Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „NK Ventures“, uždarosios akcinės bendrovės „Kulionių investicijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas LV“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Stabilus Srautas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Angorela“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

Teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtino neginčijamą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Stabilus Srautas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o nemokumo administratorės ginčytus kreditorių reikalavimus nutartimi išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą. Tarp patvirtintų reikalavimų buvo ir antrosios eilės kreditorės UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinis reikalavimas, iš kurio 1 201 728,28 Eur tenkinama pirmuoju etapu, o 76 058,30 Eur – antruoju etapu.

2026 m. vasario 27 d. teisme gautu atskiruoju skundu kreditoriai UAB „NK Ventures“, UAB „Kulionių investicijos“, UAB „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z., be kita ko, ginčijo 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinis reikalavimas, kaip antrosios eilės kreditoriaus finansinis reikalavimas. Kreditoriai nurodė, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ nepateikė prašymo įtraukti ją į kreditorių sąrašą (patvirtinti jos finansinį reikalavimą), todėl nemokumo administratorė neturėjo teisės šio reikalavimo teikti teismui tvirtinti. Nors UAB „Stabilus Srautas LV“ reikalavimą grindžia 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi (toliau – ir novacijos sutartis), tačiau sutartyje nurodyta skola nėra pagrįsta ūkines operacijas patvirtinančiais dokumentais. Novacijos sutartis pasirašyta UAB „Stabilus Srautas LV“ vadovo V. M. fiziniu parašu, nors iš bankroto bylos dokumentų matyti, kad jis dokumentus pasirašinėja elektroniniu parašu.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi, be kita ko, panaikino 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir šio ginčijamo reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą.

2026 m. kovo 18 d. pirmosios instancijos teisme gautu atsiliepimu UAB „Stabilus Srautas LV“ prašė atmesti atskirojo skundo dalį dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patvirtinti šį reikalavimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

Pareiškėja finansinį reikalavimą, jo pagrindimo dokumentus pateikė elektroniniu paštu ir nurodė, kad reikalavimas nėra užtikrintas. Kreditorių argumentas, kad reikalavimas neturėtų būti tenkinamas dėl nepateikto atskiro prašymo, yra nepagrįstas, nes teisės aktai nenustato tokio prašymo formos ir turinio.

Pareiškėja turi 1 277 786,58 Eur finansinį reikalavimą bendrovei, grindžiamą 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi, pagal kurią 1 202 298,28 Eur UAB „Stabilus Srautas“ skola buvo novuota į paskolą. Minėta sutartimi novuota suma buvo pervesta į UAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitą, o finansinio reikalavimo pateikimo dieną negrąžintas paskolos likutis sudarė 1 201 728,28 Eur. Pagal novacijos sutartį už suteiktą paskolą buvo priskaičiuota 76 058,30 Eur palūkanų.

Teisės aktai nedraudžia sutarčių pasirašyti fiziniu parašu, o finansines operacijas patvirtina bankiniai mokėjimai.

2026 m. kovo 19 d. pirmosios instancijos teisme gautame atsiliepime nemokumo administratorė UAB „Angorela“ nurodė šiuos argumentus:

Nemokumo administratorė tinkamai atliko įstatyme nustatytas pareigas ir patikrino UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą ir jo atitiktį BUAB „Stabilus Srautas“ buhalterinės apskaitos duomenims. Nenustačiusi neatitikimų tarp apskaitos dokumentų ir reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, reikalavimą pateikė teismui tvirtinti.

Kreditorių nurodomos aplinkybės dėl buvusių BUAB „Stabilus Srautas“ valdymo organų sudarytų sandorių, disponuojant bendrovės turtu, nėra susijusios su UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumu, nes šie sandoriai nėra susiję su ginčijamu reikalavimu, o šiame proceso etape nė vienas jų nebuvo pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu.

Nemokumo administratorė nesutiko su kreditorių teiginiais dėl tariamo UAB „Stabilus Srautas LV“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą nebuvimo. Nurodė, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ raštas nemokumo administratorei patvirtina jos valią pateikti informaciją apie BUAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimą, todėl raštas buvo pagrįstai vertinamas kaip prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą ir perduotas teismui tvirtinti.

Patikrinusi BUAB „Stabilus Srautas“ dokumentus, nemokumo administratorė nustatė, jog UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą sudaro 2022 m. gruodžio 16 d. 400 000 Eur įplauka, iš kurios 379 463,28 Eur suma buvo novuota į paskolą, 2023 metais gautos 948 310 Eur įplaukos, 2024 metais atlikti 87 475 Eur grąžinimai ir įskaitytas 38 000 Eur reikalavimas pagal 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Po šių operacijų 1 202 298,28 Eur UAB „Stabilus Srautas“ skola UAB „Stabilus Srautas LV“ buvo novuota į paskolą, o 2025 metais grąžinta 570 Eur paskolos. Taigi, BUAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimą UAB „Stabilus Srautas LV“ sudaro 1 201 728,28 Eur paskolos ir 76 058,30 Eur palūkanų.

2026 m. kovo 23 d. teisme gautuose kreditorių rašytiniuose paaiškinimuose buvo prašoma UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti kaip neįrodyto arba atidėti jo nagrinėjimą ir posėdį skirti ne anksčiau kaip po savaitės nuo 2026 m. balandžio 3 d., kai nemokumo administratorė turėtų pateikti BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d., kad kreditoriai galėtų su jais susipažinti.

Nurodė, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą sudarantys mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu, kai UAB „Stabilus Srautas“ buvo 100 proc. UAB „Stabilus Srautas LV“ akcininkė, o abiejų bendrovių vadovas buvo V. M. Vienintelė BUAB „Stabilus Srautas“ akcininkė buvo UAB „Tedeksas“. UAB „Stabilus Srautas LV“ akcijos 2025 m. vasario 13 d. perleistos UAB „Tvarios investicijos“, kurios 70 proc. akcijų priklauso tam pačiam UAB „Tedeksas“. Kreditorių vertinimu, šios aplinkybės kelia abejonių dėl sandorių realaus ekonominio turinio, juolab kad UAB „Stabilus Srautas LV“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 1 277 786,58 Eur reikalavimą.

