Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-20-1067/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-02-12
Bylos Nr.: e2-20-1067/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05817-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Ieškovas: R. V.
Atsakovas: R. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo: AB „S.“

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2-20-1067/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05817-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Neringai Čilinskaitei,dalyvaujant ieškovui R. V., jo atstovams advokatui D. L., advokatei G. M.,atsakovei R. V., jos atstovams advokatui M. L., advokatei N. G., advokatei S. A.,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms A. Š., V. S.,

liudytojams T. Š., L. B., Z. V., J. S., J. V., D. Z., T. G., R. B., F. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, ir atsakovės R. V. patikslintą priešieškinį ieškovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei turto padalijimo, trečiasis asmuo AB „S.“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį teismas priėmė 2021 m. rugpjūčio 30 d.; 2023 m. balandžio 7 d. ieškovas teikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuos teismas priėmė 2023 m. balandžio 17 d., tačiau 2023 m. liepos 20 d. teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog atsisako savo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ir lieka prie pradiniu ieškiniu keliamų reikalavimų. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašo:

1) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką tarp ieškovo R. V. ir atsakovės R. V., sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybes administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini));

2) nenustatyti termino susitaikymui;

3) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – V.;

Šalies argumentai

4) nustatyti nepilnametės dukros F. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki pilnametystės su jos mama – atsakove R. V.;

5) priteisti iš ieškovo R. V. nepilnametei dukrai F. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros F. V. pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę R. V.. Pervesti išmokas (iki 20 dienos) į atsakovės R. V. nurodytą banko sąskaitą;

6) nustatyti tėvo R. V. bendravimo tvarką su dukra F. V., gimusia (duomenys neskelbtini), sekančiai:

6.1. Tėvas R. V., bendrauja su dukra F. V. kiekvieną trečiadienj, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios (buvimo) vietos (tai gali būti ir ugdymo ar mokymosi įstaiga) atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 14 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

6.2. Tėvas R. V., turi teisę bendrauti su dukra F. V. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą išjos gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadieniais ne anksčiau kaip iki 18 val.;

6.3. Tėvas R. V. turi teisę kiekvienais poriniais metais su dukra F. V. praleisti Kūčias ir Šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną iki 20 val., o kiekvienais neporiniais metais tėvas R. V. turi teisę su dukra sutikti Naujuosius metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki kitos dienos 20 val., ir Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą išjos gyvenamosios vietos šventės dieną 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 20 val.;

6.4. Tėvas R. V., turi teisę bendrauti su dukra F. V. pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą sekmadienį dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

6.5. Dukra F. V. gimtadienį vienais metais (poriniais) švenčia su motina, kitais metais (neporiniais) su tėvu R. V.. Tėvas R. V. gimtadienio dieną pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pagal jos mokymosi / ugdymo grafikus, bet ne vėliau kaip 17 val., ir ne anksčiau kaip 10 val., ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jei tą dieną dukra praleidžia ne su tėvu pagal nustatytą tvarką;

6.6. Tėvas R. V. kiekvienais metais turi teisę praleisti su dukra F. V. ne mažiau kaip pusę dukrai suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Šv. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su dukra pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais - antrąją atostogų laiko dalį. Atostogų metu pagal iš anksto suderintą grafiką su mama R. V., tėvas pasiima dukrą pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą atostogų dieną iki 20 val.;

6.7. Tėvas R. V. bendrauja su dukra F. V. savo kasmetinių atostogų metu, kai tėvo atostogos sutampa su nepilnametės dukters vasaros atostogomis, vieną kartą metuose - ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų, apie atostogų grafiką informavus mamą, R. V., iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvo kasmetinių atostogų metu R. V. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją kalendorinę atostogų dieną 10 val., ryto ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą paskutinę kartu praleidžiamą (keturioliktąją kalendorinę) atostogų dieną iki 20 val.;

6.8. Nepilnamečio vaiko tėvai susitaria, kad dėl objektyvių priežasčių (dukrai susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) bendravimas su dukra atšaukiamas, nepilnametės dukters motinai informavus tėvą R. V. telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, iki bendravimo pradžios likus 2 valandoms;

6.9. Nepilnamečio vaiko tėvai, atsižvelgdami į dukters interesus, įsipareigoja netrukdyti su dukra bendrauti telefonu, mobiliųjų aplikacijų programomis „Viber“, „Whatsapp“, „Messenger“, socialiniais tinklais, kompiuterine įranga „Skype“ ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, kai dukra praleidžia laiką pas vieną iš tėvų;

6.10. Tėvas R. V. bendravimo su dukra F. V. metu, įsipareigoja pristatyti dukrą į lankomus būrelius, gydymo, ugdymo įstaigas ir pan.;

6.11. Vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su nepilnamete dukra F. V. ir bendravimo tvarkos (sąlygų) vykdymu (liga, neatvykimas pas dukrą ir kitos reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės). Šalys informuoja viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą bei telefono numerius;

6.12. Atsižvelgiant į augančios dukters poreikius bei šalių galimybes bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali būti koreguojama abipusiu rašytiniu tėvų susitarimu.

7) lengvąjį automobilį „VOLVO V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas R. V. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei R. V.;

8) priteisti iš ieškovo R. V. atsakovės R. V. naudai 2 297,95 Eur dydžio kompensaciją už kredito dengimą, t. y. pusę tos sumos, kurią šalys išmokėjo kreditoriui „S.“ AB, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

9) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai kreditoriui „S.“ AB, pagal 2016 m. balandžio 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), lieka bendrais R. V. ir R. V. skoliniais įsipareigojimais, t. y. po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditoriui „S.“ AB.

9.1 įpareigoti R. V. vykdyti 2016 m. balandžio 8 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui „S.“ AB, t. y. mokėti kredito įmokas ir / arba tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalautų įmokų mokėjimo iš atsakovės R. V. ir pastarajai tas įmokas sumokėjus, ieškovas R. V. įpareigotinas visiškai kompensuoti R. V. sumokėtas įmokas ir visas su tuo susijusias išlaidas;

10) priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad sutuoktinių santuokiniai ryšiai išblėso, išsiskyrė bendri interesai, nebesutapo charakteriai, galiausiai ėmė trūkti tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sutriko bendravimas, atsirado nepasitikėjimas vienas kitu. Atsakovė tapo apatiška ieškovo atžvilgiu, visiškai nustojo domėtis jo interesais, poreikiais, ko pasėkoje sutuoktinių tarpusavio santykiai visiškai atšalo, jie nutolo vienas nuo kito. Dėl šių aplinkybių visumos sutuoktiniai netvarko bendro šeimos ūkio ir nebeveda bendro šeimos gyvenimo, jų nesieja jokie ryšiai. Toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl prašo teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Nepilnametė dukra daugiausia laiko praleidžia su motina, atsakove R. V., todėl nepilnametės dukters F. V. gyvenamąją vietą iki jos pilnametystės prašo nustatyti su atsakove. R. V. išmokas perveda kas mėnesį (iki 20 dienos) į R. V. nurodytą banko sąskaitą. Sutinka teikti nepilnametės dukters F. V. išlaikymui po 250 Eur dydžio išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinančio santuokos nutraukimą iki vaiko pilnametystės. Prašo nustatyti nurodytą bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko amžių, bei kasdienius poreikius, taigi į nepilnamečio vaiko interesus. Nurodo, jog santuokos metu buvo įgytas lengvasis automobilis „VOLVO V70“, (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur vertės, kuris yra įregistruotas ieškovo vardu, tačiau yra naudojamas išskirtinai atsakovės interesams tenkinti, prašo priteisti nurodytą automobilį atsakovei, neprašant kompensacijos už automobilį. Santuokos metu, 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu R. V. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra asmeninė R. V. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas. Santuokos metu, tenkindami bendrus šeimos interesus, sutuoktiniai su banku „S.“ AB sudarė 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jiems suteiktas 45 000 Eur dydžio kreditas, skirtas gyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui. Ieškinio rengimo dienai paskolos likutis – 40 404,10 Eur. Vadinasi šalys bendrai yra išmokėję 4 595,90 Eur paskolos. Kadangi nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas, tai R. V. sumoka R. V. 2 297,95 Eur dydžio kompensaciją už kredito dengimą, t. y. pusę tos sumos, kurią šalys išmokėjo kreditoriui. Kredito sutartimi kreditoriui prisiimta prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė, t. y. šalys kreditoriui atsako solidariai. Namas, kurio remontui buvo gautas kreditas yra asmeninė R. V. nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas, todėl būtent R. V. turėtų būti įpareigotas mokėti kredito įmokas kreditoriui „S.“ AB arba tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalautų įmokų mokėjimo iš atsakovės R. V. ir pastarajai tas įmokas sumokėjus, ieškovas R. V. turėtų kompensuoti atsakovei sumokėtas įmokas ir visas su tuo susijusias išlaidas. Nurodo, jog daugiau jokio dalintino turto, esančio santuokoje nėra. Daugiau šalys bendrų kreditorių neįgijo. Po santuokos nutraukimo R. V., pasilieka santuokos metu turėtą pavardę - V. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė R. V. po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokos metu įgytą pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovė R. V. ir trečiasis asmuo „S.“ AB per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pradinį ieškovo ieškinį neteikė.

Atsakovė byloje 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė priešieškinį, kuris teismo priimtas 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovei ištaisius nustatytus trūkumus. 2023 m. kovo 23 d. gautas atsakovės patikslintas priešieškinys, kuris teismo priimtas 2023 m. kovo 27 d. 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovė pateikė prašymą dėl priešieškinio dalyko byloje patikslinimo, kuris teismo priimtas 2023 m. gruodžio 22 d. Patikslinus priešieškinio reikalavimus atsakovė prašo:

1) Santuoką tarp ieškovo R. V. ir atsakovės R. V., sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų patvirtinančių šias aplinkybes.

2) Po santuokos nutraukimo atsakovei R. V. palikti santuokinę pavardę „V.“.

3) Nustatyti šalių nepilnametės dukros F. V. gyvenamąją vietą su motina R. V..

4) Priteisti iš ieškovo R. V. šalių nepilnametės dukros F. V. išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. R. V. įpareigojamas nurodytą dukros išlaikymo sumą mokėjimo pavedimu pervesti į R. V. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Dukros išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. R. V. dukros išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise.

5) Priteisti iš ieškovo R. V. 680 Eur šalių nepilnametės dukros F. V. išlaikymo įsiskolinimą.

6) Nustatyti šią ieškovo R. V. ir šalių nepilnametės dukros F. V. bendravimo tvarką pagal, kurią:

6.1. R. V. su dukra F. V. bendrauja kas antrą šeštadienį bei sekmadienį be nakvynių, nuo 10 val. iki 18.00 val.;

6.2. kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu - kiekvieną savaitės dieną, atsižvelgiant į dukros dienos režimą, užimtumą ir sveikatą;

6.3. R. V. bendrauja su dukra kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), jei ta diena nepatenka į jo bendravimo su dukra laiką, pasiimdamas dukrą 10:30 val. ryte iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

6.4. R. V. turi teisę bendrauti su dukra gruodžio 26-ąją (antra Šv. Kalėdų diena), pasiimdamas dukrą šventinę dieną 10:30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą 19 val.;

6.5. R. V. su dukra jo vasaros atostogų metu bendrauja dvi savaites konkretų jo ir dukra laiką iš anksto, ne vėliau kaip mėnesį prieš suderinęs su R. V.. Šiuo laiku bendravimas su nakvynėmis vyksta tik dukrai su tuo sutinkant;

6.6. R. V. turi teisę bendrauti su dukra ir kitu nei nustatyta šioje bendravimo tvarkoje laiku prieš tai suderinęs raštu su R. V. ir gavęs jos sutikimą;

6.7. Tėvų bendravimas su dukra visais atvejais vyksta atsižvelgiant į dukros užimtumą, ugdymo užsiėmimų grafiką, norus, pageidavimus ir interesus.

7) Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine ieškovo R. V. ir atsakovės R. V. nuosavybe.

8) Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą R. V. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant:

8.1. gyvenamąjį namą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

8.2. baldus bei buitinę techniką, esančius gyvenamajame name, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

8.3. lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

9) Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą atsakovei R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant narystę MB „x.”, j. a. k. (duomenys neskelbtini).

10) Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovės R. V. naudai 64 740 Eur piniginę kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalį.

11) Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovės R. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė 2023 m. kovo 23 d. patikslintame priešieškinyje, kurio reikalavimus patikslino 2023 m. gruodžio 22 d. nurodo, kad nors byloje laikėsi pozicijos, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas ir prašė santuoką nutraukti būtent dėl ieškovo kaltės bei jai priteisti iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau siekdama savo psichologinės gerovės prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik teismui konstatuojant, kad dėl santuokos nutraukimo kaltos abi šalys. Atsakovė su ieškovu yra darbingi, abu gauna pajamas pragyvenimui, todėl išlaikymo iš ieškovo atsakovė nereikalauja. Atsakovė pritaria ieškovo reikalavimui, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsakovė nesutinka, jog ieškovo ieškinyje nurodyta jo teikiamo 250 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma yra pakankama. Atsakovė savo į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 4 d. priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad dukros F. reikmėms per mėnesį tuo metu buvo reikalinga maždaug apie 650 Eur suma. Atitinkamai kartu su priešieškiniu buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai patvirtinantys atsakovės išlaidas dukros išlaikymui. Tačiau dėl žymiai išaugusių komunalinių paslaugų, maisto ir kitų kainų, atsiradusių papildomų dukros poreikių, infliacijai Lietuvoje esant apie 20 proc. dukros poreikiai atitinkamai taip pat išaugo ir šiuo metu per mėnesį siekia apie 1 415,07 Eur. Atsakovė ir dukra šiuo metu gyvena nuomojame bute, dėl ko atsakovei siekiant užtikrinti dukrai gyvenamąją vietą yra patiriamos nemažos išlaidos. Nurodo, kad dukra turi ir specialių poreikių, jai reikalingas logopedas, taip pat sąkandžio korekcija kapomis. Taip pat mergaitė lanko papildomus užsiėmimus - muzikos mokyklą, šokius, kas per mėnesį kainuoja dar apie 45 Eur. Savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas ginčijo dukros poreikių užtikrinimui išleidžiamas pinigų sumas nurodydamas, kad atsakovės gaunamos mėnesio pajamos neleidžia jai dukros poreikiams per mėnesį skirti 650 Eur ir/ar didesnio išlaikymo. Šioje vietoje atsakovė paaiškina, kad pradėjus nagrinėti santuokos nutraukimo bylą atsakovės finansinė padėtis buvo sunki, ji su dukra turėjo palikti šeimos namus, tuo metu kaip tik buvo pradėjusi dirbti, todėl jos pajamos buvo nedidelės. Tam, kad pragyventi su dukra atsakovė turėjo skolintis iš šeimos narių ir draugų. Šiai dienai atsakovė į rankas gauna 2 000 Eur dydžio darbo užmokestį. Tiek santuokos metu, tiek ir šalims pradėjus gyventi skyriumi beveik visas gaunamas pajamas atsakovė su ieškovu išleisdavo šalių dukros poreikių tenkinimui ir lavinimui, stengėsi vienturtei dukrai suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, ieškovui nusprendus skirtis, didžioji dalis dukros išlaikymo naštos buvo perkelta vienai atsakovei, nepaisant to, kad abu tėvai lygiomis dalimis privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas yra darbingas sveikas asmuo, gauna pastovias pajamas. Atsakovės vertinimu, ieškovas turi visas finansines galimybes prisidėti prie dukros poreikių dengimo atsakovės prašoma 500 Eur suma. Atsakovė byloje reiškė reikalavimą, jog iš ieškovo būtų priteistas dukros išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. spalio mėn. iki ieškovo ieškinio byloje pateikimo t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau kadangi atsakovė su dukra iš bendrų šeimos namų išsikraustė 2021 m. vasario mėnesį, patikslindama savo reikalavimą prašo iš ieškovo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki atsakovės priešieškinio šioje byloje pateikimo t. y. 2021 m. lapkričio 4 d. Ieškovas ginčo laikotarpiu viso atsakovei dukros išlaikymui yra pervedęs 2 020 Eur, kai tuo tarpu privalėjo sumokėti ne mažiau kaip 2 700 Eur. Dėl ko atitinkamai viso ieškovo dukros išlaikymo įsiskolinimas sudaro 680 Eur (300 Eur x 9 mėn. – 2 020 Eur Ieškovo sumokėta suma). Atsakovė į bylą buvo pateikusi duomenis, kad ginčo laikotarpiu dukros išlaikymui per mėnesį buvo reikalinga ne mažesnė nei 650 Eur suma, todėl atitinkamai ieškovas turėjo pareigą prie dukros išlaikymo prisidėti bent jau 300 Eur suma, tačiau to nedarė. Atsakovė sutinka, kad abu tėvai turi nekliudomai dalyvauti dukros gyvenime ir ugdyme, yra vienodai atsakingi už dukros priežiūrą ir sveikatos būklę. Atsakovė nesiekia kaip nors riboti vaiko bendravimo su ieškovu, tačiau pasisakydama dėl bendravimo su vaiku tvarkos negali neatsižvelgti į tą faktą, kad ieškovas šalims pradėjus gyventi skyriumi su dukra praleido labai mažai laiko, mergaitė tik vieną kartą per šį laiką yra nakvojusi pas ieškovą, šio buvimo metu dukra pasakojo atsakovei, kad ieškovas vartojo alkoholinius gėrimus, apšaukė dukrą, pripasakojo visokių dalykų, kurie išgąsdino vaiką, nuo to laiko mergaitė sutinka nakvoti pas ieškovą tik jeigu kartu yra ir kitų žmonių pavyzdžiui ieškovo mama, o ir pats ieškovas iki šiol nerodė jokio susidėmėjimo dukra, visa vaiko priežiūros našta tenka vienai atsakovei. Mano, jog turi būti nustatyta tokia nepilnamečio vaiko su atskirai gyvenančiu ieškovu bendravimo tvarka, kuri užtikrintų netrukdomą vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaiką auklėjant, kurios metu būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys. Ieškovas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Ieškovė prašydama pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe, procesiniuose dokumentuose nurodo, jog ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį 2009 m. Ginčo tarp šalių dėl to nėra. 2009 m. ieškovas ir atsakovė pradėjo bendrą gyvenimą kartu nuomojame bute. Planuojant didesnę šeimą pora netrukus pradėjo planuoti namo statybas. Ieškovo mama Z. V. kaip tik turėjo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - sklypas) netoli Klaipėdos miesto ir kuriame buvo galima pradėti namo statybas. Ieškovo mamos pritarimu buvo gautas statybos leidimas ir jos sklype 2010 m. ieškovas ir atsakovė pradėjo namo statybas. Kadangi sklypas buvo žemės ūkio paskirties, statybos leidimas buvo išimtas ir pats namas pradėtas statyti ieškovo mamos vardu. Tačiau visos statybos nuo pat pradžių buvo vykdomos ieškovo ir atsakovės iš jų lėšų, kartu nemažai statybinių darbų atliekant ūkio būdu t. y. šalių ir jų šeimos narių, draugų darbu. Atsakovė pirmiausia 2010 m. kovo mėn. kreipėsi į pažįstamą V. V., kad jis parengtų namo projektą. Iš susirašinėjimo su juo matyti, kad atsakovė visus veiksmus derina kaip statinio savininkė, vartoja tokius terminus kaip „mūsų“. Iš susirašinėjimo matyti ir tai, kad atsakovė į namo statybas nuo pat jo pradžios kartu su ieškovu investuoja bendra šeimos lėšas. Atsakovė nuo pat statybos leidimo namo statyboms išdavimo aktyviai dalyvavo namo statybose, derino namo projektą, pirko medžiagas, pati dirbo prie namo statybų - nešiojo blokelius ir kt. Atsakovė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. namo statyboms ieškojo medžiagų bei meistrų, užsakinėjo medžiagas. Atsakovė į bylą yra pateikusi ir foto nuotraukas kaip vyko namo statybos bei kad juose dalyvavo nuo pat sklypo išlyginimo momento. Taigi, iki 2016 m. vasario 2 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurios pagrindu ieškovo mama Z. V. perleido ieškovui žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą (51 proc. baigtumo), visi namo statybos darbai, priešingai nei teigia ieškovas, buvo atlikti šalių darbu ir lėšomis. Dėl ko faktiškai dovanojimo sutartimi ieškovui perleisto nebaigto statyti namo (51 proc. baigtumo) tikrieji statytojai ir kartu savininkai buvo ieškovas ir atsakovė. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė. Pažymi, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktiniu vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančia funkciją. Kadangi šalys (ieškovas ir atsakovė) jau kuris laikas iki namo statybos pradžios gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kurį tvarkė kartu asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu bei buvo partneriai šeimos sukūrimo tikslu, dėl to šalis ginčo namo statybos metu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, ir ginčo namas buvo jų jungtinės veiklos objektas, dėl to buvo šalių įgytas kaip bendroji dalinė nuosavybė, lygiomis dalimis. Atsakovei akivaizdu, kad iki santuokos sudarymo šalių atlikti namo statybos darbai yra laikomi jų bendra daline nuosavybe. Kaip matyti iš šalių atlikto vertinimo prieš siekiant gauti banko paskolą statybos užbaigimui, nebaigto statyti namo (51 proc. baigtumo) vertė 2016 m. kovo 4 d. buvo 44 000 Eur. Dovanojimo sutarties sudarymo metu namo baigtumas vos 51 proc. Tuo tarpu šiuo metu namo baigtumas yra 100 proc. Taigi, šalys santuokos metu papildomai ne tik pabaigė namo statybą, tačiau ir pilnai įrengė vidų bei apstatė baldais. Visi šitie darbai buvo atlikti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdovų lėšų bei šalių bendrai gautos banko paskolos. Šalių pagal 2016 m. balandžio 8 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gauta paskola yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl šios priežasties laikoma, kad namas santuokos metu buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškovas ir atsakovė visus rekonstrukcijos darbus name atlikto savo rankomis, patys mūrijo, keitė grindis, stogą, atliko apdailos darbus. Dėl ko atsakovė prie statybos darbų prisidėjo ne tik bendromis lėšomis, tačiau ir darbu. Daug darbų atliekant šalims savarankiškai (atliekant statybos darbus natūra), tam tikros statybos darbų išlaidos negali būti apskaičiuotos ir/ar įvertintos pinigine išraiška. Neabejotina ir tai, kad tiek pati medžiagų paieška, tiek jų pristatymas, kuo užsiimdavo atsakovė savarankiškai, pareikalavo tam skirti nemažą laiko dalį, ką monetizuoti pinigine išraišką objektyviai nėra galimybės. Pagaliau, ne mažiau kaip 15 proc. išlaidų taip pat negalima objektyviai pagrįsti, nes jos buvo patiriamos grynaisiais pinigais apmokant už statybos medžiagas, darbus, projektavimo darbus ir pan. Pažymi, jog nesant jokių kitų įrodymų apie ieškovo mamos atliktas investicijas į namą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad namas buvo pastatytas atsakovės ir ieškovo resursais ir pastangomis, vien ta aplinkybė, kad ginčo pastatas buvo pastatytas ieškovo mamai nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype ir kurį laiką buvo registruotas ieškovo mamos vardu, automatiškai nesuponuoja nuosavybės teisių į šį namą besąlygiškumo buvimo būtent ieškovo mamai, o vėliau dovanojimo pagrindu pačiam ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės vertinimu, byloje yra pakankamas pagrindas išvadai, jog šalys iki santuokos sudarymo lygiomis dalimis pradėjo namo statybos darbus, o joms sudarius santuoką statybos darbai buvo pabaigti taip sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Dėl sutuoktinių turto padalijimo, atsakovė nurodo, jog patikslinto priešieškinio pateikimo dieną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgiję šį turtą:

- gyvenamąjį namą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė be žemės sklypo – 190 000 Eur;

- baldus bei buitinę techniką, esančius gyvenamajame name, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro – 12 604 Eur;

- narystę MB „X.”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 200 Eur;

- lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Eur.

