Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-561-777/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-17
Bylos Nr.: e2A-561-777/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05817-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Milda Skersienė
Atsakovas: R. V.
Ieškovas: R. V.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-561-777/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05817-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1.; 3.1.6.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, ir atsakovės R. V. patikslintą priešieškinį ieškovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1. nutraukti santuoką tarp ieškovo R. V. ir atsakovės R. V., sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybes administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Šalies argumentai

1.2. po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – V.;

1.3. nustatyti nepilnametės dukros F. V. gyvenamąją vietą iki pilnametystės su jos mama – atsakove R. V.;

1.4. priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę. Pervesti išmokas (iki 20 dienos) į atsakovės nurodytą banko sąskaitą;

1.5. nustatyti tėvo bendravimo tvarką su dukra;

1.6. lengvąjį automobilį VOLVO V70, kuris įregistruotas ieškovo vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei;

1.7. priteisti iš ieškovo atsakovei 2 297,95 Eur dydžio kompensaciją už kredito dengimą, t. y. pusę tos sumos, kurią šalys išmokėjo kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2016 m. balandžio 8 d. kredito sutartį Nr. 16-027144-FA;

1.8. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo finansiniai įsipareigojimai kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2016 m. balandžio 8 d. Kredito sutartį Nr. 16-027144-FA, lieka bendrais ieškovo ir atsakovės skoliniais įsipareigojimais, t. y. po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditorei „Swedbank“, AB;

1.8.1. įpareigoti ieškovą vykdyti 2016 m. balandžio 8 d. Kredito sutartį Nr. 16‑027144-FA, kreditorei „Swedbank“, AB, t. y. mokėti kredito įmokas ir (arba) tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalautų įmokų mokėjimo iš atsakovės ir, pastarajai tas įmokas sumokėjus, ieškovas įpareigotinas visiškai kompensuoti atsakovei sumokėtas įmokas ir visas su tuo susijusias išlaidas;

1.9. priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Sutuoktinių santuokiniai ryšiai išblėso, išsiskyrė bendri interesai, nebesutapo charakteriai, galiausiai ėmė trūkti tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sutriko bendravimas, atsirado nepasitikėjimas vienas kitu. Atsakovė tapo apatiška ieškovo atžvilgiu, visiškai nustojo domėtis jo interesais, poreikiais, dėl to sutuoktinių tarpusavio santykiai visiškai atšalo, jie nutolo vienas nuo kito. Dėl šių aplinkybių visumos sutuoktiniai netvarko bendro šeimos ūkio ir nebeveda bendro šeimos gyvenimo, jų nesieja jokie ryšiai. Toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl prašo teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.2. Sutinka teikti nepilnametės dukters F. V. išlaikymui po 250 Eur dydžio išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinančio santuokos nutraukimą iki vaiko pilnametystės. Prašo nustatyti nurodytą bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei kasdienius poreikius, taigi į nepilnamečio vaiko interesus.

2.3. Santuokos metu 2016 m. vasario 2 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką tarp šalių nedalytinas. Teigia, kad santuokos metu, tenkindami bendrus šeimos interesus, sutuoktiniai su banku „Swedbank“, AB, sudarė (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. 16-027144-FA, kuria jiems suteiktas 45 000 Eur dydžio kreditas, skirtas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui. Ieškinio rengimo dieną paskolos likutis – 40 404,10 Eur. Darė išvadą, kad šalys bendrai yra išmokėję 4 595,90 Eur paskolos. Kadangi nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalytinas, tai ieškovas sumoka atsakovei 2 297,95 Eur dydžio kompensaciją už kredito dengimą, t. y. pusę tos sumos, kurią šalys išmokėjo kreditoriui.

3. Atsakovė byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:

3.1. Santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3.2. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „V.“;

3.3. Nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, ieškove;

3.4. Priteisti iš ieškovo šalių nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas įpareigojamas nurodytą dukros išlaikymo sumą mokėjimo pavedimu pervesti į atsakovės nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Dukros išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė dukros išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise;

3.5. Priteisti iš ieškovo 680 Eur šalių nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą;

3.6. Nustatyti ieškovo ir šalių nepilnametės dukros bendravimo tvarką;

3.7. Pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe;

3.8. Padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant: gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); baldus bei buitinę techniką, esančius gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3.9. Padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą atsakovei R. V., asmeninės nuosavybės teise natūra priteisiant narystę MB „(duomenys neskelbtini)“;

3.10. Priteisti iš ieškovo atsakovei 64 740 Eur piniginę kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalį;

3.11. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

4.1. Nesutinka, jog ieškovo ieškinyje nurodyta jo teikiamo 250 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai suma yra pakankama. Atsakovė savo bylai pateiktame 2021 m. lapkričio 4 d. priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad dukros reikmėms per mėnesį tuo metu buvo reikalinga maždaug apie 650 Eur suma. Atitinkamai kartu su priešieškiniu buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atsakovės išlaidas dukros išlaikymui. Tačiau dėl žymiai išaugusių komunalinių paslaugų, maisto ir kitų kainų, atsiradusių papildomų dukros poreikių, infliacijai Lietuvoje esant apie 20 proc., dukros poreikiai atitinkamai taip pat išaugo ir šiuo metu per mėnesį siekia apie 1 415,07 Eur.

4.2. Atsakovė ir dukra šiuo metu gyvena nuomojamame bute, dėl to atsakovei siekiant užtikrinti dukrai gyvenamąją vietą yra patiriamos nemažos išlaidos. Nurodo, kad dukra turi ir specialių poreikių, jai reikalingas logopedas, taip pat sąkandžio korekcija kapomis. Taip pat mergaitė lanko papildomus užsiėmimus – muzikos mokyklą, šokius, tai per mėnesį kainuoja dar apie 45 Eur.

4.3. Atsakovės vertinimu, ieškovas turi visas finansines galimybes prisidėti prie dukros poreikių dengimo atsakovės prašoma 500 Eur suma. Atsakovė byloje reiškė reikalavimą, jog iš ieškovo būtų priteistas dukros išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. spalio mėn. iki ieškovo ieškinio byloje pateikimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau kadangi atsakovė su dukra iš bendrų šeimos namų išsikraustė 2021 m. vasario mėnesį, patikslindama savo reikalavimą, prašo iš ieškovo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki atsakovės priešieškinio šioje byloje pateikimo, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d. Ieškovas ginčo laikotarpiu iš viso atsakovei dukros išlaikymui yra pervedęs 2 020 Eur, nors privalėjo sumokėti ne mažiau kaip 2 700 Eur. Dėl to atitinkamai viso ieškovo dukros išlaikymo įsiskolinimas sudaro 680 Eur (300 Eur x 9 mėn. – 2 020 Eur ieškovo sumokėta suma).

4.4. Ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių dėl to nėra. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė pradėjo bendrą gyvenimą kartu nuomojame bute. Planuojant didesnę šeimą pora netrukus pradėjo planuoti namo statybas. Ieškovo mama kaip tik turėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – sklypas) netoli Klaipėdos miesto ir kuriame buvo galima pradėti namo statybas. Ieškovo mamos pritarimu buvo gautas statybos leidimas ir jos sklype 2010 m. ieškovas ir atsakovė pradėjo namo statybas. Kadangi sklypas buvo žemės ūkio paskirties, statybos leidimas buvo gautas ir pats namas pradėtas statyti ieškovo mamos vardu. Tačiau visos statybos nuo pat pradžių buvo vykdomos ieškovo ir atsakovės iš jų lėšų, kartu nemažai statybinių darbų atliekant ūkio būdu, t. y. šalių ir jų šeimos narių, draugų darbu.

4.5. Iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurios pagrindu ieškovo mama perleido ieškovui žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą ((duomenys neskelbtini) proc. baigtumo), visi namo statybos darbai, priešingai nei teigia ieškovas, buvo atlikti šalių darbu ir lėšomis. Mano, kad dėl to faktiškai dovanojimo sutartimi ieškovui perleisto nebaigto statyti namo ((duomenys neskelbtini) proc. baigtumo) tikrieji statytojai ir kartu savininkai buvo ieškovas ir atsakovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies:

5.1. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybes administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

5.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko V. pavardę, o atsakovei paliko santuokinę pavardę V.;

5.3. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama;

5.4. Nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra;

5.5. Priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 234 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki 2021 m. gruodžio 31 d.; po 267 Eur nuo 2022 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; po 317 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.; po 355 Eur nuo 2024 m sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant iki 15 einamojo mėnesio dienos;

5.6. Priteisė iš ieškovo 28 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už laikotarpį 2021 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais iš viso už 7 mėnesius;

5.7. Paskyrė atsakovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės;

5.8. Priteisė ieškovui virtuvinį pietų stalą, 500 Eur vertės; dulkių siurblį, 235 Eur vertės; minkštąjį baldų kampą, 575 Eur vertės; virtuvės kriauklę, 250 Eur vertės; gartraukį, 224 Eur vertės; žoliapjovę, 150 Eur vertės; vandens filtrus, 725 Eur vertės; televizorių, 544,50 Eur vertės;

5.9. Priteisė atsakovei lengvąjį automobilį „Volvo V70“, 1 000 Eur vertės; MB „(duomenys neskelbtini)“, 200 Eur vertės; dulkių siurblį Miele, 240 Eur vertės; šaldytuvą Samsung, 900 Eur vertės;

5.10. Priteisė atsakovei iš ieškovo 431,75 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį;

5.11. Prievolę pagal „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. 16-027144-FA paliko solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Nekeičiant prievolės solidarumo, nustatė, kad prievolę pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. 16-027144-FA kreditoriui bankui Swedbank“, AB, vykdys asmeniškai ieškovas. Tuo atveju, jeigu kreditorius pareikalautų įmokų mokėjimo iš atsakovės ir pastarajai tas įmokas sumokėjus, ieškovas įpareigotas kompensuoti atsakovei sumokėtas įmokas ir visas su tuo susijusias išlaidas;

5.12. Priteisė atsakovei iš ieškovo 4 749,70 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;

5.13. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė;

5.14. Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) atsakovei išsikėlus iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), abi šalys patvirtino, jog bendro ūkio neveda, prašė bylą nagrinėti iš esmės, nenustatyti termino jiems susitaikyti, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima. Teismas mano, kad toliau šalims išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi.

6.2. Nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Atsakovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Pažymėjo, kad įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio vaiko F. V. gyvenamoji vieta nustatytina su mama R. V..

6.3. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog yra pagrindas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra išimtinai be nakvynių. Taip pat pažymėjo, kad teismui galint viršyti reikalavimus, atsižvelgiant į vaiko interesus, ir į tai, jog bendravimo tvarka turi būti aiški, tikslino formuluočių sąvokas, bendravimo trukmės laiką, parinktus laikotarpius (vykimo pas ieškovą ar grįžimo namo pas atsakovę laikai) suvienodino, siekiant suformuoti įprotį tiek proceso šalims, tiek jų nepilnamečiam vaikui visais bendravimo laikotarpiais žinoti įprastą susitarimo laiką. Teigė, jog siekiant šalių lygiateisiškumo šventiniu laikotarpiu, atostogų metu, bendravimo laikas suvienodinamas abiem tėvams, suteikiant šalims galimybę kiekvienas šventes paminėti su vaiku. Akcentavo, kad atsakovės argumentai, jog dukra įpratusi šventes švęsti tik su ja ir jos artimaisiais, kurie laikosi švenčių tradicijų, o ieškovui su artimaisiais nesureikšminant švenčių ir todėl dukra visas šventes turėtų sutikti tik su atsakove (ieškovui leidžiant bendrauti su dukra tik Kalėdų antrąją dieną), laikė nepagrįstais. Nurodė, kad skyrium gyvenantys tėvai kiekvienas iš jų lygiateisiškai turi teisę praleisti su vaiku šventes ir kurti savas tradicijas, net joms besiskiriant, vaikas turi teisę kurti ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu ne tik įprastomis, bet ir šventinėmis dienomis. Nors teismas mano, jog ieškovo siūloma tvarka, kad vaikas gimtadienį švenčia kas antrus metus su vienu iš tėvų, atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, kita vertus, atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nustačius tokią vaiko gimtadienio šventimo tvarką, neužkertama galimybė tėvams abipusiu sutarimu šventes švęsti bei organizuoti kartu. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnametis vaikas yra tokio amžiaus (bus (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) kai gali savarankiškai išreikšti savo nuomonę, vaiko gimtadienis švenčiamas vaiko gimtadienio šventę derinant su pačiu nepilnamečiu vaiku.

6.4. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai nepagrindžia atsakovės nurodomų ir detalizuotų vaiko poreikių, priešingai, iš pateiktų įrodymų dalis atsakovės informacijos teikta teismo posėdžių metu ir vaiko poreikių lentelėje nesutapo, yra užaukštinti poreikiai: išlaidos būstui, maitinimui, ugdymo priemonėms, mokyklos mokesčiams, vitaminams, stovyklai. Pažymėjo, jog atsakovė nurodė besinaudojanti jai darbovietės suteikta transporto priemone, kuras nekainuoja, todėl neaišku, kuo atsakovė grindžia išlaidas kurui ir automobilio priežiūrai 134 Eur per mėnesį. Akcentavo, kad byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametei dukrai rekomenduojamos logopedo konsultacijos, ir šį faktą atsakovė nurodydama kaip dukters specialius poreikius vertina kaip svarbiausią, tikslindama priešieškinio reikalavimus ir prašydama iš ieškovo priteisti ne 300, o 500 Eur dydžio išlaikymą. Tačiau pažymėjo, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kiek logopedo užsiėmimų ir kada dukra lankė, kiek jie kainavo. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dukra gauna logopedo paslaugas mokykloje, mano, jog jų nepakanka, todėl būtinas privatus logopedas, be to, pažymėjo, jog užsiėmimų dukra nelanko / nelankys per atostogų laikotarpius, todėl neaišku, kiek pagrįsta 1 440 Eur suma per metus privataus logopedo išlaidoms. Pažymėjo ir tai, jog atsakovė nepagrindė, kodėl nesilanko profilaktiniam patikrinimui pas valstybės finansuojamus sveikatos priežiūros specialistus, patiria išlaidas privatiems specialistams. Nepagrindė, kokiems skiepams kas metus išleidžia apie 100 Eur. Teigia, jog, viešai prieinamais duomenimis, skiepų kaina nuo erkinio encefalito kainuoja apie 30 Eur 1 injekcijai ir tik pradėjus pirminę vakcinaciją reikalingi 2 skiepai per metus, o vėliau 1 kitais metais, 1 po trejų metų, 1 po penkerių metų. Duomenų apie atliktas vakcinacijas dukrai ir jų kainas byloje nėra. Nors atsakovė nurodė, jog dukra turėjo problemų su oda, nustatytas dermatitas, reikalingos specialios priemonės odai, be to, yra nustatytas širdies nepakankamumas, dėl to perka papildus dukrai, tačiau duomenų apie šias nurodytas aplinkybes bylai neteikė.