Pažymėjo, kad finansinis reikalavimas grindžiamas 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi, kuria neva buvo novuota 1 202 298,28 Eur skola ir priskaičiuota 76 058,30 Eur palūkanų. Tačiau novacijos sutartyje neatskleistas pirminės skolos pagrindas, jos sudėtis ir konkretūs sandoriai, iš kurių ji kilo. Todėl nėra įrodyta galiojanti pirminė prievolė, kuri galėjo būti pakeista novacija. UAB „Stabilus Srautas LV“ pateikti selektyvūs banko išrašai šių aplinkybių nepatvirtina ir kelia papildomų abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo.

Atkreipė dėmesį į 2022 m. gruodžio 16 d. 400 000 Eur mokėjimą, kuris apskaitoje nurodytas kaip 379 463,28 Eur finansinis reikalavimas, o banko išraše jo paskirtis įvardyta kaip „Grąžinimas“. Tokia nurodyta mokėjimo paskirtis nepatvirtina UAB „Stabilus Srautas LV“ reikalavimo BUAB „Stabilus Srautas“ ir kelia abejonių dėl pirminės prievolės egzistavimo bei jos novacijos. Taip pat nepateikta dokumentų, paaiškinančių 400 000 Eur ir 379 463,28 Eur sumų skirtumą bei mokėjimo kvalifikavimą kaip UAB „Stabilus Srautas LV“ reikalavimą. Be to, UAB „Stabilus Srautas LV“ remiasi kitais 2022–2024 metais atliktais mokėjimais, tačiau jų teisiniai pagrindai ir ekonominė paskirtis nėra paaiškinti. Banko išrašuose mokėjimai nurodyti kaip „Pervedimas“, „Avansas“ ar „Avanso grąžinimas“, tačiau nėra pateikta duomenų apie juos pagrindžiančius sandorius. Pinigų judėjimas abiem kryptimis tarp susijusių bendrovių, kurioms tuo metu vadovavo tas pats asmuo, kelia abejonių dėl mokėjimų teisinio pagrindo ir realaus ekonominio turinio. O nemokumo administratorės pateikti dokumentai yra prieštaringi.

2026 m. kovo 23 d. teisme gautuose kreditorių rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad nemokumo administratorės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina kreditorių iškeltas abejones dėl UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Pateikti BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 16 d., kai UAB „Stabilus Srautas LV“ atliko 400 000 Eur pavedimą, kurio paskirtis – „Grąžinimas“, UAB „Stabilus Srautas“ buvo UAB „Stabilus Srautas LV“ kreditorė. Iki šio pavedimo V. M. iš UAB „Stabilus Srautas“ sąskaitos į UAB „Stabilus Srautas LV“ sąskaitą 2020 metais pervedė 1 530 000 Eur, 2021 metais – 260 910 Eur, o 2022 metais – 75 400 Eur, iš viso 1 866 310 Eur.

Nurodė, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ pateiktoje apskaitos ataskaitoje 2022–2024 metais UAB „Stabilus Srautas“ buvo registruota tiekėjų, o ne pirkėjų balanse. Tai reiškia, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ apskaitoje UAB „Stabilus Srautas“ traktavo kaip tiekėją, kuriai buvo skolinga, o ne kaip skolininkę, kuriai suteikė paskolą, todėl šis faktas prieštarauja UAB „Stabilus Srautas LV“ pozicijai dėl jos kaip kreditorės statuso.

Pažymėjo, kad 2023 m. kovo 9 d. ir birželio 1 d. UAB „Stabilus Srautas“ atlikti 100 000 Eur mokėjimai UAB „Stabilus Srautas LV“ banko išrašuose atitinkamai nurodyti kaip „Avanso grąžinimas“ ir „Pervedimas“, tačiau UAB „Stabilus Srautas LV“ tiekėjų balanse šios sumos užregistruotos kaip tiekėjui (BUAB „Stabilus Srautas“) sumokėtų sumų sugrąžinimas. Tai patvirtina, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ gautas lėšas apskaitė ne kaip paskolos grąžinimą, o kaip anksčiau jos pačios sumokėtų sumų susigrąžinimą, todėl abipusiai pinigų srautai neturėjo aiškios kreditoriaus ir skolininko struktūros.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtino UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur dydžio finansinį reikalavimą, iš kurio 1 201 728,28 Eur tenkintina pirmuoju etapu, o 76 058,30 Eur – antruoju etapu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Stabilus Srautas LV“, pateikdama nemokumo administratorei informaciją apie skolos ir palūkanų sumas bei jas pagrindžiančius dokumentus, išreiškė valią, jog jos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas būtų teikiamas spręsti teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atmetė kreditorių argumentą, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ nepateikė prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje pateikti banko sąskaitų išrašai, pinigų srautų judėjimo schema, paskolos apyvartos ir palūkanų apskaičiavimo dokumentai patvirtina tarp BUAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Stabilus Srautas LV“ vykusias finansines operacijas ir sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Be to, pareikštas reikalavimas ir jį pagrindžiantys dokumentai atitinka BUAB „Stabilus Srautas“ buhalterinės apskaitos duomenis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad BUAB „Stabilus Srautas“ įsiskolinimas UAB „Stabilus Srautas LV“ sudaro 1 277 786,58 Eur.