Namo vertę atsakovė nurodė atlikus preliminarų namo ir žemės sklypo vertinimą, kuriame buvo konstatuota, kad šio turto pardavimo kaina rinkoje 2023 m. vasario 28 d. galėtų siekti 210 000 Eur. Atitinkamai namo vertė siekia apie 190 000 Eur. Taip pat atsakovė nurodo, kad santuokos metu buvo įgyti šie baldai ir buitinė technika, kuri beveik visa yra likusi name: virtuvinis baldų komplektas (3 500 Eur), atsakovės mamos dovanotas pietų stalas (700 Eur), dulkių siurblys (390 Eur), kaitlentė (528 Eur), orkaitė (579), indaplovė (524 Eur), skalbyklė (461 Eur), baldų kampas (750 Eur), kriauklės (350 Eur), gartraukis (323 Eur), žoliapjovė (170 Eur), filtrai (950 Eur), santechnikos įranga, televizorius (989 Eur), vaiko kambario baldai (1 000 Eur) ir įranga ir kt. Atsakovė pagal turėtas galimybes išsivežė tik dulkių siurblį Miele (240 Eur), džiovyklę (250 Eur), LG televizorių (989 Eur), šaldytuvą Samsung (900 Eur). Viso namų apyvokos daiktų vertė 12 604 Eur, dalintina suma abiem šalims per pusę sudaro po 6 302 Eur. Kadangi atsakovė dalį daiktų susigrąžino, likusi jai priklausanti piniginės kompensacijos dalis už baldus ir buitinę techniką sudaro 3 923 Eur. Nurodo, jog viso bendra šalių santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 203 804 Eur. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo ieškovui priteisti visą santuokos metu šalių įgytą nekilnojamą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esančius baldui ir buitinę techniką bei kartu lengvąjį automobilį „Volvo V70“, atitinkamai Atsakovei išmokant piniginę kompensaciją. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti narystę MB „X.”, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 200 Eur. Tokiu būdu ieškovui po santuokos nutraukimo atitektų turto natūra už 203 064 Eur, tuo tarpu atsakovei natūra turto iš viso atitektų už 200 Eur. Taigi, ieškovui po santuokos nutraukimo natūra turto atitenka 202 864 Eur suma daugiau nei atsakovei. Todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 101 432 Eur piniginė kompensacija (202 864/2) už jai natūra tenkančią mažesnę turto dalį. Atitinkamai įvertinus tai, kad nėra galimybės be kreditoriaus sutikimo modifikuoti solidarią šalių prievolę kreditoriui AB „S.“, atsakovė nori, jog po šalių santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui AB „S.“ vykdytų vienas ieškovas, dėl ko ji sutinka mažinti jai išmokamos piniginės kompensacijos sumą negrąžinto kredito suma bei savo reikalavimo dėl jai išmokėtinos piniginės kompensacijos dydžio nurodytos pradiniame priešieškinyje nekeičia ir prašys iš ieškovo jai priteisti 60 316,95 Eur dydžio turto vertės piniginę kompensaciją. Taip pat papildomai atsakovei priklauso 3 923 Eur dydžio kompensacija už ieškovo žinioje po santuokos nutraukimo liekantį santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (baldus ir buitinę techniką) bei 500 Eur kompensacija už ieškovui atitinkantį automobilį „Volvo“. Viso bendrai ieškovo atsakovei išmokėtinos piniginės kompensacijos dydis yra 64 740 Eur.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimus į atsakovės priešieškinį, patikslintus priešieškinius. Atsiliepimu į 2023 m. kovo 23 d. atsakovės patikslintą priešieškinį ir 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovės prašymą dėl priešieškinio dalyko byloje patikslinimo, ieškovas nurodo vadovautis jo pozicija, kuri išsamiai išdėstyta 2021 metų lapkričio 30 dienos atsiliepime į pradinį priešieškinį. Nurodo, jog ieškovas nesutinka su atsakovės R. V. ieškininiu reikalavimu priteisti iš jo nepilnametės F. V. išlaikymą iki pilnametystės po 500 Eur, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas sutinka dukters išlaikymui mokėti po 315 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia išlaikymo suma atitinka atsakovo materialinę padėtį, t. y. jo gaunamas pajamas ir įsipareigojimus. Tokio amžiaus vaikui išlaikyti abiejų šalių skiriama išlaikymo suma 730 Eur bei 96,25 Eur valstybės išmoka (t. y. viso 826,25 Eur) vaikui išlaikyti yra pakankama ir atitinka įstatymo nuostatas, šalių turtinę padėtį. Be to ieškovas prašo leisti išlaikymo sumą pervesti ne iki atsakovės nurodomos einamojo mėnesio 10 dienos, bet iki einamojo mėnesio 15 dienos, nes ieškovo gaunamas atlyginimas jam išmokamas nuo 13 iki 15 mėnesio dienos. Ieškovas nesutinka, kad iš jo turi būti priteistas 680 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 metų vasario mėnesio iki 2021 metų lapkričio 4 dienos, nes ieškovė už minėtą laikotarpį nori, kad vaikui būtų priteisiamas išlaikymas po 300 Eur. Ieškovas šiuo laikotarpiu mokėjo atsakovei vaikui išlaikyti po 225 Eur, atsakovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko galima daryti išvadą, kad mokama ieškovo išlaikymo suma atsakovę tenkino. Be to, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad tuo laikotarpiu dukrai išlaikyti ji išleido per mėnesį daugiau nei 520 Eur (225 Eur x 2 +70 Eur). Ieškovas tik iš dalies sutinka su atsakovės siūloma ieškovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka, kiek tai susiję su bendravimu per Tėvo dieną ir nevaržomo bendravimo telekomunikacinių priemonių pagalba, prašo patvirtinti jo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Mano, kad atsakovės siūloma tvarka leidžia ieškovui bendrauti su dukra tik epizodiškai, visą kitą laiką dukrai bendraujant tik su motina, o tai neatitinka nei tėvo, nei vaiko teisių ir interesų ir yra nesuderinamas su teisiniu reguliavimu, kuris be kita ko, nustato ne minimalų, epizodinį skyriumi gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku, o maksimalų. Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovas nurodo, jog ieškovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - nekilnojamasis turtas) įgijo 2016 metais, t. y. 2016 m. vasario 2 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šį nekilnojamąjį turtą ieškovui padovanojo mama Z. V.. Šis turtas registruotas asmenine R. V. nuosavybe. Iki 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo ieškovas jokio nekilnojamojo turto neturėjo, ko pasėkoje priešieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės, kad šalys bendrą ūkį vedė nuo 2009 metų, kad esą atsakovė nuo 2010 metų asmeniškai rūpinosi šio turto statyba ir pan. neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovui priklausančio turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe. Laikotarpiu iki 2016 m. vasario 2 d. nekilnojamojo turto savininkė buvo Z. V.. Vadinasi, atlikdama priešieškinyje nurodytus veiksmus: „atsakovė nuo pat 2010 m. <...> asmeniškai rūpinosi namo statyba, derino projektus ir planus, sudarinėjo sąmatas, pirko įvairias medžiagas, dirbo žemę savo pajėgomis <...>“ (jeigu tai būtų įrodyta) atsakovė R. V. veikė Z. V. interesais, o tokie tarp jų susiklostę santykiai gali būti vertinami kaip kylantys iš pavedimo sutarties, pagal kurią pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pažymėjo, jog 2010 m. rugpjūčio 12 d. statybos leidimas buvo išduotas Z. V., visos sutartys su rangovais buvo sudarinėjamos Z. V. vardu, visos sąskaitos apmokamos jos vardu, o atsakovė R. V. tik derino užsakymus ir/ar buvo nurodoma kontaktiniu asmeniu, teikia pagrindą šiuos atsakovės priešieškinyje nurodytos teisinius santykius vertinti kaip kylančius iš pavedimo sutarties, R. V. veikiant Z. V. interesais. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir juolab nepateikė įrodymų, kad turtas buvo pagerintas iš esmės; kad turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu; taip pat nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes (asmeniškai rūpinosi namo statyba, derino projektus ir planus, sudarinėjo sąmatas, pirko įvairias medžiagas, dirbo žemę savo pajėgomis) patvirtinančių įrodymų. Atsakovės kartu su priešieškiniu pateikti susirašinėjimai dėl nekilnojamojo turto yra atlikti pirma, iki santuokos sudarymo, ir antra, iki ieškovui R. V. asmeninės nuosavybės teise įgyjant nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, iš pateiktų atsakovės susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, kad ji teiravosi dėl statybinių medžiagų, tačiau tai niekaip neįrodo, kad ji pirko ar juolab mokėjo už statybines medžiagas. Priešingai negu teigiama priešieškinyje, atsakovė R. V. iš esmės visiškai neprisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerinimo nei asmeninėmis lėšomis, nei juolab rankų darbų ar bent moraline pagalba. Ieškovas pažymi, kad nuo judviejų pažinties iki santuokos sudarymo atsakovė nedirbo, todėl pajamų neturėjo. Maža to, ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2011 m. vasario 15 d. savo lėšomis padengė atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, iš viso sumokėdamas 2 284 litus. Vėliau sudarius santuoką ir atsakovei pradėjus dirbti ji visą gaunamą atlyginimą pasilikdavo sau, t. y. savo poreikių tenkinimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė finansiškai prie nekilnojamojo turto gerinimo niekaip neprisidėjo. Ieškovas taip pat pažymi, kad prie gyvenamojo namo pagerinimo ir statybos darbų, būtent fiziniu darbu prisidėjo: ieškovas, jo mama Z. V. (kuri iki tol dirbo statybinio pobūdžio darbą), ieškovo bendradarbis, ir brolis. Ieškovas su mama glaistė sienas, tinkavo jas, ruošė dažymui. Ieškovas, bendradarbis ir brolis atliko pagrindinius namo išorės, šiltinimo, lauko (kanalizacijos, drenažų ir kt.) darbus ir kt. Tuo tarpu atsakovė neprisidėjo niekaip ir niekuo, jau nekalbant, apie tai, esą ji „dirbo žemę savo pajėgomis“. Maža to, ieškovui su mama, bendradarbiais ir „švogeriu“ atliekant Nekilnojamojo turto gerinimo darbus, atsakovė ne tik, kad visiškai neprisidėjo prie šių darbų, ieškovo žodžiais tariant „net kibiro nepakėlė“, bet net ir nepasirūpindavo dirbančių asmenų pietumis ar arbata, nes tuo metu atsakovė tiesiog būdavo užsiėmusi savo asmeninių poreikių tenkinimu, naršymu kompiuteryje ir kt. Pažymi, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ne atsakovė, bet daugiausia ieškovo mama, kaip tuometinė turto savininkė (iki turto dovanojimo) savo lėšomis dengė remonto / statybos kaštus ir bendroje sumoje tam išleido ne mažiau kaip 124 416,95 litų arba 36 033,64 Eur. Nors atsakovė teigia, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas panaudojant 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu gautas lėšas, t. y. 45 000 Eur, tačiau šalių vardu gautas kreditas yra neišmokėtas, t. y. šalys yra grąžinusios tik kiek daugiau nei 4 600 Eur nuo bendros 45 000 Eur sumos, kas reiškia, jog šiai dienai namas yra pagerintas ne atsakovės ir ieškovo lėšomis, bet kreditoriaus, t. y. „S.“ AB lėšomis. Tuo tarpu paimtas 45 000 Eur kreditas yra ne šalių bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. ne turto aktyvas, kaip klaidingai teigiama priešieškinyje, bet turto pasyvas, t. y. solidari ieškovo ir atsakovės prievolė. Šią, solidarią šalių prievolę, ieškinyje ieškovas prašė nustatyti vykdyti jam asmeniškai, t. y. kad jis būtų įpareigotas mokėti įmokas bankui ir kompensuoti atsakovei bet kokius mokėjimus, jeigu bankas pareikalautų kredito iš atsakovės ir atsakovė įmokas sumokėtų. Taip pat ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad jis sumoka atsakovei 2 297,95 Eur kompensaciją už išmokėtą kreditą. Vadinasi, atsakovė R. V. šiai dienai prie gyvenamojo namo pagerinimo, pagal kredito paskolą realiai yra prisidėjusi apytiksliai 2 300 Eur, o tai yra visiškai nereikšminga suma turto pripažinimui bendrąją jungtine nuosavybe, t. y. neteikianti jokio pagrindo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrąją jungtine. Kita vertus, atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas jai kompensuotų jos išmokėtą kredito dalį, kas reiškia, kad ji iš viso nebus prisidėjusi prie kredito grąžinimo paskolos, o tai reiškia ir prie namo pagerinimo. Nors atsakovė teigia, kad iš kredito gautomis lėšomis buvo pagerintas turtas, tačiau ji nutyli aplinkybes, kad iš banko gautų lėšų 45 000 Eur, buvo įsigyti ir namų apyvokos daiktai, t. y. buitinė technika ir baldai. Pažymėtina tai, kad atsakovė priešieškiniu įkainojo šiuos daiktus, kaip dalintiną turtą 12 604 Eur verte, šią sumą dalina pusiau, t. y. po 6 302 Eur ir reikalauja priteisti jos naudai iš ieškovo pinigų vertę už dalį nesusigrąžintų daiktų bendroje 3 923 Eur sumoje. Nevertinant pateiktų daiktų vertės ir tokio reikalavimo pagrįstumo, tai rodo, kad atsakovė ne tai, kad nelaiko, jog šalys iš kredito gautas lėšas investavo į gyvenamojo namo pagerinimą, bet ir nori 1/2 dalį iš tos sumos įgytų kilnojamųjų daiktų pasiimti sau. O tai paneigia atsakovės teiginius dėl prisidėjimo prie ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo, juolab pagerinimo iš esmės. Be to ieškovas iki pradedant gyventi su atsakove turėjo asmeninių lėšų, kurias vėliau, t. y. 2014 metais investavo į savo nekilnojamojo turto remonto statybos darbus, bendroje 20 020,94 litų arba 5 798,47 Eur sumoje. Šios aplinkybės svarbios, kadangi jos įrodo, jog ieškovas prie nekilnojamojo turto pagerinimo prisidėjo ne tik iš kredito gautomis lėšomis, bet ir savo asmeninėmis lėšomis. Nors atsakovės reikalavimas pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąją jungtine nuosavybe yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas, tačiau ieškovas papildomai ginčija ir atsakovės priešieškinyje formuluojamą reikalavimą priteisti jai 60 316,95 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Prašo atkreipti dėmesį, jog atsiliepimo į priešieškinį dienai bendra nekilnojamojo turto kaina pagal Registrų centro išrašus yra ne 190 000 Eur, o 105 760 Eur; 2016 m. vasario 2 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bendra nekilnojamojo turto kaina sutarties sudarymo metu buvo 60 540 Eur, t. y. 7 740 Eur žemės sklypas ir 52 800 Eur gyvenamasis namas; ieškinio padavimo dienai negrąžinta kredito suma bankui sudarė 40 404,10 Eur; ieškovas į nekilnojamojo turto pagerinimą investavo asmenines lėšas, kurias jis įgijo iki susipažinimo su atsakove, bendroje sumoje ieškovas investavo 20 020,94 litų arba 5 798,47 Eur savo asmeninių lėšų, kurias iš banko išsiėmė 2014 m. liepos 16 d.; atsakovė priešieškiniu įvertino už paskolos pinigus įgytus baldus ir buitinę techniką bendroje 12 604 Eur sumoje, šią sumą laikydama ne neatsiejama nekilnojamojo turto dalimi, bet daiktais, kurių dalį ji pasiėmė, o už nepasiimtą dalį ieškiniu reikalauja jai priteisti šių daiktų piniginę vertę, t. y. 3 923 Eur; į bylą pateikti kvitai, banko išrašai, ranka vestas išlaidų statybos darbams sąsiuvinis, patvirtina, kad tuometinės nekilnojamojo turto savininkės Z. V. lėšomis į nekilnojamąjį turtą buvo investuota ne mažiau kaip 124 416,95 litai arba 36 033,64 Eur. Atsižvelgiant į tai net teismui ir nusprendus dalinti nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių, kuris yra asmeninė ieškovo nuosavybė, jo vertė neviršytų pradinės turto kainos, įgytos dovanojimo sutartimi, to, kas buvo investuota buvusios savininkės, asmeninėmis ieškovo lėšomis ir banko gautu kreditu. Vien dėl to, kad atsakovė vedė bendrą ūkį su ieškovu, o vėliau buvo jo sutuoktinė ir neatlyginamai naudojosi nekilnojamuoju turtu, praktiškai net nemokėdama už jį tenkančių išlaikymo mokesčių, nekilnojamas turtas tuo pagrindu nėra ir negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas mano, kad reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir bendrai 64 740 Eur dydžio piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo yra atmestinas. Ieškovas laikosi savo pozicijos, išdėstytos pirminiame ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį, kad po santuokos nutraukimo automobilis „VOLVO V70“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), asmenines nuosavybes teise priteistinas atsakovei, o jam 500 Eur dydžio piniginė kompensacija už jį, taip pat atsakovei priteisiant natūra narystę MB X.“, ieškovui būtų priteista 100 Eur dydžio piniginė kompensacija. Atsakovei R. V. sutinka išmokėti 2 297 Eur dydžio sumą, t. y. pusę santuokos metu išmokėtos kredito sumos. Dėl namų apyvokos daiktų padalinimo ieškovas savo poziciją taip pat išdėstė 2021 m. lapkričio 30 d. atsiliepime į priešieškinį, t. y., kad šie daiktai buvo įgyti iš banko paskolos, o po santuokos nutraukimo prievolė atsiskaityti su kreditoriumi lieka ieškovui. Jeigu vis tik teismas nuspręstų juos dalinti, tai ieškovas sutinka, kad visi atsakoves išvardinti dalintini namų apyvokos daiktai būtų priteisti natūroje jai, o ieškovui 6 302 Eur dydžio piniginė kompensacija pagal atsakovės pateiktą priešieškinyje daiktų vertę. Ieškovas teismui yra pateikęs dalintinų dėvėtų daiktų apytikrę vertę pagal analogiškus parduodamų daiktų skelbimus ir tai išdėstęs prašyme dėl rašytinių įrodymų prijungimo (2023 m. rugsėjo 23 d.). Pagal dabartines namų apyvokos daiktų vertes, pas ieškovą name daiktų yra už 4 005 Eur, o atsakovė yra išsivežusi daiktų už 2 474 Eur, skirtumas tarp šalių valdomų namų apyvokos daiktų verčių yra 750 Eur, todėl ieškovas tam, kad nereikėtų mokėti piniginės kompensacijos, sutinka, kad virtuvinis stalas 300 Eur vertės, baldų komplektas - 400 Eur vertės, televizorius 100 Eur vertės būtų priteisti atsakovei.

Trečiasis asmuo „S.“ AB bankas pateikė atsiliepimą į atsakovės 2023 m. kovo 23 d. patikslintą priešieškinį, kuriame nurodo, kad dėl kreditorinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo R. V. ir R. V. yra bendraskoliai, t. y. solidarūs skolininkai, todėl mano, kad skolininkai, nekeičiant kredito sutarties sąlygų, gali tartis, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį, ir bankas tokio susitarimo neginčys. Tačiau nevykdant įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį, lieka galioti solidari R. V. ir R. V. atsakomybė. Atsiliepimu prašo teismo ieškovės 2023 m. kovo 23 d. patikslintam priešieškinyje pareikšto reikalavimo dėl bankui įkeistam turtui (duomenys neskelbtini) uzufrukto nustatymo netekinti.

Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovė palaikė ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Tuo pačiu patvirtino, jog atsižvelgiant į kylančias kainas, infliaciją, sutinka su priešieškinio reikalavimu priteisti iš ieškovo 315 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį (2023 m. liepos 20 d. teismo posėdis). Tokią sumą ieškovas moka jau nuo 2023 metų pradžios. Tiek mokėti labai apribodamas savo poreikius dar pajėgia, bet daugiau negalėtų. Iš gaunamo atlyginimo moka paskolą, išlaiko namą, teikia dukrai išlaikymą, papildomai yra pirkęs dukrai telefoną, rūbų, atvykus dukrai nori palepinti ir pats. Pažymi, jog tarp šalių neliko ginčo dėl kieno kaltės nutrūko santuoka, šalims prašant nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nėra ginčo dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Esminis ginčas liko dėl išlaikymo dydžio sumos, ieškovui manant, jog po 315 Eur teikiamo išlaikymo iš abiejų tėvų ir savivaldybės mokamų vaiko pinigų sumos pilnai pakanka jų nepilnametės dukters ne tik būtiniems bet ir papildomiems poreikiams. Pažymėjo, jog žino kokios išlaidos skiriamos vaikui yra pakankamos, nes jo paties sesuo turi 3 vaikus, todėl atsakovės nurodyta virš 1 400 Eur suma vaiko poreikiams tikrai yra išaukštinta nepagrįstai. Ieškovo vertinimu jo nepilnametė dukra neturi specialiųjų poreikių, dėl kurių būtų reikalingas didesnis išlaikymo dydis. Ieškovas nesutinka, jog yra skolingas išlaikymo įsiskolinimo sumą. Pažymėjo, jog nuo tada, kai atsakovė su dukra išsikėlė iš namo į butą, ieškovas kiekvieną mėnesį teikė išlaikymą dukrai. Atsakovė neteikė įrodymų, jog išleido daugiau vaiko poreikiams, nereiškė reikalavimo dėl laikino išlaikymo priteisimo, mano, kad tuo metu pakako ieškovo teikiamo išlaikymo, nėra pagrindo patvirtinti, jog ieškovo pervedamas 220 Eur dydžio išlaikymas buvo nepakankamas ir buvo būtina teikti 300 Eur išlaikymą. Tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovui prašant daugiau laiko praleisti su dukra, bendravimo su nakvynėmis. Pažymėjo, kad šiuo metu teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nėra vykdoma tinkamai, dukra pas jį nelieka nakvoti, tačiau pats ieškovas nenori versti dukters, atsižvelgia į jos nuomonę. Mano, kad dukrai daroma įtaka, nuolat nurodoma, kad dukra savaitgalį nori praleisti pas „babytę“, yra užsiėmusi, tačiau norėtų su dukra maksimaliai praleisti laiką. Nori, kad tarp šalių būtų lankstumas ir bendradarbiavimas. Dėl šalių ginčo dalijant santuokoje įgytą turtą ieškovas palaikė savo ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją, jog šalių dalintinas turtas yra tik automobilis ir mažoji bendrija. Namas ir žemės sklypas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. Pažymėjo, kad gyvendami kartu iki santuokos ir jau sudarę santuoką ieškovas ir atsakovė neturėjo savo užgyvento turto, nuomojosi butą, neturėjo sukauptų pajamų namo statyboms. Namo statybos buvo inicijuotos ieškovo mamos, jos lėšomis, padovanojus nebaigtos statybos namą jo įrengimas dengtas paskolos lėšomis, asmeninėmis ieškovo lėšomis, todėl vertina, jog jei ir buvo naudojamos bendros lėšos namo statybai, tai jų suma yra tokia, kiek sumokėta paskolos grąžinimo įmokų. Ieškovas sutinka padengti atsakovei pusę sumokėtų AB „S.“ bankui įmokų. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog įvertinus tai, jog dalį kilnojamųjų daiktų gavo dovanų, ne visi daiktai pirkti iš banko paskolos, todėl su atsakovės reikalavimu pasidalinti daiktus sutinka iš dalies: prašo nedalinti daiktų, kurie pirkti iš paskolos, o likusius daiktus, kurie įgyti kitaip – dalinti natūra, pagal ieškovo nurodytas vertes su nusidėvėjimu. Nesutinka su atsakovės nurodytomis daiktų vertėmis, nes jos nurodytos naujų daiktų įsigijimo verte, tuo tarpu santuokos metu dalis naujų daiktų jau nusidėvėjo, dalis daiktų jau buvo įgyti dėvėti, dalis buvo dovanoti dėvėti.

