimo draugui asmenine nuosavybės teise priklausančiame bute), pateikė prašymus priimti vaiką į (duomenys neskelbtini) progimnaziją (2025 m. rugpjūčio 20 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. DOK-18729 priedai Nr. 2–4); vaiką perdavė atsakovui, kuris, bendru sutarimu, turėjo grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) vėliausiai 2025 m. rugpjūčio 28 d., tačiau negrąžino. Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gruodžio 4 d., metu paaiškino, kad ieškovė nei jo, nei vaiko apie tai, kad išsikrausto gyventi į (duomenys neskelbtini) bei, kad vaikas nuo rugsėjo 1 d. turės lankyti kitą ugdymo įstaigą, neinformavo, todėl, vaikas, išreiškęs norą gyventi (duomenys neskelbtini), liko gyventi su juo. Ieškovės pateiktame 2025 m. rugpjūčio 28 d. vaizdo įraše užfiksuota vaiko reakcija, kai ji motiną pavadina „melage“, teigdama, kad ši jai nebuvo pasakiusi apie ketinimą persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini) (2025 m. gruodžio 17 d. prašymo Nr. DOK-29281 priedas). Pati ieškovė teismo posėdžio metu to neneigė. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pats gyvenamosios vietos pakeitimas savaime nereiškia vaiko interesų pažeidimo, tačiau tėvų pareiga yra pagal vaiko amžių ir brandą jį tinkamai informuoti apie esminius jo gyvenimo pokyčius ir padėti jiems pasirengti.
Priešingai nei teigia apeliantė, specialistai su vaiku ne visada bendravo dalyvaujant atsakovui – su mergaite individualiai bendrauta 2025 m. gegužės 12 d., 2025 m. gegužės 21 d., 2025 m. birželio 27 d., 2025 m. spalio 25 d., 2025 m. lapkričio 17 d., 2025 m. gruodžio 30 d., 2026 m. vasario 3 d., 2026 m. vasario 18 d. (2026 m. kovo 9 d. lydraščio Nr. DOK-14510 priedai Nr. 6, 11, 25, 29, 35, 38, 42). Be to, vaikas apie norą gyventi su tėvu buvo išsakęs, jam nedalyvaujant, ir policijos pareigūnams (2026 m. kovo 9 d. lydraščio Nr. DOK-14510 priedas Nr. 16).
Mergaitė apie abu tėvus atsiliepė teigiamai, tačiau taip pat paaiškino, kad mama, ją auklėdama, yra naudojusi fizinį smurtą (2026 m. kovo 9 d. lydraščio Nr. DOK-14510 priedai Nr. 6, 11, 25, 38; DOK-28216). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gruodžio 12 d. Nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, paskyrė ieškovei administracinę nuobaudą – įspėjimą – už tai, kad ji motinos valdžią panaudojo priešingai nepilnametės dukters interesams, t. y. 2025 m. gegužės 17 d., kilus konfliktu su dukra, naudojo netinkamas auklėjimo būdus – plaštaka sudavė dukrai per žandą; 2025 m. gegužės mėnesį, kilus konfliktui su dukra, bendravo pakeltu balso tembru ir tyčiniais veiksmais, matant dukrai, nuo stalo numetė daiktus, dėl tokio mamos elgesio vaikas išsigando, patyrė baimę, nesaugumo jausmą; taip pat mama, girdint dukrai, vartoja necenzūrinę leksiką (2025 m. gruodžio 17 d. prašymo DOK-29383 priedas).
Skyrius 2026 m. birželio 23 d. išvadoje pažymėjo, kad vaikas yra susiformavęs reikšmingą emocinį ryšį su abiem tėvais, tačiau taip pat pateikė išvadą, jog vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ji geriau atlieptų vaiko poreikį palaikyti ryšį su abiem tėvais, mažiau pateikia netinkamos vaikui informacijos.