6.5. Nurodė, kad, atsižvelgdamas į vaiko amžių, augančius poreikius, kainų infliaciją, sutinka su atsakovės argumentais, jog 2021 m. ginčo pradžioje vaiko poreikių suma buvo mažesnė, tačiau sprendimo priėmimo dieną 2024 m. yra išaugusi bei atitinka 709 Eur sumą per mėnesį. Sutinka, jog išaugusios prekių ir paslaugų kainos lemia ir valstybės politiką didinti minimalios mėnesio algos (MMA) sumą. Teigia, kad įvertinus vaiko poreikius ginčo laikotarpiu, į tai, kad nėra duomenų, jog vaiko poreikiai 2021 metais buvo tokio paties dydžio kaip 2024 metais priimant teismo sprendimą, taip pat įvertinus tai, jog nėra pagrindų priteisti iš ieškovo 355 Eur dydžio išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, teismas būdamas aktyvus šeimos bylose ir atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaudamasis minimalios mėnesio algos (MMA) dydžių nustatymo politika valstybėje, bei atsižvelgdamas į šalių vaiko poreikių kilimą daugiausia dėl infliacijos, iš ieškovo priteisia 355 Eur išlaikymo dydį nuo 2024 m. sausio 1 d. ir nusprendžia, jog už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki 2021 m. gruodžio 31 d. iš ieškovo priteistinas 234 Eur išlaikymas (2021 m. MMA į rankas 468 Eur), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priteistinas 267 Eur išlaikymas (2022 m. MMA į rankas 533 Eur), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. priteistinas 317 Eur išlaikymas (2023 m. MMA į rankas 633 Eur) per mėnesį šalių nepilnametei dukrai.

6.6. Nurodė, kad atsakovė byloje neįrodė, jog vaikui nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo skiriamo išlaikymo nepakako ir atsakovė patyrė didesnes išlaidas. Teigia, jog nors atsakovė byloje pateikė duomenis, sąskaitos išrašus bei mokėjimo nurodymus apie pirktus baldus, čiužinį, vasaros stovyklą, tačiau laikė, kad šie mokėjimai nepagrindžia prašomos priteisti 300 Eur sumos per mėnesį iš ieškovo. Pažymėjo, jog tai, kad teismas nustatė šiuo metu šalių dukros poreikius, nereiškia, jog jie buvo tokie patys ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu ir tuo labiau, kad tokios ar panašaus dydžio išlaidos dukros išlaikymui buvo patirtos (CPK 178, 185 straipsniai), apie tai teismas pasisakė priteisdamas 234 Eur dydžio išlaikymą iš ieškovo nepilnametei dukrai nuo ieškinio padavimo dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už 9 mėnesius iki jos pateikto priešieškinio dienos, nors nuo atsakovės gyvenimo skyrium su ieškovu iki ieškinio padavimo teisme dienos yra 7 mėnesiai ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas būtent iki bylos iškėlimo teisme. Darė išvadą, kad atsakovė neįrodė vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiui, todėl vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais apie būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingą dydį, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principais, iš ieškovo priteistinas išlaikymo dukrai įsiskolinimas už 2021 m. laikotarpį vasario– rugpjūčio mėnesiais, iš viso 7 mėnesius, kuris sudaro 28 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusio MMA pusę sumos gaunamo „į rankas“ bei atėmus ieškovo sumokėtą išlaikymą (234 Eur x 7 mėn. – 1 610 Eur) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

6.7. Nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo, atsakovei teigiant, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką turi būti sprendžiamas jo padalijimo klausimas. Mano, jog paneigti šią prezumpciją ir įrodyti, jog turtas yra asmeninė nuosavybė, privalo ieškovas. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovo mama padovanojo žemės sklypą ir nebaigtos statybos namą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui, tačiau pažymi, jog namas VĮ Registrų centre 100 proc. baigtumu buvo registruotas (duomenys neskelbtini), t. y. nuo šalių santuokos sudarymo praėjus beveik trejiems metams, todėl padarė išvadą, jog ginčo atveju galioja bendra prezumpcija, kad santuokos metu įgytas / registruotas turtas yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Su šiuo atsakovės argumentu teismas nesutiko. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieškovas įgijo asmeninę nuosavybę (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria Z. V. notarine tvarka turtą padovanojo asmeninės nuosavybės teise savo sūnui, o ne sūnaus šeimai. Atkreipė dėmesį, kad VĮ Registrų centre ginčo turto teisinis režimas įregistruotas kaip asmeninė R. V. nuosavybė.

6.8. Nurodė, kad dovanojimo sutarties duomenys neginčijamai patvirtina, jog iki (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto – tiek žemės sklypo, tiek nebaigtos statybos namo, esančių (duomenys neskelbtini), – savininkė buvo Z. V.. Atkreipė dėmesį, jog, nors atsakovė pateikė bylai įrodymus, kad atsakovė nuo pat statybos leidimo namo statyboms išdavimo aktyviai dalyvavo namo statybose, derino namo projektą, derino medžiagų užsakymą, pati nešiojo blokelius, – nepaneigia Z. V. asmeninės nuosavybės teisių į turtą. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai, jog ginčo pastatas buvo kuriamas išimtinai ieškovo ir atsakovės lėšomis, iniciatyva, darbu bei, svarbiausia, ieškovo ir atsakovės, kaip šeimos, poreikiams tenkinti, ir kad nėra duomenų, jog ieškovo mama įdėjo nors kokias finansines, darbo, intelektines ar laiko investicijas į ginčo namo statybas, siekdama sau sukurti asmeninę nuosavybę; kad realiai sprendė kokius nors su namo statyba, įrengimu susijusius klausimus ir pan., paneigti byloje esančiais įrodymais.

6.9. Teigia, kad byloje esantys Z. V. banko sąskaitų išrašai neginčijamai patvirtina, jog ieškovo mama turėjo pakankamai lėšų sąskaitose, indėliuose, juo imdavo iš sąskaitos grynaisiais ir naudojo namo statyboms. Apie tai, jog Z. V. turėjo santaupų ir tikslą jas investuoti patvirtino tiek pati liudytoja, tiek jos šeimos nariai – ieškovas, dukra, dukters vyras. Nurodė, kad bylai pateiktas statytojai Z. V. 2010 m. rugpjūčio 12 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-34-100812-00354, statybos techninės priežiūros sutartis 10/07 – 02 su A. E., 2013 m. liepos 22 d. paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog būtent žemės sklypo savininkė Z. V. rūpinosi, inicijavo naujo namo statybas. Byloje esantys kvitai ir mokėjimai patvirtina, jog Z. V. mokėjo asmeniškai už statybas darbų vykdytojams, už medžiagas 2010 m. rugsėjo 9 d. 1 950 Lt, 2012 m. kovo 29 d. 1 651,92 Lt, 2012 m. gegužės 25 d. 1 108,82 Lt, 2012 m. rugpjūčio 23 d. 5 410,00 Lt, 2013 m. liepos 22 d. 10 000 Lt, 2013 m. liepos 29 d. 500,00 Lt, 2013 m. spalio 18 d. 13 000 Lt, 2013 m. spalio 22 d. 200 Lt, 2013 m. lapkričio 22 d. 5 103,90 Lt. Pažymėjo, kad bylai pateiktas Z. V. ranka pildytas žurnalas apie statybai patiriamas išlaidas parodo detalų statybos darbų fiksavimą ir darbų kainas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ir liudytojas L. B. patvirtino, jog nuveždavo Z. V. prie bankomato išsiimti pinigų, kuriais atsiskaitinėdavo už statybas. Liudytoja Z. V. patvirtino, jog be sąskaitose turėtų pinigų dar turėjo susitaupiusi grynaisiais.

6.10. Akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie asmeniškai ieškovo ar atsakovės investuotas lėšas į namo statybą iki (duomenys neskelbtini). Bylos šalys teikdamos paaiškinimus patvirtino, jog santaupų pradėję gyventi kartu neturėjo, kito turto asmeninės nuosavybės teise nevaldė, išrašai apie darbo užmokestį patvirtina, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas nuolat dirbo, tačiau pajamos buvo minimalios, atsakovė taip pat dirbo, gavo darbo užmokestį arba nedarbo draudimo išmokas netekus darbo (nedarbo laikotarpis be nedarbo draudimo išmokų sudarė 10 mėnesių), motinystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas, kurie taip pat buvo minimalūs. Be to, atsakovės pajamos buvo tokios minimalios, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2011 m. vasario 15 d. savo lėšomis padengė atsakovės asmeninę paskolą, sumokėdamas 2 284 Lt. Laikė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo nurodęs apie savo asmenines santaupas, turėtas iki pažinties su atsakove, kurias išsiėmė iš banko indėlio 2014 m. liepos 16 d. ir panaudojo name įrengiant šildymo sistemą oras-vanduo-žemė, iš viso 20 020,94 Lt. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad atsakovės teiginiai, jog savo lėšomis nuo pat 2009 metų statėsi namą, o Z. V. statybų nevykdė, atmestini kaip nepagrįsti.

6.11. Nurodė, kad įvertinus tai, jog šalys tenkino šeimos poreikius, siekė turėti gyvenamąją vietą, ją pritaikyti šeimai, nemokėti už nuomą, namo pagerinimus, neturint kitų pajamų, tik atlyginimus, iš esmės atliekant banko suteiktos paskolos pinigais, mokant paskolą su palūkanomis ir draudimo įmokomis, atsakovei daugiau skiriant dėmesio vaiko priežiūrai, ieškovui namo įrengimui, atsakovės nurodomi prisidėjimo prie namo pagerinimo veiksmai nelaikytini žymiais ir sudarantys pagrindą visą nekilnojamąjį turtą pripažinti šalių bendra jungtine nuosavybe. Pažymėtina, jog nors santuokos metu ieškovo atliktos įmokos kreditui dengti buvo naudojamos iš šeimos bendro biudžeto, tačiau ieškovas nemato kliūčių pusę šeimos lėšų panaudotos sumos kompensuoti atsakovei, o tolesnes kredito įmokas įsipareigoti mokėti asmeniškai. Kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl itin didelio turto vertės pokyčio, nurodant, jog turtas padovanotas (duomenys neskelbtini) proc. baigtumo ir 44 000 Eur vertės, nors namo vidutinė rinkos vertė šią dieną yra 195 700 Eur, kadangi tiek Z. V. dovanoto turto vertė, tiek už suteiktą paskolą atliktų vidaus darbų vertė yra didesnė ne dėl santuokos metu šalių investicijų namo pagerinimui, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčių ir infliacijos. Tuo remdamasis teismas atmetė atsakovės reikalavimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, ir laikė, kad tiek žemės sklypas ir tiek gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl į dalytino turto balansą netrauktinas, tarp šalių nedalijamas.

6.12. Nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog atsakovė išsikėlusi gyventi skyrium nuo ieškovo išsivežė dalį daiktų: dulkių siurblį Miele, šaldytuvą Samsung, taip pat į bendrą dalytiną turtą neįtrauktus daiktus – džiovyklę ir LG televizorių. Pažymėjo, kad įvertinus tai, jog virtuvinis pietų stalas, minkštasis baldų kampas, virtuvės kriauklė, gartraukis, vandens filtrai yra pritaikyti namuose, pagal jų parametrus ir, juos priskyrus naudoti atsakovei, negalėtų būti pritaikomi atsakovės nuomojamame bute, turėtų būti parduoti, todėl racionaliau šiuos daiktus palikti naudoti atsakovui. Kadangi atsakovė yra išsivežusi dalį daiktų, todėl jie turėtų būti paliktini pas atsakovę. Teigia, kad atsakovei pasiėmus LG televizorių, kitas dalytiname turte esantis televizorius priskirtinas ieškovui. Taip pat ieškovui priskyrė žoliapjovę, kurią tikslingiau naudoti prie namo ieškovui, o ne atsakovei, gyvenant bute. Įvertinus tai, jog šalims nustojus gyventi kartu jos jau buvo išsprendusios automobilio pasidalijimo klausimą, automobilis perduotas naudotis atsakovei, todėl liko priskirtas naudoti atsakovei. Atkreipė dėmesį, jog automobilio valdytojui nesutampant su įregistruotu automobilio savininku nėra užkertamas kelias rūpintis automobilio priežiūra, perduoti automobilį technikinei apžiūrai, todėl atsakovės argumentai, jog, jai besinaudojant automobiliu, juo privalėjo rūpintis ieškovas, yra atmestini kaip nepagrįsti. Darė išvadą, kad iš viso šalių bendro turto vertė bylos iškėlimo dieną yra 5 543,50 Eur. Ieškovui atitenkant turto už 3 203,50 Eur, o atsakovei už 2 340 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina 431,75 Eur (3 203,50 – 2 340 = 863,50, 863,50÷2 = 431,75) dydžio kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausiusią turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą skundžiamose dalyse ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą tenkinant atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovo šalių nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodytą dukros išlaikymo sumą ieškovas įpareigotinas mokėti mokėjimo pavedimu į atsakovės nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. Dukros išlaikymui skiriamos sumos kasmet indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė dukros išlaikymui skirtus pinigus valdo uzufrukto teise; 2) pripažinti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine ieškovo ir atsakovės R. V. nuosavybe; 3) padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą – ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra: gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), – priteisti iš ieškovo atsakovei 60 000 Eur piniginę kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalį; 4) perskirstyti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodė, kad teismo šališkumą, atsakovės vertinimu, rodo tai, jog nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovei buvo daromos kliūtys pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teigia, kad atsakovė 2023 m. sausio mėn. liko be atstovo, nes su ja dirbęs advokatas dėl galimo interesų konflikto nutraukė atstovavimo santykius. Atsakovė operatyviai, t. y. 2023 m. sausio 16 d., pateikė bylai prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį, nes ji liko be atstovo, o susitikimas su potencialiu advokatu buvo numatytas tik 2023 m. sausio 26 d. Bylą nagrinėjantis teismas tokio atsakovės pašymo netenkino ir nedavė jai papildomo laiko susirasti naują atstovą. Pažymėjo, kad atsakovė 2023 m. sausio 30 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. S.. Teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2023 m. vasario 2 d. Kadangi pati advokatė V. S. šiame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti, ją pavadavo kolegė advokatė N. G.. Mano, jog yra akivaizdu, kad per dviejų dienų terminą nei advokatė V. S., nei ją pavaduojanti kolegė susipažinti su bylos medžiaga neturėjo objektyvių galimybių. Nepaisant to, kas nurodyta, 2023 m. vasario 2 d. vykusio teismo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teismas nustatė atsakovei 7 d. terminą patikslinti priešieškinio reikalavimus arba sudaryti taikos sutartį, nors žinojo, kad atsakovė yra pakeitusi atstovą ir išsamiai išanalizuoti bylos medžiagą ir suteikti kokybiškas teisines paslaugas atsakovei yra reikalingas papildomas terminas. Pažymėjo, kad savo patikslintą priešieškinį atsakovė bylai pateikė 2023 m. kovo 22 d. 2023 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas prašė atsakovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes patikslintas priešieškinis buvo pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi prieš tai nesuteikęs atsakovei galimybės pateikti atsiliepimą dėl ieškovo prašymo skirti jai baudą ir išsakyti savo poziciją skyrė atsakovei 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