Teismo posėdžių metu atsakovė, jos atstovė palaikė priešieškiniu išdėstytą poziciją ir reikalavimus. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas turi atsižvelgti į vaiko poreikius, neignoruoti dukters specialiųjų poreikių – dukrai nustatyta disleksija, dukra turi širdies ydą. Nemokamų valstybės teikiamų paslaugų (logopedo, psichologo) nepakanka, privatūs užsiėmimai daug kainuoja. Visa dukters išlaikymo našta vien tik ant atsakovės pečių. Vien kol byla nagrinėjama teisme viskas pabrango: nuoma, komunaliniai mokesčiai, maitinimas mokykloje. Atsakovė anksčiau uždirbo mažai, tačiau net ir viena besirūpindama dukra sugebėjo pasikelti pajamas, gauna apie 2 000 Eur darbo užmokesčio, todėl ir ieškovas turi dėti visas pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir teikti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėjo, jog išlaikymo įsiskolinimo suma prašoma minimali, realiai atsakovė patyrė didesnes išlaidas, reikėjo persikraustyti, pirkti vaiko kambario baldus, leisti dukrą į stovyklą – ieškovas prie viso to neprisidėjo. Atsakovė nesikreipė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo anksčiau, nes nenorėjo aštrinti ginčo su ieškovu, tikėjo tartis taikiai mediacijos procese. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, mano jog jos siūloma tvarka labiau atitinka dukters interesus, ieškovas nerodo noro bendrauti su dukra, nežino esminės informacijos apie dukrą, jos poreikius. Jei būtų dukros sutikimas vykti pas tėtį su nakvynėmis, likti ilgiau, atsakovė neprieštarautų, tačiau dukra nenori, turi savo nuomonę. Dėl namo pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe nurodo, jog šis reikalavimas atsakovės vertinimu yra perteklinis, suformuluotas dėl konkretumo, nes namas VĮ „Registrų centre“ 100 proc. baigtumu buvo įregistruotas 2018 m. gegužės mėnesį nuo šalių santuokos sudarymo praėjus beveik trims metams Tai reiškia, jog namas įgytas / registruotas santuokos metu yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad namas buvo statomas ieškovo ir atsakovės būtent jų šeimai, o ne kažkokiais kitais tikslais, todėl būtent dėl to namas yra laikomas jų bendra jungtine nuosavybe, o ne ieškovo asmenine. Tai, kad statybos leidimas buvo išimtas ir pats namas pradėtas statyti ieškovo mamos vardu šios prezumpcijos taip pat nepaneigia. Mano, jog jeigu namo 100 proc. baigtumo registravimas Registrų centre nebūtų pakankamas pagrindas jį laikyti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovė įrodinėja, kad santuokos metu buvo atlikti esminiai namo pagerinimai, kurie taip pat sudaro pagrindą namą laikyti bendra jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Siūlo nevertinti į bylą pateikto Z. V. ranka pildyto sąsiuvinio apie statybai leistas lėšas, nes jis galimai suklastotas, išlaidos nurodytos eurais, nors galiojo litai, sąsiuvinis pildytas iki 2014 metų. Be to, Z. V. parodymai teismo posėdžio metu buvo apsunkinti, neprigirdėjo, nieko neatsiminė, ieškovo kviesti liudytojai (sesuo ir jos sutuoktinis) taip pat daug neatsiminė, prieštaringi paaiškinimai. Priešingai, atsakovės liudytojai (mama ir pusbrolis F. B.) aiškiai prisiminė aplinkybes dėl namo statybų kur kada ir kiek dalyvavo. Pažymi, jog nesant jokių įrodymų apie ieškovo mamos atliktas investicijas į ginčo pastatą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatas buvo pastatytas atsakovės ir ieškovo resursais ir pastangomis, vien ta aplinkybė, kad ginčo pastatas buvo pastatytas ieškovo mamai nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype ir kurį laiką buvo registruotas ieškovo mamos vardu, automatiškai nesuponuoja nuosavybės teisių į šį namą besąlygiško buvimo būtent ieškovo mamai, o vėliau dovanojimo pagrindu pačiam ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė prašo remtis atsakovės nurodoma namo verte (195 700 Eur) pagal atsakovės 2023 m. liepos mėnesį atliktą turto vertinimą, nes vertinimo atlikimo data yra artimesnė sprendimo priėmimo dienai. Remiasi taisykle, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl kito dalintino turto nurodė, jog iš pradžių reiškiant priešieškinį norėjo, kad Volvo automobilis atitektų jai, tačiau vėliau atsakovė gavo darbo automobilį, ieškovas Volvo neprižiūrėjo, neatliko technikinės apžiūros laiku, automobilis stovi saugojimo aikštelėj nenaudojamas. Dėl namų apyvokos daiktų, baldų, technikos sutinka, jog tai, ką pasiėmė iš namų išsikraustydama būtų priskirta atsakovei, o tai kas liko name – liktų ieškovui. Daiktai pritaikyti namui, atsakovė neturi galimybių baldų ar kitų daiktų pasiimti į 2 kambarių nuomojamą butą. Taip pat nurodė, jog namo vertė šiuo metu apie 200 000 Eur, o paskolos likutis, pagal kurią solidariai atsakinga ir atsakovė yra apie 40 000 Eur, tačiau ieškovas nesiėmė jokių pastangų modifikuoti paskolos sutartį ir likti vienas atsakingas. Mano, kad ieškovas nesąžiningas. Atsakovė jaučiasi apgauta ieškovo ir jo šeimos. Šiuo metu atsakovė yra situacijos įkaitė: neturi savo nuosavo būsto, yra solidariai atsakinga su ieškovu pagal kredito sutartį „S.“ AB, todėl negali gauti asmeninės paskolos savo būstui.

Teismo posėdžiuose trečiasis asmuo „S.“ AB nedalyvavo, apie teismo posėdžius pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. nurodė, jog yra ieškovo bendradarbis, draugas. Padėjo ieškovui prie namo statybų, daugiausiai dirbo su ieškovu: šiltino namo stogą, dėjo gipsą, duris, laminatą, 1 aukšte plyteles virtuvei, įrenginėjo namo vidų, tranšėjas nuotekų kasė. Statybose tuo pat metu matė kaip be jų dirbo ieškovo sesers vyras L. (su elektros išvedžiojimu), ieškovo brolis (padėjo medžiagas sunešioti), ieškovo mama (prie sienų dirbo). Atsakovė mažai būdavo prie statybų kol jis padėjo, atvažiuodavo po darbų vakarais, name nematė dirbant. Padėjo ieškovui neatlygintinai darbus daryti, nes ir jam ieškovas yra padėjęs.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. B. nurodė, jog yra ieškovo sesers sutuoktinis. Daug bendrauja su žmonos šeima, jos mama. Draugaudamas su ieškovo sese, po to susituokus nuolat bendraudavo su uošviene, netoli gyvena. Žinojo, kad žmonos mama darbšti, buvo susitaupiusi nemažai pinigų, dirbo dažytoja, važiuodavo į Maskvą, būdavo komandiruotėse. Skolino ir jų jaunai šeimai. Iki vestuvių pas uošvienę gyveno, po to uošvienė finansiškai padėjo remontus darant ūkiniam pastate, kur įsirengė gyvenamą vietą. Uošvienė klausdavo jo nuomonės dėl statybų, nes jis turi patirtį statybose. Žino, kad uošvienė investavo savo pinigus į namo statybas. Svarstė jei nepatiks namas - parduos. Kur gyvena uošvienė dabar yra namas su bendrasavininkiais ir tai vargina. Kai ieškovo šeima laukėsi vaiko, gyvenamojo būsto neturėjo, tada uošvienė sprendė dovanojimo klausimą. Liudytojas matė statybų procesą. Nebuvo skubama su namo statybom: vienais metais pamatai, kitais metais mūras. Tiems darbams uošvienė samdė žmones, pati atsiskaitinėjo už darbus. Visur tik ji atsiskaitinėjo. Yra vežęs jis ir ieškovas savo mamą nusiimti pinigų iš bankomato. Yra kažkiek padėjęs prie statybų uošvienei, kėlė gibgalius, o po dovanojimo sutarties, toliau padėjo ieškovui. Prisidėjo prie stogo dengimo pabaigimo, vandens įsivedimo nuo šulinio, grindis paruošė betonavimui, pravedė ištampė laidus šildymui, kad elektrikui reikėtų mokėti tik už pajungimą prie skydinės, pervežė baldus, kraustė. Prie statybų dirbo tiek kiek leido jo paties darbai neatlygintinai. Matydavo name ieškovą, jo bendradarbį, uošvienę, savo žmoną. Atsakovę matė name vieną kartą, kai ieškovui per jo gimtadienį atnešė keksiuką su žvakute. Žino, jog atsakovės pusbrolis žadėjo padėti dengti stogą, pradėjo, tačiau nebaigė, darbus užbaigė jis su ieškovu.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, jog yra ieškovo sesuo. Paaiškino, jog mama statė namą iš savų lėšų. Pradžiai planavo pardavimui statyti, vėliau matė, kad sūnus neturi kur gyventi, varo jo šeimą iš nuomojamo būsto, sugalvojo sūnui dovanoti nebaigtą statyti namą. Mama jai irgi yra padėjusi, skyrė ne daugiau kelių tūkstančių eurų įsirengiant ūkinį pastatą kaip gyvenamąjį. Be to kaip šeima tarėsi, jog jei sūnui dovanoja namą, tai turtą kur gyvena mama, užrašys testamentu liudytojai, ką ir padarė vienu metu būdama pas notarą. Liudytoja kartu buvo pas notarą, mamai notaras sakė, jog jeigu namą sūnui dovanos, tai niekas negalės į jį pretenduoti. Liudytoja turi neįgalų brolį, kurį prižiūri mama, todėl šeimoje tarėsi, jog mama senatvėj kai reikės pagalbos eis gyventi pas sūnų į dovanotą namą, o liudytoja rūpinsis broliu. Prie statybų prisidėjo jos šeimos nariai – mama, broliai, jos vyras, ji pati. Liudytoja su mama špakliavo sienas, vyras vedžiojo elektrą grindininio šildymo.

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. V., kuri yra ieškovo mama, nurodė, jog buvo su vyru nusipirkę žemės sklypą, galvojo namą statyti, nenorėjo nuolat su bendrasavininkais gyventi dabartinėj gyvenamoj vietoj. Gavo statybos leidimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Neatsimena kam kiek mokėjo už darbus, darė darbus pagrindinius specialistai. Vedė sąsiuvinį apie išlaidas, ten dar ne viskas surašyta. Dėl namo projekto sūnus R. vežiojo, žiūrėjo, rinkosi. Sūnus R. padėjo daug ką su darbais organizuoti. Iki dovanojimo sutarties visi darbai apmokėti iš jos pinigų, padovanojus sūnui nebaigtos statybos namą jau nebedavė daugiau pinigų. Turėjo susitaupiusi pinigų banke, o taip pat ir grynais. Vaikams nuolat padeda, dovanoja pinigų, ir anūkei F. perka dovanas ar duoda pinigų. Po turto dovanojimo ji dar prisidėjo darbais – tinkavo, glaistė, dažė sienas 2 namo aukšte, koridorių. Nurodo, jog atsakovė prie namo visai nedirbo. Atsakovės mamą sutikdavo tik per šventes, gimtadienius, mažai bendravo.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. S. nurodė, jog yra atsakovės kolegė, draugė. Informacijos dėl namo statybos neturi, tik tiek, kiek pasakojo draugė. Nesilankė prie namo statybų metu. Mano, jog suprantama, kad investuoti į namo statybas ir imti paskolą protinga tik kai namas yra tavo nuosavybė. Atsakovę apibūdina kaip pagrindinį „variklį“ prie namo statybų, viską derino, aiškinosi, kas patogiau, kaip geriau, kokį pečių rinktis, ieškojo kaip pigiau statytis, sutaupyti, prašė draugų, pažįstamų pagalbos, atsakovė tikrai buvo supratusi, kad čia dėl savo namo stengiasi. Žino, kad kolega A. braižė elektros planą, o R. priešgaisrinės signalizacijos planą, pirko R. vaizdo, apsaugos instaliacijai kas reikalinga, mokėjo iš savo pinigų. Elektros instaliacijos planą ruošė kai dar namas nebuvo pastatytas. Atsakovės pusbrolis padėjo stogą dengti. Pati atsakovė statybos darbų neatliko, bet prisidėjo prie vidaus apdailos. Pati liudytoja užsakinėjo buitinę techniką atsakovei. Kur kokie darbai kieno padaryti žino iš atsakovės ir jos mamos. Namą statėsi iš savo atlyginimų. Nežino kiek uždirbdavo ieškovas ir atsakovė. R. mama daug padėjo. Papasakojo apie F. bendravimą su ieškovu.

Teismo posėdžio metu liudytoja J. V. nurodė jog yra atsakovės teta (atsakovės mamos brolio žmona). Žino, kad ieškovo mama dovanojo žemės sklypą su nebaigtu statyti namu vestuvių proga, o atsakovės mama kėlė vestuves šeimai ir liudytoja prisidėjo. Atsakovės mama dirbo Švedijoje, o grįžusi į Lietuvą padėjo prie namo – špakliavo sienas, atidavė savo gerus baldus į namą, jais apstatė F. kambarį, ištapetavo F. kambarį. Ir dabar remia atsakovę, yra sumokėjusi už F. stovyklą. Pasakojo apie F. ir jos tėčio bendravimą. Padėjo prižiūrėti F., kai atsakovė negalėdavo. Papasakojo apie konfliktinius ieškovo ir atsakovės santykius. Atvažiuodavo 2017 m. prie namo, matė kaip kažkiek dirba ieškovas, atsakovė irgi tvarkydavosi, valydavo. Žino, kad šeima į namą įsikėlė 2017 m. gegužės viduryje.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. Z. nurodė, jog yra atsakovės mama. Nurodė, jog ieškovas pradėjo statybas savo mamos žemės sklype, dirbo, bet vėliau sustojo darbai, sakė nedirbs kol bus ne jo. Ieškovo mama yra jai sakiusi prisidėti (prie pagalbos šeimai) nes ieškovo mama iš savo pusės namą jau buvo padovanojusi. Nežino kada kaip kas rinkos namo projektą ar ieškovo mama dalyvavo. Kai atvažiavo į namą jau buvo stogas, sienos, blokeliai. Ieškovo mama buvo sakiusi, jog kai pasens kelsis pas vaikus. Dovanojimo metu jau buvo sienos, stogas, išbetonuotos grindys, grindininis šildymas. Kai šeima įsikėlė buvo sienos iššpakliuotos, ieškovo mama buvo padažius miegamą. Matė dirbant ieškovo draugą T., jis dėjo gipsą. R. svetainės lubas špakliavo. R. draugės vyras S. prie šiltinimo namo prisidėjo. Pati liudytoja nurodo, jog tvarkė sienas, lubas svetainėje, špakliavo ir dažė, tvarkė etapais, palaipsniui, kada galėdavo. Dažė iš esmės tik ji sienas. Kitus darbus ieškovas su draugu T. darė. Dar rėmė finansiškai – darbu ir medžiagom. Davė šeimai pinigų svetainės stalui, šaldytuvui, gartraukiui 200 Eur. Iš Švedijos vežė daug: anūkei drabužius, maistelį, ieškovui striukę, čiužinį, vežė dažus, špaklių, kriaukles, maišytuvus, kavos, aliejaus. Ji iš Švedijos su savo mašina važiuodavo, todėl niekada tuščiomis negrįždavo. Nežino kokia suma prisidėjo, čekių nerinko. Viskas buvo dovana, siekė paremti šeimą. Padeda ir dabar dukrai, nes jai trūksta finansų, moka už anūkės stovyklas. Žino, kad ieškovo mama duoda anūkei simboliškai pinigų susitikus (5 Eur). Nežino už kokius pinigus statėsi namą, kiek turėjo pinigų, kiek uždirbo. Nurodo, jog pas ją anūkė kas 2-3 savaitgalius su nakvyne būna, susitinka ir po mokyklos trumpam.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. G. nurodė, jog yra atsakovės draugė nuo 2016 metų. Bendravo šeimomis. Dabar ji Vilniuje gyvena, bet atvažiuoja pas atsakovę į svečius. Apie namo statybos žino tik iš R. kiek pasakojusi. 2017 m pirmą kartą buvo svečiuose name. Ji suprato, jog tai bendras šeimos turtas. Papasakoja apie šeimos buitį, santykius, konfliktus.

