Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. Š. ieškinį atsakovui G. Š., savivaldybės institucija Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 2 160 Eur išlaikymo įsiskolinimą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už 36 mėnesius iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos. Nurodė, kad 2016-02-02 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-224-733/2016 patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti savo dukrai K. Š. po 60 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau byloje nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes atsakovas niekada neteikė vaikui išlaikymo.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1 920 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), t. y. už 32 mėnesius. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė A. S. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė.Nurodė, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nevykdymas reiškia ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-02-02 sprendimo nevykdymą, todėl ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl atsakovo G. Š. įsipareigojimo teikti savo dukrai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nevykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog šiuo metu neturi darbo ir negali mokėti vaiko išlaikymo negali būti su sietini su kasdienių vaiko poreikių patenkinimu.Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Nurodo, kad gauna tik 105 eurų neįgalumo pašalpą, be to, geranoriškai moka, teismo priteistą 60 eurų išlaikymą nepilnametei dukrai. Teigia, kad jo motina K. Š. paliko 1500 eurų indėlį banke, kurį ji galės panaudoti sulaukus pilnametystės. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-02 Šilutės rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-224-733/2016 patvirtino ieškovės A. S. Š. ir atsakovo G. Š. sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas G. Š. teiks savo dukrai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius nuo (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad atsakovas nepilnametei šalių dukrai išlaikymo neteikė. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies motyvuodamas tuo, kad išlaikymas priteistinas iki (duomenys neskelbtini), už 32 mėnesius, nes nuo (duomenys neskelbtini) išlaikymas iš atsakovo jau yra priteistas. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo nepagrįstai didelę išlaikymo vaikui įsiskolinimo sumą, nes jo pajamas sudaro tik 105 eurų neįgalumo pašalpa. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Spręsdamas išlaikymo dydžio ir jo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas turi pagrindą atsižvelgti į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 60 eurų kas mėnesį, taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir dalinį darbingumą, priteisė žymiai mažesnį nei minimalų išlaikymo dydį, todėl darytina išvada, kad priteisto išlaikymo įsiskolinimo mažinimas akivaizdžiai pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, taip pat neatitiktų ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros, todėl mažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jo motina K. Š. paliko 1500 eurų indėlį banke, kurį ji galės panaudoti sulaukus pilnametystės, nes trečiųjų asmenų veiksmai neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.