Bylos duomenimis, atsakovas reiškė nepasitenkinimą, ir vaiko akivaizdoje, vaiko teisių apsaugos institucijų specialistų darbu, taip pat siekė, kad dukra nebūtų verčiama vykti į (duomenys neskelbtini) ir leisti laiką su ieškovės gyvenimo draugu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai nėra tinkami, tačiau nelemia išvados dėl to, su kuriuo iš tėvų šiuo atveju nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nepilnametė ne kartą specialistams nurodė nenorinti vykti pas (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, jog pati ieškovė teigė, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) ir įėjus į jos gyvenimo draugo (duomenys neskelbtini) namus, dukra užsispyrė pareikšdama, jog nenori eiti, kad nori važiuoti namo ir sustojo tik įėjus į butą bei, kad ieškovė ją stumtelėjo ranka, jog ši įeitų į butą (2026 m. kovo 9 d. lydraščio Nr. DOK-14510 priedas Nr. 13). Taigi, priešingai nei nurodė ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2026 m. gegužės 20 d., metu, vaiko priešiškas nusiteikimas ieškovės gyvenimo draugo atžvilgiu pasireiškė dar iki jos persikraustymo į (duomenys neskelbtini) bei, paaiškėjus mamos planams apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, dar labiau suintensyvėjo – mergaitė 2025 m. rugpjūčio 26 d. bendraudama su specialiste, pirmą kartą paminėjo, kad nekenčia mamos gyvenimo draugo. Vertintina, kad tokias dukros emocijas galėjo sukelti ir pačios ieškovės veiksmai, neinformuojant apie planuojamus svarbius pokyčius jos gyvenime, o ne tik tas faktas, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir vaikas tai žino. 2025 m. lapkričio 17 d. pokalbio su Skyriaus specialistu metu, mergaitė nurodė, kad myli savo mamą, myli ir tėtį, pasitiki jais, bet su tėčiu jaučiasi saugesnė (2026 m. kovo 9 d. lydraščio Nr. DOK-14510 priedas Nr. 29).
Sprendžiant ginčo klausimą svarbu įvertinti aplinkybę, kad mergaitė nuo pirmos klasės lanko tą pačią ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo eiti į penktą klasę. Kaip jau buvo nurodyta, vaikas nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d. faktiškai gyvena su atsakovu, t. y. ilgiau nei metus. Apeliantė teigia, kad turėjo būti įvertintos faktinės atsakovo gyvenimo bei darbo sąlygos, realus vaiko priežiūros organizavimas, atsakovo elgesys po darbo, alkoholio vartojimo aplinkybės ir galimas tokio elgesio poveikis vaiko emociniam ir fiziniam saugumui. Tačiau pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl atsakovo darbo pobūdžio – pamaininio darbo – įvertino, pagrįstai nurodydamas, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas dirba pamaininiu darbo grafiku ir tam tikru metu dukros priežiūrą patiki kitam jai pažįstamam asmeniui, negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, sprendžiant nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Nors ieškovė kvestionuoja asmenų, kurių priežiūrai atsakovas palieka vaiką, tapatybę, tačiau nepateikė duomenų, kad per vaiko gyvenimo su atsakovu laikotarpį būtų gauta informacija apie vaiko nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą, taip pat nenurodė, kad pats vaikas būtų išreiškęs motinai neigiamas emocijas dėl jos priežiūros, kol tėvas dirba.
Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 27 d., metu nurodė, kad alkoholio nebevartoja. Bylos duomenimis, paskutinį kartą neblaivus užfiksuotas 2020 metais. Taigi, ankstesni atsakovo alkoholio vartojimo epizodai, nesant duomenų, kad alkoholiu piktnaudžiaujama iki šiol, nėra aktualūs sprendžiant šiai dienai iškilusį klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, pritaria skundžiamame sprendime nurodytai išvadai, kad šiuo metu vaiko interesus geriausiai atitinka stabilios ir jam pažįstamos aplinkos išsaugojimas.
Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi, atsakovas turėtų skatinti vaiko bendravimą su ieškove bei, kaip pažymėta Skyriaus išvadoje, neturėtų sudaryti sąlygų, kur turi vykti ieškovės ir vaiko susitikimai, bei padėti vaikui suprasti, jog mama gali turėti kitą partnerį ir tai yra normalu. Teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, nusprendė, kad ši bendravimo tvarka yra tinkama ir atitinka vaiko interesus, todėl, nutraukus šalių santuoką, paliko ją galioti ir toliau. Kartu, atsižvelgdamas į ieškovės 2026 m. balandžio 13 d. pateiktame prašyme dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo išdėstytas aplinkybes bei jos pasiūlytus papildymus, nusprendė, kad laikinoji bendravimo tvarka tikslintina ir papildytina pagal skundžiamame sprendime nustatomas sąlygas, kad dukra su tėvu praleidžia tėvo dieną ir tėvo gimtadienį.
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovės bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią:
motina turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną dieną nuo 15 val. iki 18 val., kai turi galimybę atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), susitarus su tėvu prieš 24 val.;
jei dukra serga, užsiima papildomais būreliais (kurie iki šiol nebuvo žinomi motinai) ar yra kitos svarbios priežastys, tėvas iš anksto informuoja motiną, o susitikimas perkeliamas kitu abiem pusėms tinkamu metu.
motina turi teisę praleisti laiką su dukra kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;
dukra šiuo laikotarpiu gali vykti pas motiną ir nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, sutarus, kad pasiims reikiamas priemones;
motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina į ją sutartu laiku.
Šventų Kalėdų, Naujųjų Metų ir Šventų Velykų šventės dalijamos pakaitomis: 2025 m. Šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina, Naujųjų metų dieną - su tėvu; 2026 m. - Šv. Velykų šventes - su motina, Šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu, Naujųjų metų dieną - su motina;
kiekvienais metais, pirmąjį gegužės sekmadienį (Mamos dieną), nepaisant įprasto bendravimo grafiko, dukra bendrauja su mama nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu šią dieną pagal nustatytą grafiką dukra turėtų būti su tėvu, bendravimo teisė šią dieną suteikiama mamai, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiem tėvams suderintu metu;
dukra mamos gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), bendrauja su mama nuo 16:00 val. iki 20:00 val., o jei tai ne darbo diena - nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Jeigu mamos gimtadienio dieną pagal grafiką dukra turėtų būti su tėvu, tą dieną ji bendrauja su mama, o tėvui praleistas laikas kompensuojamas kitu abiejų tėvų suderintu metu;
vasaros atostogų metu motina turi teisę praleisti su dukra 30 dienų ( šis laikotarpis gali būti dalinamas, bet laikotarpio trukmė turi būti ne mažiau nei dvi savaites iš eilės), iš anksto (ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų) informuodama tėvą apie tikslų laikotarpį;
vaiko gimtadienis švenčiamas vienais metais su vienu iš tėvų, o kitais metais su kitu. Nustatant, kad 2026 m. gimtadienį dukra praleidžia su mama.
motina turi teisę bendrauti su dukra telefonu, vaizdo skambučiais ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien nuo 16.00 val. iki 20.00 val., t. y. tada, kai susitaria su dukra;
tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas dukrai laisvai bendrauti su motina, nepertraukinėjant, nesikišant į bendravimą ir neįrašinėjant pokalbių, neriboti kontaktų ir neriboti pokalbių trukmės;
abu tėvai įsipareigoja elgtis pagarbiai viena su kita dukros akivaizdoje ir neskatinti vaiko priešiškumo nei vienam iš tėvų.