Teismo posėdžio metu liudytojas F. B. nurodė, jog yra atsakovės pusbrolis. Prisidėjo prie namo statybų. 2013 metų vasarą apžiūrėjo namo sienas, nebuvo gegnių, stogo. 2013 m. gruodį jis dėjo šiferį, bet šis buvo brokuotas, negalėjo laukti gerų medžiagų, turėjo išvykti į užsienį, todėl stogo darbų nebaigė. Kai dengė stogą, dirbo 3-4 dienas tik su kaimynu, nematė ieškovo mamos, buvo įsitikinęs, kad namą sau statosi ieškovas su atsakove. Jis pats siūlėsi padėti prie namo. Dirbo neatygintinai. Atsakovė laukėsi tuo metu. Be stogo darbų daugiau nėra nieko padėjęs prie namo, statybų kitų aplinkybių nežino. Taip pat nežino kas apmokėjo statybines medžiagas, kieno pinigais vyksta statybos, mano, gal šeima ėmė paskolą.

Išvadą teikianti institucija (toliau – Skyrius) pateikė 2021 m. spalio 25 d. rašytinę išvadą Nr. 5SD-6308, su kuria kartu pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą. Taip pat teikė nuomonę dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2023 m. balandžio 7 d. Nr. 5SD. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nei vieno iš tėvų siūlomos bendravimo tvarkos nėra ydingos, tėvams siūlo daugiau bendradarbiauti. Pažymėjo, jog tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, turi dėti pastangas užtikrinti, skatinti vaiko bendravimą su atskirai gyvenančiu kitu tėvu. Vertino nepilnametės F. nenorą likti nakvoti pas ieškovą ir remdamasi sukauptomis žiniomis ir metodine medžiaga paaiškino, jog vaikas gali stengtis įtikti tam iš tėvų su kuo gyvena, gali vykti kito tėvo atstūmimas. Labiau pritartų ieškovo siūlomai tvarkai, numatančiai dažnesnius tėčio ir dukters susitikimus, taip pat nemato jokių kitų priežasčių, kodėl dukra negali bendrauti su nakvynėmis pas ieškovą. Pažymėjo, jog šalys turi numatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma. Dėl teiktino išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui nurodė, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitiktų vaiko geriausius interesus, užtikrintų būtiniausius vaiko poreikius, tačiau turi būti vertinama ir šalių turtinė padėtis ir galimybės. Remiasi orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2024 metų minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, „į rankas“ ‒ 709 Eur, todėl tokia suma abiejų tėvų skiriama vaikui yra pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, nuo kurios gali būti nukrypstama, atsižvelgiant į specialius vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Atstovė pažymėjo, jog jos vertinimu atsakovės prašoma priteisti 500 Eur suma iš ieškovo dukters išlaikymui yra per didelė, net ir atsižvelgiant į tai, jog šalių dukrai nustatyta disleksija, tačiau atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvai turėdami galimybes gali prisidėti ir didesne suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl termino susitaikyti nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo R. V. ir atsakovės R. V. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka. Iki santuokos sudarymo šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra F. V..

Šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, dėl santuokos iširimo šalys kaltina viena kitą, savo pozicijas argumentuodamos į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais. Paskutiniuose procesiniuose dokumentuose tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nutraukti proceso šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) atsakovei išsikėlus iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), abi šalys patvirtino, jog bendro ūkio neveda, prašė bylą nagrinėti iš esmės, nenustatyti termino jiems susitaikyti, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas sprendžia, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 straipsnio 6 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas sprendžia, kad bylos duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsiskyrus jų požiūriams į bendrą gyvenimą kartu, vaiko auklėjimą, pareigas šeimoje, negebant rasti kompromisų, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje jokiais klausimais. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai, CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) išsikėlė su dukra gyventi atskirai nuo ieškovo į nuomojamą būstą, šalių santykiai buvo ir tebėra konfliktiški, jie santuokinių, šeiminių tarpusavio ryšių nepalaiko, šalių tarpusavio santykių ir turtinius klausimus (vaiko išlaikymo ir kt.) sprendžia teisme. Sprendžiant turtinių teisių ir pareigų paskirstymo klausimą tiek dėl šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, tiek dėl sutuoktinių bendrų lėšų indėlio į vieno iš jų asmeninį turtą, reikšmingas faktinis santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalių turtinėms teisėms momentas. Tarp šalių nėra ginčo jog faktiniu santuokos nutraukimo momentu būtų laikoma bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Remiantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, nagrinėjamu atveju nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidauja turėti savo pavardę – V., atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja turėti santuokinę pavardę – V., ieškovas su šiuo reikalavimu sutinka. Nesant ginčo dėl šalių pavardžių, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – V., o atsakovei paliktina santuokinė pavardė – V. (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Šalys nereiškė viena kitai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių yra reikalinga išlaikymo, šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas šioje byloje nespręstinas (CPK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010, Nr. 3K-3-569/2012, Nr. 3K-3-269/2013).

Ginčo dėl nepilnamečio vaiko F. V. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, į vaiko amžių ir taip pat į vaikų teises ginančios institucijos išvadoje pateiktą vaiko nuomonę, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su mama, atsakovė užtikrina ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti; ieškovas neprieštarauja, kad dukrai geriau gyventi su mama.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio vaiko F. V. gyvenamoji vieta nustatytina su mama R. V. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Nagrinėjamu atveju iš teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad byloje kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku apimties. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus dėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, kurie skiriasi detalumu, atsakovės prašomu nustatyti bendravimu be nakvynių, specialiomis sąlygomis bendrauti per atostogas su nakvynėm tik dukrai sutinkant, o ieškovo siūloma bendravimo tvarka parengta, atsižvelgiant į ieškovo darbo pobūdį, dažnesnį bendravimą, įtraukiant visas šventes, visas vaiko atostogas. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji nori, jog dukra bendrautų daugiau su tėvu, skatina bendravimą, tačiau ieškovas nesistengia, neskiria dėmesio, nežino apie dukters poreikius, mokslus, pasiekimus, sunkumus. Tuo tarpu ieškovas nurodė, jog gyvenant šeimai kartu būtent jis išmokė dukrą važiuoti riedučiais, dviračiu, plaukti, turi glaudų ryšį su dukra, tačiau mano, jog jam daromos kliūtys bendrauti, dukra nuteikinėjama ir dėl to ji atsisako vykti pas ieškovą su nakvynėmis, dažnai neatsiliepia į ieškovo skambučius, neperskambina. Atsakovė prieštarauja ieškovo prašomos nustatyti tvarkos punktams dėl bendravimo su nakvynėmis, savaitgalių ir atostogų metu trukmės, mano, jog tokia bendravimo tvarka galėtų būti ieškovui atkūrus ryšį su dukra, jai liekant nakvoti pas ieškovą. Ieškovas nurodo, jog šiuo metu galiojant laikina bendravimo tvarka nėra vykdoma, dažnai, savaitgaliai, kuriuos nori praleisti su dukra atsakovės jau būna suplanuoti, dukra išvyksta pas atsakovės mamą, draugės gimtadienį, vyksta į šokių konkursus. Ieškovas atsižvelgia į vaiko nuomonę. Nustačius detalią bendravimo tvarką su dažnesniu bendravimu, kaip jis siūlo, vis tiek pirmiausia atsižvelgtų į vaiko interesus, neverstų daryti to, ko nenori. Be to šalys sutarė, jog dukters trečiadienis, kada ieškovas norėtų bendrauti su dukra yra labiausiai užimtas, todėl nebūtų problemų keisti jį į mažiau užimtą užsiėmimais dieną.

Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Įvertinus tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra nebendradarbiaujantys, į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo nustatyti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, o šalių pateiktos tvarkos skiriasi detalumu, todėl ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka nustatytina derinant tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos variantus, didžiąją dalimi (80 proc.) remiantis ieškovo nurodomais bendravimo tvarkos aspektais. Tuo pačiu teismas įvertino išvadą teikiančios institucijos pastabas, jog nėra pagrindo riboti nakvynes apsistojant pas tėtį, mama turi dėti pastangas, kad vaikas nusiteiktų bendravimui su nakvynėmis. Byloje nėra duomenų, jog yra pagrindas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra išimtinai be nakvynių. Taip pat teismui galint viršyti reikalavimus, atsižvelgiant į vaiko interesus, ir į tai jog bendravimo tvarka turi būti aiški, tikslintinos formuluočių sąvokos, bendravimo trukmės laikas, parenkami laikotarpiai (vykimo pas ieškovą ar grįžimo namo pas atsakovę laikai) suvienodinami, siekiant suformuoti įprotį tiek proceso šalims, tiek jų nepilnamečiui vaikui visais bendravimo laikotarpiais žinoti įprastą susitarimo laiką. Siekiant šalių lygiateisiškumo šventiniu laikotarpiu, atostogų metu, bendravimo laikas suvienodinamas abiem tėvams, suteikiant šalims galimybę kiekvienas šventes paminėti su vaiku. Atsakovės argumentai, jog dukra įpratusi šventes švęsti tik su ja ir jos artimaisiais, kurie laikosi švenčių tradicijų, o ieškovui su artimaisiais nesureikšminant švenčių ir todėl dukra visas šventes turėtų sutikti tik su atsakovę (atsakovui leidžiant bendrauti su dukra tik Kalėdų antrąją dieną), laikytini nepagrįstais. Skyrium gyvenantys tėvai kiekvienas iš jų lygiateisiškai turi teisę praleisti su vaiku šventes ir kurti savas tradicijas, net joms besiskiriant, vaikas turi teisę kurti ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu ne tik įprastomis, bet ir šventinėmis dienomis. Nors teismas mano, jog ieškovo siūloma tvarka, jog vaikas gimtadienį švenčia kas antrus metus su vienu iš tėvų atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, kita vertus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustačius tokią vaiko gimtadienio šventimo tvarką, neužkertama galimybė tėvams abipusiu sutarimu šventes švęsti bei organizuoti kartu. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus (bus (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini)), kai gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę, vaiko gimtadienis švenčiamas vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

Teismui iš dalies tenkinant tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, didžiąja dalimi pritaikant ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, nustatytina, kad ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1. Ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. 1 kartą per savaitę darbo dienomis (ketvirtadienį) pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 14.00 val., bet ne vėliau kaip 17.00 val. ir grąžinant vaiką iki 20.00 val. į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą. Darbo diena gali būti keičiama šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinėje veikloje;

2. Ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. kas antrą savaitę nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. pasiimant vaiką iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

3. Poriniais metais ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) nuo 10.00 val. iki Šv. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; per Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 19.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar sutartą vietą;

4. Neporiniais metais ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.) nuo 19.00 val. iki Šv. Kalėdų antros dienos (gruodžio 26 d.) 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

5. Ieškovas R. V. kasmet bendrauja su dukra F. V. tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį), neporiniais metais dukters gimtadienio dieną (gegužės 25 d.) nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar sutartą vietą. Jeigu nurodytą dieną vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą, ieškovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, netrukdant ugdymo rėžimo, ir grąžinant vaiką į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą iki 19.00 val. Dukters gimtadienis švenčiamas šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

6. Ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. per vasaros atostogas nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos, nustatytu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Nepertraukiamo 14 dienų vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus, tačiau derindami ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamų atostogų.

7. Ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. per rudens, žiemos, pavasario atostogas, praleisdamas ne mažiau kaip pusę suteikiamų atostogų laiko, pagal iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų suderintą su atsakove grafiką, jį pritaikant su šalių sutarta bendravimo tvarka švenčių metu ir bendravimu savaitgaliais, nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 19.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos.

8. Ieškovas R. V. neribojamai bendrauja su dukra F. V. telefonu per Skype, Viber pokalbių programas ar kitomis IT priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą.

9. Nustatyto bendravimo metu ieškovas R. V. užtikrina dukros F. V. dalyvavimą visuose būreliuose ar kitose lankomose ugdymo įstaigose, užtikrina suplanuotus vizitus medicinos ar kitose įstaigose, užtikrina užduotų namų darbų / užduočių paruošimą, ligos atveju užtikrina tinkamą pasirūpinimą vaiku.

10. Jei 1 ir 2 punkte nurodytos bendravimo su vaiku dienos sutampa su švenčių dienomis, vaiko atostogų laikotarpiais, pirmenybė teikiama švenčių dienoms ir šalių suderintam atostogų laikotarpiui, ieškovui R. V. užtikrinant, jog atsakovė R. V. praleis su dukra mamos dieną (pirmą gegužės sekmadienį); poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną, vaiko gimtadienio dieną (gegužės 25 d.), Kalėdų antrą dieną, neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną, Kūčias, Kalėdų pirmą dieną iki 19.00 val., taip pat užtikrinant, jog atsakovė bendraus su dukra per vasaros atostogas nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų iš eilės.

11. Tėvai bendradarbiauja vienas kitą nedelsiant informuodami apie negalėjimą vykdyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų, pasikeitusius kontaktus, visais klausimais, kurie susiję su nepilnamete jų dukra, darbo grafikus, komandiruotes telefonu, SMS žinute, per internetines pokalbių programas ar kitomis IT priemonėmis.

12. Ieškovas R. V. užtikrina technines galimybes vaikui bet kada telefonu, per internetines pokalbių programas ar kitomis IT priemonėmis susisiekti ir bendrauti su mama R. V..

13. Šalims susitarus, ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šia sutartimi.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo šalių nepilnametės dukros F. V. išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas ieškiniu prašė priteisti iš jo po 250 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui, bylą nagrinėjant teisme teismo posėdžio metu bei atsiliepimu į priešieškinio patikslinimą nurodė, jog moka ir sutinka toliau mokėti 315 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu) bei CK 3.192–3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pastebėtina, jog atsakovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų ieškovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų bei realius nepilnamečio vaiko poreikius. Pradiniame priešieškinyje 2021 m. lapkričio mėn. atsakovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 650 Eur, todėl iš ieškovo prašė priteisti 300 Eur išlaikymo dukrai per mėnesį. Vėliau patikslinus priešieškinį 2023 m. kovo 23 d. nurodė, jog labai išaugo kainos dėl infliacijos, dukra turi specialių poreikių (papildomos išlaidos logopedo konsultacijoms dėl dukrai nustatytos disleksijos, reikalinga dantų sąkandžio korekcija kapomis), vaiko išlaikymui per mėnesį suma padidėjo, viso reikia 1 415,07 Eur, todėl iš ieškovo prašo priteisti 500 Eur išlaikymo dukrai per mėnesį. Detalizuoja vaiko poreikius per mėnesį: būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, internetui, vaiko baldams viso 307,5 Eur, posėdžio metu nurodė, jog pakilus nuomos kainai ši suma dabar dar didesnė – 357,5 Eur; maistui namie ir mokykloje 281,50 Eur; higienos ir valymo priemonėms 44 Eur; aprangai 133,16 Eur; kurui ir automobilio priežiūrai 134 Eur; mokyklos rinkliavoms, kanceliarinėms prekėms ir kiekvienais metais naujai kuprinei 47,03 Eur; užklasinei veiklai (muzikos mokyklai ir šokiams) 45 Eur; privatiems logopedo užsiėmimams 4 kartus per mėnesį 120 Eur; kas 3-4 metus keičiamam kompiuteriui ir įrangai 16 Eur; kas 2 metus keičiamam mobiliam telefonui ir operatoriaus paslaugoms 22,50 Eur; sveikatai (vitaminai, vaistai, skiepai, privatūs dantų ir akių specialistai) 83,75 Eur; laisvalaikiui (knygos, žaislai, kinas, gimtadieniai, 1 vasaros stovykla per metus, atostogų kelionės išlaidos) 127,33 Eur; kišenpinigiams 60 Eur. Ieškovas byloje savo detalių paskaičiavimų vaiko poreikių tenkinimui nenurodė, tačiau atsiliepime ir posėdžio metu teigė, kad atsakovės nurodyta suma vaiko poreikiams yra perteklinė, mano, jog dukros poreikiams per mėnesį pilnai užtenka 726,25 Eur (iš kiekvieno iš tėvų po 315 Eur + 96,25 Eur išmoka vaikui). Vaiko disleksija nėra vaiko specialieji poreikiai, valstybė dėl tokių vaiko poreikių skiria didelę pagalbą, teikiamos nemokamos paslaugos, mokykloje dirba tiek logopedas, tiek psichologas. Mano, kad atsakovė neįrodė, jog tikrai išleidžia 1 400 Eur vaikui per mėnesį, iki pat kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patikslinto priešieškinio 2023 m. vasario mėnesį atsakovė buvo nurodžiusi, jog vaiko poreikiams užtenka 650 Eur, anksčiau dėl didesnio išlaikymo nesikreipė, mano, jog nebuvo tokio poreikio, o 2023 m. vasario 13 d. vaiko poreikių lentelėje nurodyti 1 415,07 Eur poreikiai yra užaukštinti, nepagrįsti įrodymais.

Byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog nuo 2021 m. vasario 15 d. nuomoja 2 kambarių butą, kurio nuomai iki 2023 m. gruodžio 1 d. skyrė 300 Eur be komunalinių mokesčių, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – 370 Eur. Komunalinių mokesčių vidurkis mokamas nuomotojai laikotarpiu nuo 2021 m. kovo iki 2021 m. lapkričio sudarė apie 75 Eur už mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog vasarą už komunalinius sumoka apie 100 Eur, šildymo sezono metu apie 200 Eur, naujausių duomenų apie komunalinius mokesčius į bylą neteikė. Dukters maitinimui mokykloje atsakovė nurodė, jog išleidžia 3,80 Eur, į bylą tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Viešais Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos duomenimis pietų kaina švediško stalo principu iki 2024 m. sausio 1 d. buvo 3 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. 3,40 Eur. Atsakovė nurodė, jog dukros vardu yra sudariusi kaupiamojo gyvybes draudimo sutartį, kur kas mėnesį perveda apie 50 Eur. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės išrašas apie gautas gyvybės draudimo įmokas, kuriame draudėja nurodyta R. V., duomenų kieno naudai sudaryta sutartis byloje nepateikta. Byloje pateikti rašytiniai duomenys jog 2021 metais atsakovė užsakė baldus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 294,05 Eur, pirko parduotuvėje JYSK prekes už 119 Eur, leido dukrą į vasaros stovyklą už 155 Eur, buvo informuota duoti pinigų klasės fondui po 5 Eur mėnesiui; 2022 metais sumokėjo už pratybas 59,15 Eur pradinių klasių mokytojai S. G., už Klaipėdos J. K. muzikos mokyklą sumokėjo 180 Eur; 2023 metais už dukters vasaros stovyklą patyrė 175 Eur išlaidų; pirko vitaminus už 169 Eur, tačiau nėra duomenų ar vitaminai skirti dukrai ar atsakovei, klasės fondui turėjo skirti 25 Eur už mokslo metus, mokėjo už spektaklius ir edukacijas 35 Eur. Taigi byloje pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės nurodomų ir detalizuotų vaiko poreikių, priešingai, iš pateiktų įrodymų, dalis atsakovės informacijos teikta teismo posėdžių metu ir vaiko poreikių lentelėje nesutapo, yra užaukštinti poreikiai: išlaidos būstui, maitinimui, ugdymo priemonėms, mokyklos mokesčiams, vitaminams, stovyklai. Pažymėtina, jog atsakovė nurodė besinaudojanti jai darbovietės suteikta transporto priemone, kuras nekainuoja, todėl neaišku kuo atsakovė grindžia išlaidas kurui ir automobilio priežiūrai 134 Eur per mėnesį. Byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametei dukrai rekomenduojamos logopedo konsultacijos ir šį faktą atsakovė nurodydama kaip dukters specialius poreikius vertina kaip svarbiausią, tikslindama priešieškinio reikalavimus ir prašydama iš ieškovo priteisti ne 300, o 500 Eur dydžio išlaikymą. Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai kiek logopedo užsiėmimų ir kada dukra lankė, kiek jie kainavo. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dukra gauna logopedo paslaugas mokykloje, mano, jog jų nepakanka, todėl būtinas privatus logopedas, be to pažymėjo, jog užsiėmimų dukra nelanko / nelankys per atostogų laikotarpius, todėl neaišku kiek pagrįsta 1 440 Eur suma per metus privataus logopedo išlaidoms. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė nepagrindė, kodėl nesilanko profilaktiniam patikrinimui pas valstybės finansuojamus sveikatos priežiūros specialistus, patiria išlaidas privatiems specialistams. Nepagrindė kokiems skiepams kas metus išleidžia apie 100 Eur. Pažymėtina, jog viešai prieinamais duomenimis skiepų kaina nuo erkinio encefalito kainuoja apie 30 Eur 1 injekcijai ir tik pradėjus pirminę vakcinaciją reikalingi 2 skiepai per metus, o vėliau 1 sekančiais metais, 1 po trijų metų, 1 po penkių metų. Duomenų apie atliktas vakcinacijas dukrai ir jų kainas byloje nėra. Nors atsakovė nurodė, jog dukra turėjo problemų su oda, nustatytas dermatitas, reikalingos specialios priemonės odai, be to yra nustatytas širdies nepakankamumas, dėl ko perka papildus dukrai, tačiau duomenų apie šias nurodytas aplinkybes į bylą neteikė.

Kaip jau minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, MMA kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2024 metų minimali mėnesinė alga yra 924 Eur, „į rankas“ ‒ 709 Eur, todėl, teismo vertinimu, 709 Eur išlaikymo suma vaikui negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Tačiau teigiant, jog tokios sumos nepakanka, išlaidos vaiko poreikiams pagal atsakovę nuo 2021 metų iki 2023 išaugo 117 procentų, t. y. padidėjo nuo 650 Eur iki 1415,07 Eur, jos atsakovės turėtų būti detaliai pagrįstos, teikiant dokumentus, pateisinančius tokias išlaidas. Šiuo atveju išanalizavus byloje pateiktą poreikių lentelę, duomenis apie vaiko amžių, užimtumą, disleksijos diagnozę ir kitus poreikius, vertintina, kad 709 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CK 3.192 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas dirba AB „L. G.“, jo pajamas įvertinus paskutinių 10 darbo mėnesių vidurkį per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 357 Eur, daugiau išlaikytinių neturi, moka paskolą kreditoriui „S.“ AB, komunalinius už namą, sveikatos problemų neturi, turi nekilnojamojo turto. Atsakovė dirba UAB „V. A.“, jos pajamas per mėnesį įvertinus tą patį paskutinių 10 darbo mėnesių vidurkį vidutiniškai sudaro 2 001 Eur, daugiau išlaikytinių neturi, moka nuomos mokestį ir komunalinius už nuomojamą butą, sveikatos problemų neturi, neturi nekilnojamojo turto.

Ieškovas nurodo, kad pagal gaunamas pajamas dukrai gali teikti tik 315 Eur išlaikymą, nes sumokėjus kreditą, mokesčius, jam pačiam pragyvenimui lieka minimali suma. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, tačiau ji neturi nekilnojamojo turto, jai tenka didesnė vaiko kasdienės priežiūros našta, todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl dukrai reikalingas išlaikymas paskirstomas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas „vaiko pinigais“. Tėvų turtinė padėtis šiuo atveju leidžia tenkinti vaiko poreikius ir neatskaičius „vaiko pinigų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas, CPK 185 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatavus, jog šalių nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga 709 Eur suma, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistinas 355 Eur (709 Eur / 2 = 355 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 3.(duomenys neskelbtini) straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis). Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismas būdamas aktyvus šeimos bylose, gindamas viešąjį interesą, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdamas į tai, jog bylos nagrinėjimas teisme dėl šalių tikslinamų reikalavimų ir kitų aplinkybių užsitęsė, į tai jog ieškovas inicijavęs ieškiniu bylos iškėlimą 2021 m. rugpjūčio 23 d. sutiko mokėti 250 Eur dydžio išlaikymą, nuo 2023 m. vasario mėnesio 315 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, tuo tarpu atsakovė savarankišką reikalavimą priteisti 300 Eur išlaikymą iš ieškovo pareiškė 2021 m. lapkričio 4 d., o reikalavimą priteisti 500 Eur išlaikymą iš ieškovo pareiškė tik 2023 m. kovo 27 d. patikslintu priešieškiniu, todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais, teismas pasisako dėl išlaikymo priteisimo dydžio pagrįstumo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, augančius poreikius, kainų infliaciją sutinka su atsakovės argumentais jog 2021 m. ginčo pradžioje vaiko poreikių suma buvo mažesnė, tačiau sprendimo priėmimo dienai 2024 m. yra išaugusi bei atitinka 709 Eur sumą per mėnesį. Sutiktina, jog išaugę prekių ir paslaugų kainos lemia ir valstybės politiką didinti minimalios mėnesio algos (MMA) sumą. Įvertinus vaiko poreikius ginčo laikotarpiu, į tai, jog nėra duomenų, jog vaiko poreikiai 2021 metais buvo tokio paties dydžio kaip 2024 metais priimant teismo sprendimą, taip pat įvertinus tai, jog nėra pagrindų priteisti iš ieškovo 355 Eur dydžio išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, teismas būdamas aktyvus šeimos bylose ir atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaudamasis minimalios mėnesio algos (MMA) dydžių nustatymo politika valstybėje, bei atsižvelgdamas į šalių vaiko poreikių kilimą pagrinde dėl infliacijos, iš ieškovo priteistiną 355 Eur išlaikymo dydį priteisia nuo 2024 m. sausio 1 d., bei nusprendžia, jog už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš ieškovo priteistinas 234 Eur išlaikymas (2021 m. MMA į rankas 468 Eur), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priteistinas 267 Eur išlaikymas (2022 m. MMA į rankas 533 Eur), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priteistinas 317 Eur išlaikymas (2023 m. MMA į rankas 633 Eur) per mėnesį šalių nepilnametei dukrai.

Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teikė nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei visada teikė išlaikymą geranoriškai, teismo sprendimu įtvirtinus ieškovo pareigą priteistą išlaikymo dydį teikti nepilnametei dukrai nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovo sumokėtų lėšų klausimas spręstinas sprendimo vykdymo procese.

Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Atsakovė prašo nustatyti, kad išlaikymas būtų pervedamas į R. V. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, o ne paskutinės einamojo mėnesio dienos. Atsakovas su tuo nesutinka ir prašo nustatyti, jog išlaikymo suma būtų pervedama iki 15 einamojo mėnesio kalendorinės dienos, kadangi jam darbo užmokestis mokamas nuo 13 iki 15 dienos. Teismas pažymi, jog joks įstatymas ar kiti teisės aktai nedraudžia numatyti konkrečios dienos iki kurios už einamąjį mėnesį turi būti teikiamas išlaikymas vaikui. Įvertinus tai, kad byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kodėl atsakovei netiktų gauti vaikui skirtą išlaikymą iki 15, o ne 10 dienos, todėl nustatytina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pervestas iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai F. V. 680 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2021 m. vasario mėn. iki pradinio priešieškinio pateikimo teismui dėl šalių santuokos nutraukimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį bei atėmus ieškovo pervestą išlaikymą (300 Eur x 9 mėn. – 2 020 Eur ieškovo sumokėta suma). Teismo posėdžio metu paaiškino ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. vasario mėnesį šalims pradėjus gyventi skyriumi ieškovas dukrai kelis mėnesius teikė 250 Eur išlaikymą, vėliau jį sumažino iki 200 Eur, o paskutinius du mėnesius vėluodamas pervedė po 250 Eur. Ieškovas dukros išlaikymui pervesdavo nereguliarias pinigų sumas, kurios neleido tenkinti net pačių minimaliausių dukros poreikių.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 35 punktas).

Byloje teiktais šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė bendro gyvenimo negyvena nuo 2021 m. vasario 15 d., nes būtent tą dieną atsakovė pasirašė buto nuomos sutartį ir išsikėlė su dukra į jį gyventi atskirai nuo ieškovo. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki ieškinio padavimo teismui 2021 m rugpjūčio 23 d. ieškovas teikė išlaikymą: 2021 m. vasarį 250 Eur, kovą 250 Eur, balandį 250 Eur, gegužę 210 Eur, birželį 200 Eur, liepą 200 Eur, rugpjūtį 250 Eur (viso 1 610 Eur), ką patvirtina šalių banko sąskaitų išrašai.

Atsakovė prašo priteisti iš atsakovo 680 Eur išlaikymo įsiskolinimą, laikydama, kad išlaikymas už nurodytus mėnesius turėjo būti teiktas po 300 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad atsakovė byloje neįrodė, jog vaikui nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo skiriamo išlaikymo nepakako ir atsakovės patyrė didesnes išlaidas. Nors atsakovė byloje pateikė duomenis, sąskaitos išrašus bei mokėjimo nurodymus apie pirktus baldus, čiužinį, vasaros stovyklą, tačiau šie mokėjimai nepagrindžia prašomos priteisti 300 Eur sumos per mėnesį iš ieškovo. Tai, kad teismas nustatė šiuo metu šalių dukros poreikius, nereiškia, kad jie buvo tokie patys ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu ir tuo labiau, kad tokios ar panašaus dydžio išlaidos dukros išlaikymui buvo patirtos (CPK 178, 185 straipsniai), apie ką teismas pasisakė priteisdamas 234 Eur dydžio išlaikymą iš ieškovo nepilnametei dukrai nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to atsakovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už 9 mėnesius iki jos pateikto priešieškinio dienos, nors nuo atsakovės gyvenimo skyrium su ieškovu iki ieškinio padavimo teisme dienos yra 7 mėnesiai ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas būtent iki bylos iškėlimo teisme. Kadangi atsakovė neįrodė vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiui, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principais, iš ieškovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už 2021 m. laikotarpį vasario - rugpjūčio mėnesiais, viso 7 mėnesius, kuris sudaro 28 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusio MMA pusę sumos gaunamo „į rankas“ bei atėmus ieškovo sumokėtą išlaikymą (234 Eur x 7 mėn. – 1 610 Eur)(CK 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Turto teisinio rėžimo nustatymo.

Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).

Iš pateikto 2021 m. kovo 19 d. valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog ieškovui R. V. nuo 2016 m. vasario 15 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), esantis (duomenys neskelbtini); taip pat ieškovo R. V. asmeninės nuosavybės teise įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktos 2021 m. liepos 28 d. valstybės įmonės „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovo R. V. vardu įregistruota transporto priemonė automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (registracija ieškovo vardu 2018 m. gegužės 25 d.).

Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, jog atsakovė įsteigė ir 2020 m. birželio 8 d. įregistravo mažąją bendriją (toliau – MB) „X.“, yra šios bendrijos vienasmenė vadovė, vienintelė bendrijos narė.

Iš ieškovo į bylą pateiktos kredito sutarties nustatyta, jog 2016 m. balandžio 8 d. kredito gavėjai R. V. ir R. V. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „S.“ AB dėl 45 000 Eur kredito sumos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui. Kredito gavėjų prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui taikyta nekilnojamojo turto hipoteka. Bankui įkeičiamas nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę) draudžiamas banko pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš į bylą AB „S.“ pateiktos sutartinės hipotekos sutarties nustatyta, jog 2016 m. balandžio 27 d. pagal sutartinės hipotekos sutartį skolininkai R. V. ir R. V. kreditoriaus AB „S.“ naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9000 Eur vertės (nustatyta šalių susitarimu) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 44 000 Eur vertės (nustatyta šalių susitarimu), priklausančius R. V.. Bendra įkeičiamų daiktų vertė 53 000 Eur.

Iš „S.“ AB 2021 m. rugpjūčio 5 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie paskolos likutį“ nustatyta, jog pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negrąžinto kredito suma 2021 m. rugpjūčio 5 d. yra 40 404,10 Eur.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.90 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto teisinio rėžimo, atsakovei teigiant, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką turi būti sprendžiamas jo padalinimo klausimas. Mano, jog paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog turtas yra asmeninė nuosavybė privalo ieškovas. Atsakovė neginčija 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovo mama padovanojo žemės sklypą ir nebaigtos statybos namą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui, tačiau pažymi, jog namas VĮ „Registrų centre“ 100 proc. baigtumu buvo registruotas 2018 m. gegužės 16 d., t. y. nuo šalių santuokos sudarymo praėjus beveik trims metams, todėl mano, jog ginčo atveju galioja bendra prezumpcija, jog santuokos metu įgytas / registruotas turtas yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su šiuo atsakovės argumentu teismas neturi pagrindo sutikti. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai jis sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybėn. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieškovas įgijo asmeninę nuosavybę 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria Z. V. notarine tvarka turtą padovanojo asmeninės nuosavybės teise savo sūnui, o ne sūnaus šeimai. VĮ „Registrų centre“ ginčo turto teisinis rėžimas įregistruotas kaip asmeninė R. V. nuosavybė.

