- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-989-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29545-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui R. M., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 162,50 EUR iki jo pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 m. iki ieškinio pareiškimo dienos taikant minimalios mėnesio algos dydžio kriterijų.Nurodė, kad 2010 m. kovo 9 d. susilaukė sūnaus A.. Atsakovas pripažino save vaiko tėvu, tačiau išlaikymo neteikia. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose. Ieškovei vaiką išlaikyti padeda motina ir sesuo, kadangi ieškovė yra bedarbė. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga 320 EUR suma per mėn. Vadovaujantis CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d. iš atsakovo priteistinas 162,50 EUR išlaikymas.Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, ieškinys pareikštas šalių nepilnamečio vaiko interesais, kurio prigimtinė teisę gauti išlaikymą teikiamą abiejų tėvų. Ieškovės reikalaujamas išlaikymas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, yra siejamas su būtinais vaiko poreikiais. Nurodė, kad ieškovė yra užtikrinusi tinkamas vaiko vystymuisi sąlygas, gauna 201 EUR nedarbo draudimo išmoką.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. M. periodinį 162,50 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M. mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 26 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę A. M. nepilnamečio A. M. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipė skubiam vykdymui. Priteisė iš atsakovo R. M. ieškovei A. M. 5208,37 EUR išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Priteisė iš atsakovo R. M. valstybės naudai 216,95 EUR bylinėjimosi išlaidasPirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu nedirba, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra darbingo amžiaus ir privalo dėti visas pastangas tam, kad sūnaus poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas.Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomą išlaikymo dydį laikė pagrįstu, kadangi augančiam vaikui nuolat reikalingi didesni drabužiai ir avalynė, priemonės vaiko ugdymui ir lavinimui. Pažymėjo, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, niekada išlaikymo jam neteikė, todėl visos vaiko globos pareigos tenka ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 162,50 EUR išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvas visiškai vaiku nesirūpina nuo vaiko gimimo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendis patvirtina, kad atsakovas buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2011 m. gegužės 16 d. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas bausmės vykdymo vietoje nedirba, pajamų negauna, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. savo nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 3 metus yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika sprendė, kad atsakovo pareiga buvo teikti sūnui išlaikymą lygų ½ daliai minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio buvo 850 Lt, nuo 2013 metų sausio mėnesio buvo 1000 Lt, nuo 2014 spalio mėnesio – 300 EUR, nuo 2015 metų liepos mėnesio – 325 EUR (4x123,09+21x144,81+9x150+2x162,5), todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 5208,37 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą ir išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; priimti pagal teismo nuomonę, tinkamiausią sprendimą, kuriuo bus veiksmingiausiai vykdomas skolos padengimas, įpareigojant atsakovą įvykdyti teismo sprendimą kai atsakovas bus mokus; įpareigoti ieškovę sudaryti galimybę atsakovui matytis su sūnumi su sąlyga, kad keliones išlaidas apmokės atsakovas.Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atsakovas nesirūpino vaiko gerove finansine prasme ir išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2011 m. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendis tik patvirtina, kad atsakovas buvo sulaikytas, tačiau nereiškia, kad atsakovas neteikė paramos vaikui iš santaupų ir atsakovo motina periodiškai rūpinosi savo anūku. Atsakovui atliekant bausmę, ieškovė nekartą lankė jį pataisos įstaigoje ilgalaikio pasimatymo metu, nors šalys jau buvo išsituokę. Tai patvirtina, jog šalys 2 m. laikotarpį buvo šeimos santykiuose, todėl įsiskolinimas už išlaikymą skaičiuotinas nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Apeliantas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, nedirba ir neturi darbo užmokesčiui prilygstančių pajamų. Artimieji į pataisos namų sąskaitą perveda apeliantui lėšų būtiniems jo poreikiams tenkinti. Apelianto prašymas suteikti darbą pataisos namuose buvo netenkintas. Apeliantas šiuo metu neturi galimybių skubiai vykdyti teismo sprendimą arba toks vykdymas atima iš apelianto galimybę bendrauti su artimaisiais, kreiptis į institucijas ir apginti savo teises, aprūpinti save higienos reikmenimis.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. M. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareigą išlaikyti vaiką turi jo tėvai, o ne seneliai. Atsakovo motina šalių sūnaus neišlaikė, o tik kelis kartus yra įteikusi dovanėlę. Apelianto argumentai apie ieškovės apsilankymus pas atsakovą pataisos namuose nėra susiję su išlaikymo vaikui teikimu. Nuo pat suėmimo atsakovas nedirbo ir gyveno tik iš ieškovės bei jos šeimos gaunamų pajamų. Reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nesvarstytinas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo dalį, kurioje išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių T. V. teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir galimybes gauti pajamas, priteisė iš atsakovo 162,50 EUR išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei atsakovės argumentus, teismas nustatė, kad atsakovas sūnumi nesirūpino nuo jo gimimo, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 5208,37 EUR išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 3 m. iki ieškinio pateikimo.Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nesirūpino vaiko gerove nuo jo gimimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gimė 2010 m. kovo 10 d. Ieškovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame ieškinyje nurodė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nuo pat jo gimimo, yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Atsakovui ieškinys įteiktas 2015 m. rugsėjo 10 d. (b.l. 30), atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu atsakovas nuo 2011 m. gegužės 16 d. buvo suimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas faktines aplinkybes ir remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo gimimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog įrodymų paneigiančių šią išvadą apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (178 str.). Tuo tarpu apelianto argumentai, jog ieškovė yra lankiusi atsakovą pataisos namuose, taip pat nėra pagrindas spręsti, jog atsakovas vykdė jam kaip šalių nepilnamečio sūnaus tėvui tenkančią išlaikymo pareigą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apelianto argumentai, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2013 m. rugsėjo mėn.Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio priėmimo teisme diena yra momentas, iki kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, t. y. išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2009/2013).Atsižvelgdamas į tokį įstatyminį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo priteisė nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas nuo 2013 m.Kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukreipė sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiam vykdymui, kadangi atsakovas šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir neturi pajamų. Pažymėtina, kad CPK 282 str. 1 d. numatyta, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus; skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 282 str. 2 d. 1 p. imperatyviai įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo priteisimo atveju teismo sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Ši įstatymo norma nedetalizuoja iš kokio ir kokiam asmeniui priteisto išlaikymo teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Išlaikymas pagal instituto paskirtį priteisiamas to reikalingam asmeniui, t. y. kuriam reikalinga parama.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas dabar, o ne tuomet, kai jį galės mokėti atsakovas. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose, taip pat nesudaro pagrįsto pagrindo atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų ir sūnaus išlaikymo naštą perkelti ant vienos ieškovės pečių. Atsižvelgiant į tai atmestinas reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti išlaikymą vaikui kai jis bus mokus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, naujų reikalavimų iškėlimas apeliaciniame skunde ir jų nagrinėjimas be įstatyminio pagrindo suvaržytų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę sudaryti galimybę matytis su sūnumi nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, kolegija dėl šio reikalavimo nepasisako.Kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi, apeliantui R. M. atidėtas 156,25 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 84 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo 156,25 EUR žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. M. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 156,25 EUR žyminio mokesčio.