Teismas atmetė kreditorių argumentą, kad tarp BUAB „Stabilus Srautas“ ir UAB „Stabilus Srautas LV“ vykdyti abipusiai pinigų pervedimai patvirtina, jog UAB „Stabilus Srautas LV“ buvo ne kreditorė, o skolininkė. Nurodė, kad verslo subjektų tęstiniuose finansiniuose santykiuose pinigų judėjimas abiem kryptimis savaime nėra neįprastas reiškinys, todėl vien mokėjimų kryptis ar mokėjimo paskirtyje nurodytos formuluotės „grąžinimas“ ar „avanso grąžinimas“ negali būti vertinamos izoliuotai ir savaime paneigti bendro, tarp šalių susiklosčiusių finansinių santykių turinio. Pažymėjo, kad kreditorių argumentai dėl tariamai chaotiško ir fiktyvaus pinigų judėjimo grindžiami subjektyviu finansinių operacijų vertinimu, o kreditoriai nepateikia konkrečių duomenų, paneigiančių pateiktų apskaitos ir banko dokumentų patikimumą bei juose užfiksuotų finansinių operacijų realumą. Priešingai, byloje esantys dokumentai leidžia nustatyti pinigų judėjimą, atliktų operacijų seką ir galutinį negrąžintos skolos likutį.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog novacijos ir kitas sutartis pasirašė tas pats asmuo – V. M. – nėra pagrindas pripažinti novacijos sutartį apsimestine ar nesukuriančia teisinių pasekmių, kadangi V. M. sutarties pasirašymo metu faktiškai atstovavo juridiniams asmenims ir veikė jų vardu kaip įgaliotas asmuo. Nustatė, kad kreditorių minimos sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas atmetė kreditorių argumentą, kad novacijos sutarties pasirašymas fiziniu, o ne elektroniniu parašu patvirtina jos fiktyvumą. Nurodė, kad fizinis ar kvalifikuotas elektroninis parašas turi vienodą teisinę galią, todėl V. M. turėjo teisę sandorius pasirašyti bet kuriuo iš minėtų būdų. Pažymėjo, kad kreditorių abejonės dėl galimo sutarčių sudarymo atbuline data yra nepagrįstos prielaidos, o byloje esantys duomenys apie tarp šalių vykdytus mokėjimus patvirtina prievolinių santykių egzistavimą nuo sutarčių pasirašymo.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, nustatė, kad novacijos sutartis ir kiti UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, atsiradusius novacijos sutarties pagrindu, todėl UAB „Stabilus Srautas LV“ pareikštą finansinį reikalavimą pripažino įrodytu.

Kreditoriai UAB „NK Ventures“, UAB „Kulionių investicijos“, UAB „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantai nurodo, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinis reikalavimas nėra įrodytas, o tokio reikalavimo patvirtinimas pažeistų viešąjį interesą ir kitų kreditorių teisėtus interesus.

Pažymi, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ ir BUAB „Stabilus Srautas“ yra susijusios šalys, kontroliuojamos to paties asmens. Visi UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrindą sudarantys mokėjimai buvo atlikti laikotarpiu, kai BUAB „Stabilus Srautas“ buvo vienintelė UAB „Stabilus Srautas LV“ akcininkė. Vienintelė BUAB „Stabilus Srautas“ akcininkė buvo UAB „Tedeksas“, kurios akcijos priklauso labdaros ir paramos fondui „Dao Labdaros Fondas“, o šis fondas lygiomis dalimis priklauso V. M. ir jo šeimos nariams. Be to, 70 proc. UAB „Tvarios investicijos“, kuriai buvo perleistos UAB „Stabilus Srautas LV“ akcijos, akcijų priklauso tai pačiai UAB „Tedeksas“. Nurodo, kad V. M. vienu metu ėjo abiejų bendrovių vadovo pareigas, todėl kontroliavo UAB „Stabilus Srautas LV“ ir BUAB „Stabilus Srautas“, o šios aplinkybės kelia abejonių dėl sandorių realaus ekonominio turinio.

Pabrėžia, kad net ir pirmosios instancijos teismui patenkinus jų atskirąjį skundą, UAB „Stabilus Srautas LV“ ar V. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 1 277 786,56 Eur finansinį reikalavimą, todėl šis reikalavimas yra fiktyvus ir negali būti tvirtinamas.

Teismas UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą patvirtino nukrypdamas nuo teismų praktikos ir neįvertinęs įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimas yra nepagrįstas. Pažymi, kad novacijos sutartyje nėra detalizuotas tariamos skolos pagrindas ir sudėtis bei neidentifikuota pirminė novuota prievolė, todėl ši sutartis neįrodo, kokia prievolė buvo novuota. Teismas šios aplinkybės neįvertino.

Nurodo, kad novacijos sutartyje neidentifikavus novuojamų prievolių, teismas turėjo pareigą itin atidžiai įvertinti pateiktus paaiškinimus ir įrodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste dėl tariamos skolos, tačiau šios pareigos neįvykdė. Nepagrįstos yra teismo išvados, kad skolos egzistavimą patvirtina 2022 m. gruodžio 16 d. įplauka, 2023 metais atliktos įplaukos, 2024 metais atlikti grąžinimai ir reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu atliktas įskaitymas. Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 16 d. 400 000 Eur mokėjimas su paskirtimi „grąžinimas“ negali būti laikomas paskolos suteikimu, nes banko sąskaitų išrašai patvirtina priešingas aplinkybes. Be to, UAB „Stabilus Srautas LV“ apskaitoje BUAB „Stabilus Srautas“ buvo registruojama tiekėjų, o ne pirkėjų balanse, todėl tai prieštarauja UAB „Stabilus Srautas LV“ pozicijai, jog ji buvo BUAB „Stabilus Srautas“ kreditorė. Apeliantai remiasi banko sąskaitų išrašais ir pinigų srautų duomenimis, kurie paneigia teismo išvadas dėl skolos egzistavimo. Taip pat nurodo, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ savo pareiškime ir teismui pateiktuose paaiškinimuose nesirėmė 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sutartimis, o pirminiai juose nurodyti dokumentai nėra pateikti.

Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nesutinka su teismo išvada, kad jie turėjo pareigą pateikti konkrečius įrodymus dėl UAB „Stabilus Srautas LV“ ir BUAB „Stabilus Srautas“ tarpusavio santykių bei apskaitos duomenų. Pareiga įrodyti finansinio reikalavimo pagrįstumą tenka jį pareiškusiam asmeniui, o teismas privalo tinkamai organizuoti įrodinėjimo procesą, paskirstyti įrodinėjimo naštą ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Pažymi, kad visi tarpusavio mokėjimai buvo atlikti nurodant bendro pobūdžio mokėjimo paskirtis, o apeliantai, neturėdami prieigos prie minėtų bendrovių duomenų, neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymų apie jų tarpusavio atsiskaitymus. Todėl pareiga pašalinti abejones dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo teko reikalavimą pareiškusiam asmeniui, juolab kad jį pareiškė galutinio naudos gavėjo kontroliuojamas asmuo.