8.2. Nurodė, kad už analogišką procesinį elgesį ieškovui pirmosios instancijos teismo nebuvo taikomos jokios poveikio priemonės. 2023 m. balandžio 7 d. (irgi praleidus teismo nustatytą terminą) ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Teigia, kad jis pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir jokių bylos vilkinimo elementų teismas ginčo atveju jau nenustatė. Kartu pažymėjo, kad ieškovas 2023 m. gegužės 8 d. likus dviem valandoms iki paskirto teismo posėdžio informavo apie tai, kad jis serga, ir prašė atidėti paskirtą teismo posėdį. Tuo metu atsakovės atstovės jau buvo atvykusi iš Vilniaus į Klaipėdą tam, kad dalyvautų paskirtame teismo posėdyje. 2023 m. gegužės 9 d. ieškovas pakeitė atstovą ir dėl naujo atstovo užimtumo prašė byloje atšaukti 2023 m. gegužės 18 d. paskirtą teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas ir vėl toleravo tokį ieškovo procesinį elgesį ir visus jo prašymus tenkino, nors prieš tai atsakovės analogiško prašymo netenkino ir vėliau už prašymą atidėti teismo posėdį dėl atstovo pasikeitimo buvo skyręs atsakovei baudą. Tai akivaizdžiai rodo pirmosios instancijos teismo nepaaiškinamą palankumą ieškovui.

8.3. Teigia, kad tiek atsakovės byloje pateikti įrodymai dėl faktinių išlaidų, susijusių su vaiko poreikiais, tiek ieškovo finansinė padėtis akivaizdžiai leido pirmosios instancijos teismui nustatyti atsakovės prašomą sumą dukros išlaikymui. Pažymi, kad atsakovė bylai du kartus (2021 m. rudenį ir 2023 m. kovo mėn.) skaičiavo ir teikė dukros išlaikymui reikalingas pinigų sumas, kurios buvo patiriamos ir šalių santuokos metu bei kurios nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos. Nurodė, kad dėl žymiai išaugusių komunalinių paslaugų, maisto ir kitų kainų, specialių dukros poreikių, būsto nuomos šiuo metu atsakovė dukrai per mėnesį išleidžia apie 1 415,07 Eur.

8.4. Nurodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovė už nuomą moka po 370 Eur. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina bylai pateiktas 2023 m. spalio 27 d. susitarimas su nuomotoju dėl buto, kuriame ji gyvena su nepilnamete dukra, nuomos mokesčio nuo 2023 m. gruodžio 1 d. pakėlimo iki 370 Eur. Taip pat nurodė, kad moka buto komunalinius ir kitus mokesčius, dukrai tenkanti šių mokesčių dalis per mėnesį sudaro dar apie 130 Eur. Darė išvadą, kad dukrai tenkanti nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių suma per mėnesį sudaro vien 315 Eur, t. y. beveik tiek, kiek pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui mokėti dukros išlaikymui. Pažymi, kad yra akivaizdu, jog dukrai dar yra reikalinga pavalgyti, apsirengti, reikalingos išlaidos mergaitės ugdymo priemonėms, reikalinga kiekvieną dieną mokėti už pietus mokykloje, patiriamos kirpyklos, higienos priemonių išlaidos, tam atsakovė per mėnesį dar papildomai išleidžia mažiausiai apie 500 Eur, neskaičiuojant papildomų ir spec. mergaitės poreikių, išlaidų laisvalaikiui.

Žemesnės instancijos teismas

8.5. Nurodė, kad sprendime pirmosios instancijos teismas mažindamas atsakovės prašomą priteisti išlaikymo sumą pažymėjo, jog atsakovė nurodė, kad dukra turėjo problemų su oda, nustatytas dermatitas, reikalingos specialios priemonės odai, be to, yra nustatytas širdies nepakankamumas, dėl to perka papildus dukrai, tačiau duomenų apie šias nurodytas aplinkybes bylai neteikė. Mano, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra melagingi, nes byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 22 d. sąskaita faktūra, kuria atsakovė už 169 Eur dukrai pirko vitaminus ir maisto papildus imunitetui stiprinti prasidėjus peršalimo sezonui. Tačiau vertindamas šias išlaidas pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog nėra aišku, ar jie buvo skirti dukrai. Tai, atsakovės nuomone, rodo akivaizdų pirmosios instancijos teismo prieštaringumą.

8.6. Teigia, kad sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nepagrįstos ir atsakovės nurodytos išlaidos dukros logopedui. Tačiau teismas visiškai nevertino to, kad bylai buvo pateikti duomenys, jog mergaitė turi spec. poreikių, jai nustatyta disleksija ir dėl to rekomenduota lankyti logopedo ir psichologo konsultacijas. Pažymėjo, kad vieno karto pas privatų logopedą kaina 30 Eur, todėl mano, kad yra visiškai nesuvokiama, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo neatsižvelgti į geriausius vaiko interesus ir teigti, jog logopedo išlaidos nėra pagrįstos.

8.7. Nurodė, kad neįvertinta ir tai, jog mergaitė lanko papildomus užsiėmimus – muzikos mokyklą, šokius, tai per mėnesį kainuoja apie 45 Eur, kartu yra patiriamos papildomos išlaidos vykstant į konkursus. Taip pat atsakovė bylai yra pateikusi dukros šokių pamokoms ir mokyklai papildomai patiriamas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad sprendime liko neįvertinti ir kiti papildomi dukros poreikiai – atsakovė dukros vardu yra sudariusi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, kur kas mėnesį perveda apie 50 Eur. Bylai yra pateikta 2023 m. liepos 9 d. sąskaita faktūra, kuria atsakovė sumokėjo 175 Eur už dukros vasaros stovyklą.

8.8. Nurodė, kad nesuvokiama ir pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iš ieškovo 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma turi būti priteista ne nuo ieškinio pateikimo, o nuo 2024 m. sausio 1 d. Teigia, kad iš ieškovo dukros išlaikymui priteista po 234 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. rugpjūčio 23 d.) iki 2021 m. gruodžio 31 d.; po 267 Eur nuo 2022 m sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; po 317 Eur nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.. Atsakovė pažymėjo, kad jai nėra suprantama, kaip sąžiningumo principą ir geriausius vaiko interesus atitinka tai, jog ieškovas buvo įpareigotas dukros išlaikymui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo mokėti mažesnes pinigų sumas nei tuo metu buvo dukros poreikiai. Teigia, kad 2021 m. lapkričio 4 d. atsakovė bylai pateikė priešieškinį ir jame nurodė, jog dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga mažiausiai 650 Eur suma. Tuo metu kaip ir dabar atsakovė gyveno su dukra nuomojamame bute, mokėjo per mėnesį 300 Eur nuomos mokestį, už komunalinius ir kitus mokesčius, dukrai pirko baldus ir kitus reikalingus daiktus. Kartu mergaitė tik 2021 m. buvo pradėjusi lankyti mokyklą, todėl tuo metu atsakovė dar nebuvo apskaičiavusi visų išlaidų, susijusių su dukros ugdymu, mergaitei tik jau pradėjus lankyti mokyklą buvo nustatyta disleksija, atsirado papildomi užsiėmimai, dėl to dukros išlaikymo išlaidos bylos nagrinėjimo metu tik didėjo.

8.9. Nurodė, kad įvertinus tai, jog namas Registrų centre 100 proc. baigtumu buvo registruotas 2018 m. gegužės 16 d., t. y. nuo šalių santuokos sudarymo praėjus beveik trejiems metams, namas dovanojimo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) proc. baigtumo, tai, atsakovės nuomone, reiškia, jog ginčo atveju galioja bendra prezumpcija, kad santuokos metu įgytas / registruotas turtas yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o šią prezumpciją turėjo paneigti būtent ieškovas, tai ginčo atveju nebuvo padaryta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, o ne neaišku, kuo remiantis teigti, kad namas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, ir neva tai matyti ir iš Registrų centro duomenų. Pažymėjo, kad ieškovas byloje net nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti namą jo asmenine nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai išėjo už ieškovo reikalavimo ribų.

8.10. Nurodė, kad ši sprendimo dalis ir byloje nustatyti faktai grįsti vien tik ieškovo ir šeimos narių paaiškinimais, jie, akivaizdu, buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl mano, kad jų duoti paaiškinimai buvo tendencingi ir neatitiko objektyvios tiesos. Tuo tarpu atsakovės, jos giminaičių, draugų duoti paaiškinimai, atsakovės bylai pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip neįrodyti arba neatitinkantys ieškovo pozicijos, visiškai pirmosios instancijos teismui neargumentuojant, kodėl ieškovo parodymus jis laikė patikimesniais nei atsakovės.

8.11. Pažymėjo, kad Z. V. gimusi (duomenys neskelbtini) m., namo statybos buvo pradėtos (duomenys neskelbtini). Tuo metu Z. V. buvo (duomenys neskelbtini). Ji jau buvo pensijoje. Mano, kad todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai turėjo kilti klausimas, kam (duomenys neskelbtini) metų moteriai, pensininkei yra reikalinga statyti namą? Juo labiau, kaip matyti iš byloje esančio namo projekto, namas yra daugiau nei 200 kv. m ploto, pagal namo išplanavimą numatyti vaikų kambariai, svečių kambarys, keli vonios kambariai, keli miegamieji, tai netiesiogiai papildomai patvirtina, jog namas pagal jo išplanavimą ir statybos tikslus labiau pritaikytas jaunai šeimai, ketinančiai turėti vaikų ateityje, negu asmeniui, kurio vaikai jau užauginti. Be to, teigia, kad pačiai ieškovo mamai ginčo namo statybos darbai buvo neaktualūs dar ir dėl to, kad ji jau turėjo būstą, kuriame gyveno ir iki šiol gyvena. Darė išvadą, kad ieškovo mamai du gyvenamieji pastatai nebūtų buvę reikalingi. Kartu jeigu, kaip teigia ieškovas, jo mama namą statėsi investicijai – atsakovei kilo klausimas, kodėl pensinio amžiaus moteris ne pirko, o statėsi turtą investicijai.

8.12. Nurodė, kad ieškovas bylai pateikė Z. V. vardu išrašytas ir apmokėtas sąskaitas faktūras iš viso bendros 47 916,24 Lt (13 877,50 Eur) Sumos. Laikė, kad rašytiniais įrodymais buvo pagrįsta, jog pati Z. V. į 200 kv. m ploto namą yra investavusi vos 47 916,24 Lt (13 877,50 Eur). Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo atliekami grynaisiais, nėra aišku, iš kieno lėšų iš tikrųjų buvo mokėta. Akcentavo, kad pagal Z. V. bylai pateiktą sąsiuvinio ištrauką, pavadinimu „Statyboms (duomenys neskelbtini)“, matyti, jog neva pati Z. V. pagal savo skaičiavimus į namo statybas yra investavusi 120 000 Lt, plius papildomai sąsiuvinio ištraukoje yra prirašyti ir mokėjimai eurais 5 700 Eur sumos (nors visi įrašai atlikti iki (duomenys neskelbtini), t. y. tuo metu, kai dar galiojo atsiskaitymai litais). Pati Z. V. apklausta pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kaip pas ją sąsiuvinyje atsirado įrašai eurais, nors tuo metu Lietuvoje dar nebuvo įvestas euras ir dar buvo atsiskaitoma litais? Kaip ir Z. V. negalėjo atsakyti, kas darė jai namo projektą, kur buvo gautas statybos leidimas bei apskritai kaip vyko namo statybos, kas ir kada kokius statybos darbus atliko. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime šių aplinkybių nevertino ir apie jas nepasisakė.

8.13. Teigia, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog neatlygintinai dirbo tam, kad ieškovui ir atsakovei, o ne Z. V. greičiau padėtų pasistatyti namą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės mama pirko medžiagas siekdama padėti ieškovui ir atsakovei įsirengti namą, o ne Z. V.. Mano, kad apklausti liudytojai patvirtino, jog namą nuo pat pradžių dar iki dovanojimo sutarties sudarymo statėsi ieškovas ir atsakovė savo šeimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai šiuos liudijimus ignoravo ir dėl jų sprendime nepasisakė.

8.14. Nurodė, kad atsakovė nėra išsaugojusi daug rašytinių įrodymų dėl savo atliktų investicijų, tačiau bylai buvo pateikti įrodymai, jog namo statybos nuo pat pradžių buvo vykdomos ieškovo ir atsakovės iniciatyva, kartu nemažai statybinių darbų atliekant ūkio būdu, t. y. šalių ir jų šeimos narių, draugų darbu. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog namo projektą rengė būtent atsakovė, kuri 2010 m. kovo mėn. kreipėsi į pažįstamą V. V., kad jis parengtų namo projektą. Pažymėjo, kad iš šio susirašinėjimo informacijos matyti, jog atsakovė visus veiksmus derina kaip statinio savininkė, vartoja tokius terminus kaip „mūsų“.