Atsakovė nurodo, jog su ieškovu bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2009 metų, o jau 2010 metais ieškovo mamai priklausančiame žemės sklype pradėjo jų šeimai skirto namo statybas, todėl vertina, jog namas nuo pat pradžių priklausė būtent jos ir ieškovo šeimai, o tai, kad kurį laiką buvo įregistruotas Z. V. vardu, mano, jog nepaneigia bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Dovanojimo sutarties duomenys neginčijamai patvirtina, jog iki 2016 m. vasario 2 d., nekilnojamojo turto, tiek žemės sklypo, tiek nebaigtos statybos namo, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė buvo Z. V.. Nors atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad atsakovė nuo pat statybos leidimo namo statyboms išdavimo aktyviai dalyvavo namo statybose, derino namo projektą, derino medžiagų užsakymą, pati nešiojo blokelius – nepaneigia Z. V. asmeninės nuosavybės teisių į turtą. Atsakovės argumentai, jog ginčo pastatas buvo kuriamas išimtinai ieškovo ir atsakovės lėšomis, iniciatyva, darbu bei, svarbiausia, ieškovo ir atsakovės, kaip šeimos, poreikiams tenkinti, ir kad nėra duomenų, kad ieškovo mama įdėjo nors kokias finansines, darbo, intelektines ar laiko investicijas į ginčo namo statybas, siekdama sau sukurti asmeninę nuosavybę; kad realiai sprendė kokius nors su namo statyba, įrengimu susijusius klausimus ir pan., paneigti byloje esančiais įrodymais. Byloje esantys Z. V. banko sąskaitų išrašai neginčijamai patvirtina, jog ieškovo mama turėjo pakankamai lėšų sąskaitose, indėliuose, juo imdavo iš sąskaitos grynais ir naudojo namo statyboms. Apie tai, jog Z. V. turėjo santaupų ir tikslą jas investuoti patvirtino tiek pati liudytoja Z. V., tiek jos šeimos nariai – ieškovas, dukra, dukters vyras. Į bylą pateiktas statytojai Z. V. 2010 m. rugpjūčio 12 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros sutartis (duomenys neskelbtini) su A. E., 2013 m. liepos 22 d. paslaugų sutartis su UAB „Li.“ patvirtina, jog būtent žemės sklypo savininkė Z. V. rūpinosi, inicijavo naujo namo statybas. Byloje esantys kvitai ir mokėjimai patvirtina, jog Z. V. mokėjo asmeniškai už statybas darbų vykdytojams, už medžiagas 2010 m. rugsėjo 9 d. 1 950 Lt, 2012 m. kovo 29 d. 1 651,92 Lt, 2012 m. gegužės 25 d. 1 108,82 Lt, 2012 m. rugpjūčio 23 d. 5 410,00 Lt, 2013 m. liepos 22 d. 10 000 Lt, 2013 m. liepos 29 d. 500,00 Lt, 2013 m. spalio 18 d. 13 000 Lt, 2013 m. spalio 22 d. 200 Lt, 2013 m. lapkričio 22 d. 5 103,90 Lt. Į bylą pateiktas Z. V. ranka pildytas žurnalas apie statybai patiriamas išlaidas, parodo detalų statybos darbų fiksavimą ir darbų kainas. Ieškovas ir liudytojas L. B. patvirtino, jog nuveždavo Z. V. prie bankomato nusiimti pinigų, kuriais atsiskaitinėdavo už statybas. Liudytoja Z. V. patvirtino, jog be sąskaitose turėtų pinigų dar turėjo susitaupiusi grynaisiais. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų apie asmeniškai ieškovo ar atsakovės investuotas lėšas į namo statybą iki 2016 m. vasario 2 d. Bylos šalys teikdamos paaiškinimus patvirtino, jog santaupų pradėję gyventi kartu neturėjo, kito turto asmeninės nuosavybės teise nevaldė, išrašai apie darbo užmokestį patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2009 iki 2016 m. ieškovas pastoviai dirbo, tačiau pajamos buvo minimalios, atsakovė taip pat dirbo, gavo darbo užmokestį arba nedarbo draudimo išmokas netekus darbo (nedarbo laikotarpis be nedarbo draudimo išmokų sudarė 10 mėnesių), motinystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas, kurie taip pat buvo minimalūs. Be to atsakovės pajamos buvo tokios minimalios, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2011 m. vasario 15 d. savo lėšomis padengė atsakovės asmeninę paskolą, sumokėdamas 2 284 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo nurodęs apie savo asmenines santaupas, turėtas iki pažinties su atsakove, kurias išsiėmė iš banko indėlio 2014 m. liepos 16 d. ir panaudojo name įrengiant šildymo sistemą „oras-vanduo-žemė“, viso 20 020,94 Lt. Įvertinus byloje esančią medžiagą, atsakovės teiginiai, jog savo lėšomis nuo pat 2009 metų statėsi namą, o Z. V. statybų nevykdė, atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nėra ginčo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, kartu gyvendami nuo 2009 metų ir bendraudami su Z. V. prisidėjo savo žiniomis, pagalba prie ieškovo mamos vykdomų namo statybų, ką patvirtina atsakovės teikiami susirašinėjimai elektroniniais laiškais dėl namo projekto, medžiagų užsakymo, tačiau šie atsakovės atliekami veiksmai prisidedant intelektine veikla, teismo vertinami kaip atlikti pavedimo santykių pagrindu. Iš liudytojų parodymų nustatyta, jog tokią pagalbą teikė ir ieškovas, jo sesuo, sesers draugas, vėliau sutuoktinis – lydėjo Z. V. į institucijas, vežiojo žiūrėti namo projektų, patarinėjo, jos prašymu atliko fizinius darbus. R. V. derindama užsakymus, vykdydama turto savininko pavedimus, nesudarydama juridinių sandorių įgyti nuosavybei, net ir tikėdamasi ateityje gyveni naujai statomame name, neturėjo pagrindo naują statybą laikyti savo ir ieškovo nuosavybe. Atsakovės nurodomi aktyvūs veiksmai derinant užsakymus, susirašinėjant neatitinka ir CK 6.969 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąvokos, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai, o partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės atlikti veiksmai iki (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos su ieškovu veikiant Z. V. interesais nesukuria atsakovei nei bendrosios jungtinės, nei bendrosios dalinės nuosavybės teisių į turtą. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti trečiajam asmeniui Z. V. iki 2016 m. vasario 2 d. priklausiusio turto teisinio rėžimo, kaip tik Z. V. asmenine nuosavybe, todėl atsakovės teikiami faktai apie jos organizacinį indėlį į trečiajam asmeniui Z. V. priklausiusią nuosavybę nuo 2010 metų iki 2016 m. vasario 2 d. neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovės ir ieškovo santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius turto pasidalijimo klausimus.

Kita vertus, atsakovė remiasi ir CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

Teismui vertinant laikotarpį nuo 2016 m. vasario 2 d. (kada turtas padovanotas ieškovui) iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. (santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme diena), nėra ginčo, jog šalys buvo susituokę. Atsakovė nurodo, jog ji ir sutuoktinis visus rekonstrukcijos darbus name atlikto savo rankomis, patys mūrijo, dėjo grindis, stogą, atliko apdailos darbus. Dėl ko atsakovė prie statybos darbų prisidėjo ne tik bendromis lėšomis, tačiau ir darbu. Daug darbų atliekant šalims savarankiškai (atliekant statybos darbus natūra), tam tikros statybos darbų išlaidos negali būti apskaičiuotos ir įvertintos pinigine išraiška. Neabejotina ir tai, kad tiek pati medžiagų paieška, tiek jų pristatymas, kuo užsiimdavo atsakovė savarankiškai, pareikalavo tam skirti nemažą laiko dalį, ką taip pat sunku įvertinti pinigais.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu namo baigtumas buvo 51 proc., nustatyta vertė 44 000 Eur. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, duomenų vertinimo metu 2016 m spalio 11 d. namo baigtumas nurodytas 70 proc. (pagrindinio pastato 75 proc., pastogės 63 proc.), vidaus apdailos nėra, vidutinė rinkos vertė 60 800 Eur.

Šalys namo statybos užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui 2016 m. balandžio 8 d. sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „S.“, kuria buvo paimtas 45 000 Eur kreditas. Byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog banko paskola į ieškovo sąskaitą buvo pervesta etapais: 2016 m. gegužės 5 d. 20 000 Eur, 2017 m. vasario 1 d. 17 000 Eur, 2017 m. gegužės 17 d. 8 000 Eur.

Sodros duomenų išrašais, liudytojų parodymais nustatyta, jog atsakovė 2016 m. rugpjūtį grįžo į darbą. Atsakovės draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) per metus 2016 m. sudarė 2 992,60 Eur, 2017 m – 4 908,73 Eur, 2018 m. – 5 749,56 Eur, 2019 m. – 6 918,48 Eur, 2020 m. – 8 029,91 Eur, 2021 m. iki rugpjūčio 30 d. už 8 mėnesius – 5 291,52 Eur, t. y. dažnai nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio. Šalys 2017 m. gegužės viduryje su nepilnamete dukra įsikėlė į neįrengtą namą gyventi.

Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog vidaus apdailą name darė įsikėlę gyventi į namą, įsikėlimo metu buvo įrengtas tik miegamasis, tvarkė sienas, įsirengė virtuvę, pirko buitinę techniką, persivežė savo turėtus baldus iš nuomojamo buto, dovanotus dėvėtus baldus vaiko kambariui iš atsakovės mamos. Byloje nėra ginčo, jog po 2016 m. vasario 2 d. name apdailos darbus daugiausiai dirbo ieškovas, jo draugas T. Š., sesers vyras L. B., sesuo R. B., šalių mamos Z. V. ir D. Z.. Šalys patvirtina, jog atliekant darbus patiems, draugų ir artimųjų pagalba ūkio būdu sutaupė lėšų, taip pat dalį įrangos ir medžiagų dovanojo atsakovės mama (dažus, „špaklių“, dėvėtą santechniką iš užsienio, dėvėtus baldus iš savo buto, kai darėsi pas save remontą). Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, jog 2018 m. sausio 31 d. pirko „Oven Bosch HBG673CB1S“ ir „Tefal Sandwich maker“ už 617,62 Eur; 2018 m. vasario 2 d. „Hob Bosch PXE651FC1E“ už 530,36 Eur. Ieškovas paaiškino jog, visos medžiagos, vidaus apdailai, buitinei technikai buvo pirktos iš suteiktos paskolos, dalį technikos namams ieškovas pirko „lizingu“, vėliau įmokas dengė iš darbo užmokesčio.

Taigi, iš byloje pateiktų namo nuotraukų matyti namo statybos eiga, o iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos metu siekė įsirengti gyvenimui ieškovui padovanoto namo patalpas kaip šeimos būstą, pirkti buitinę techniką, baldus ir tam naudojo banko suteiktą kreditą, tačiau byloje nėra duomenų apie asmenines atsakovės lėšas, žymų finansinį indėlį gerinant ieškovo asmeninę nuosavybę. Duomenys apie indėlį fiziniu darbu gerinant namo vertę byloje yra prieštaringi, ieškovui nurodant, jog atsakovė iš vis neprisidėjo prie namo pagerinimo, atsakovei teigiant, kad itin daug dirbo name, ieškovo kviestiems liudytojams T. Š., L. B., Z. V., R. B. nurodant, jog atsakovės prie namo darbų nėra matę, atsakovės kviestiems liudytojams D. Z. patvirtinant, jog atsakovė špakliavo svetainės lubas, J. V. tvirtinant, jog name atsakovė valydavo, tvarkydavo, liudytojoms J. S. ir T. G. namo gerinimo aplinkybės žinomos tik iš pačios atsakovės pasakojimų, atliekant darbus name nedalyvavo, liudytojo F. B. parodymais jis po 2016 m. nėra padėjęs prie statybų, nežino kas ką darė, neįdomu. Nėra ginčo, kad atsakovė prie namo pagerinimo prisidėjo savo darbu užsakinėdama ir pirkdama buitinę techniką, derindama virtuvės įrengimo projektą, apmokant darbus iš šeimos, paskolos lėšų. Įvertinus tai, jog šalys tenkino šeimos poreikius, siekė turėti gyvenamąją vietą, ją pritaikyti šeimai, nemokėti už nuomą, namo pagerinimus, neturint kitų pajamų, tik atlyginimus, iš esmės atliekant banko suteiktos paskolos pinigais, mokant paskolą su palūkanom ir draudimo įmokom, atsakovei daugiau skiriant dėmesio vaiko priežiūrai, ieškovui namo įrengimui, atsakovės nurodomi prisidėjimo prie namo pagerinimo veiksmai nelaikytini „žymiais“ ir sudarantys pagrindą visą nekilnojamąjį turtą pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe. Pažymėtina, jog nors santuokos metu ieškovo atliktos įmokos kreditui dengti buvo naudojamos iš šeimos bendro biudžeto, tačiau ieškovas nemato kliūčių pusę šeimos lėšų panaudotos sumos kompensuoti atsakovei, o tolesnes kredito įmokas įsipareigoti mokėti asmeniškai. Kritiškai vertintini atsakovės argumentai dėl itin didelio turto vertės pokyčio, nurodant jog turtas padovanotas 51 proc. baigtumo ir 44 000 Eur vertės, kai tuo tarpu namo vidutinė rinkos vertė šiai dienai yra 195 700 Eur, kadangi tiek Z. V. dovanoto turto vertė, tiek už suteiktą paskolą atliktų vidaus darbų vertė yra didesnė ne dėl santuokos metu šalių investicijų namo pagerinimui, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių ir infliacijos. Tuo remiantis teismas atmeta šią atsakovės reikalavimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, ir laiko, kad tiek žemės sklypas ir tiek gyvenamasis namas, adresu Tefal Sandwich maker., ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl į dalintino turto balansą netrauktinas, tarp šalių nedalinamas.

Teismas, spręsdamas dėl santuokinių turto padalijimo būdo, vadovaujasi Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių nurodytus pageidavimus. Nors sutuoktinių pageidavimas nėra teismui privalomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-430/2011, Nr. 3K-3-254-969/2016 ir kt.).

Ieškovas ir atsakovė nurodė, jog šalys turi šį dalintiną turtą, dėl kurio įtraukimo į turto balansą nėra ginčo: lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir narystę MB „X.”, j. a. k. (duomenys neskelbtini). Atsakovė be kita ko prašo įtraukti į dalintino turto balansą baldus bei buitinę techniką, esančius gyvenamajame name, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) 12 604 Eur vertės. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka, nes jo manymu atsakovė reikalauja dalinti namų apyvokos daiktus, t. y. baldus ir buitinę techniką, bei už juos gauti kompensaciją, kurie iš esmės buvo įgyti už lėšas, gautas iš bendro banko suteikto 45 000 Eur dydžio kredito. Atsakovė priešieškiniu įkainojo šiuos daiktus, kaip dalintiną turtą 12 604 Eur verte, šią sumą dalina pusiau, t. y. po 6 302 Eur ir reikalauja priteisti jos naudai iš ieškovo pinigų vertę už dalį nesusigrąžintų daiktų bendroje 3 923 Eur sumoje. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog dalį daiktų dovanojo jos mama, dalį pirko asmeniškai iš santaupų, dalis išsimokėta lizingu. Teismo posėdžio metu ieškovas prašo tuos daiktus kurie pirkti lizingu arba dovanoti, padalinti natūra daiktais, o daiktus, pirktus iš paskolos netraukti į dalintino turto balansą.