Pažymi, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią pirmosios instancijos teismas privalo aktyviai vertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą ir, nesant pakankamai duomenų, imtis priemonių reikšmingoms aplinkybėms išaiškinti. Pažymi, kad 2026 m. kovo 23 d. nutartimi teismas buvo konstatavęs, jog byloje nepakanka duomenų UAB „Stabilus Srautas LV“ finansiniam reikalavimui patvirtinti, nes nebuvo pateikta pirminių ar tarpinių dokumentų, patvirtinančių reikalavimo kilmę ir jo apskaičiavimą. Po šios nutarties UAB „Stabilus Srautas LV“ papildomų įrodymų nepateikė, o kreditoriai pateikė banko sąskaitų išrašus ir paaiškinimus, kurie paneigia reikalavimo pagrįstumą.

Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą BUAB „Stabilus Srautas“, atstovaujama nemokumo administratorės „Angorela“, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

BUAB „Stabilus Srautas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Atskiruoju skundu apeliantai iš esmės siekia pakartotinio teismui jau pateiktų argumentų įvertinimo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties. Aplinkybė, kad teismas nepasisakė dėl visų apeliantų argumentų, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.

Pažymi, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinis reikalavimas buvo pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o duomenų apie sandorių negaliojimą ar jų ginčijimą byloje nėra. Reikalavimas atitiko BUAB „Stabilus Srautas“ buhalterinės apskaitos duomenis ir buvo patvirtintas laikantis teismų praktikoje suformuotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių. Apeliantai pateikia fragmentišką byloje esančių įrodymų vertinimą, tačiau nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų.

Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą UAB „Stabilus Srautas LV“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

UAB „Stabilus Srautas LV“ nurodo, kad teisės aktai nedraudžia sudaryti sandorių tarp susijusių asmenų, todėl vien aplinkybė, jog UAB „Stabilus Srautas LV“ ir BUAB „Stabilus Srautas“ yra susijusios bendrovės, nesudaro pagrindo abejoti jų sudarytų sandorių teisėtumu ar galiojimu. Pažymi, kad tai, jog tas pats asmuo ėjo abiejų bendrovių vadovo pareigas, patvirtina, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ buvo žinomos visos sudarytų sandorių aplinkybės, tikslai ir turinys, o kreditoriai šios informacijos neturėjo. Be to, abi bendrovės buvo sudariusios bei vykdė įvairius sandorius, dėl kurių abi viena kitos atžvilgiu turėjo kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų, todėl mokėjimai buvo atliekami abiem kryptimis, o iki bankroto bylos iškėlimo egzistavę priešpriešiniai reikalavimai nepaneigia UAB „Stabilus Srautas LV“ pareikšto finansinio reikalavimo.

UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą patvirtina sutartys, mokėjimai, novacijos sutartis, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros ir kiti byloje pateikti apskaitos dokumentai, kurių pakankama finansinio reikalavimo egzistavimui ir dydžiui pagrįsti. Pažymi, kad šias aplinkybės patvirtina nemokumo administratorė, o pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą.

Apeliantai savo argumentus grindžia selektyviai vertinamais įrodymais, neatsižvelgdami į visus byloje esančius duomenis ir nepateikdami UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą paneigiančių įrodymų. Pažymi, kad apeliantai, nebūdami sandorių šalimis ir neturėdami visos informacijos apie jų sudarymo bei vykdymo aplinkybes, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nors turėjo galimybę pateikti jų argumentus pagrindžiančius įrodymus bei prašyti išreikalauti papildomus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantai 2026 m. rugpjūčio 12 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė naujas aplinkybes, apeliantų teigimu, reikšmingas nagrinėjamai bylai. Nurodo, kad 2026 m. liepos 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, kuris, be kita ko, yra susijęs su UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumu. Pažymi, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. eB2-998-864/2026, teismas tenkino BUAB „Stabilus Srautas“ nemokumo administratorės prašymą ir pratęsė terminą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams atlikti, įskaitant bendrovės sandorių patikrą. Nemokumo administratorės kreditorių susirinkimui pateikta medžiaga patvirtina, kad nemokumo administratorė iki šiol šios patikros neatliko ir nesikreipė dėl BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Aplinkybė, kad V. M. ir susijusių asmenų finansiniai reikalavimai tvirtinami iš esmės remiantis nemokumo administratorės, neatlikusios išsamios reikalavimą pagrindžiančių sandorių patikros ir nesikreipusios dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pozicija, kai teisėsaugos institucijos jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, neatitiktų viešojo intereso. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali apsiriboti formaliu nemokumo administratorės atliktu patikrinimu, bet turi savarankiškai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir informuoti prokurorą apie galimos nusikalstamos veikos požymius. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantai pateikė naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2026 m. liepos 10 d. pranešimą, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. pranešimą ir 2026 m. rugpjūčio 7 d. BUAB „Stabilus Srautas“ kreditorių susirinkimo protokolą.

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktus). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantų paaiškinimais ir naujų įrodymų turiniu, pažymi, kad minėti įrodymai ir jais grindžiamos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, nėra susijusios su UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo klausimu, be kita ko, nepagrindžia konkretaus įrodymų ryšio su byloje vertinamu finansiniu reikalavimu. Nors apeliantai nurodo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, tačiau nepateikė ikiteisminio tyrimo pradėjimą patvirtinančio procesinio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti, ar galimas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su būtent nagrinėjamoje byloje vertinamais sandoriais ar UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais. Apeliantų pateiktas teismo pranešimas ir kreditorių susirinkimo protokolas iš esmės yra susiję su nemokumo administratorės veiksmų teisėtumo klausimu, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad į bylą pateikti įrodymai neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo – nėra susijęs su nagrinėjamu ginču (CPK 180 straipsnis), todėl atsisakoma juos priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. UAB „Stabilus Srautas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Angorela“, nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