8.15. Nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog dovanojimo sutarties sudarymo metu namo baigtumas vos (duomenys neskelbtini) proc. Padarė išvadą, kad šalys santuokos metu papildomai ne tik pabaigė namo statybą, tačiau ir visiškai įrengė vidų ir apstatė jį baldais. Akcentavo, kad namas 100 proc. baigtumu Registrų centre buvo registruotas jau po šalių santuokos sudarymo – 2018 m. gegužės 16 d. Tai atitinkamai reiškia, jog jau santuokos metu šalys atlikto 49 proc. namo statybos darbų, kartu papildomai santuokos metu buvo atlikta ir visa namo apdaila. Namas buvo apstatytas baldais, buvo sutvarkyta jo aplinka. Dėl to visiškai nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog santuokos metu atlikti namo pagerinimai nėra esminiai, tai leistų jį visą ar bent jau iš dalies pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad atsakovė kelis kartus keitė savo atstovus, daugybę kartų tikslino savo reikalavimus, nepateisinamai ilgai užsitęsė bylos nagrinėjimas. Teigia, kad jokios kliūtys, kaip teigia apeliantė savo skunde, pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis tikrai nebuvo daromos. Pažymėjo, jog iš proceso eigos matyti, kad jokiu būdu ieškovo procesinis elgesys nebuvo toks, kaip atsakovės. Jis visus teismo įpareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, todėl teismas neturėjo priežasčių taikyti kokias nors poveikio priemones. Mano, kad išklausius teismo posėdžių įrašus akivaizdu, kad jokio nesuprantamo ar nepaaiškinamo, o tuo labiau neigiamo nusiteikimo atsakovės atžvilgiu iš teisėjos pusės tikrai nebuvo. Procesas buvo vedamas ypač korektiškai, su kantrybe. Abi šalys turėjo lygias teises ir galimybes naudotis savo procesinėmis teisėmis, taip pat nė vienai iš jų teismas nevaržė galimybės reikšti savo nuomonę.

10.2. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama 2021 m. lapkričio 3 d. priešieškinį, jame nurodė, jog vaikui išlaikyti apytikriai per mėnesį išleidžia apie 650 Eur ,ir prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 300 Eur. Mano, kad yra akivaizdu, jog šalys turėjo kreditą, pirko lizingu buities daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius, todėl neturėjo jokių materialinių galimybių teikti vaikui tokio dydžio išlaikymo. Pažymėjo, kad ieškovės „apetitas“ žymiai padidėjo, kai nuo (duomenys neskelbtini) jos atlyginimas padidėjo iki 2 000 Eur. Tada ji, pateikdama (duomenys neskelbtini) patikslintą priešieškinį, nurodė, jog dabar prašo jau 500 Eur dydžio išlaikymo sumos per mėnesį. Teigia, kad prie 2023 m. vasario 14 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateikta ir vaiko poreikių lentelė. Atsakovė nurodė, kad per mėnesį dukters išlaikymui ji išleidžia 1 415,07 Eur. Akcentavo, kad ypač į akis krenta (duomenys neskelbtini) metų vaikui išlaidos mobiliajam telefonui per mėnesį – 22,50, keitimas kas 2 metai, 16 Eur kompiuteriui, keičiamas kas 3–4 metai, kišenpinigiai per mėnesį – 60 Eur; 30 Eur kinui, koncertui ir kt. pramogoms, žaidimams, žaislams – 24 Eur, todėl apskaičiavus vien pramogoms per mėnesį, atsakovės nuomone, turi būti skiriama 187,33 Lt, užklasinei veiklai kiekvieną mėnesį po 45 Eur, privatiems užsiėmimams – 120 Eur per mėnesį, kurui – 89 Eur per mėnesį. Nurodė, kad yra akivaizdu, jog atsakovė pagal savo gaunamas pajamas tokių išlaidų vaiko poreikių tenkinimui tikrai negali skirti, o ieškovas – tuo labiau. Atsakovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų ieškovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų ir realius nepilnamečio vaiko poreikius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime labai detaliai išanalizavo atsakovės pateiktą vaiko poreikių lentelę ir ją lygino su atsakovės pateiktais bylai įrodymais bei jos paaiškinimais ir jie iš esmės labai skyrėsi.

10.3. Mano, jog teismas pagrįstai sprendime, iš dalies tenkindamas atsakovės prašymą priteisti 9 metų amžiaus vaikui periodinėmis išmokomis per mėnesį po 500 Eur, nurodė, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

10.4. Teigia, kad teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog vertindamas byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo kitaip vertinti trečiajam asmeniui Z. V. iki (duomenys neskelbtini) priklausiusio turto teisinio režimo, kaip tik Z. V. asmenine nuosavybe, todėl atsakovės teikiami faktai apie jos organizacinį indėlį į trečiajam asmeniui Z. V. priklausiusią nuosavybę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovės ir ieškovo santuokos nutraukimo ir su tuo susijusius turto pasidalijimo klausimus.

10.5. (duomenys neskelbtini)namą jo asmenine nuosavybe. Mano, kad tokie apeliantės teiginiai prieštarauja bet kokiai logikai. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovės argumentai, jog ginčo pastatas buvo kuriamas išimtinai ieškovo ir atsakovės lėšomis, iniciatyva, darbu bei, svarbiausia, ieškovo ir atsakovės, kaip šeimos, poreikiams tenkinti, ir kad nėra duomenų, jog ieškovo mama įdėjo nors kokias finansines, darbo, intelektines ar laiko investicijas į ginčo namo statybas, siekdama sau sukurti asmeninę nuosavybę; kad realiai sprendė kokius nors su namo statyba, įrengimu susijusius klausimus ir pan., paneigti byloje esančiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys Z. V. banko sąskaitų išrašai neginčijamai patvirtina, jog ieškovo mama turėjo pakankamai lėšų sąskaitose, indėliuose, juo imdavo iš sąskaitos grynaisiais ir naudojo namo statyboms. Teigia, kad apie tai, jog Z. V. turėjo santaupų ir tikslą jas investuoti, patvirtino tiek pati liudytoja Z. V., tiek jos šeimos nariai – ieškovas, dukra, dukters vyras. Bylai pateiktas statytojai Z. V. (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas Nr. LNS-34-100812-00354, statybos techninės priežiūros sutartis 10/07-02 su A. E., 2013 m. liepos 22 d. paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog būtent žemės sklypo savininkė Z. V. rūpinosi, inicijavo naujo namo statybas. Taip pat byloje esantys kvitai ir mokėjimai patvirtina, jog Z. V. mokėjo asmeniškai už statybas darbų vykdytojams, už medžiagas.

10.6. Nurodė, kad apeliantė bando iškreipti ir byloje esančius liudytojų parodymus, t. y., kad neva tai Z. V., kai vyko namo statybos, dalį santaupų skyrė ir dukters R. B. būsto įrengimui. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytojai nurodė, jog jie vežė mamą išsiimti leidimo statybai, padėjo susitarti su rangovais, o pinigų jų būsto įsirengimui nedavė, nes jie darė tik paprastą remontą ir dar iki namo statybos pradžios. Taip pat atkreipė dėmesį, kad daug dėmesio skunde skiriama Z. V. turimoms lėšoms banko sąskaitose, kad neva jų nepakako statyboms, tačiau pažymėjo, kad atsakovė nepateikia duomenų, iš kokių lėšų ji galėjo kartu su ieškovu statytis gyvenamąjį namą, pirkti statybines medžiagas, nes jų gaunamos pajamos buvo minimalios, santaupų neturėjo, o paskolą – 45 000 Eur – gavo tik (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodyta kredito sutartyje – statybos užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui.

Žemesnės instancijos teismas

10.7. Nurodė, kad apeliantė intensyviai skunde įrodinėja, jog gyvendama kartu su ieškovu ji iš esmės prisidėjo prie namo įrengimo darbų ir todėl tai turi būti vertinama kaip esminis turto pagerinimas, dėl to jis tapo šalių bendrąja jungtine nuosavybes, tačiau šių jos paaiškinimų nepatvirtino nei byloje apklausti liudytojai, nei tuo labiau rašytiniai įrodymai. Teismas konstatavo, jog įrengiant gyvenamąjį namą prie įrengimo darbų prisidėjo tiek ieškovo giminaičiai ir draugai, tiek ir atsakovės ir nustatyti, kurių indėlis buvo didesnis, neįmanoma, todėl darbas kaip indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą šiuo atveju nevertintinas. Piniginės lėšos įrengimo darbams buvo naudojamos iš suteikto kredito. Turto kainos pokyčiai negali būti sietini kaip esminis turto pagerinimas, nes jie susiję su nekilnojamojo turto rinkoje vykstančiais pokyčiais ir vertinti taip, kaip vertina apeliantė, kad turtas dovanojimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo vertas pagal NTR duomenis 44 000 Eur (šalys vertino 60 000 Eur), o dabar jo vertė yra 195 700 Eur ir tai rodo esminį turto pagerinimą, teisiškai neteisinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas atsakovės reikalavimas dėl atsakovui priklausančio gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalijimo šalims, taip pat iš dalies tenkinto atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad iš apeliacinio skundo matyti, kad santuokos nutraukimo byla iš esmės buvo neišnagrinėta, teismas buvo ypač pasyvus pagrindiniais su byla susijusiais klausimais, išimtinai gynė ieškovo interesus, o dėl atsakovės turėjo susidaręs nepaaiškinamai subjektyvią neigiamą nuomonę, netgi pačiame sprendime ne kartą yra išsakyta neigiama pirmosios instancijos teismo pozicija atsakovės atžvilgiu. Dėl to, atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nėra galimybės tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą galutinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog, išskyrus deklaratyvius teiginius, kad santuokos nutraukimo byla iš esmės buvo neišnagrinėta, o teismas buvo ypač pasyvus, apeliantė nenurodė jokių konkrečių procesinių pažeidimų, kuriais remiantis byla pirmosios instancijos teisme būtų netinkamai išnagrinėta. Apeliantė nenurodo, kokie procesiniai veiksmai pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikti, kurie galėtų būti išspręsti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas būtų neapklausęs apeliantės prašytų apklausti liudytojų, nenurodė aplinkybių, jog jai būtų buvę trukdoma pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis teikti įrodymus ar būtų nepagrįstai atsisakyta juos priimti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės.

15. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka, o rašytinis bylos procesas apeliantės teisių nepažeis, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. 2024 m. gegužės 16 d. 11.40 val. teisme gautas apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo atsakovė bylai pateikė ieškovo nepilnametei dukrai 2024 m. gegužės mėn. siųstą fotonuotrauką su linkėjimais iš Ispanijos. Mano, kad šis įrodymas rodo, jog ieškovas keliauja, turi tam finansines galimybes, todėl jo finansinė padėtis yra gera, o ne prasta, kaip jis bandė įrodinėti bylos nagrinėjimo metu. Teismas mano, kad ši aplinkybė svarbi apeliacinės instancijos teismui pasisakant dėl ieškovo turimo mokėti dukrai išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai pateiktu įrodymu apeliantė įrodinėja apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, pateiktas įrodymas susijęs su nagrinėjamu ginču, todėl įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad prašomas pridėti įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas kuo išsamiau išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, daro išvadą, jog yra pagrindas prie bylos pridėti apeliantės pateiktą fotonuotrauką ir ją vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka. Iki santuokos sudarymo šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Taip pat nustatyta, kad ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), esantis (duomenys neskelbtini); taip pat ieškovo asmeninės nuosavybės teise įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-2D-180516-01240).

Dėl teismo šališkumo

19. Apeliaciniu skundu apeliantė ne kartą pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo šališkas, neigiamai prieš ją nusistatęs. Mano, kad teismo šališkumą rodo tai, jog nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovei buvo daromos kliūtys pasinaudoti jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kaip vieną iš teismo šališkumo požymių apeliantė nurodė, kad atsakovė 2023 m. sausio mėn. liko be atstovo, nes su ja dirbęs advokatas dėl galimo interesų konflikto nutraukė atstovavimo santykius. Atsakovė operatyviai, t. y. 2023 m. sausio 16 d., pateikė bylai prašymą atidėti paskirtą teismo posėdį, nes ji liko be atstovo, o susitikimas su potencialiu advokatu buvo numatytas tik 2023 m. sausio 26 d. Bylą nagrinėjantis teismas tokio atsakovės pašymo netenkino ir nedavė jai papildomo laiko susirasti naują atstovą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 29 d. buvo paskirtas teismo posėdis, kuris neįvyko, kadangi į jį neatvyko atsakovės atstovas, bei kitas teismo posėdis paskirtas 2023 m. vasario 2 d. 2022 m. gruodžio 23 d. teisme gautas atsakovės atstovo prašymas panaikinti prieigą prie elektroninės bylos, kadangi atstovavimo sutartis su atsakove buvo nutraukta. 2023 m. sausio 24 d. (ne 2023 m. sausio 16 d., kaip nurodo apeliantė) teisme gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji ieškojo naujo atstovo ir prašymu nurodė, kad susitikimas su potencialiu nauju atstovu numatytas 2023 m. sausio 26 d. Šis prašymas priimtas 2023 m. sausio 25 d. teisėjos rezoliucija, nurodant, kad dėl prašymo bus sprendžiama teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu, teismui išklausius šalių pasisakymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, 2023 m. sausio 24 d. apeliantės prašymas buvo tenkintas ir protokoline nutartimi 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdis atidėtas iki 2023 m. kovo 7 d. Akivaizdu, kad apeliantė iškraipo faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neleido pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.

20. Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu atsakovė buvo įpareigota iki 2023 m. vasario 9 d. bylai pateikti arba šalių suderintą taikos sutarties variantą, arba tinkamai suformuluotą ieškinį, tačiau nustatytu terminu atsakovė bylai nei taikos sutarties, nei patikslinto priešieškinio nepateikė. Taip pat atsakovė bylai neteikė ir prašymų pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti. Pažymėtina, jog išklausius 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad toks terminas buvo nustatytas atsižvelgiant ne tik į tai, jog teismo procesas yra nepagrįstai ilgai užsitęsęs, bet kartu buvo atsižvelgta ir į pačios atsakovės atstovės argumentus, kuri nurodė, jog sutinka, kad byloje būtų nustatomi minimalūs terminai, nes jai yra suprantama, jog byla nagrinėjama ne pirmus metus, ir neprieštaravo nustatytam terminui. 2023 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė taip pat neteikė jokių procesinių dokumentų ir nurodė, kad palaiko 2021 m. lapkričio 4 d. priešieškinį, kitą teismo posėdį paskiriant 2023 m. kovo 23 d. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. kovo 22 d. 23.19 val. byloje gautas atsakovės patikslintas priešieškinis. Dėl šios priežasties buvo atidėtas 2023 m. kovo 23 d. suplanuotas teismo posėdis. 2023 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu ieškovas prašė skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino ir 2023 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovei skyrė 500 Eur dydžio baudą. 2023 m. balandžio 18 d. pirmosios instancijos teismas pats panaikinimo savo paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad, nepaisant to, jog apeliantės procesiniai veiksmai kelia abejonių dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis, apeliantei buvo suteiktos visos galimybės naudotis savo procesinėmis teisėmis, nors pati atsakovė nesilaikė teismo nustatytų terminų.