Įvertinus šalių paaiškinimus į dalintino turto balansą neįtrauktini vaiko kambario baldai ir įranga, kuriuos atsakovės mama dovanojo šalių nepilnametei dukrai bei buitinė technika, šalių paaiškinimais pirkta iš paskolos pinigų, kurie nėra bankui grąžinti, t. y. paskolos pinigais apmokėtas namo virtuvinis komplektas, kaitlentė, orkaitė, indaplovė, skalbyklė, džiovyklė, LG televizorius. Atsakovė buvo nurodžiusi kaip dalintiną turtą santechnikos įrangą, kurią dovanojo mama, tačiau jos negalėjo įkainoti ir įvardinti, todėl toks neapibrėžtas turtas taip pat neįtrauktinas į dalintiną turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės mama skyrė pinigų įsigyti dulkių siurbliui (robotui) Miele, šaldytuvui, pietų stalui, kitas dulkių siurblys pirktas išsimokėtinai, žoliapjovė pirkta išsimokėtinai, televizorius pirktas išsimokėtinai; baldų kampas pirktas iš šeimos į vazą namuose dedamų taupymui pinigų, kurie susitaupė iš einamųjų pajamų, virtuvės kriauklė pirkta iš atsakovės darbo premijos, gartraukis pirktas iš atsakovės sąskaitoje buvusių lėšų, vandens filtrai pirkti iš ieškovo sąskaitoje buvusių lėšų, todėl šie daiktai laikytini pirktais iš šalių gaunamo darbo užmokesčio, gautais dovanų šeimai santuokos metu, todėl trauktini į dalintiną turto sąrašą.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, nei vienai iš šalių nepasirinkus detalesnės, konkrečios turto vertės nustatymo metodikos, atsakovei nurodant jog daiktus vertino jų įsigijimo kaina, atsakovui teikiant į bylą panašių ar analogiškų dėvėtų daiktų kainas, teisingiausia dalintino turto vertes, dėl kurių šalys turi skirtingą poziciją, nustatyti išvedant proceso šalių nurodomų verčių vidurkį.

Tuo remiantis pripažintina, jog bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro:

1. lengvasis automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės;

2. narystę MB „X.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės;

3. Dulkių siurblys Miele, 240 Eur vertės;

4. Šaldytuvas Samsung, 900 Eur vertės;

5. Virtuvinis pietų stalas, 500 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 300 Eur, atsakovės 700 Eur);

6. Dulkių siurblys, 235 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 80 Eur, atsakovės 390 Eur);

7. Minkštas baldų kampas, 575 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 400 Eur, atsakovės 750 Eur);

8. Virtuvės kriauklė, 250 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 150 Eur, atsakovės 350 Eur);

9. Gartraukis, 224 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 125 Eur, atsakovės 323 Eur);

10. Žoliapjovė, 150 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 130 Eur, atsakovės 170 Eur);

11. Vandens filtrai, 725 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 500 Eur, atsakovės 950 Eur);

12. Televizorius, 544,50 Eur vertės (ieškovo nurodoma vertė 100 Eur, atsakovės 989 Eur).

Viso dalintino turto už 5 543,50 Eur.

CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nėra ginčo, jog šalys turi solidarius įsipareigojimus bankui „S.“ AB pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžinto kredito suma 2021 m. rugpjūčio 5 d. yra 40 404,10 Eur, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas prievolę pagal „S.“ AB 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovo R. V. ir atsakovės R. V. prievole. Nekeičiant prievolės solidarumo, nustatyti, kad prievolę pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui S.“ AB įsipareigoja vykdyti ieškovas R. V., o tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalautų įmokų mokėjimo iš R. V. ir pastarajai tas įmokas sumokėjus, R. V. įpareigotinas kompensuoti R. V. sumokėtas įmokas ir visas su tuo susijusias išlaidas.

Ieškovas iš principo prieštarauja jog šalys turi dalintinų buities daiktų ir baldų, nurodo, jog atsakovė ką norėjo, tą išsivežė, niekas netrukdo išsivežti ir kitus pageidaujamus daiktus. Tačiau teismui nusprendus dalinti daiktus, mano, jog jų padalijimas natūra po lygiai būtų teisingiausias. Neprieštarauja dėl MB „X.“ priskyrimo atsakovei, nes tai jos įsteigtas juridinis asmuo. Automobilį „Volvo V70“ taip pat prašo priteisti atsakovei, nes nuo pat gyvenimo skyriumi, atsakovė reikalavo turėti šį automobilį, ieškovas atidavė atsakovei automobilį naudojimui, atsakovė juo važinėjo apie 6 mėnesius ar daugiau, kol nepasibaigė technikinė apžiūra. Mano, kad pati atsakovė neprižiūrėdama automobilio sumažino jo vertę, todėl dabar turi pasirūpinti juo. Ieškovui šis automobilis nereikalingas. Atsakovė nurodo, jog MB „X.“ turi būti priskirta jai, tačiau automobilis „Volvo V70“ ir buitinė technika priskirtini ieškovui. Nurodo, jog baldai bei buitinė technika, esantys name, adresu (duomenys neskelbtini) yra pritaikyti šiam namui, kai kurie yra integruoti, todėl nepagrįsta reikalauti iš atsakovės pasiimti baldus ir techniką, tuo labiau, jog atsakovė gyvena 2 kambarių bute ir neturi vietos kur laikyti daiktus. Dėl automobilio pažymi, jog ieškovas kaip vyras privalėjo pasirūpinti automobilio priežiūra, net ir negyvenant kartu. Automobilis registruotas ieškovo vardu, todėl būtent jis turėjo nuvežti automobilį technikinės apžiūros atlikimui. Šiuo metu automobilis nenaudojamas, saugomas automobilių aikštelėje. Mano, kad automobilį reikėtų priduoti į metalo laužą, tačiau atsakovės nuomone tokie darbai yra ne moteriški, ieškovui būtų lengviau pasirūpinti, be to jo vardu yra automobilio registracija.

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog atsakovė išsikėlusi gyventi skyrium nuo ieškovo išsivežė dalį daiktų: dulkių siurblį Miele, šaldytuvą Samsung, taip pat į bendrą dalintiną turtą neįtrauktus daiktus džiovyklę ir LG televizorių. Įvertinus tai, jog virtuvinis pietų stalas, minkštas baldų kampas, virtuvės kriauklė, gartraukis, vandens filtrai yra pritaikyti namuose, pagal jų parametrus ir juos priskyrus naudoti atsakovei, negalėtų būti pritaikomi atsakovės nuomojamam bute, turėtų būti parduoti, todėl racionaliau šiuos daiktus palikti naudoti atsakovui. Kadangi atsakovė yra išsivežusi dalį daiktų, todėl jie turėtų būti paliktini pas atsakovę. Atsakovei pasiėmus LG televizorių, kitas dalintinam turte esantis televizorius priskirtinas ieškovui. Taip pat ieškovui priskirtina žoliapjovė, kurią tikslingiau naudoti prie namo ieškovui, o ne atsakovei, gyvenant bute. Švertinus tai, jog šalims nustojus gyventi kartu jos jau buvo išsprendę automobilio pasidalinimo klausimą, automobilis perduotas naudotis atsakovei, todėl lieka priskirtinas naudoti atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilio valdytojui nesutampant su įregistruotu automobilio savininku nėra užkertamas kelias rūpintis automobilio priežiūra, perduoti automobilį technikinei apžiūrai, todėl atsakovės argumentai, jog jai besinaudojant automobiliu, juo privalėjo rūpintis ieškovas yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovui R. V. priteistinas turtas: virtuvinis pietų stalas, 500 Eur vertės, dulkių siurblys, 235 Eur vertės, minkštas baldų kampas, 575 Eur vertės, virtuvės kriauklė, 250 Eur vertės, gartraukis, 224 Eur vertės, žoliapjovė, 150 Eur vertės; vandens filtrai, 725 Eur vertės, televizorius, 544,50 Eur vertės. Viso turto už 3 203,50 Eur.

Atsakovei R. V. priteistinas turtas: lengvasis automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; narystė MB „X&Y line“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės, dulkių siurblys Miele, 240 Eur vertės, šaldytuvas Samsung, 900 Eur vertės. Viso turto už 2 340 Eur.

Viso šalių bendro turto vertė bylos iškėlimo dienai yra 5 543,50 Eur. Ieškovui atitenkant turto už 3 203,50 Eur, o atsakovei už 2 340,00 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 431,75 Eur (3 203,50 – 2 340 = 863,50, 863,50÷2 = 431,75) dydžio kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausiusią turto dalį.

Dėl kompensacijų už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą

Tarp šalių nėra ginčo, jog šalių santuokos metu nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo mokamas kreditas bankui „S.“ AB pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas teikė kredito įstaigos pažymą, kuri patvirtina, jog viso grąžinta 4 595,90 Eur paskolos (45 000 – 40 404,10 Eur banko nurodytas kredito likutis). Ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašus kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo kredito sutarties sudarymo iki ieškinio pateikimo dienos yra iš viso bankui sumokėjęs 9 499,40 Eur įmokų (2159,54 + 4405,94 + 2933,92), kurias sudaro sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis, sukauptos paskolos palūkanos, paskolos dalis ir turto draudimo įmokos.

Ieškovas siūlo priteisti iš jo atsakovei 1/2 šios bankui „S.“ AB sumokėtos sumos 2 297,95 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog palaiko šį savo reikalavimą, nes būtent tokia dalimi šeimos lėšomis dengdamas paskolą asmeniniam turtui ieškovas sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę. Atsakovė nėra išdėsčiusi aiškios pozicijos dėl šio ieškovo reikalavimo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu. Mano, kad teismas turėtų modifikuoti šalių prievolę bankui, tam, kad ieškovas liktų vienas atsakingas pagal kredito sutartį, nes šiuo metu atsakovė negali gauti paskolos ir įsigyti savo būsto. Dėl kompensacijos jai priteisimo už kredito įmokų dengimą iš esmės nesutinka, nes mano, kad jai atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise namas ir dalinant šį turtą atsakovė tikisi didesnės kompensacijos.

CK 3.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra ginčo, jog su kredito dengimu susiję įmokos buvo atliekamos iš šeimos biudžeto, dengiamas kreditas, kuriuo pagerintas asmeninis ieškovo turtas, todėl teismas nesutinka su ieškovo atliktais skaičiavimais, jog atsakovei turėtų kompensuoti tik paskolos dengimo įmokas, šeimos lėšos santuokos metu buvo naudojamos ir pačios kredito sutarties sudarymo mokesčiams, turto draudimo dengimui, palūkanų apmokėjimui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovas, santuokos su atsakove laikotarpiu kredito įmokoms ir su tuo susijusiems mokesčiams padengti sumokėdamas viso 9 499,40 Eur – nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 30 d., bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio CK 3.109 straipsnyje nurodytų prievolių vykdymu, todėl jis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą – t. y. 1/2 dalį šios sumos (4 749,7 Eur) atsakovei.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteisti iš ieškovo R. V. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai F. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 315,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo pareiškimo pateikimo dienos – 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant atsakovę R. V., uzufrukto teise išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu nustatyto išlaikymo priteisimas vykdytinas skubiai, teismo nutartimi 2023 m. vasario 17 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo dienos.

Teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta ieškovo R. V. ir nepilnametės dukters F. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji bendravimo tvarka iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje:

1. Tėvas R. V., atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, bendrauja su dukra F. V. kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios (buvimo) vietos (tai gali būti ir ugdymo ar mokymosi įstaiga) atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę, bet ne vėliau kaip 17 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Ieškovas šiuo metu yra atsakingas už dukros priežiūrą, dukros nuvežimą į būrelius ir/ar kitus užsiėmimus paėmimą iš jų, namų darbų bei disleksijai skirtų užduočių atlikimą.

2. Tėvas R. V., bendrauja su dukra F. V. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios (buvimo) vietos (tai gali būti ir ugdymo ar mokymosi įstaiga) atitinkamai pagal įstaigose nustatytą dienotvarkę, bet ne vėliau kaip 17 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 20 val. Jeigu tą savaitgalį ieškovas negali bendrauti su dukra dėl nustatyto darbo grafiko, tai tokiu atveju bendravimas perkeliamas į sekantį savaitgalį. Ieškovas šiuo metu yra atsakingas už dukros priežiūrą, dukros nuvežimą į būrelius ir/ar kitus užsiėmimus paėmimą iš jų, namų darbų bei disleksijai skirtų užduočių atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu patvirtinta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nėra vykdytina skubiai, teismo nutartimi 2023 m. balandžio 18 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tos pačios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir esant pareikštam priešieškiniui byloje. Šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis, ieškovas patyrė 3 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 3 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 225 Eur vietoje 75 Eur, todėl 150 Eur žyminio mokesčio permoka ieškovui grąžintina.

Bylos duomenimis, atsakovė patyrė 12 452,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 368 Eur žyminis mokestis, 12 711,11 Eur teisinės pagalbos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios teismo mažintinos iki 12 084,44 Eur (12 711,11 – 626,67), išminusuojant atsakovės atstovės patirtas kelionės ir kuro išlaidas, vykstant į teismo posėdžius. Teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi priimant atsakovės priešieškinį atsakovei R. V. buvo atidėtas dalies, sudarančios 1 077 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Šiuo sprendimu teismas šalių ieškinio ir priešieškinio reikalavimus išsprendė patenkindamas 85 proc. ieškinio ir 45 proc. priešieškinio reikalavimų, atitinkamai atmesta 15 proc. ieškinio ir 55 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 2 502,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 3 735,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atsakovės turtinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, už kurį atsakovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1 077 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamas 11 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((355-315 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 225 Eur vietoje 75 Eur ir jam teismo sprendimu grąžintina 150 Eur žyminio mokesčio permoka, ši suma mažintina į valstybės biudžetą priteisiamo 11 Eur žyminio mokesčio dydžiu, viso ieškovui grąžintina 139 Eur žyminio mokesčio permoka.

Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepatirtos, todėl iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybes administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. V. palikti V. pavardę, o R. V. palikti santuokinę pavardę V.

Nustatyti nepilnamečio vaiko F. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, F. V., gimusia (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

1. Ieškovas R. V. bendrauja su dukra F. V. 1 (vieną) kartą per savaitę darbo dienomis (ketvirtadienį) pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ne anksčiau kaip 14.00 val., bet ne vėliau kaip 17.00 val. ir grąžinant vaiką iki 20.00 val. į gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą. Darbo diena gali būti keičiama šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinėje veikloje;

8. Ieškovas R. V. neribojamai bendrauja su dukra F. V. telefonu per Skype, Viber pokalbių programas ar kitomis IT priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą.

12. Ieškovas R. V. užtikrina technines galimybes vaikui bet kada telefonu, per internetines pokalbių programas ar kitomis IT priemonėmis susisiekti ir bendrauti su mama R. V..

13. Šalims susitarus, ieškovas gali bendrauti su dukra ir kitu laiku, negu numatyta šia sutartimi.

Priteisti iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki 2021 m. gruodžio 31 d.; po 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) nuo 2022 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) nuo 2024 m sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos.

Priteisti iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį 2021 m. vasario - rugpjūčio mėnesiais, viso už 7 mėnesius.

Paskirti R. V. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko F. V. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) virtuvinį pietų stalą, 500 Eur vertės; dulkių siurblį, 235 Eur vertės; minkštą baldų kampą, 575 Eur vertės; virtuvės kriauklę, 250 Eur vertės; gartraukį, 224 Eur vertės; žoliapjovę, 150 Eur vertės; vandens filtrus, 725 Eur vertės; televizorių, 544,50 Eur vertės.

Priteisti atsakovei R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; MB „X&Y line“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės; dulkių siurblį Miele, 240 Eur vertės; šaldytuvą Samsung, 900 Eur vertės.

Priteisti atsakovei R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 431,75 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno euro 75 centų) kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį.

Prievolę pagal „S.“ AB 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovo R. V. ir atsakovės R. V. prievole. Nekeičiant prievolės solidarumo, nustatyti, kad prievolę pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui bankui S.“ AB vykdys asmeniškai ieškovas R. V..Tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalautų įmokų mokėjimo iš R. V. ir pastarajai tas įmokas sumokėjus, R. V. įpareigotas kompensuoti R. V. sumokėtas įmokas ir visas su tuo susijusias išlaidas.

Priteisti atsakovei R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 749,70 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 70 centų) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 502,50 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų dviejų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 735,73 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt penkių eurų 73 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 077 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt septynis eurus 0 centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Grąžinti ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 139 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 0 centų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 23 d. (įmokėta suma 225 Eur, LITEKO sistemoje mokėjimo kodas Nr. ZM77691) (iš grąžintino ieškovui 150 Eur žyminio mokesčio atėmus valstybei priteistiną iš ieškovo R. V. 11 Eur žyminį mokestį).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (priteisti iš ieškovo R. V. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai F. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo pareiškimo pateikimo dienos 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant atsakovę R. V., uzufrukto teise išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja) nustoja galioti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta ieškovo R. V. ir nepilnametės dukters F. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji bendravimo tvarka, galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė