Kauno apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. eB2-1057-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00102-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.7.1; 3.4.4.10; 3.4.4.12; 3.4.4.13(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 14 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nemokumo administratorės J. Š. pareiškimą dėl atsakovės mažosios bendrijos „DV international“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. A. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėNemokumo administratorė J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, prašydama pripažinti atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu ir dėl tyčinio bankroto kaltu pripažinti buvusį atsakovės LMB „DV international“ vadovą V. A. (reg. Nr. DOK-11639, DOK-81627, DOK-83021). Prašymas grindžiamas šiais argumentais: Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi paskyrė buvusiam atsakovės LMB „DV international“ atstovui (vadovui) V. A. 2 485 Eur baudą bei nustatė jam 15 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos perduoti nemokumo administratorei visus įmonės dokumentus bei turtą. Tačiau V. A. iki šios dienos nėra perdavęs atsakovės LMB „DV international“ turto bei dokumentų nemokumo administratorei.Nemokumo administratorė nustatė, kad buvęs atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. iš atsakovės MB „DV international“ atsiskaitomosios banko sąskaitos, esančios „Contomobile“, UAB, išsimokėjo sau šias pinigų sumas: 2023 m. rugsėjo 21 d. 100 Eur, 2023 m. rugsėjo 21 d. 1 900 Eur; 2023 m. rugsėjo 26 d. 2 000 Eur, 2023 m. spalio 13 d. 2 244,87 Eur, 2023 m. spalio 16 d. 107,24 Eur, 2023 m. lapkričio 13 d. 205,14 Eur. Pagal turimus AB Artea banko sąskaitos išrašus, buvęs atsakovės vadovas 2023 m. spalio 10 d. sau iš MB „DV international“ atsiskaitomosios sąskaitos persivedė 1 103,94 Eur sumą, o tą pačią dieną savo žmonai D. A. pervedė 500 Eur sumą. Nemokumo administratorė teigia, kad 8 161,19 Eur iš MB „DV international“ atsiskaitomųjų sąskaitų buvęs jos vadovas pasisavino be jokio pagrindo – nesant jokių sutarčių, sąskaitų ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų tokių lėšų išėmimą / pervedimą savo ir savo žmonos naudai. Tuo metu atsakovė buvo nemoki įmonė – tuo laikotarpiu atsakovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sudarė nuo 12 523,94 Eur iki 13 045,94 Eur, o pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) nutarimus atsakovės skola VVTAT sudarė 1 532 Eur. Vadinasi buvęs atsakovės vadovas atsakovei finansiškai sunkiu laikotarpiu pasisavino jai priklausančią 8 161,19 Eur sumą ir tokiu būdu padarė didelės žalos tiek atsakovei, tiek jos kreditoriams.Atsakovei priklausė transporto priemonė Jaguar Land Rover, kuri 2023 m. spalio 9 d. parduota atsakovės buvusio vadovo sūnui K. A. už 6 900 Eur, nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. buvo 13 590 Eur. Atsakovei priklausė ir automobilis Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid, kuris 2023 m. spalio 12 d. buvo parduotas atsakovės buvusio vadovo dukrai V. A. už 6 580 Eur, nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. buvo 19 020 Eur. Taigi, atsakovei priklausiusi transporto priemonės Jaguar Land Rover buvo parduota už 6 690 Eur mažesne nei rinkos kaina pinigų sumą, o Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid buvo parduota už 12 440 Eur mažesne nei rinkos kaina pinigų sumą.Atsakovės MB „DV international“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai. Buvęs atsakovės vadovas V. A. iki šios dienos nėra perdavęs atsakovės MB „DV international“ dokumentų bei turto, buhalterinės apskaitos registrų. Be to, jis VĮ Registrų centras nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019-2023 m.. Dėl minėtų priežasčių nėra galimybės nustatyti atsakovės MB „DV international“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai bei nustatyti tikslų nemokumo momentą. Mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas bei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai. VMI laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. atliko atsakovės MB „DV international“ mokestinį patikrinimą. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.) atsakovė pirko statybines medžiagas, šilumos siurblius, duris, langus, medieną, baldus ir kt., nors pagal buhalterinės apskaitos registrus buvo nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, atsakovės vykdyta ekonominė veikla – užsakomasis pardavimas paštu ar internetu. Atsakovė nepateikė nuomos ar kitų sutarčių, pagrindžiančių kad pirktos prekės susijusios su jos vykdyta ekonomine veikla. Minėtame mokestinio patikrinimo akte pažymėta, kad 2020 m. iš įvairių įmonių buvo įsigytos prekės nesusijusios su atsakovės MB „DV international“ vykdyta pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) apmokestinama veikla. Nemokumo administratorė išsiuntė užklausas visoms nurodytoms įmonėms, kuris pateikė PVM sąskaitas faktūras. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovė sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus juridiniam asmeniui sandorius, t. y. pirko minkštą kampą, spintą, įvairius namų apyvokos daiktus, smėlio – žvyro mišinį, televizorių, laminuotas grindis, paklotus, kalibruotą medieną, terasines lentas, sraigtinius pamatus, lovą, stoglangius, tinklelius nuo uodų, tamsinančias užuolaidas. Įsigytų prekių, kurios nėra susijusios su atsakovės vykdyta ekonomine veikla, buvo įsigyta už ne mažiau nei 19 924,20 Eur, o šios prekės (atsakovės MB „DV international“ turtas) iki šios dienos nėra perduotos nemokumo administratorei. Be to, buvęs atsakovės vadovas prašė minėtas prekes pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) nors Nekilnojamojo turto registre patikrinus, kam priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jis priklauso atsakovės buvusio vadovo V. A. žmonai D. A.. Taigi, už atsakovės MB „DV international“ pinigines lėšas buvo įrengtas, atnaujintas gyvenamasis namas, kuris priklauso V. A. žmonai.Suinteresuotas asmuo (buvęs atsakovės vadovas) V. A. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės pareiškimą dėl atsakovės MB „DV International“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo jį atmesti (reg. Nr. DOK-79394, DOK-81394, DOK-82548, DOK-83399). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškimas dėl tyčinio bankroto negali būti tenkinamas vien todėl, kad įmonėje buvo atliktos banko operacijos, nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos arba VMI dalį išlaidų nepripažino su įmonės veikla susijusiomis išlaidomis. Nemokumo administratorės pareiškime nėra pateikta analizės dėl įmonės nemokumo momento, faktinės turto bei įsipareigojimų struktūros, nenurodyti konkretūs veiksmai, sukėlę tyčinį bankrotą. Jame nėra pilnos įmonės turto, įsipareigojimų, bankinių įplaukų, bankinių išlaidų, atsiskaitymų, kreditorių reikalavimų aktualumo ir mokesčių nepriemokos chronologijos analizės.Banko pavedimas buvusiam vadovui ar susijusiam asmeniui savaime nereiškia pasisavinimo. Norint daryti tokią išvadą, būtina nustatyti kiekvienos konkrečios operacijos teisinį ir apskaitinį pagrindą. Tačiau nemokumo administratorė to nepadarė. Ji tik išvardijo banko operacijas ir jas pavadino „pasisavinimu“. Toks kvalifikavimas yra ne įrodymas, o vertinamoji išvada, kuri turi būti pagrįsta pirminiais apskaitos, banko ir mokestiniais dokumentais.Pareiškime nėra atlikta kreditorių reikalavimų susidarymo ir faktinio likučio chronologinė bei prievolių vykdytinumo analizė. Jeigu VMI po operatyvaus patikrinimo nepripažino tam tikrų sumų sąnaudomis ar kitaip koregavo mokestines prievoles, tai savaime nereiškia, kad bendrija 2023 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo tyčia privesta prie bankroto. Tai reiškia mokestinį perskaičiavimą, kurio padengimo eiga turi būti vertinama pagal banko išrašus ir VMI nepriemokos chronologiją.Administratorė pareiškime remiasi VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, tačiau jos reikšmę nepagrįstai išplečia. Tai yra operatyvaus patikrinimo pažyma, o ne mokestinio patikrinimo aktas. Operatyvus patikrinimas tikrino laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., dėl to ši pažyma savaime neatsako į klausimą, kokia buvo galutinė, pradelsta ir vykdytina VMI nepriemoka 2023 m. rugsėjo-lapkričio mėn. VMI operatyvaus patikrinimo pažyma negali būti automatiškai prilyginama išvadai dėl tyčinio bankroto. Mokesčių administratoriaus apskaičiuota nepriemoka, sąnaudų nepripažinimas ar deklaracijų korekcijos savaime nėra tyčinio bankroto įrodymas. VšĮ „Emprekis“ orientaciniai duomenys nėra individualus konkretaus turto vertinimas. Jie savaime neparodo konkretaus automobilio tikrosios rinkos vertės konkrečią dieną. Administratorė nepateikė nepriklausomo transporto priemonių vertinimo, nepateikė techninės būklės analizės, nepateikė ilgalaikio turto kortelių, nepateikė nusidėvėjimo skaičiavimo ir nepateikė likutinės vertės pardavimo dieną. Be to, šių automobilių klausimas jau buvo nagrinėjamas kituose teisminiuose procesuose: 1) ankstesnėje byloje dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, kuri baigta taikos sutartimi ir 5 000 Eur mokėjimu; 2) byloje e2-71-810/2026 dėl atsiskaitymo įskaitymu, kurioje priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Dėl to administratorė negali tų pačių transporto priemonių klausimo mechaniškai naudoti kaip savarankiško tyčinio bankroto požymio, nepateikusi individualaus vertinimo ir neįvertinusi jau įvykusios 5 000 Eur taikos sutarties.Vien faktas, kad prekės buvo pristatytos į šeimos nariui priklausantį objektą, savaime neįrodo nei pasisavinimo, nei tyčinio bankroto. Įmonė ar su jos veiklos kryptimi susiję asmenys gali naudoti veiklai, verslo plėtrai, tyrimams, prototipavimui, edukacijai ar žaliavos paruošimui patalpas, sklypą ar ūkinę vietą, kurie įmonei nepriklauso nuosavybės teise, jeigu tokia vieta objektyviai susijusi su faktine veikla. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) vieta turėjo objektyvų ryšį su žemės ūkio veikla ir pluoštinių kanapių auginimu. (duomenys neskelbtini) buvo ir šiuo metu yra registruota V. A. žemės ūkio valda. V. A. buvo ir yra oficialiai registruota valdos valdytoja, valdos būklė yra veikianti, valda yra susijusi su (duomenys neskelbtini) sklypu, o ūkyje buvo auginamos pluoštinės kanapės. (duomenys neskelbtini) vieta vertintina ne kaip vien privatus šeimos objektas, o kaip ūkinė, kūrybinė, eksperimentinė ir edukacinė bazė, kurioje galėjo būti auginamos pluoštinės kanapės, ruošiama ir džiovinama žaliava, atliekamas žaliavos sandėliavimas, vystomi prototipai, vykdomi kūrybiniai procesai, eksperimentai, edukacinė veikla ir tvaraus dizaino / biomaterialų krypties veikla. Tai paneigia administratorės supaprastintą prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) vieta buvo vien privatus šeimos objektas. Priešingai, (duomenys neskelbtini) vieta objektyviai siejosi su ūkininko ūkio, pluoštinių kanapių auginimo, žaliavos paruošimo, džiovinimo, sandėliavimo, kūrybinių eksperimentų, idėjų vystymo, edukacijos, prototipų kūrimo ir verslo plėtros kontekstu. Administratorė nepateikė individualios kiekvieno pirkimo analizės. Ji nesusiejo konkrečių prekių su konkrečiu tariamu pasisavinimu. Ji neįrodė, kad konkrečios prekės nebuvo naudojamos įmonės veiklos plėtrai, pluoštinių kanapių produktų veiklai, žaliavos paruošimui, džiovinimui, sandėliavimui, ekspozicijai, produkcijos paruošimui, fotografavimui, edukacijai, prototipavimui, kūrybinei veiklai ar kitai su pluoštinių kanapių / biomaterialų veikla susijusiai faktinei veiklai. Jeigu VMI tam tikras išlaidas nepripažino sąnaudomis ar kitaip koregavo mokestinius duomenis, tai reiškia mokestinį ginčą / mokestinį koregavimą. Tai nėra automatinis įrodymas, kad prekės buvo pasisavintos, kad jos sukėlė bankrotą ar kad egzistavo sąmoningas kreditorių teisių pažeidimas.Nemokumo administratorė abstrakčiai teigia, kad dėl dokumentų neperdavimo neįmanoma nustatyti įmonės veiklos ar turto struktūros. Pareiškime administratorė pati remiasi daugybe dokumentų. Be to, kartu su šiuo atsiliepimu teikiami VMI dokumentai patvirtina, kad VMI 2025 m. teismui pateikė atsakovės MB „DV international“ metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2019-2023 m. ir PVM deklaracijų už 2019-2023 m. nuorašus. Tai reiškia, kad egzistuoja reikšminga oficiali mokestinių deklaracijų visuma, iš kurios galima vertinti bendrijos deklaruotą veiklą, o ne remtis abstrakčia prielaida, kad dėl dokumentų neperdavimo veiklos ar finansinės situacijos nustatyti neįmanoma.Atsakovės MB „DV international“ likvidavimo inicijavimo procedūra Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva buvo pradėta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo per 12 mėnesių nuo nustatyto termino pabaigos. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centro procedūros pagrindas buvo formalus Juridinių asmenų registrui teiktinų finansinių ataskaitų nepateikimas, o ne įmonės realios veiklos nevykdymo, nemokumo, kreditorių žalos ar tyčinio bankroto požymių nustatymas. Jeigu administratorė remiasi VĮ Registrų centro inicijuotu likvidavimo statusu kaip tyčinio bankroto požymiu, ji privalo pateikti ne formalų registro įrašą, o konkrečius tiesioginius įrodymus, patvirtinančius, kad įmonė realiai nevykdė veiklos, kad buvo nemoki konkrečiu laikotarpiu, kad konkretūs mano veiksmai sukėlė ar esmingai padidino nemokumą, kad kreditoriams buvo padaryta reali, o ne hipotetinė žala, kad tarp jo veiksmų ir bankroto egzistuoja priežastinis ryšys.Į balansą įrašyta 173 324 Eur suma savaime nepatvirtina 2018 m. nemokumo datos. Bendra balanso eilutė neparodo kreditorių tapatybės, prievolių pagrindo, vykdytinumo datų, pradelstų sumų, ginčijamų reikalavimų ar narių finansavimo dalies. Įsipareigojimas, mokėtinas per vienus metus, nėra tapatus balanso dieną jau pradelstai prievolei. 2018 m. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis nemokumą siejo su negalėjimu vykdyti prievolių ir pradelstais įsipareigojimais, viršijančiais pusę į balansą įrašyto turto vertės. Todėl nemokumo data negali būti nustatyta vien palyginus visą turtą su visais apskaitiniais įsipareigojimais. Tas pats 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys rodo 26 778 Eur pardavimo pajamas ir 283 Eur grynąjį pelną. Šie skaičiai neįrodo mokumo, tačiau neleidžia vien iš dviejų balanso eilučių kategoriškai spręsti, kad įmonė jau tuomet nebegalėjo vykdyti prievolių ar buvo nutraukusi veiklą. Jeigu administratorė teigia, kad nemokumas atsirado 2018 m., 2023 m. operacijos negalėjo sukelti penkeriais metais anksčiau atsiradusio nemokumo. Tuomet turėtų būti įrodytas esminis jau nemokios bendrijos padėties pabloginimas: pradinė ir galutinė turtinė būklė, tuo metu egzistavę kreditoriai ir reikšmingas jų galimybių atgauti lėšas sumažėjimas.Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės pareiškimą dėl atsakovės MB „DV International“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo jį patenkinti (reg. Nr. DOK-79394, DOK-81394, DOK-82548, DOK-83399). Suinteresuotas asmuo nurodo, kad VMI laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. atliko atsakovės MB „DV international“ operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.) atsakovė pirko statybines medžiagas, šilumos siurblius, duris, langus, medieną, baldus ir kt., nors pagal buhalterinės apskaitos registrus buvo nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, atsakovės vykdyta ekonominė veikla – užsakomasis pardavimas paštu ar internetu. Atsakovė operatyvaus patikrinimo metu nepateikė nuomos ar kitų sutarčių, pagrindžiančių kad pirktos prekės susijusios su jos vykdyta ekonomine veikla. Kitos informacijos, galinčios turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu, neturi. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad nemokumo administratorės pareiškimas yra pagrįstas.II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosIš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi MB „DV international“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta J. Š.. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtinti BMB „DV international“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, kurie vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslinti. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarta MB „DV international“ likviduoti dėl bankroto. Nemokumo administratorė J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu, kadangi buvęs jos vadovas V. A., atsakovei susidūrus su finansiniais sunkumais, perleido jos turtą susijusiems asmenims už mažesnę nei rinkos kainą, sudarė atsakovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, naudojo jos lėšas asmeninėms reikmėms, netinkamai vykdė buhalterinės apskaitos ir dokumentų tvarkymo bei perdavimo pareigas, taip apsunkindamas įmonės finansinės būklės ir nemokumo momento nustatymą. Prieš pasisakant dėl nemokumo administratorės prašymo argumentų, pažymėtina, kad, vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).Civilinis procesas, inter alia (liet. be kita ko), grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014).Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog bankroto byloje esantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą būti aktyviu, asmenys, reiškiantys reikalavimus, susijusius su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, turi įrodyti šias aplinkybes pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, t. y. pareikšti motyvuotus argumentus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus ar nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų pateikti ir kt. (CPK 12, 178 straipsnis). Kitaip tariant, teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis Nr. e2-1466-464/2015).Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atsakovės MB „DV international“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas buvusio jos vadovo neteisėtais veiksmais (neveikimu), atliktais jau po 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant JANĮ nuostatoms. Kadangi įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant, ar yra pagrindas spręsti dėl atsakovės MB „DV international“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikytinos JANĮ nuostatos. Byloje ginčo dėl JANĮ nuostatų taikymo, sprendžiant klausimą dėl atsakovės MB „DV international“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra. Dėl atsakovės MB „DV international“ faktinio nemokumo momentoTeismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra ypač svarbus juridinio asmens nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą galima analizuoti buvusio juridinio asmens vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų bei juridinio asmens nemokumo arba ryšio tarp juridinio asmens nemokumo ir jo būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar juridinio asmens bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022 ir kt.).Pažymėtina, kad, pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nemokumo būsenai šios normos taikymo prasme konstatuoti buvo būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas ir 2) pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Tuo tarpu, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančią JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.). Kasacinio teismo praktikoje, aktualioje nagrinėjant ir šią bylą, juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens (ne)mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).Taigi, juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus juridinio asmens finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įsipareigojimai, jų santykis su juridinio asmens turto realia verte ir ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys juridinio asmens galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais šis klausimas turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nurodo, kad atsakovės MB „DV international“ apskaitos dokumentai jai nebuvo perduoti, todėl šiuo atveju objektyviai nėra galimybės tiksliai nustatyti atsakovės nemokumo momento remiantis pirminiais apskaitos duomenimis. Dokumentų nebuvimą lėmė įstatyme nustatytų vadovo pareigų nevykdymas, todėl atsakovės nemokumo momentas vertintinas pagal 2018 m. balansą arba įrodinėjimo našta dėl kitokio nemokumo momento nustatymo turi būti perkelta buvusiam atsakovės vadovui V. A.. Nemokumo administratorė dėl nemokumo momento yra pažymėjusi, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d., t. y. kai atsakovės buvęs vadovas pasisavino jai priklausančias pinigines lėšas, atsakovė jau buvo nemoki įmonė. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. skola VMI sudarė nuo 12 523,94 Eur iki 13 045,94 Eur, o pagal VVTAT nutarimus atsakovės skola VVTAT sudarė 1 532 Eur.Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Iš bankroto byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė MB „DV international“ Juridinių asmenų registre yra įregistruota nuo 2012 m. spalio 3 d., kurios organai yra mažosios bendrijos narių susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 28 d. (bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo data) veikė jos narys ir atstovas V. A., tikrieji nariai nuo 2012 m. spalio 3 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. A. ir D. A.. Kaip matyti iš 2018 m. aiškinamojo rašto, atsakovės pagrindinė veikla – užsakomasis pardavimas paštu ir internetu. Paskutiniai atsakovės finansiniai atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui yra pateikti už 2018 m.. Atsakovė finansinės atskaitomybės už 2019-2023 m. nėra pateikusi nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui. Be to, Juridinių asmenų registro išrašas apie atsakovę patvirtina, kad 2023 m. vasario 21 d. buvo įregistruota žyma dėl pranešimo apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva, o 2023 m. birželio 5 d. įregistruotas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, nustačius metinių finansinių ataskaitų nepateikimo faktą (CK 2.70 straipsnis).Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto už 2018 m. balanso duomenų matyti, kad atsakovė MB „DV international“ 2018 m. baigė apskaitydama 72 023 Lt (20 859,30 Eur) turtą, kurį sudarė ilgalaikis turtas – 22 115 Lt (6 404,95 Eur) (kitas ilgalaikis turtas), trumpalaikis turtas – 49 908 Lt (14 454,36 Eur) (atsargos, sumokėti avansai ir kiti vykdomi darbai – 11 018 Lt (3 191,03 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 25 506 Lt (7 387,05 Eur), kitas trumpalaikis turtas – 6 109 Lt (1 769,29 Eur), pinigai – 7 275 Lt (2 106,99 Eur)), tuo tarpu atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai tais metais sudarė 173 324 Lt (50 198,10 Eur) (visi jie trumpalaikiai). Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad atsakovė 2018 m. turėjo 283 Lt (81,96 Eur) grynojo pelno. Juridinių asmenų registrui pateikti 2013-2017 m. finansinės atskaitomybės duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė iki 2018 m. taip pat veikė nuostolingai ir turėdavo panašaus dydžio trumpalaikių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau byloje duomenų, jog visus tuos metus atsakovė būtų nevykdžiusi veiklos, nėra. Kita vertus, atsakovei nepateikus aktualių finansinės atskaitomybės duomenų nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui, šiuo atveju yra apsunkinta galimybė nustatyti tikrąja atsakovės finansinę padėtį, buvusią iki bankroto bylos iškėlimo momento. Kauno apygardos teismas, 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi iškeldamas atsakovei MB „DV international“ bankroto bylą, taip pat nustatė, kad atsakovės vardu nėra nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta viena vykdomoji byla (išieškotoja VMI). Aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad atsakovės atžvilgiu apdraustųjų asmenų nėra, atsakovė skolos fondo biudžetui neturėjo. Aktualiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis atsakovės skola valstybės fondo biudžetui sudarė 7 740,89 Eur. Taigi bankroto bylos iškėlimo dienai buvo žinomi atsakovės įsipareigojimai vienam kreditoriui, kurie sudarė ne mažiau kaip 7 740,89 Eur sumą.Kaip nurodė nemokumo administratorė, buvęs atsakovės vadovas V. A., iškėlus atsakovei bankroto bylą, nėra iki šiol perdavęs įmonės turto ir visų dokumentų. Buvęs atsakovės vadovas iš esmės šių aplinkybių ir neginčija, tačiau laikosi pozicijos, jog visas atsakovės turimas turtas yra menkavertis, o administratorė pati gali gauti dalį dokumentų iš viešų registrų. Kaip patvirtinta atsakovės MB „DV international“ bankroto bylos duomenys, Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi V. A. yra paskirta 2 485 Eur bauda už pareigos perduoti atsakovės nemokumo administratorei turtą ir dokumentus nevykdymą. Baudos pagrįstumo klausimas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka ir šiuo metu priverstinis baudos išieškojimas iš buvusio atsakovės vadovo jau yra įvykdytas. Nepaisant to, buvęs atsakovės vadovas V. A. iki šiol nėra pateikęs duomenų apie įstatymu jam nustatytos pareigos įvykdymą ir, to neneigdamas, sąmoningai vengia šią pareigą tinkamai įvykdyti. Taigi šiuo atveju teismas sutinka su nemokumo administratore, kad atsakovės nemokumo momento nustatymas iš esmės yra apsunkintas būtent dėl buvusio atsakovės vadovo V. A. veiksmų, sąmoningai neperduodant visų įmonės apskaitos dokumentų bei turto. Pažymėtina, kad būtent įmonės vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).Atsakovės MB „DV international“ bankroto duomenys patvirtina, kad atsakovės bankroto proceso metu yra patvirtinti trys kreditoriai: 1) VVTAT 1 532 Eur (2023 m. liepos 13 d. paskirta 782 Eur bauda ir 2024 m. kovo 21 d. paskirta 750 Eur bauda; 2) VMI 7 758,41 Eur (skola susidariusi nuo 2021 m. gruodžio 28 d.); 3) antstolė A. M. 53,31 Eur (susidariusios vykdant vykdomąją bylą Nr. 0151/24/00775 dėl VVTAT vykdyto išieškojimo iš atsakovės, bylos data nuo 2024 m. gegužės 17 d.). Kaip patvirtina į bylą pateikta VMI atsakovės ataskaita pagal pateiktas deklaracijas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d., atsakovės įsiskolinimas VMI 2021 m. gruodžio 28 d. buvo 3 340,12 Eur, vėliau didėjo ir 2023 m. spalio 25 d. – 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė 13 045,94 Eur, o 2023 m. lapkričio 30 d. buvo didžiausias įsiskolinimas – 13 257,74 Eur. Vėliau VMI reikalavimas sumažėjo, 2023 m. gruodžio 1 d. sudarė 12 890,57 Eur, o nuo 2023 m. gruodžio 13 d. 7 473,56 Eur sumą, kuri iki bankroto bylos iškėlimo neženkliai keitėsi. Nors buvęs atsakovės vadovas V. A. tiek atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek ir teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kelia abejones dėl aptartų finansinių reikalavimų pagrįstumo, tačiau šių kreditorių reikalavimų bankroto byloje neginčijo, duomenų, kad su šiais kreditoriais atsakovė yra atsiskaičiusi taip pat teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-71-810/2026 pagal ieškovės LMB „DV International“ ieškinį atsakovams V. A. ir K. A. dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Byloje ieškovė pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė: 1) pripažinti 2023 m. spalio 12 d. dvišalį įskaitymo sandorį negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento), kuriuo MB „DV international“ ir K. A. sutarė įskaityti priešpriešinius reikalavimus 6 900 Eur sumoje, ir taikyti restituciją sugrąžinant MB „DV international“ reikalavimo teisę K. A. atžvilgiu į 6 900 Eur sumą, o K. A. suteikti 6 900 Eur finansinio reikalavimo teisę į MB „DV international“; 2) priteisti MB „DV international“ iš K. A. 6 900 Eur skolos; 3) pripažinti 2023 m. spalio 12 d. dvišalį įskaitymo sandorį negaliojančiu ab initio, kuriuo MB „DV international“ ir V. A. sutarė įskaityti priešpriešinius reikalavimus 6 580 Eur sumoje ir taikyti restituciją sugrąžinant MB „DV international“ reikalavimo teises V. A. atžvilgiu į 6 580 Eur sumą, o V. A. suteikti 6 580 Eur finansinio reikalavimo teisę į MB „DV international“; 4) priteisti MB „DV international“ iš V. A. 6 580 Eur skolos. Nors civilinė byla šiuo metu yra išnagrinėta ir joje yra priimtas 2026 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys yra iš dalies patenkintas, tačiau sprendimas, jį apskundus apeliaciniu skundu, šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Kita vertus, nurodytoje byloje kilęs ginčas, be kita ko, patvirtina, kad iki sudarant ginčijamus įskaitymo sandorius, V. A. ir K. A. taip pat buvo atsakovės MB „DV international“ kreditoriai, t. y. turėjo ne mažesnes reikalavimo teisės, nei buvo įskaityta ginčijamais sandoriais. Vadinasi atsakovė iki sudarant nurodytoje byloje ginčijamus sandorius, buvo įsiskolinusi ne tik VMI, bet ir turėjo kitų kreditorių. Buvęs atsakovės vadovas V. A. nurodytoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, jis taip pat šia byla remiasi ir pateikdamas atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimu tyčiniu bei kitus rašytinius paaiškinimus, dėl to teismas daro išvadą, kad jam šios aplinkybės yra gerai žinomos. Civilinės bylos Nr. e2-71-810/2026 duomenys taip pat patvirtina, kad, kaip nurodyta šios nutarties 22 punkte, VMI reikalavimas 2023 m. gruodžio 1 d. sumažėjo ir sudarė 12 890,57 Eur, kadangi pati VMI nuo atsakovės banko sąskaitos nusirašė 367,17 Eur, o 2023 m. gruodžio 13 d. sumažėjo ir sudarė 7 473,56 Eur sumą, kadangi VMI nuo atsakovės banko sąskaitos taip pat nusirašė 4 998,11 Eur. Taigi pati atsakovė gera valia įsipareigojimų kreditorei VMI nevykdė. Nesant perduotų aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip minėta, galimybės nustatyti realią atsakovės finansinę padėtį yra apsunkintos. Kita vertus, byloje aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. pabaigos iki 2023 m. susidūrė su finansiniais sunkumais – nemokėjo įsipareigojimų VMI ir VVTAT, galimai turėjo ir kitų įsipareigojimų kreditoriams (vien tik 2018 m. balanso duomenys patvirtina 50 198,10 Eur trumpalaikius įsipareigojimus kreditoriams), kurių, nesant perduotų atsakovės finansinės apskaitos dokumentų, galimybės nustatyti nėra. Juolab, kaip patvirtinta į bylą pateikta VMI atsakovės ataskaita pagal pateiktas deklaracijas už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d., atsakovė įsipareigojimo VMI 2018-2019 m. neturėjo, o nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. įsipareigojimai VMI tik neženkliai kisdavo. Tuo tarpu atsakovė jokio nuosavo nekilnojamojo turto neturėjo ir, kaip yra nurodęs buvęs atsakovės vadovas V. A., atsakovei priklauso tik menkavertis turtas (neperduotas administratorei). Iš į bylą pateikto VMI laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. atliko atsakovės MB „DV international“ mokestinio patikrinimo pažymos matyti, jog buvo nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 3 d. pirko keleivinį automobilį Mercedes-Benz iš UAB „Longo LT“ už 13 967 Eur ir 2 933 Eur PVM, 2020 m. liepos 24 d. pirko keleivinį automobilį Jaguar iš UAB „Gelgotos transportas“ už 14 463 Eur ir 3 037 Eur PVM. Atsakovė taip pat turėjo piniginių lėšų, kadangi mokestinio patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad 2020-2023 m. atsakovė pirko įvairias prekes, nemokumo administratorė taip pat yra pateikusi duomenis, kad buvęs atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. iš MB „DV international“ banko sąskaitų yra išmokėjęs sau 8 