2026 m. vasario 17 d. BUAB „Stabilus Srautas“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti bendrovės kreditorių, įskaitant ir UAB „Stabilus Srautas LV“, finansinius reikalavimus BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje. Nurodė, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ prašomas patvirtinti 1 277 786,58 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas šiais įrodymais: 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartimi Nr. SSLV24/1231, kuria UAB „Stabilus Srautas“ 1 202 298,28 Eur skola UAB „Stabilus Srautas LV“ buvo novuota į UAB „Stabilus Srautas LV“ suteiktą 1 202 298,28 Eur paskolą UAB „Stabilus Srautas“ ir susitarta dėl 7 proc. metinių palūkanų; 2025 m. balandžio 30 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. balandžio mėn., 6 914,36 Eur; 2025 m. gegužės 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. gegužės mėn., 7 144,82 Eur; 2025 m. gegužės 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. birželio mėn., 6 914,26 Eur; 2025 m. sausio 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – SSLV021, 7 145,85 Eur; 2025 m. vasario 28 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. vasario mėn., 6 453,87 Eur; 2025 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 24 d., 5 531,54 Eur; 2025 m. kovo 24 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. kovo 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos nuo 2025 m. kovo 25 d. iki 2025 m. kovo 31 d., 1 613,37 Eur; 2025 m. liepos 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. liepos mėn., 7 144,70 Eur; 2025 m. rugpjūčio 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. rugpjūčio mėn., 7 144,67 Eur; 2025 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. rugsėjo mėn., 6 914,14 Eur; 2025 m. lapkričio 26 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos nuo 2025 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d., 5 992,18 Eur; pirkėjo atsiskaitymų ir skolos likučio ataskaitomis; 2025 m. spalio 31 d. palūkanų detalizacija; 2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra, kurios paskirtis – paskolos palūkanos už 2025 m. spalio mėn., 7 144,54 Eur; 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TI24/1231 sudaryta tarp UAB „Tvarios Investicijos“, UAB „Stabilus Srautas LV“ ir UAB „Stabilus Srautas“; UAB „Stabilus Srautas LV“ banko sąskaitos išrašais už: 2022 m. gruodžio 16 d.; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį, be kita ko, įtraukta ir kreditorė UAB „Stabilus Srautas LV“ su 1 277 786,58 Eur finansiniu reikalavimu.

Kreditoriai UAB „NK Ventures“, UAB „Kulionių investicijos“, UAB „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z., nesutikdami su patvirtintu UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansiniu reikalavimu, 2026 m. vasario 27 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties. Teismas sutiko su kreditorių atskiruoju skundu ir 2026 m. kovo 3 d. nutartimi pasinaikino 2026 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinis reikalavimas ir klausimo dėl šio finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi atidėjo kreditorės UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo nagrinėjimo klausimą, nustatęs, kad nepakanka duomenų apie šio reikalavimo susidarymo aplinkybes, įskaitant pirminius ir (ar) tarpinius dokumentus, patvirtinančius reikalavimo sumų kilmę, taip pat nėra aiški šių sumų apskaičiavimo tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į kreditorių poziciją dėl nemokumo administratorės pateiktų BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. įvertinimo, kurių pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2026 m. balandžio 3 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ papildomų dokumentų nepateikė, o nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 2 d. pateikė BUAB „Stabilus Srautas“ banko sąskaitų išrašus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. į susijusią Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą bylą Nr. eB2-1789-864/2026.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus ir šalių argumentus, apskųsta nutartimi padarė išvadą, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį patvirtino. Pažymėjo, kad UAB „Stabilus Srautas LV“, pateikdama nemokumo administratorei informaciją apie skolos ir palūkanų sumas bei jas pagrindžiančius dokumentus, išreiškė valią, jog jos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas būtų sprendžiamas teisme, o byloje esantys banko sąskaitų išrašai, pinigų judėjimo schema, paskolos apyvartos ir palūkanų apskaičiavimo dokumentai patvirtina tarp šalių vykusias finansines operacijas ir atitinka BUAB „Stabilus Srautas“ buhalterinės apskaitos duomenis. Nurodė, kad abipusis pinigų judėjimas tarp šalių savaime nepaneigia UAB „Stabilus Srautas LV“ kaip kreditorės statuso, o kreditoriai nepateikė konkrečių duomenų, paneigiančių pateiktų apskaitos ir banko dokumentų patikimumą bei juose užfiksuotų operacijų realumą. Be to, teismas nenustatė pagrindo novacijos sutartį pripažinti apsimestine ar fiktyvia dėl jos pasirašymo aplinkybių, fizinio parašo panaudojimo ar galimo sudarymo atbuline data, pažymėdamas, kad V. M. sutarties pasirašymo metu veikė kaip juridinių asmenų įgaliotas atstovas, fizinis ir kvalifikuotas elektroninis parašas turi vienodą teisinę galią, o byloje esantys mokėjimų duomenys patvirtina prievolinių santykių egzistavimą nuo sutarčių pasirašymo.

Apeliantai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinis reikalavimas nėra įrodytas, o jo patvirtinimas pažeistų viešąjį interesą ir kitų kreditorių interesus. Nurodo, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ ir BUAB „Stabilus Srautas“ yra susijusios šalys, kontroliuojamos to paties asmens, o tai kelia abejonių dėl jų sandorių realaus ekonominio turinio. Pažymi, kad novacijos sutartyje neidentifikuota pirminė prievolė ir nedetalizuotas tariamos skolos pagrindas bei sudėtis, todėl ji nepatvirtina reikalavimo pagrindo. UAB „Stabilus Srautas LV“ banko sąskaitų išrašai, pinigų srautų ir apskaitos duomenys paneigia skolos egzistavimą, o reikalavimo perleidimo ir įskaitymo dokumentai nepagrindžia reikalavimo. Be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir neįvykdė pareigos aktyviai įvertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, nors byloje nepakako duomenų jo kilmei ir dydžiui nustatyti. Apeliantai neginčija šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir motyvų: UAB „Stabilus Srautas LV“ išreiškė valią dėl jos finansinio reikalavimo tvirtinimo teisme; V. M., pasirašydamas novacijos sutartį, veikė kaip juridinių asmenų įgaliotas atstovas; kreditorių nurodytos sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka; fizinis ir kvalifikuotas elektroninis parašas turi vienodą teisinę galią.

Dėl UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021 48 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020 13 punktą).

Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023 18 punktą; 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023 24 punktą). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022 21 punktą). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020 21 punktą).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą; 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021 24 punktą). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 104 punktą).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020 44 punktą).

Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 26 punktą; 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022 37 punktą). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020 39 punktą; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 punktą).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, pažeidė pirmiau nurodytas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėja UAB „Stabilus Srautas LV“ įrodė prašomo patvirtinti 1 277 786,56 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą, padarė neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, jų pakankamumą pareiškėjos reikalavimui pagrįsti.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, šioje byloje būtent pareiškėjai UAB „Stabilus Srautas LV“, siekiančiai savo, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, teko pareiga ne tik nurodyti visas ginčo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, bet ir leistinais įrodymais pagrįsti reiškiamo reikalavimo atsiradimo pagrindą bei jo dydį (CPK 12, 178 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi atidėjo pareiškėjos UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo nagrinėjimą, nustatęs, kad byloje nepakanka duomenų apie šio reikalavimo susidarymo aplinkybes, įskaitant pirminius ir (ar) tarpinius dokumentus, patvirtinančius reikalavimo sumų kilmę, taip pat nėra aiški šių sumų apskaičiavimo tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė konkrečius duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, trūkumus ir sudarė pareiškėjai galimybę juos pašalinti, pateikiant papildomus dokumentus ir kitus reikalavimo pagrindimą patvirtinančius dokumentus. Vis dėlto LITEKO duomenys patvirtina, kad UAB „Stabilus Srautas LV“ papildomų dokumentų nepateikė. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo, be kitų byloje esančių duomenų, reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad, teismui konkrečiai nurodžius, kokių duomenų byloje trūksta bei suteiktus galimybę juos pateikti, pareiškėja papildomų įrodymų, susijusių su reikalavimo susidarymo aplinkybėmis, reikalavimo sumų kilme ir jų apskaičiavimo tvarka, pasirinko nepateikti. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog apeliantai kvestionavo UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumą, kėlė abejones dėl šios kreditorės ir nemokumo administratorės pateiktų paaiškinimų ir dokumentų turinio bei prašė teismo aptariamo finansinio reikalavimo netvirtinti, savaime neperkelia apeliantams ginčui reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo naštos ir nepaneigia pareiškėjai tenkančios pareigos įrodyti savo reikalavimo atsiradimo pagrindą bei jo dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent kreditoriai, ginčydami finansinį reikalavimą, turėjo pateikti konkrečius ir pakankamus duomenis, paneigiančius pateiktų apskaitos ir bankinių dokumentų patikimumą bei juose užfiksuotų operacijų realumą, laikytina nepagrįsta ir neatitinkančia rungtyniško proceso esmės – įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Kadangi sutartinės prievolės egzistavimas, jos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, būtent UAB „Stabilus Srautas LV“, teigianti, kad BUAB „Stabilus Srautas“ yra jai skolinga 1 277 786,56 Eur, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, turėjo šiuos ir kitus byloje esančius įrodymus išsamiai bei visapusiškai įvertinti ir nuspręsti dėl jų įrodomosios reikšmės bei pakankamumo UAB „Stabilus Srautas LV“ finansiniam reikalavimui pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti 1 277 786,58 Eur dydžio reikalavimą BUAB „Stabilus Srautas“, pateikė į bylą šios nutarties 25 punkte nurodytus rašytinius įrodymus, kuriuos, kartu su BUAB „Stabilus Srautas“ nemokumo administratorės paaiškinimais, įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje. Vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, lėmusiu išvadą, kad pareiškėja įrodė prašomą patvirtinti 1 277 786,56 Eur finansinį reikalavimą.

Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikta 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartis, 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis, piniginių srautų judėjimo schema, paskolos apyvartos bei susijusių palūkanų dokumentai, banko sąskaitos išrašai – savaime nėra pakankami pagrįsti 1 277 786,58 Eur finansinio reikalavimo atsiradimo teisinio ir faktinio pagrindo bei jo dydžio. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje abstrakčiai išvardinęs į bylą pateiktus dokumentus, nenustatė konkretaus pagrindo ir (ar) konkrečių teisinių santykių, iš kurių kilo pirminė, teikiamais išvestiniais dokumentais grindžiama tariama BUAB „Stabilus Srautas“ prievolė kreditorei UAB „Stabilus Srautas LV“, nors būtent tokius įrodymus pats pareikalavo pateikti 2026 m. kovo 23 d. nutartimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartis sudaryta tarp pareiškėjos ir UAB „Stabilus Srautas“ savaime nepatvirtina pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo 1 202 298,28 Eur dalies atsiradimo pagrindo ir jos dydžio.

Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį novacija yra prievolės pasibaigimas, kai šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo, arba veiksmai, kai naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo ankstesniam kreditoriui. Taigi, novacija yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, todėl visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas keičiasi (dalykas, įvykdymo būdas, subjektinė sudėtis), egzistuojanti prievolė pasibaigia ir jos vietoje sukuriama nauja. Novacija nepreziumuojama, todėl visada turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (CK 6.141 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad visais atvejais šalys, norėdamos vieną prievolę pakeisti kita, turi aiškiai, nedviprasmiškai išreikšti savo valią, pavyzdžiui, sudarydamos sutartį, turi aiškiai nurodyti vieną prievolę keičiančios kita. Sprendžiant, ar šalių veiksmai tikrai reiškė novaciją, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad ši tikrai buvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog įvyko novacija, būtina nustatyti tiek pradinę šalių prievolę, tiek naują prievolę, kuria ji buvo pakeista. Vadinasi, tuomet, kai kreditorius finansinį reikalavimą nemokumo byloje grindžia novacija, jis privalo įrodyti ne tik naujosios prievolės turinį, bet ir pradinės prievolės, kuri buvo pakeista, egzistavimą, jos atsiradimo pagrindą bei šalių valią būtent šią prievolę pakeisti.

Nagrinėjamu atveju 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutartyje nurodyta, kad jos sudarymo dieną UAB „Stabilus Srautas“ buvo skolinga UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 202 298,28 Eur pagal tarpusavyje sudarytus sandorius. Tačiau sutartyje nenurodyta, kokie konkretūs sandoriai buvo sudaryti, kokiu pagrindu iš jų kilo UAB „Stabilus Srautas“ prievolė UAB „Stabilus Srautas LV“, kokios konkrečios prievolės nebuvo įvykdytos ir kokiu pagrindu atsirado 1 202 298,28 Eur skola. Byloje taip pat nėra pateikta pirminių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti pirminės UAB „Stabilus Srautas“ prievolės UAB „Stabilus Srautas LV“ atsiradimo pagrindą ir dydį. Reikšminga tai, kad finansinio reikalavimo patvirtinimo siekianti UAB „Stabilus Srautas LV“ to net ir paaiškinimuose nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors sutartimi šalys susitarė ankstesnę prievolę pakeisti paskolos prievole, kurios suma – 1 202 298,28 Eur, tačiau vien toks šalių susitarimas savaime nepatvirtina pradinės skolos egzistavimo ir jos dydžio, nes, kaip minėta, nėra dokumentų, leidžiančių nustatyti, kokia prievolė egzistavo iki novacijos sutarties sudarymo ir kokia prievolė buvo pakeista paskolos prievole. Taigi, nesant pirminių dokumentų, patvirtinančių UAB „Stabilus Srautas“ skolos UAB „Stabilus Srautas LV“ atsiradimo pagrindą ir dydį, nėra pagrindo konstatuoti, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. novacijos sutarties sudarymo egzistavo 1 202 298,28 Eur dydžio prievolė, kuri buvo pakeista šia novacijos sutartimi, todėl minėta sutartis nėra pakankamas įrodymas pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies dydžiui pagrįsti.

Į bylą pateikta 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta UAB „Tvarios Investicijos“, UAB „Stabilus Srautas LV“ ir UAB „Stabilus Srautas“, kurios pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino, teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nesudaro pagrindo įsitikinti UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumu.

CK 6.104 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.

Pareiga pagrįsti prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą taikomas ir tuo atveju, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę perima kitas kreditorius. Reikalavimo teisę perėmęs kreditorius turi pagrįsti ankstesnio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimą ir dydį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023 42 punktą).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-591/2009; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

Teismų praktikoje pažymėta, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinis kreditorius, perleidęs reikalavimą, turi įstatyminę pareigą naujajam kreditoriui perduoti dokumentus, patvirtinančius ne tik faktą, jog skolininkas pripažįsta tam tikro turinio prievolę savo pradiniam kreditoriui, tačiau ir pirminius pradinio kreditoriaus reikalavimą patvirtinančius dokumentus – jo reikalavimo teisės turinį ir sąlygas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Savo ruožtu pareiškėjas, siekdamas ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, turi pateikti išsamius duomenis dėl skolos, perleistos reikalavimo perleidimo sutartimi, tikrumo, t. y. pirminius dokumentus, patvirtinančius tokio įsiskolinimo faktą (prievolės rūšį) bei dydį. Pareiškėjui, reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu nepareikalavusiam visų pirminių pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų, kartu atitenka ir įgytos reikalavimo teisės įrodinėjimo rizika (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-972-450/2024 34 punktą; 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-459-450/2025 42 punktą; 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-760-450/2025 27, 30 punktai). Taigi, sprendžiant dėl cesijos pagrindu perleisto reikalavimo pagrįstumo, nepakanka nustatyti vien reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto. Turi būti nustatyta ir įvertinta prievolė, iš kurios kyla perleidžiama reikalavimo teisė, jos atsiradimo pagrindas ir dydis. Pažymėtina, kad vien tik reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas neleidžia patikrinti, ar perleistas reikalavimas faktiškai egzistavo ir kokia buvo jo apimtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į tai, jog UAB „Stabilus Srautas LV“ turi sumokėti UAB „Tvarios Investicijos“ 38 000 Eur pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudaryta tarp UAB „Stabilus Srautas LV“ ir UAB „LB Investments“ bei UAB „Stabilus Srautas“ yra skolinga UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 240 298,28 Eur pagal tarpusavyje sudarytus sandorius, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Šios sutarties pagrindu UAB „Tvarios Investicijos“ perleido UAB „Stabilus Srautas“ reikalavimo teises į skolą kylančią iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties už 38 000 Eur, o UAB „Stabilus Srautas“ perėmė iš UAB „Tvarios Investicijos“ reikalavimo teises ir įsipareigojo sutartyje nurodyta tvarka atsiskaityti. UAB „Stabilus Srautas LV“ ir UAB „Stabilus Srautas“ susitarė įskaityti tarpusavio vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, o po reikalavimo perleidimo ir įskaitymo laikė, kad: UAB „Stabilus Srautas LV“ sumokėjo UAB „Stabilus Srautas“ 38 000 Eur skolą ir nebėra skolinga pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį; UAB „Stabilus Srautas“ lieka skolinga UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 202 298,28 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyti konkretūs sandoriai, jų pagrindu atsiradusios prievolės ar 1 202 298,28 Eur skolos apskaičiavimo pagrindas. Todėl vien reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta 1 202 298,28 Eur suma nepatvirtina tokios prievolės egzistavimo ir jos dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja, kaip reikalavimo teisę perėmusi kreditorė, privalo pagrįsti ne tik reikalavimo perleidimo faktą, bet ir perleisto reikalavimo egzistavimą bei jo dydį, daro išvadą, kad pateikta 2024 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis, nesant pirminių prievolę patvirtinančių dokumentų, negali būti laikoma pakankamu įrodymu ginčijamam finansiniam reikalavimui pagrįsti.

Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikta piniginių srautų judėjimo schema, paskolos apyvartos bei susijusių palūkanų dokumentai – savaime nėra pakankami pagrįsti 1 277 786,58 Eur finansinio reikalavimo atsiradimo teisinio ir faktinio pagrindo bei jo dydžio. Pažymėtina, kad išvestiniuose apskaitos dokumentuose duomenys yra įrašomi remiantis konkrečiais pirminiais apskaitos dokumentais, kurie ir yra piniginių prievolių atsiradimo ar pasibaigimo pagrindai (CK 1.136 straipsnis). Todėl, siekiant įsitikinti išvestiniuose dokumentuose padarytų įrašu teisingumu (prievolių kilimo faktu ir dydžiu), juridiniam asmeniui, įrodinėjančiam kito ūkio subjekto prievolės buvimą, būtina pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius realiai įvykusias ūkines operacijas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė pirminių dokumentų, patvirtinančių 1 202 298,28 Eur reikalavimo atsiradimo pagrindą ir dydį – sutarčių, susitarimų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad BUAB „Stabilus Srautas“ yra skolinga nurodytą sumą. Todėl vien tai, kad pateiktais išvestiniais dokumentais yra grindžiamas finansinis reikalavimas, negali lemti išvados, jog BUAB „Stabilus Srautas“ yra skolinga pareiškėjai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pažymint, kad nors išvestiniai apskaitos dokumentai, kuriuose fiksuojamos visos buhalterinės operacijos, susijusios su juridinio asmens pinigų judėjimu tam tikru laikotarpiu (pirkimai, pardavimai, mokėjimai, prekių ir paslaugų suteikimas arba grąžinimas, įskaitymas ir kt.), yra leistini įrodymai sprendžiant dėl tvirtinamo finansinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau jie, nesant pirminių dokumentų, kurie pagrįstų jų atsiradimo (ar pasibaigimo) pagrindą, apimtį, terminą, savaime nėra pakankami įrodymai piniginės prievolės faktui ir jos dydžiui pagrįsti, ypač jei sprendžiamas asmens, sudariusio šiuos išvestinius dokumentus, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1192-330/2016; 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-599-450/2022 20 punktą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Stabilus Srautas LV“ banko sąskaitos išrašai už 2022 m. gruodžio 16 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., taip pat nepatvirtina pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindo ir jo dydžio. Pažymėtina, kad iš pateiktų banko išrašų matyti tik tai, jog tarp UAB „Stabilus Srautas LV“ ir BUAB „Stabilus Srautas“ tam tikrais laikotarpiais buvo atliekami įvairaus dydžio mokėjimai, tačiau šie duomenys nepagrindžia, kad minėti mokėjimai yra susiję būtent su pareiškėjos šioje byloje prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu, kurio konkretaus atsiradimo pagrindo iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti. Nors pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad įsiskolinimas susidarė bendrovei neatsiskaičius pagal novacijos sutartį, tačiau iš sąskaitos išraše nurodytų mokėjimų paskirčių negalima vienareikšmiškai nuspręsti apie konkrečius reiškiamo reikalavimo pagrindu tarp šalių susiklosčiusius santykius, kadangi mokėjimai atlikti kaip „grąžinimas“, „pervedimas“, „avansas“, „avanso grąžinimas“, taigi neįvardijant sutarties pobūdžio.

Juolab kad pati UAB „Stabilus Srautas LV“ savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog abi bendrovės buvo sudariusios bei vykdė įvairius sandorius, dėl kurių abi viena kitos atžvilgiu turėjo kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų, todėl mokėjimai buvo atliekami abiem kryptimis. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai nurodęs, kad verslo subjektų tęstiniuose finansiniuose santykiuose pinigų judėjimas abiem kryptimis savaime nėra neįprastas reiškinys, o vien mokėjimų kryptis ar mokėjimo paskirtyje nurodytos formuluotės „grąžinimas“ ar „avanso grąžinimas“ negali būti vertinamos izoliuotai ir savaime paneigti bendro, tarp šalių susiklosčiusių finansinių santykių turinio, padarė nepagrįstą išvadą, kad šie dokumentai patvirtina UAB „Stabilus Srautas LV“ finansinio reikalavimo pagrįstumą. Priešingai, esant tokiai faktinei situacijai, kai pinigų judėjimas abiem kryptimis tarp bendrovių buvo įprastas, o mokėjimo paskirtyse nenurodyta konkreti pinigų pervedimo paskirtis (o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui „grąžinimas“, apskritai nesuponuoja naujos prievolės sukūrimo), nepateikus pirminių dokumentų, patvirtinančių bankrutuojančios bendrovės prievolės potencialiai kreditorei egzistavimą, tokie duomenys nelaikytini pakankamais reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo įrodymais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės pateikus tik apibendrintus, suvestinius duomenis ir nepatvirtinus jų pirminiais faktų šaltiniais, juolab kad pirminių įrodymų nebuvimo klausimą byloje kėlė ir apeliantai, teigę, jog finansinis reikalavimas nėra įrodytas, nes nepateikti pirminiai dokumentai, kurie pagrįstų novacijos sutartyje nurodytą UAB „Stabilus Srautas“ skolą, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimo atsiradimo pagrindas ir dydis nėra tinkamai pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į egzistuojantį viešąjį interesą, reikalaujantį, kad bankroto byloje būtų tvirtinami tik pagrįsti ir pagrįsto dydžio finansiniai reikalavimai, nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami jos 1 277 786,58 Eur finansiniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje patvirtinti.

Jau minėta, kad dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, jog kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Kadangi pareiškėja šios pareigos neįvykdė – pakankamais įrodymais nepagrindė reiškiamo finansinio reikalavimo – jai taikytinas neigiamas įrodinėjimo naštos aspektas – neįrodytos aplinkybės vertintinos pareiškėjos, kuriai priklauso šių aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 27 punktą). Taigi, atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos paskirstymą šioje byloje, nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti kitaip, sutiktina su apeliantų atskirajame skunde nurodyta išvada, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo, kildinamo iš bendrovės negrąžintos paskolos, pagrįstumo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta priešingai, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias finansinio reikalavimo tvirtinimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apeliantų atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjos UAB „Stabilus Srautas LV“ 1 277 786,58 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Stabilus Srautas“ bankroto byloje, ir klausimą išspręsti iš esmės – šio pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinti.

Į esminius apeliantų atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjai ir bendrovei bylinėjimosi išlaidos priteistos nebuvo, o apeliantai nepateikė duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantams grąžinamas juos atstovaujančios advokatės sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis). Apeliantai nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Kadangi apeliantai laikytini bylą laimėjusia šalimi, pareiškėjos ir bendrovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas LV“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ bankroto byloje atmesti.

Grąžinti kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei „NK Ventures“, uždarajai akcinei bendrovei „Kulionių investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Prior Test Group“, E. D., D. B., M. D., Č. S. ir D. Z. 60 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. gegužės 26 d., dokumento Nr. ACP01846 (Luminor Bank AS).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.