Apeliantė nurodo, kad ji prašė panaikinti du paskutinius jos bendravimo su dukra tvarkos savaitgaliais punktus, t. y. punktus, kuriuose nustatyta, kad: dukra šiuo laikotarpiu gali vykti pas motiną ir nakvoti jos gyvenamojoje vietoje, sutarus, kad pasiims reikiamas priemones; motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ir grąžina į ją sutartu laiku. Todėl teigia, kad siekiant, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis atitiktų ieškovės pareikštus reikalavimus bei paties pirmosios instancijos teismo nurodytą išvadą dėl ieškinio reikalavimų visiško patenkinimo, šie turėtų būti panaikinti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė nenurodė, kodėl minėti punktai daro jos bendravimo su dukra tvarką ydinga, bei tai, kad, priešingai nei nurodė apeliantė, ieškinys nebuvo patenkintas visiškai, o nustatyta bendravimo tvarka atitinka skundžiamo sprendimo turinį, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės nusprendė palikti galioti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, kuri papildytina sąlygomis, kad dukra su tėvu praleidžia tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nusprendžia, kad apeliantės argumentai nepagrįsti.
Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).
Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktus). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).
Nagrinėjamu atveju atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo nebuvo pareiškęs, teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 27 d., metu nurodė, kad jo finansinė padėtis jam leidžia išlaikyti tiek save, tiek vaiką. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo atsisakymas reikalauti iš ieškovės išlaikymo nepilnametei dukrai negali būti vertinamas kaip pagrindas netaikyti išlaikymo prievolės, kadangi toks sprendimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji prie vaiko išlaikymo prisidės tokia pačia suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo, nusprendė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovės priteistina po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, kuria būtų užtikrinami ne tik vaiko būtinieji, bet ir laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo poreikiai.
Apeliantė su nustatytu išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo savarankiškai įvertinti tiek vaiko realius ir pagrįstus poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir realias galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsakovas nenurodė, kokia suma per mėnesį yra reikalinga vaikui išlaikyti. Nors ieškovė, apeliaciniu skundu ginčydama nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumą ir teigdama, kad ši turi būti mažesnė, remiasi pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartimi iš atsakovo priteista laikino išlaikymo suma (327 Eur per mėnesį), tačiau pati į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaikui išlaikyti reikalinga 975 Eur suma per mėnesį. Apeliantė nenurodė, kurių iš jos pačios nurodytų išlaidų atsakovas nepatiria, ar kurių patiria mažiau ir kodėl. Todėl vertintina, kad šalių vaiko išlaikymui yra reikalinga 975 Eur suma per mėnesį, kuri mažintina atsakovui iš valstybės biudžeto už vaiką kas mėnesį mokama 129,50 Eur dydžio išmoka (vaiko pinigai).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Bylos duomenimis, kaip jau buvo minėta, abi šalys turi joms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nuo 2025 m. rugsėjo 3 d. registruota Užimtumo tarnyboje, iki tol dirbo ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) (2025 m. rugsėjo 4 d. atskirojo skundo Nr. DOK-19971 priedai Nr. 2–3). Atsakovas nuo 1997 m. rugpjūčio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini), gauna apytiksliai 1 596 Eur darbo užmokestį per mėnesį (2025 m. rugpjūčio 1 d. priešieškinio Nr. DOK-17425 priedai).
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ji skundžiamo sprendimo priėmimo metu nedirbo, tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad šalys turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribota galimybė įsidarbinti, dirbti, ar uždirbti pakankamas pajamas, jog galėtų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, byloje nėra. Todėl apeliantės nurodyta aplinkybė nereiškia, kad iš jos išlaikymas vaikui negali būti priteistas. Ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 7 d., metu nurodė, kad darbo aktyviai neieško, pažymėdama, kad laisvos darbo vietos (duomenys neskelbtini) pradedamos skelbti nuo pavasario. Tačiau tai, kad ieškovė siekia įsidarbinti darbovietėje, susijusioje su konkrečia sritimi, negali būti laikoma kaip kliūtis gauti pajamas bei vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.