21. Dar daugiau, apeliantė nei iki jos skunde nurodomų aplinkybių, nei po to vykusiuose teismo posėdžiuose nereiškė teismui nušalinimų, o pirmą kartą apie teismo šališkumą užsimenama tik apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentai dėl teismo šališkumo iš esmės grindžiami tik pačios apeliantės nesutikimu su teismo priimtu jai iš dalies nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teismo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrindas. Darytina išvada, kad atsakovės teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo pripažintini nepagrįstais.

Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo nustatant išlaikymą vaikui

22. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

23. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo šalių nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatant, kad išlaikymas yra mokamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės.

25. Ieškovas su atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė, reikalaudama, kad dalį jos patiriamų išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui atlygintų ieškovas, turi jas įrodyti ir pagrįsti. Jai jų neįrodžius, teismo teisė ir pareiga yra nustatyti, kokios išlaidos atitiktų protingumo kriterijų ir realius nepilnamečio vaiko poreikius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime labai detaliai išanalizavo atsakovės pateiktą vaiko poreikių lentelę ir ją lygino su atsakovės pateiktais bylai įrodymais bei jos paaiškinimais, ir jie iš esmės labai skyrėsi.

26. Atsakovė 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė priešieškinį, kuriuo (be kitų reikalavimų) prašė priteisti iš ieškovo 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad dukters reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga 650 Eur suma. Vien mitybai yra reikalinga apie 240 Eur per mėnesį (po 8 Eur kiekvienai dienai). Sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidoms vidutiniškai reikia maždaug po 100 Eur per mėnesį. Dukra turi specialių poreikių, vedama pas gydytojus dėl atopinio dermatito, tai lemia specialią mitybą, higienos priemones, aprangą. Rūbams ir avalynei reikalinga suma sudaro maždaug 70 Eur mėnesiui. Specialioms higienos priemonėms (muilui, dantų pastai, šepetėliams, šampūnui, skalbimo priemonėms, kirpyklos paslaugoms, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia maždaug 70 Eur mėnesiui. Ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) lankymas kainuoja per mėnesį 20 Eur. Dukrai reikalingų lavinimosi priemonių, žaislų įsigijimui lėšų poreikis sudaro apie 30 Eur mėnesiui. Šventėms ir gimtadieniams reikalingų lėšų poreikis yra apie 30 Eur mėnesiui. Dukters augintinio išlaikymui reikalinga 30 Eur per mėnesį. Piniginės lėšos reikalingos ir būsto išlaikymui. Atsakovė butą nuomojasi viena, jai tenka visi mokesčiai, susiję su būsto išlaikymu. Teko naujai nusipirkti daiktus vaikui (lova, monitorius, stalas ir kita). Transporto išlaidos per mėnesį atsieina apie 70 Eur (visa vaiko logistika tiek į mokyklą, polikliniką, tiek į kitas įstaigas tenka atsakovei). Dukrai augant išlaidos tik didės dėl didėjančių jos poreikių ir brangstančio pragyvenimo, per mėnesį vaiko būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga suma yra 650 Eur.

27. 2023 m. vasario 14 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Prašė priteisti 315 Eur, t. y. 0,5 MMA, laikiną išlaikymą nuo pareiškimo pateikimo dienos. Nurodė, kad dėl šiuo metu žymiai išaugusių komunalinių paslaugų, maisto ir kitų kainų, atsiradusių papildomų dukros poreikių, infliacijai Lietuvoje esant 20 proc. dukros poreikiai atitinkamai taip pat išaugo (nuo priešieškinyje nurodytos 650 Eur sumos) ir šiuo metu per mėnesį siekia 1 415,07 Eur. Parengė ir pateikė teismui naują 2013 m. vasario 13 d. dukros poreikių lentelę su pasikeitusiomis dukros išlaidomis. Vaiko poreikių lentelėje nurodyta: 1) Išlaidos būstui: Buto nuoma (vaikui tenkanti dalis) – 150 Eur per mėn., per metus 1 800 Eur; išlaidos už komunalines, elektros tiekimo, šildymo, interneto ir kitas paslaugas – 130 Eur per mėn., per metus 1 560 Eur; vaiko baldai – 27,50 Eur per mėn., 330 Eur per metus; 2) Išlaidos maistui ir buities prekėms: išlaidos maitinimui namuose: mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, makaronai, ryžiai, arbata ir t.t. – 202,50 Eur per mėn., per metus 2 430 Eur; išlaidos maitinimui mokykloje – 79 Eur per mėn., 711 Eur per metus, išlaidos valymo, plovimo, skalbimo priemonėms: skalbimo milteliai, valymo skysčiai ir įrankiai, indai ir t. t. – 21 Eur per mėn., 252 Eur per metus; higienos prekės: šampūnas, dušo želė, dantų pasta ir t.t. 23 Eur per mėn., per metus 276 Eur; 3) Išlaidos aprangai: vasarą: marškinėliai – 7, sijonai – 3, kelnės / džinsai – 3, megztiniai – 2, suknelės – 2, skrybėlės – 2, vasaros batai – 2 (ex Converse ir sandalai), komplektas ypatingoms progoms ir t.t – 46 Eur per mėn., per metus 552 Eur; žiemą: kelnės / džinsai – 7, megztiniai/palaidinės – 7, žiemos batai – 1, žiemos paltai – 1, skrybėlių + šalikas + pirštinės – 1, šilkas triko / pėdkelnės ir t.t. – 46 Eur per mėn., per metus 552 Eur; kita: kojinės, pižama, apatiniai ir drabužiai, lovos patalai ir t.t. – 29 Eur per mėn., per metus 384 Eur, sportinė apranga: vienas rinkinys per metus – 4 Eur per mėn., 48 Eur per metus; mokyklinė uniforma: vienas rinkinys per metus – 8,16 Eur per mėn., 98 Eur per metus; 4) išlaidos transportui: kuras: vykimas pas gydytojus, senelius, vežimas į skirtingas veiklas, į kitą laisvalaikį – 89 Eur per mėn., per metus – 1 068 Eur; autoserviso paslaugos, padangos ir t.t., padangų keitimas kas dvejus metus – 45 Eur per mėn., 540 Eur per metus; 5) Išlaidos ugdymui: mokyklos mokesčiai (dovanos mokytojams, raštinės reikmenys, mokyklos rinkliavos ir t.t.) – per mėnesį 13,33 Eur, 160 Eur per metus; pratybos, vadovėliai, kanceliarinės prekės – 27 Eur per mėn., per metus 324 Eur; kuprinė nauja kiekvienais metais, ortopedinė – 6,70 Eur per mėnesį, 80,40 Eur per metus; privatūs užsiėmimai (logopedai, papildomi mokytojais), šiuo metu vaikas lanko 4 kartus per mėnesį logopedą, vieno užsiėmimo kaina – 30 Eur, 120 Eur per mėn., per metus 1 440 Eur; užklasinė veikla, į mokestį įeina lankymo mokestis + drabužiai, įrankiai, prietaisai – viskas, ko reikia norint lankyti užsiėmimą – 45 Eur per mėnesį, 405 Eur per metus; 6) technologijos: kompiuteris (kompiuteris ar nešiojamasis kompiuteris) + programinė įranga, pelė, kilimėlis, ausinės, mikrofonas. Jie turi būti keičiami kas 3–4 metus (jei tai ne MAC), reikės 2–3 vnt. – 16 Eur per mėn., 1 488 Eur metams; mobilusis (+ operatoriaus paslaugos), keitimas kas 2 metai – 22,50 Eur per mėnesį, 270 Eur per metus; 7) išlaidos sveikatai: vitaminai kiekvieną mėnesį – 27 Eur per mėnesį, 324 Eur per metus; vaistai, vaikas serga maždaug kas 2 mėnesius – 9,75 Eur per mėn., 117 Eur per metus; injekcijos, skiepai – 8 Eur per mėnesį, 96 Eur per metus; privatūs specialistai, kiekvienais metais reikia akis patikrinti, dantų priežiūra ir pan., – 39 Eur per mėnesį, 468 Eur per metus. 8) išlaidos laisvalaikiui: žaislai, loginiai žaidimai, knygos, kompiuteriniai žaidimai ir t. t. – 24 Eur per mėn., 288 Eur per metus; kinas, koncertai, teatras, sporto renginiai, kiti įvykiai, draugų gimtadieniai ir t.t. – 30 Eur per mėnesį, 360 Eur per metus; vaikų vasaros stovykla kartą per metus (viskas įskaičiuota) – 27,50 Eur per mėn., 330 Eur per metus; atostogos, kartą per metus, skrydis, vežimas į/iš oro uosto, viešbutis, kitos išlaidos – 45,83 Eur per mėn., 550 Eur per metus; kišenpinigiai 4 Eur per dieną už kiekvieną savaitės dieną – 60 Eur per mėn., 720 Eur per metus.

28. Atsakovė teigia, kad bylai du kartus (2021 m. rudenį ir 2023 m. kovo mėn.) skaičiavo ir teikė dukros išlaikymui reikalingas pinigų sumas, kurios buvo patiriamos ir šalių santuokos metu bei kurios nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos. Su šiais atsakovės argumentais pagrindo sutikti nėra.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neįrodė, jog išleidžia apie 1 400 Eur dukrai per mėnesį. Iki pat kreipimosi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patikslinto priešieškinio 2023 m. vasario mėnesį atsakovė buvo nurodžiusi, jog vaiko poreikiams užtenka 650 Eur, anksčiau dėl didesnio išlaikymo nesikreipė, mano, jog nebuvo tokio poreikio, o 2023 m. vasario 13 d. vaiko poreikių lentelėje nurodyti 1 415,07 Eur poreikiai nepagrįsti įrodymais.

32. Apeliacinės instancijos teismas neginčija kasacinio teismo praktikos, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau 2023 m. vasario 13 d. vaiko poreikių lentelėje nurodyta 1 415,07 Eur suma laikytina nepagrįstai per didelė, užaukštinta. Akcentuotina, jog nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijus teismų praktikoje laikomas tik orientaciniu dydžiu, tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis dydis apima visas vaiko tinkamam vystymuisi būtinas išlaidas, t. y. minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijus apima tiek būtinas išlaidas, reikalingas vaikui išgyventi (pvz., maistas, būstas, higienos reikmenys, rūbai ir pan.), tiek ir jo dvasiniam bei kultūriniam lavėjimui būtinas skirti lėšas (pvz., gimtadieniai, teatras, kinas, žaislai, būreliai ir pan.). Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijus neapima spec. vaiko poreikių, taip pat šalys, pateikusios įrodymus, kad realūs vaiko poreikiai viršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijų ir tėvų turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą, tokiu atveju minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijus neturėtų būti taikomas.

33. Byloje esantys duomenys, t. y. ieškovo banko sąskaitos išrašas ir duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie šalių gaunamas pajamas per visą santuokos laikotarpį (ieškovo pajamos siekė apie 1 000 Eur į rankas, atsakovės – 496 Eur į rankas), ta aplinkybė, kas šalys turėjo kreditą, kurio įmokos siekė apie 185 Eur per mėnesį, pirko lizingu buities daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius, paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad šalys dukros išlaikymui ir gyvendamos kartu teikė 1 000 Eur atitinkantį išlaikymą. Juolab, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. priešieškinyje nurodė, kad vaikui išlaikyti apytikriai per mėnesį išleidžia apie 650 Eur ir prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai po 300 Eur.

34. Pagrįsti atsakovės argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad atsakovė su dukra išsikraustė iš šeimos namų (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą. Už buto nuomą iki 2023 m. lapkričio 30 d. mokėjo po 300 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – moka 370 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir bylai pateikta buto nuomos sutartis, buto priėmimo –pardavimo aktas, susitarimas dėl buto nuomos sutarties mokesčio pakėlimo, išvadą teikiančios institucijos pažymose nurodyta aplinkybė, kad F. V. gyvena kartu su mama R. V., adresu (duomenys neskelbtini), bei bylai pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., patvirtinantis, kad atsakovė 2021 m. kovą, balandį, gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį už buto nuomą sumokėjo po 300 Eur. Dukrai tenkanti buto nuomos dalis per mėnesį iki 2023 m. lapkričio 30 d. sudarė 150 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. – 175 Eur.

35. Atsakovė teigia, kad išlaidos už komunalines, elektros tiekimo, šildymo, interneto ir kitas paslaugas sudaro 130 Eur per mėnesį. Šie atsakovės argumentai yra pagrįsti tik iš dalies. Iš bylai pateikto atsakovės sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. patvirtina, kad atsakovė už komunalines paslaugas sumokėjo šias sumas: 2021 m. kovo 24 d. – 76,51 Eur; 2021 m. balandžio 27 d. – 117,91 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. – 93,80 Eur; 2021 m. birželio 30 d. - 62,57 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 57,64 Eur; 2021 m. rugpjūčio 27 d. – 55,48, 2021 m. rugsėjo 28 d. – 65,95 Eur; 2021 m. lapkričio 2 d. – 66 Eur (iš viso 595,86 Eur suma : 8 mėn.= 75 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad komunalinių mokesčių vidurkis mokamas nuomotojai laikotarpiu nuo 2021 m. kovo iki 2021 m. lapkričio sudarė apie 75 Eur už mėnesį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, jog vasarą už komunalines paslaugas sumoka apie 100 Eur, šildymo sezono metu – apie 200 Eur, tačiau naujausių duomenų apie komunalinius mokesčius bylai neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms vien atsakovės paaiškinimai, neteikiant naujausių duomenų apie komunalinius mokesčius, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė vidutiniškai per mėnesį už komunalines paslaugas sumoka po 150 Eur, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismas remiasi byloje esančiais duomenimis ir konstatuoja, kad atsakovė vidutiniškai per mėnesį už nuomojamo buto komunalines paslaugas sumoka 75 Eur, todėl dukrai tenkanti šių išlaidų dalis per mėnesį sudaro 37,50 Eur. Be to, atsakovės bylai pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. patvirtina, kad atsakovė už internetą ir televiziją per mėnesį vidutiniškai sumoka 19,38 Eur, naujausių duomenų apie mokamą sumą už internetą ir televiziją bylai atsakovė taip pat neteikė, todėl dukrai tenkanti šių išlaidų dalis per mėnesį sudaro 9,69 Eur.

36. Atsakovė teigia, kad išlaidos vaiko baldams sudaro 27,50 Eur per mėn., 330 Eur per metus. Šie atsakovės argumentai yra pagrįsti iš dalies. 2021 m. lapkričio 18 d. patikslinime dėl priešieškinio trūkumų (DOK-47425) atsakovė nurodė, kad dengia dukros poreikius, pirko lovą ir stalą, kurie kainavo 294 Eur (lova) ir 119 Eur (stalas). Pateikė bylai ir du mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad minėtas sumas atitinkamai sumokėjo (duomenys neskelbtini) UAB „Gintaro baldai“ ir (duomenys neskelbtini) UAB „Jysk Baltic“. Kitų duomenų apie pirktus baldus atsakovė bylai nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2023 m. kovo 15 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad šalių dukra namuose miega su mama, nes jos lova didelė, o kitame kambaryje kieta sofa. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad atsakovė lovą pirko tik dukrai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs stalo pirkimo datą – (duomenys neskelbtini), tai, kad šalių dukra pradėjo lankyti pirmą klasę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro labiau tikėtiną išvadą, kad stalas buvo pirktas dukros poreikiams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad buto nuomos sutartyje (jos 1.2 p.) nurodyta, jog patalpos perduodamos su baldais / buitine technika. Perduodamos baldų ir technikos sąrašas pridedamas prie sutarties ir laikomas neatskiriama jo dalimi, tačiau atsakovė šio priedo bylai nepateikė. Be to, iš ankstesnės ((duomenys neskelbtini)) byloje esančios išvadą teikiančios institucijos pažymos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad F. V. gyvena kartu su mama R. V. adresu (duomenys neskelbtini) (nuomojamas butas). Mergaitei sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, tinkamos jai augti ir atitinkančios jos interesus bei poreikius. Mergaitė turi atskirą savo kambarį. Būstas yra su visais reikalingais baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais. Daugiau byloje nėra duomenų apie atsakovės išlaidas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. (bylos iškėlimo) iki 2024 m. sausio 24 d. (bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme). Vadinasi, per 30 mėn. atsakovė vaiko baldamas išleido 266 Eur (147 Eur (294 Eur : 2) + 119 Eur), t. y. 8,87 Eur per mėnesį.

37. Atsakovė teigia, kad išlaidos: dukters maitinimui namuose: mėsa, žuvis, daržovės, vaisiai, makaronai, ryžiai, arbata ir t.t. sudaro 202,50 Eur per mėn., per metus 2 430 Eur; dukters valymo, plovimo, skalbimo priemonėms: skalbimo milteliai, valymo skysčiai ir įrankiai, indai ir t. t. sudaro 21 Eur per mėn., 252 Eur per metus; dukters higienos prekės: šampūnas, dušo želė, dantų pasta ir t.t., sudaro 23 Eur per mėn., per metus 276 Eur; dukters aprangai: vasarą: marškinėliai – 7, sijonai – 3, kelnės / džinsai – 3, megztiniai – 2, suknelės – 2, skrybėlės – 2, vasaros batai – 2 (ex Converse ir sandalai), komplektas ypatingoms progoms ir t.t., sudaro 46 Eur per mėn., per metus 552 Eur; dukters aprangai žiemą: kelnės / džinsai – 7, megztiniai/palaidinės – 7, žiemos batai – 1, žiemos paltai – 1, skrybėlių + šalikas + pirštinės – 1, šilkas triko / pėdkelnės ir t.t., sudaro 46 Eur per mėn., per metus 552 Eur; kitiems dukters poreikiams: kojinės, pižama, apatiniai ir drabužiai, lovos patalai ir t.t., sudaro 29 Eur per mėn., per metus 384 Eur; dukters sportinei aprangai: vienas rinkinys per metus – 4 Eur per mėn., 48 Eur per metus; dukters mokyklinei uniformai: vienas rinkinys per metus – 8,16 Eur per mėn., 98 Eur per metus; kiekvienais metais perka dukrai naują ortopedinę kuprinę, šios išlaidos per mėnesį sudaro 6,70 Eur, 80,40 Eur per metus; dukters išlaidos laisvalaikiui: žaislai, loginiai žaidimai, knygos, kompiuteriniai žaidimai ir t. t. – 24 Eur per mėn., 288 Eur per metus; kinas, koncertai, teatras, sporto renginiai, kiti įvykiai, draugų gimtadieniai ir t.t. – 30 Eur per mėnesį, 360 Eur per metus; išlaidos dukters atostogoms, kartą per metus, skrydis, vežimas į / iš oro uosto, viešbutis, kitos išlaidos – 45,83 Eur per mėn., 550 Eur per metus; tačiau atsakovė bylai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas sumas išleidžia dukters šiame punkte nurodytiems poreikiams, nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko apie 30 mėnesių ir pirmosios instancijos teismas ne kartą atsakovei siūlė teikti bylai įrodymus, patvirtinančius jos turimas išlaidas dukters išlaikymui. Vien atsakovės dukters poreikių lentelėje nurodyta išlaidų suma dukters poreikiams (aptartiems šiame punkte), nesant duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidas atsakovė patiria dėl dukters poreikių, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tokio dydžio išlaidas atsakovė ir patiria (CPK 178, 185 straipsniai).

38. Atsakovė teigia, kad išlaidos dukters maitinimui mokykloje sudaro 79 Eur per mėn., per metus 711 Eur, tačiau bylai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nurodytą sumą išleidžia dukters maitinimui mokykloje, nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko apie 30 mėnesių ir pirmosios instancijos teismas ne kartą atsakovei siūlė teikti bylai įrodymus, patvirtinančius jos turimas išlaidas dukters išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas remdamasis viešais (duomenys neskelbtini) progimnazijos duomenimis nustatė, kad pietų kaina švediško stalo principu iki 2024 m. sausio 1 d. buvo 3 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. 3,40 Eur. Atsakovė duomenų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismą nustatytą aplinkybę, nepateikė (ir su apeliaciniu skundu). 2023 ir 2024 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra tas pats 20,9 darbo dienos (251 darbo diena : 12 mėnesių) (atitinkamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymas Dėl metinių vidutinių mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymas Dėl metinių vidutinių mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2024 metais patvirtinimo). Vadinasi, atsakovės išlaidos dukters mokykloje per mėnesį 2023 m. sudarė 62,70 Eur (20,9 x 3 Eur), o 2024 m. sudaro 71,06 Eur (20,9 x 3,40).

39. Atsakovė teigia, kad dukters išlaidos transportui: kuras: vykimas pas gydytojus, senelius, vežimas į skirtingas veiklas, į kitą laisvalaikį – 89 Eur per mėn., per metus – 1 068 Eur; autoserviso paslaugos, padangos ir t.t., padangų keitimas kas dveji metai – 45 Eur per mėn., 540 Eur per metus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė besinaudojanti jai darbovietės suteikta transporto priemone, kuras nekainuoja, todėl neaišku, kuo atsakovė grindžia išlaidas kurui ir automobilio priežiūrai 134 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nes nepaisant to, jog atsakovė šiuo metu naudojasi darbiniu automobiliu, tačiau darbas jai asmeniniams reikalams kuro tikrai neapmoka, tokių duomenų byloje nebuvo pateikta taip pat. O pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbas dengia ir atsakovės asmenines kuro sąnaudas, visiškai prasilenkia su bet kokiais logikos dėsniais. Kuras, kaip ir paaiškino atsakovė, yra apmokamas tik tuo metu, kai atsakovė vyksta darbiniais reikalais. Kartu nėra aišku, kiek dar atsakovė galės naudotis darbiniu automobiliu, todėl jai gali tekti ne tik įsigyti savo automobilį, tačiau ir patirti papildomas eksploatacines jo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiame punkte nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas kuro ir automobilio priežiūras išlaidas (ir su apeliaciniu skundu), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog dukters išlaidos transportui (iš viso) sudaro 134 Eur per mėnesį, 1 608 Eur per metus.

40. Atsakovė teigia, kad išlaidos dukters mokyklos mokesčiams (dovanos mokytojams, raštinės mokyklos rinkliavos ir t.t.) – per mėnesį 13,33 Eur, 160 Eur per metus. Atsakovė bylai pateikė šiuos įrodymus apie patirtas išlaidas dukters ugdymui: klasės fondas nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. sausio 21 d. – 30 Eur (el. laiškas); 2023 m. rugsėjo 28 d. – 15 Eur išvyka į Batutų parką (el. laiškas); 8 Eur – 2023 m. spalio 16 d. spektaklis (el. laiškas); 12 Eur už vykimą į spektaklį 2023 m. gruodį (el. laiškas); klasės fondas – 25 Eur (el. laiškas); iš viso 60 Eur suma. Įprastai 1–4 klasių mokiniams ugdymas prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi pirmąją birželio savaitę, t. y. apie 9 mėnesius (o ne 12 mėnesių, kaip skaičiuoja atsakovė). Vadinasi, atsakovė nepateikė bylai duomenų, patvirtinančių, kad dukters mokyklos mokesčiai per mėnesį sudaro iš esmės jos nurodytą sumą, t. y. 13,33 Eur (apeliacinio teismo apskaičiuota suma pagal byloje esančius duomenis – 6,67 Eur), per mokslo metus 160 Eur (apeliacinio teismo apskaičiuota suma pagal byloje esančius duomenis – 60,03 Eur; 9 mėn. x 6,67 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad bylai atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas: 2021 m. gegužės 24 d. pervedė 10 Eur F. darželio išleistuvių šventei; 2021 m. lapkričio 23 d. pervedė 25 Eur F. mokyklos fondui, kalėdiniam vakarui.

41. Atsakovė teigia, kad išlaidos dukters pratyboms, vadovėliams, kanceliarinėms prekėms sudaro 27 Eur per mėn., per metus 324 Eur. Atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 31 dieną pervedė S. G. 59,15 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta F. V. (ieškovas pusę šios sumos kompensavo atsakovei, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. pervedė 29,57 Eur F. už pratybas mokyklai). Atsakovė bylai nepateikė kitų duomenų, patvirtinančių, kad nurodytą sumą išleidžia dukters poreikiams, nurodytiems šiame punkte, nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko apie 30 mėnesių ir pirmosios instancijos teismas ne kartą atsakovei siūlė teikti bylai įrodymus, patvirtinančius jos turimas išlaidas dukters išlaikymui.

42. Atsakovė teigia, kad vyksta dukters privatūs užsiėmimai (logopedai, papildomi mokytojais), šiuo metu dukra lanko 4 kartus per mėnesį logopedą, vieno užsiėmimo kaina – 30 Eur, 120 Eur per mėn., per metus 1 440 Eur. Nurodė, kad dukrai dėl dislekcijos rekomenduojama psichologo ir logopedo pagalba. Atsakovė pateikė Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2022 m. gruodžio 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad šalių dukters poreikiai yra vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai. Šalių dukrai pritaikyta kalbų, matematikos, pasaulio pažinimo bendrosios programos. Šalių dukrai mokykloje teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo pagalba. Šalių dukrai vertinimas bus pakartotas 2025 m. balandį. Ieškovas nurodė, kad dukters disleksija nėra jos specialieji poreikiai, valstybė dėl tokių vaiko poreikių skiria didelę pagalbą, teikiamos nemokamos paslaugos, mokykloje dirba tiek logopedas, tiek psichologas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog šalių nepilnametei dukrai rekomenduojamos logopedo konsultacijos ir šį faktą atsakovė nurodydama kaip dukters specialiuosius poreikius vertina kaip svarbiausią, tikslindama priešieškinio reikalavimus ir prašydama iš ieškovo priteisti ne 300, o 500 Eur dydžio išlaikymą. Konstatavo ir tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kiek logopedo užsiėmimų ir kada dukra lankė, kiek jie kainavo. Nurodė, jog atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dukra gauna logopedo paslaugas mokykloje, tačiau mano, jog jų nepakanka, todėl būtinas privatus logopedas, nors ir pažymėjo, jog užsiėmimų dukra nelanko / nelankys per atostogų laikotarpius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiame nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 15 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodytas aplinkybes, kad, pasak F., kiek sunkiai jai sekasi lietuvių kalba, todėl dėl kalbos ir rašybos penktadieniais mokykloje ji lankosi pas logopedą (šalių dukra neįvardijo, kad lankosi pas privatų logopedą ne mokykloje), dar įvertinęs tai, kad šalių dukters vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai nustatyti 2022 m. gruodžio 5 d., tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme, t. y. 2024 m. sausio 24 d., šalių dukra pas privatų logopedą nesilankė (atsakovė ir su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kad dukra lankėsi pas privatų logopedą), dar ir į tai, kad šalių dukra 2023–2024 mokslo metais buvo (duomenys neskelbtini) klasės mokinė, konstatuoja, kad šalių dukters vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai yra patenkinami Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos paskirtų logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo. Todėl atsakovės argumentai, kad išlaidos dukters privatiems užsiėmimams (logopedai, papildomi mokytojai) per mėnesį sudaro 120 Eur per metus 1 440 Eur, atmestini kaip nepagrįsti, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Atsakovė teigia, kad dukters užklasinei veiklai per mėnesį išleidžia 45 Eur, 405 Eur per metus. Į mokestį įeina lankymo mokestis + drabužiai, įrankiai, prietaisai – viskas, ko reikia norint lankyti užsiėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 15 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodytas aplinkybes, kad mergaitė išvadą teikiančios institucijos specialistei pasakojo, kad pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais lanko šokio pamokas, o trečiadieniais dar groja fortepijonu muzikos mokykloje, konstatuoja, kad šalių dukra lanko šokių būrelį ir muzikos mokyklą. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovas. Atsakovė pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2022 m. kovo 23 d. atsakovė pervedė (duomenys neskelbtini) mokyklai 80 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta F. V. 87-21128, 2022 m. gegužės 13 d. atsakovė pervedė (duomenys neskelbtini) mokyklai 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta F. V. 87-21128; t. y. per 2022 metus atsakovė už dukters lankomą (duomenys neskelbtini) mokyklą sumokėjo 180 (9 mėn. x 20 Eur). Nesant vėlesnių duomenų apie atsakovės mokamą mokestį už dukters lankymo mokyklą, apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ir per kitus mokslo metus atsakovė už dukters lankomą (duomenys neskelbtini) mokyklą sumokėjo analogišką sumą. Atsakovė pateikė elektroninį laišką, patvirtinantį, kad šokių pamokoms 2023 m. išleido 10 Eur už sparniukų pasiuvimą, 20 Eur už triko, tačiau kitų duomenų (pvz., koks yra dukters šokių būrelių lankymo mokestis) apie turėtas išlaidas dukters užklasinei veiklai teismui nepateikė. Vadinasi, atsakovės išlaidos dukters užklasinei veiklai per mėnesį sudaro 23,33 Eur (20 Eur x (30 Eur : 9 mėn.)).

44. Atsakovės teigimu, dukrai būtina kas 2 metus keisti mobilųjį telefoną bei kas 3–4 metus kompiuterį, o šios išlaidos, pasak apeliantės, sudaro 1 758 Eur (+ operatoriaus paslaugos) per metus, arba 146 Eur (+ operatoriaus paslaugos) per mėnesį. Tačiau apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl taip dažnai reikalinga keisti turimas technologijas, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, jog senesni prietaisai nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Antra, ši byla nagrinėjama beveik trejus metus (nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.), tačiau atsakovė bylai nepateikė jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį šalių dukrai būtų buvęs keistas arba mobilusis telefonas, arba turimas kompiuteris. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė teismui ir su apeliaciniu skundu. Be to, atsakovė nurodė, kad patiria išlaidas už dukters mobiliojo operatoriaus paslaugas, įtraukė šias išlaidas į dukrai reikiamų technologijų sąrašą, tačiau konkrečios išlaidų sumos nenurodė. Atsakovė bylai pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, kad atsakovė UAB „Tele2“ laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., t. y. per 8 mėnesius, sumokėjo 97,66 Eur, vieno mėnesio vidurkis 12,21 Eur, vėlesnių duomenų apie turėtas išlaidas už turėtas mobiliojo operatoriaus paslaugas nepateikė. Todėl atsakovės argumentai, kad išlaidos dukters technologijoms per mėnesį sudaro 146 Eur per metus 1 758 Eur, atmestini kaip nepagrįsti, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas (CPK 178, 185 straipsniai).

45. Atsakovė 2023 m. vasario 13 d. vaiko poreikių lentelėje, be kita ko, nurodė, kad privatiems specialistams (akių, dantų priežiūros specialistams ir pan.) per mėnesį skirtina suma sudaro 39 Eur, per metus 468 Eur. Vertinant byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovė nepagrindė, kodėl nesilanko profilaktiniam patikrinimui pas valstybės finansuojamus sveikatos priežiūros specialistus, o patiria išlaidas privatiems specialistams, kiek dažnai vaikui tenka lankytis pas specialistus, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė išlaidų privatiems specialistams neįrodė. Analogiškai spręstina ir dėl išlaidų skiepams, kurie, atsakovė vertinimu, per mėnesį sudaro 8 Eur sumą, per metus sudaro 96 Eur sumą.

46. Taip pat apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad atsakovė bylai nepateikė įrodymų, jog dukra turėjo problemų su oda, nustatytas dermatitas, reikalingos specialios priemonės odai, be to, yra nustatytas širdies nepakankamumas, dėl to perka papildus dukrai. Mano, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra melagingi, nes byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 22 d. sąskaita faktūra, kuria atsakovė už 169 Eur dukrai pirko vitaminus ir maisto papildus imunitetui stiprinti prasidėjus peršalimo sezonui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad šalių nepilnametė dukra turėjo problemų su oda, taip pat sutinka, kad byloje pateikti įrodymai, jog dukra yra stebima dėl širdies būklės, tačiau bylai nėra pateikta jokių įrodymų, jog šalių dukrai būtų paskirtas koks nors medikamentinis gydymas. Jei medikamentinis gydymas yra paskirtas, nėra aišku, ar jis yra valstybės kompensuojamas, ar ši išlaidų dalis tenka vaiko tėvams, taip pat nėra duomenų, kiek toks gydymas gali kainuoti. Bylai yra pateikti duomenys, kad atsakovė turėjo išlaidų vaistinėje, tačiau nėra aišku, nei kam pirkti vaistai buvo skirti, nei kokį laikotarpį jie buvo naudojami (mėnesį, ar ilgiau). Apeliacinės instancijos teismas neginčija aplinkybių, jog nepilnamečiam vaikui reikalingi vitaminai, kad vaikas serga ir būtina pirkti medikamentus, tačiau atsakovės pateiktoje bylai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 22 d. sąskaitoje taip pat nėra duomenų, ar vitaminai skirti dukrai ar atsakovei, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Vien atsakovės dukters poreikių lentelėje nurodyta išlaidų suma dukters sveikatai, nesant duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidas atsakovė patiria dėl dukters poreikių, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad tokio dydžio išlaidas atsakovė ir patiria (CPK 178, 185 straipsniai).

47. Atsakovė teigia, kad išlaidos dukters vaikų vasaros stovyklai kartą per metus (viskas įskaičiuota) sudaro 27,50 Eur per mėn., 330 Eur per metus. Atsakovė pateikė bylai vaikų vasaros poilsio paslaugų teikimo 2021 m. birželio 21 d. sutartį Nr. 2P. Iš šios sutarties nustatyta, kad atsakovė už dukters dalyvavimą vaikų vasaros poilsio programoje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 d. liepos 2 d. turėjo sumokėti 155 Eur. Atsakovė pateikė bylai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą atsakovei. Iš šios sąskaitos nustatyta, kad atsakovė už dukters stovyklą laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. liepos 14 d. turėjo sumokėti 175 Eur. Kitų duomenų atsakovė apie turėtas išlaidas dukters vaikų vasaros stovyklai nepateikė. Vadinasi, atsakovės išlaidos dukters vaikų vasaros stovyklai sudarė: 2021 m. – 12,92 Eur per mėnesį (155 Eur : 12 mėn.), 155 Eur per metus; 2023 m. – 14,58 Eur per mėnesį (175 : 12 mėn.), 175 Eur per metus.

48. Atsakovė teigia, kad išlaidos dukters kišenpinigiams sudaro 4 Eur per dieną už kiekvieną savaitės dieną, 60 Eur per mėn., 720 Eur per metus, tačiau Lietuvoje vaikas neturi įstatymais apibrėžtos teisės į kišenpinigius, tai yra tėvų susitarimo reikalas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad tarp jos ir ieškovo buvo susitarta dėl nurodyto dydžio kišenpinigių mokėjimo dukrai, todėl nėra pagrindo šia išlaidų suma didinti iš ieškovo pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį.

49. Atsakovė nurodė, kad dukros vardu yra sudariusi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, kur kas mėnesį perveda 50 Eur. Atsakovė bylai pateikė sąskaitos išrašus: už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., iš kurio nustatyta kad nuo 2020 m. t. y. iki šios bylos iškėlimo, atsakovė UAGDPB „Aviva Lietuva“ sumokėjo 561,41 Eur; už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d., iš kurio nustatyta, kad 2021 metais, t. y. iki šios bylos iškėlimo, paskutinis mokėjimas atliktas 2021 m. balandžio 23 d., atsakovė UAGDPB „Aviva Lietuva“ sumokėjo 212,22 Eur. Atsakovė pateikė bylai ir Allianz draudimo bendrovės gautų gyvybės draudimo įmokų suvestinę 2023 m. kovo 20 d. Suvestinėje nurodyta, kad draudėjas, t. y. asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku, – R. V., laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 20 d., suma 1 242,98 Eur, iš jų sumokėta: 2019 m. – 199,64 Eur suma; 2020 m. – 611,32 Eur; 2021 m. – 212,04 Eur; 2022 m. – 159,98 Eur; 2023 m. (iki suvestinės parengimo datos, t. y. 2023 m. kovo 20 d.) – 60 Eur. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka, kad byloje pateiktas Allianz draudimo bendrovės išrašas apie gautas gyvybės draudimo įmokas, kuriame draudėja nurodyta R. V., nesant byloje duomenų, patvirtinančių atsakovės paaiškinimus, kad dukros vardu yra sudariusi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį (šių duomenų atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu), vien atsakovės teigimas apie dukros vardu sudaryta kaupimo sutartį nėra pakankamas teigti, kad tokia sutartis yra sudaryta, ir atitinkamai padidinti iš ieškovo pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą dukrai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė teigia, jog kas mėnesį perveda už dukters gyvybės draudimą 50 Eur, tačiau atsakovės bylai pateiktas sąskaitos išrašas ir Allianz draudimo bendrovės gautų gyvybės draudimo įmokų suvestinė paneigia šią ieškovės nurodytą aplinkybę, nes nuo bylos iškėlimo (2021 m. rugpjūčio 23 d.) atsakovė iki 2023 m. kovo 20 d. (naujesnių duomenų byloje nėra), t. y. per 20 mėn. laikotarpį padarė 7 pavedimus, kurių bendra suma – 219,98 Eur, vadinasi, vieno mėnesio įmoka yra apie 11 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas iš savo pajamų gali atimti per mokestinį laikotarpį, t. y. per kalendorinius metus, sumokėtas įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis ir tokiu būdu susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajam mokestį. Apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtina išvadą, kad atsakovė būdama vidutiniškai atidi ir rūpestinga yra pasinaudojusi minėta lengvata ir nuo sumokėtos gyvybės draudimo įmokos yra susigrąžinusi 15 proc. pateikdama pajamų mokesčių deklaraciją. Tačiau, jei ir to nepadarė, duomenis apie atimamas išlaidas gali tikslinti / deklaruoti už 5 praėjusius metus. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovės paaiškinimai, kad ji dukros vardu yra sudariusi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, kur kas mėnesį perveda 50 Eur, yra nepagrįsti. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

50. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad dukters išlaidos nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 346,70 Eur per mėnesį, t. y. 175 Eur nuoma (nuo 2023 m. gruodžio 1 d.), 37,50 Eur komunalinės išlaidos, 9,69 Eur už televiziją, internetą, 8,87 Eur už baldus, 71,06 Eur už maitinimą mokykloje (nuo 2024 m. sausio 1 d.), 6,67 Eur už mokyklos išlaidas, 23,33 Eur už užklasinę veiklą, 14,58 Eur už vasaros stovyklą (2023 metais). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neginčija aplinkybių, jog atsakovė patiria ir kitas išlaidas, nurodytas 2023 metų vasario 13 d. dukters poreikių lentelėje, tačiau atsakovė neįrodė minėtoje poreikių lentelėje nurodyto dydžio išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, išanalizavus byloje pateiktą poreikių lentelę, duomenis apie vaiko amžių, užimtumą, disleksijos diagnozę ir kitus poreikius, 709 Eur išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius ir atitiktų protingumo principą.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas įvertinus paskutinių 10 darbo mėnesių vidurkį per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 357 Eur, daugiau išlaikytinių neturi, moka paskolą kreditorei „Swedbank“, AB, komunalinius už namą, sveikatos problemų neturi, turi nekilnojamojo turto. Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas per mėnesį įvertinus tą patį paskutinių 10 darbo mėnesių vidurkį vidutiniškai sudaro 2 001 Eur, daugiau išlaikytinių neturi, moka nuomos mokestį ir komunalinius už nuomojamą butą, sveikatos problemų neturi, neturi nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, nors atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, tačiau ji neturi nekilnojamojo turto, jai tenka didesnė vaiko kasdienės priežiūros našta, todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl dukrai reikalingas išlaikymas paskirstomas ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad ieškovas turi pareigą prisidėti prie dukros poreikių lygiomis dalimis su atsakove. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas vaiko pinigais. Tėvų turtinė padėtis šiuo atveju leidžia tenkinti vaiko poreikius ir neatskaičius vaiko pinigų. Šios pirmosios instancijos teismo išvados šalys neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to atskirai nepasisako, nes nemato pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu sprendimu iš ieškovo buvo priteista 355 Eur suma per mėnesį, skirta dukros išlaikymui. Tai reiškia, kad tokia pačia suma prie dukros išlaikymo privalo prisidėti ir atsakovė, todėl bendra šalių teikiamo išlaikymo suma nepilnametei dukrai sudaro 710 Eur. Taip pat akcentuotina, kad ieškovė gauna valstybės mokamas vaikui skirtas išmokas (vaiko pinigai), kurios nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalių finansinė padėtis leidžia jiems teikti teismo nustatytą išlaikymo dukrai dydį, todėl valstybės skiriama išmoka pridėtina prie jau priteisto išlaikymo, todėl darytina išvada, kad iš viso šalių nepilnametei dukrai teikiamas išlaikymo dydis sudaro 806 Eur sumą.

53. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį dydį sumažino (CPK 178, 185 straipsniai).

54. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad iš ieškovo 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma turi būti priteista ne nuo ieškinio pateikimo, o nuo 2024 m. sausio 1 d. Atsakovė pažymėjo, kad jai nėra suprantama, kaip sąžiningumo principą ir geriausius vaiko interesus atitinka tai, jog ieškovas buvo įpareigos dukros išlaikymui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo mokėti mažesnes pinigų sumas nei tuo metu buvo dukros poreikiai. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad 2021 metais, kai ieškovas inicijavo šią civilinę bylą, bendras pragyvenimo lygis šalyje buvo mažesnis nei jis yra šiuo metu. Iš byloje pareikštų pirminio priešieškinio reikalavimų matyti, kad atsakovė dukros reikmėms per mėnesį skaičiavo apie 650 Eur sumą. Tai reiškia, jog, užsitęsus bylos nagrinėjimui bei įvertinus vaiko poreikius ginčo laikotarpiu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindų priteisti iš ieškovo 355 Eur dydžio išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuo 2021 metų iki šios dienos šalių dukros išlaikymo išlaidos tik didėjo, kadangi tuo pagrindu tiek skundžiamu sprendimu, tiek šia nutartimi konstatuota, jog mergaitės išlaikymui skirtina suma sudaro 806 Eur, o ne 650 Eur, kaip anksčiau įrodinėjo atsakovė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo 2021 metų iki šios dienos pabrango ne tik jos nuomojamo buto nuomos mokestis, bet ir komunaliniai mokesčiai, maistas ir kita. Akivaizdu, kad konstatavus, jog šiuo metu šalių nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 806 Eur, būtų nelogiška teigti, kad ir 2021–2023 metų laikotarpiu šalių nepilnamečio vaiko poreikiai buvo tokie patys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog, nustatant ieškovo teiktiną išlaikymo dydį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, buvo pagrindas vadovautis minimalios mėnesio algos kriterijumi, o prioritetiniais laikomi vaiko interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti.

55. Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti vaikui 500 Eur dydžio išlaikymą. Šias aplinkybes apeliantė įrodinėja naujai apeliacinės instancijos teisme pateiktais įrodymais, t. y. ieškovo ir nepilnametės dukters susirašinėjimo programėlėje metu 2024 m. gegužės mėn. siųsta fotonuotrauką su linkėjimais iš Ispanijos. Mano, kad šis įrodymas rodo, jog ieškovas keliauja, turi tam finansines galimybes, todėl jo finansinė padėtis yra gera. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naujai pateiktas įrodymas nei patvirtina, nei paneigia realios ieškovo finansinės padėties. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra gimęs (duomenys neskelbtini), o iš bylai pateiktų susirašinėjimo duomenų matyti, kad dukra sveikina tėtį su gimtadieniu, tai suponuoja išvadą, jog ieškovas į Ispaniją išvyko gimtadienio proga. Byloje nėra pateikta įrodymų, nei kiek tokia kelionė kainavo, nei kas už ją sumokėjo, tai yra, be apeliantės pasvarstymų apie gerą ieškovo finansinę padėtį, byloje nėra įrodymų, ar apskritai pats ieškovas apmokėjo šią kelionę, ar ją gavo dovanų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės naujai bylai pateiktas įrodymas nei patvirtina, nei paneigia ieškovo finansinę padėtį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimas padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį netenkintas ne todėl, kad ieškovo finansinė padėtis yra prasta ir jos negali teikti tokio išlaikymo, tačiau šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apeliantė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, todėl šis apeliantės argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

56. Kartu pažymėtina, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas). Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad šalys besikreipdamos į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo turėtų pateikti visas savo išlaidas patvirtinančius kvitus ir kitus rašytinius įrodymus (o ne tik abstraktaus deklaratyvaus pobūdžio vaiko poreikių lentelę). Pavyzdžiui, dėl vaiko sveikatos kartu su įrodymais apie išlaidas medikamentams – medicininius išrašus kartu su medikų rekomendacijomis, ko reikia sveikatai pagerinti, dėl vaiko draudimo – duomenis, kad vaikas yra naudos gavėjas, pačią draudimo sutartį, iš kurios matytųsi draudimo objektas, dėl logopedo, mokytojų ar kitų vaiko poreikių, kuriuos būtina patenkinti, bet šiuo metu nėra tam lėšų – rašytinius susitarimus ar pažymas dėl planuojamų gauti paslaugų / prekių ir jų kiekio, planuojamų patirti išlaidų ir pan.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei jo padalijimo

57. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

58. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nekilnojamasis turtas – tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini), – priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ginčydama šias išvadas apeliantė iš esmės nurodo du argumentus: 1) ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl ieškovas privalėjo paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, tačiau to ieškovas nepadarė; 2) ginčo namas buvo pastatytas ir įrengtas šeimos darbu ir finansais, todėl jis turėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

59. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

60. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Akcentuotina, kad nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Pavyzdžiui, aptariamoje normoje nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 7 punktai). Vis dėlto net ir šios nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą.

62. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad, aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).

63. Apeliaciniu skundu teigiama, jog įvertinus tai, kad namas Registrų centre 100 proc. baigtumu buvo registruotas (duomenys neskelbtini), t. y. nuo šalių santuokos sudarymo praėjus beveik trejiems metams, namas dovanojimo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) proc. baigtumo, tai, atsakovės nuomone, reiškia, jog ginčo atveju galioja bendra prezumpcija, kad santuokos metu įgytas / registruotas turtas yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o šią prezumpciją turėjo paneigti būtent ieškovas, tai ginčo atveju nebuvo padaryta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, o ne neaišku kuo remiantis teigti, kad namas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, ir neva tai matyti ir iš Registrų centro duomenų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

64. Nors ieškovas teikdamas ieškinį teismui nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo gyvenamąjį namą jo asmenine nuosavybe, tačiau tiek ieškinyje, tiek ir viso likusio teismo proceso metu aiškiai dėstė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad ieškovas ne tik teigė minėtas aplinkybės, bet ir teikė bylai tokius jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Ieškovas įrodinėdamas, kad ginčo namas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, bylai pateikė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovo mama Z. V. perleido ieškovui žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą ((duomenys neskelbtini) proc. baigtumo). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė minėtos dovanojimo sutarties neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą. Be to, dovanojimo sutartimi nurodyta, jog turtas dovanojamas būtent ieškovui. Taip pat iš bylai pateikto 2021 m. kovo 19 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu), esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylai pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. kovo 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) patvirtina, jog nepaisant to, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau šiuo atveju egzistuoja CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta išimtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo nekilnojamąjį turtą pripažino ieškovo asmenine nuosavybe.

65. Apeliantė taip pat mano, kad ginčo gyvenamasis namas turėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir CK 3.90 straipsnio pagrindu. Teigia, kad sprendime nepagrįstai konstatuota, jog iki (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) namo statybas vykdė Z. V., o ieškovas ir atsakovė prisidėdami prie namo statybų veikė tik pavedimo pagrindu. Pažymėjo, kad ši sprendimo dalis ir byloje nustatyti faktai grįsti vien tik ieškovo ir šeimos narių paaiškinimais, kurie akivaizdu, kad buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl mano, kad jų duoti paaiškinimai buvo tendencingi ir neatitiko objektyvios tiesos. Tuo tarpu atsakovės, jos giminaičių, draugų duoti paaiškinimai, atsakovės bylai pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip neįrodyti arba neatitinkantys ieškovo pozicijos, visiškai pirmosios instancijos teismui neargumentuojant, kodėl ieškovo parodymus jis laikė patikimesniais nei atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

66. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK išdėstytą reglamentavimą, ne tik turtas, vieno iš sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, tačiau ir priešingai, sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Toks atvejis yra aptartas CK 3.90 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje galimybė vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra siejama su tokio turto esminiu pagerinimu šalims esant santuokoje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020).

67. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad iki (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė buvo ieškovo mama Z. V.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė pateikė bylai įrodymus, kad ji nuo pat statybos leidimo namo statyboms išdavimo aktyviai dalyvavo namo statybose, derino namo projektą, derino medžiagų užsakymą, pati nešiojo blokelius, tačiau tokios atsakovės nurodomos aplinkybės nepaneigia Z. V. asmeninės nuosavybės teisių į turtą. Akcentuotina, kad byloje apklausti tiek ieškovo, tiek ir atsakovės kviesti liudytojai patvirtino panašias aplinkybes, susijusias su ginčo namo statyba bei jo įrengimu, tačiau tarp jų teiktų paaiškinimų iš esmės skyrėsi tik liudytojų subjektyvus suvokimas, kas ir kokiu tikslu ginčo namą statė. Iš bylos šalių bei liudytojų teiktų paaiškinimų nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, kartu gyvendami nuo (duomenys neskelbtini) metų ir bendraudami su Z. V., prisidėjo savo žiniomis, pagalba prie ieškovo mamos vykdomų namo statybų, tai patvirtina atsakovės teikiama susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga dėl namo projekto, medžiagų užsakymo, tačiau iš liudytojų parodymų nustatyta, jog tokią pagalbą teikė ir ieškovas, jo sesuo, sesers draugas, vėliau sutuoktinis – lydėjo Z. V. į institucijas, vežiojo žiūrėti namo projektų, patarinėjo, jos prašymu atliko fizinius darbus. Byloje taip pat nėra ginčo, jog po (duomenys neskelbtini) name apdailos darbus daugiausiai dirbo ieškovas, jo draugas T. Š., sesers vyras L. B., sesuo R. B., šalių mamos Z. V. ir D. Z.. Šios aplinkybės rodo, kad nepaisant to, jog atsakovė ir prisidėjo prie ieškovo mamos namo statybų, o vėliau, ginčo namą padovanojus ieškovui, tikėdamasi ateityje gyveni naujai statomame name, prisidėjo ir kitais, ne organizacinio pobūdžio darbais.

68. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent iš ieškovo mamos asmeniniu lėšų ginčo namas buvo pradėtas statyti, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo pastatas buvo kuriamas išimtinai ieškovo ir atsakovės lėšomis, iniciatyva, darbu bei jų, kaip šeimos, poreikiams tenkinti, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo mama Z. V. turėjo pakankamai lėšų sąskaitose, indėliuose, juo imdavo iš sąskaitos grynaisiais ir naudojo namo statyboms. Apie tai, jog Z. V. turėjo santaupų ir tikslą jas investuoti, patvirtino tiek pati liudytoja Z. V., tiek jos šeimos nariai – ieškovas, dukra, dukters vyras. Bylai pateiktas statytojai Z. V. (duomenys neskelbtini) išduotas statybos leidimas Nr. LNS-34-100812-00354, statybos techninės priežiūros sutartis 10/07 – 02 su A. E., 2013 m. liepos 22 d. paslaugų sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, jog būtent žemės sklypo savininkė Z. V. rūpinosi, inicijavo naujo namo statybas. Byloje esantys kvitai ir mokėjimai patvirtina, jog Z. V. mokėjo asmeniškai už statybas darbų vykdytojams, už medžiagas 2010 m. rugsėjo 9 d. 1 950 Lt, 2012 m. kovo 29 d. 1 651,92 Lt, 2012 m. gegužės 25 d. 1 108,82 Lt, 2012 m. rugpjūčio 23 d. 5 410,00 Lt, 2013 m. liepos 22 d. 10 000 Lt, 2013 m. liepos 29 d. 500,00 Lt, 2013 m. spalio 18 d. 13 000 Lt, 2013 m. spalio 22 d. 200 Lt, 2013 m. lapkričio 22 d. 5 103,90 Lt. Bylai pateiktas Z. V. ranka pildytas žurnalas apie statybai patiriamas išlaidas parodo detalų statybos darbų fiksavimą ir darbų kainas. Ieškovas ir liudytojas L. B. patvirtino, jog nuveždavo Z. V. prie bankomato išsiimti pinigų, kuriais atsiskaitinėdavo už statybas. Liudytoja Z. V. patvirtino, jog, be sąskaitose turėtų pinigų, dar turėjo susitaupiusi grynaisiais. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų apie asmeniškai ieškovo ar atsakovės investuotas lėšas į namo statybą iki (duomenys neskelbtini).

69. Tuo tarpu atsakovė, be deklaratyvių savo paaiškinimų, bylai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji ar ieškovas šeimos pinigais prisidėjo prie namo statybų. Priešingai, bylos šalys teikdamos paaiškinimus patvirtino, jog santaupų pradėję gyventi kartu neturėjo, kito turto asmeninės nuosavybės teise nevaldė. Iš byloje esančių išrašų apie darbo užmokestį matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas nuolat dirbo, tačiau pajamos buvo minimalios, atsakovė taip pat dirbo, gavo darbo užmokestį arba nedarbo draudimo išmokas netekus darbo, motinystės, vaiko priežiūros, ligos išmokas, kurie taip pat buvo minimalūs. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2011 m. vasario 15 d. savo lėšomis padengė atsakovės asmeninę paskolą, sumokėdamas 2 284 Lt, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia apeliantės dėstomas aplinkybes, kad namo statybos nuo pat pradžių buvo vykdomos ieškovo ir atsakovės lėšomis.

70. Nors apeliantė gana plačiai ginčija Z. V. turimas lėšas banko sąskaitose ir teigia, kad jų nepakako statyboms, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Šios nutarties 49 punkte išvardyti įrodymai paneigia tokius atsakovės teiginius, kita vertus pasikartotina, kad pati apeliantė, be deklaratyvių savo teiginių, nepateikia duomenų, iš kokių lėšų ji galėjo kartu su ieškovu statytis gyvenamąjį namą, pirkti statybines medžiagas, nes jų gaunamos pajamos buvo minimalios, santaupų neturėjo, o paskolą – 45 000 Eur – gavo tik (duomenys neskelbtini), kuri visa ir buvo panaudota ginčo gyvenamojo namo įrengimui, statybos užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui.

71. Vertinant aplinkybes, ar atsakovė savo, ar šeimos lėšomis atliko esminius ginčo nekilnojamojo turto pagerinimus, kurie sudarytų pagrindą pripažinti ginčo turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

72. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties sudarymo metu namo baigtumas buvo (duomenys neskelbtini) proc., nustatyta vertė 44 000 Eur. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje duomenų vertinimo metu 2016 m spalio 11 d. namo baigtumas nurodytas 70 proc. (pagrindinio pastato 75 proc., pastogės 63 proc.), vidaus apdailos nėra, vidutinė rinkos vertė 60 800 Eur. Šalys namo statybos užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui 2016 m. balandžio 8 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 16-027144-FA su AB „Swedbank“, kuria buvo paimtas 45 000 Eur kreditas. Byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog banko paskola į ieškovo sąskaitą buvo pervesta etapais: 2016 m. gegužės 5 d. 20 000 Eur, 2017 m. vasario 1 d. 17 000 Eur, 2017 m. gegužės 17 d. 8 000 Eur. Taip pat nustatyta, kad „Sodros“ duomenų išrašais, liudytojų parodymais nustatyta, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) m. rugpjūtį grįžo į darbą. Atsakovės draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) per metus 2016 m. sudarė 2 992,60 Eur, 2017 m. – 4 908,73 Eur, 2018 m. – 5 749,56 Eur, 2019 m. – 6 918,48 Eur, 2020 m. – 8 029,91 Eur, 2021 m. iki rugpjūčio 30 d. už 8 mėnesius – 5 291,52 Eur, t. y. dažnai nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė bylai nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji asmeninėmis savo lėšomis ar žymiu faktiniu darbu iš esmės pagerino ieškovo asmeninę nuosavybę, todėl šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, jog apeliantė neįrodė, CK 3.90 straipsnio egzistavimo pagrindų.

73. Apeliantės teigimu, bylai pateikta turto vertinimo ataskaita paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nustatytas itin didelis ginčo namo verčių skirtumas tarp fiksuoto (duomenys neskelbtini) metais, padovanoto (duomenys neskelbtini) proc. baigtumo namo (vertė 44 000 Eur), ir 2023 metais atlikus individualų ginčo namo vertinimą nustatytos namo vertės (195 700 Eur) yra pagrindas pripažinti ginčo namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) metais ginčo namo vertė buvo nustatyta masinio vertinimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad masinis vertinimas nėra išsamus ir negali būti lyginamas su individualiu turto vertinimu, kuriuo galima kaina yra nustatoma tiksliau. Atliekant masinį vertinimą, naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių sandorių duomenimis (pažymėtina, kad sandoriuose nurodomos pardavimo kainos gali nemažai skirtis nuo realiai gautų kainų pardavus nekilnojamąjį turtą). Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu, atsižvelgiama į nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto suplanavimas, dizainas ir interjero detalės ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi. Dėl išvardytų aplinkybių vertintina, kad masinis vertinimas tikrai neatspindi realios turto vidutinės rinkos kainos. Antra, svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje pateiktas turto vertes skiria labai ilgas laiko tarpas, t. y. net (duomenys neskelbtini) metai. Visuotinai žinoma, kad Lietuvoje nurodytu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 2023 metų), nekilnojamojo turto kainos labai stipriai augo tiek dėl infliacijos, tiek dėl kitų rinkos dėsnių, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nuspręsti, jog atsakovės atliktas turto pagerinimas laikytinas žymiu, todėl atmestina atsakovės reikalavimo dalis dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

74. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus bei santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

76. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

77. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1080077, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovas sumokėjo advokatei 2 000 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovo atstovės atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovui priteistina iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

78. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. V. iš atsakovės R. V. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėMilda Skersienė