Taigi, įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išlaikymo vaikui dydį nustatė netinkamai ar iš ieškovės vaikui priteisė daugiau, nei leidžia jos turtinė padėtis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareikštą reikalavimą, nepagrįstai sutapatino pavienes atsakovo patirtas išlaidas su nuolatiniu ir tinkamu vaiko išlaikymu. Pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas tam tikrais laikotarpiais patyrė išlaidų dukrai ar kartu su dukra, savaime nereiškia, kad jis reguliariai ir proporcingai prisidėjo prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė teigė, jog atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo visą laikotarpį, kai ji su vaikais išsikraustė gyventi atskirai, tačiau atsakovas pateikė tai paneigiančius įrodymus. Be to, atsakovas pažymėjo, kad ieškovė niekada neprašė ir nereikalavo, kad jis skirtų kažkokią pinigų sumą dukters išlaikymui, kadangi žinojo ir žino, kad iki pat šiol geranoriškai materialiai prisidėdavo ir prisideda prie jos išlaikymo.
Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad 2024 m. spalio 27 d. sumokėjo 480,60 Eur už poilsį su nakvyne Jurmaloje (nurodė, kad pirko dvi nakvynes viešbutyje bei maudynes, kad dukra galėtų pabūti su mama ir atšvęsti dukros gimtadienį), sumokėjo 175,40 Eur už poilsį Floros simfonijoje 2024 m. liepos 21 d. – 2024 m. liepos 23 d., 2024 m. liepos 7 d. sumokėjo 180 Eur už poilsio namus Banga (atsakovas nurodė, kad 2024 m. vasarą vėl nupirko keturias nakvynes žmonai su dukra), 2023 m. liepos 10 d. sumokėjo 25 Eur už apžvalgos ratą, 15 Eur už Palangos vasaros parką, 2023 m. liepos 8 d. – 8 Eur už Palangos gintaro muziejų, 2024 m. liepos 31 d. – 168,75 Eur už UAB „Beno laivynas“, 2024 m. birželio 16 d. išleido 25 Eur Pludmales akvaparks, 2024 m. birželio 21 d. – 10 Eur Naglių takas, 2023 m. spalio 25 d. – 18,39 Eur TK-Fashion, 2024 m. gegužės 1 d. – 38,97 Eur TK-Fashion, 2023 m. liepos 10 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2023 m. liepos 11 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2023 m. liepos 12 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2023 m. liepos 13 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2023 m. liepos 17 d. – 16 Eur UAB „Zasko boom park“, 2023 m. spalio 20 d. – 136,12 Eur TK-Fashion, 2023 m. liepos 7 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2023 m. liepos 10 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2024 m. birželio 1 d. – 24 Eur Regata U92, 2024 m. birželio 1 d. – 68 Eur Regata U92, 2024 m. birželio 2 d. – 91 Eur Sportland, 2024 m. birželio 11 d. – 16,99 Eur TK-Fashion, 2024 m. birželio 16 d. – 20 Eur Piedzivojumu parks, 2024 m. birželio 2 d. – 149,95 Eur Sportland, 2024 m. birželio 16 d. – 24 Eur Ventspils muzejs, 2024 m. birželio 16 d. – 25 Eur Pludmales akvaparks, 2024 m. gegužės 17 d. – 13,99 Eur TK-Fashion, 2024 m. birželio 21 d. – 82,50 Eur Lietuvos jūrų muziejus, 2024 m. liepos 5 d. – 50 Eur Nac. Zoologiskais darz, 2024 m. liepos 6 d. – 107 Eur Akvaparks – LVL, 2024 m. rugpjūčio 4 d. – 27,98 Eur TK-Fashion, 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 4 Eur minimelts.ledai, 2024 m. rugpjūčio 20 d. – 18,50 Eur Iliuzijų namas, 2024 m. rugpjūčio 21 d. – 25 Eur Apžvalgos ratas, 2024 m. rugpjūčio 29 d. – 10 Eur Ventspils muzejs, 2024 m. rugsėjo 3 d. – 39,98 Eur TK-Fashion, 2024 m. rugsėjo 8 d. – 29,99 Eur TK-Fashion, 2024 m. rugsėjo 12 d. – 17,99 Eur TK-Fashion, 2024 m. lapkričio 23 d. – 68,35 Eur TK-Fashion, 2024 m. gruodžio 5 d. – 7,99 Eur TK-Fashion, 2024 m. gruodžio 22 d. – 30,18 Eur TK-Fashion, 2024 m. gruodžio 22 d. – 42,97 Eur TK-Fashion, 2024 m. gruodžio 31 d. – 10 Eur Forum Cinemas, 2024 m. gruodžio 31 d. – 7,50 Eur Regatta U92, 2024 m. gruodžio 31 d. – 85,50 Eur Nike, 2025 m. balandžio 7 d. – 33 Eur Zinatnes centrs, 2025 m. gegužės 12 d. – 6 Eur Tervetesa dabas parka, 2025 m. gegužės 12 d. – 18 Eur Tervetesa dabas parka, 2025 m. gegužės 12 d. – 6 Eur Tervetesa dabas parka, 2025 m. gegužės 12 d. – 12 Eur Tervetesa dabas parka, 2025 m. gegužės 12 d. – 8 Eur Anneles Dzivnieku darz, 2025 m. birželio 13 d. – 10 Eur Skypark, 2025 m. birželio 13 d. – 71 Eur Klaipėda big, 2025 m. birželio 13 d. – 88,37 Eur Sportland, 2025 m. rugpjūčio 24 d. – 10,50 Eur Lindex, 2025 m. rugpjūčio 24 d. – 24 Eur Sports direct, 2025 m. rugpjūčio 24 d. – 22,99 Eur Cropp, 2025 m. rugpjūčio 26 d. – 11,39 Eur Pegasas, 2024 m. gegužės 31 d. – 91 Eur Sport direct, 2025 m. birželio 12 d. – 88,37 Eur Sportland, 2025 m. rugsėjo 2 d. – 132,97 Eur Deichmann, 2025 m. birželio 12 d. – 71 Eur Sports direct. Taip pat atsakovas pateikė duomenis, jog nuo 2023 m. gegužės 22 d. moka už dukters telefono planą 20 Eur ir išmanųjį laikrodį 6,90 Eur per mėnesį, jog 2023 m. gegužės 18 d. dukrai nupirko išmanųjį laikrodį Apple Watch už 292,25 Eur bei 2025 m. vasario 5 d. – telefoną Apple iPad Air – 1 152 Eur (2025 m. rugpjūčio 28 d. prašymo Nr. DOK-20276 priedai; 2025 m. lapkričio 4 d. prašymo Nr. DOK-25155 priedai).
Be to, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų įrodymų (nuotraukų, vaizdo įrašų) matyti, kad šalys tam tikrais laikotarpiais leido laiką kartu. Atsakovas teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 27 d., metu nurodė, kad kartu ne tik pramogavo, bet ir vykdavo į parduotuvę apsipirkti, jis pirkdavo maistą, mokėdavo už įsigytus degalus. Atsakovas 2020 metais, šalims jau nebegyvenant kartu, ieškovei nupirko automobilį – tam, kad ieškovė galėtų vežti dukrą į mokyklą, pas senelius, taip pat vykti pramogauti ir tenkinti kitus šeimos poreikius. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas su dukra per mėnesį praleisdavo apie 8–10 dienų. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu dukrą išlaikė jis.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmiau nurodytais duomenimis, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie patvirtina, jog atsakovas nuolat domėjosi dukros poreikiais, ja rūpinosi ir įvairiais būdais prisidėjo prie jos poreikių tenkinimo bei, kad atsakovo indėlis į dukros išlaikymą nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis, o buvo tęstinis ir apėmė įvairius dukros kasdienius poreikius. Todėl nenustatyta, jog būtų susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, taigi, pareikštas reikalavimas atmestas pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Nustačius, kad ieškovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovės priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
nutaria:
Ieškovės IES1 apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisi atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės IES1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.