161,19 Eur sumą. Taigi atsakovės vienintelis žinomas turtas buvo dvi transporto priemonės, kurios 2023 m. spalio mėn. buvo parduotos, bei piniginės lėšos, kurios buvusio atsakovės vadovo taip pat buvo išleistos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, nors buvęs atsakovės vadovas ir nepateikė aktualių atsakovės tikrąją finansinę padėtį įrodančių duomenų, dėl ko yra apsunkintas nemokumo momento nustatymas, tačiau byloje nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrįstą pagrindą daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad atsakovė jau 2023 m. gruodžio mėn. buvo faktiškai nemoki – atsakovė atitiko JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių ir turėjo ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, o jos turimi įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą. Priešingų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų teismui pateikta nėra (CPK 178 straipsnis).Dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už tyčinio bankroto sukėlimą asmens nustatymoPagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, kt.).Nemokumo administratorė J. Š. byloje nurodo, kad buvęs atsakovės MB „DV international“ vadovas V. A. atsakovei finansiškai sunkiu laikotarpiu pasisavino jai priklausančias 8 161,19 Eur lėšas ir tokiu būdu padarė didelės žalos tiek jai, tiek ir jos kreditoriams. Nemokumo administratorė taip pat nurodo, kad atsakovė vengė mokėti mokesčius ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pirko įvairias prekes (statybines medžiagas, šilumos siurblius, duris, langus, medieną, baldus ir kt.), nors pagal buhalterinės apskaitos registrus buvo nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavo nekilnojamojo turto, o atsakovės vykdyta ekonominė veikla – užsakomasis pardavimas paštu ar internetu. Nemokumo administratorė teigia, kad įgytos prekės buvo pristatomos adresu: (duomenys neskelbtini) t. y. į gyvenamąjį namą, priklausantį atsakovo žmonai D. A.. Šiems argumentams pagrįsti nemokumo administratorė pateikė UAB „Contomobile“ banko ir AB Artea banko sąskaitos išrašus, mokestinio patikrinimo pažymą, elektroninio pašto išrašą, PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius bei Nekilnojamojo turto registro išrašą. Taigi nemokumo administratorė įrodinėja esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinam tyčinio bankroto požymiui.Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto (šiuo atveju JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pagrindu, nepakanka nustatyti vien tik konkretaus sandorio ekonominį nenaudingumą, reikia įvertinti visų aplinkybių įtaką įmonės nemokumui ir konstatuoti tyčinį bankrotą tik tuo atveju, jei nemokumą sukėlė būtent nenaudingi sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo kontekste.Kasacinis teismas, yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra bendrovei ekonomiškai nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas tik su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 44 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021, 34 punktas; 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-545-854/2025, 64 punktas; 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-881/2025, 27 punktas).Buvęs atsakovės vadovas V. A., nesutikdamas su nemokumo administratorės argumentais, aplinkybių dėl išgrynintų / persivestų pinigų ir pirktų prekių bei jų pristatymo į šeimos nariui priklausantį nekilnojamąjį turtą iš esmės neginčija, tenurodo, kad tokie veiksmai savaime neįrodo lėšų pasisavinimo ar atsakovės turto naudojimo ne pagal paskirtį. Tačiau suinteresuotas asmuo V. A. nemokumo administratorės nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo ir šiuo metu yra registruota V. A. žemės ūkio valda. V. A. buvo ir yra oficialiai registruota valdos valdytoja, valdos būklė yra veikianti, valda yra susijusi su (duomenys neskelbtini) sklypu, o ūkyje buvo auginamos pluoštinės kanapės, todėl šis turtas nėra susijęs su privačia jų šeimos nuosavybe. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime neįrodo atsakovei priklausančio turto naudojimo būtent jos ūkinei veiklai vykdyti ir pajamoms gauti. Byloje duomenų, pagrindžiančių, kaip V. A. vykdoma žemės ūkio veikla yra susijusi su atsakovės MB „DV international“ vykdyta ūkine veikla, nėra. V. A., siekdamas paneigti nemokumo administratorės argumentus, teismui taip pat nepateikė sutarčių, sąskaitų ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų lėšų išėmimą / persivedimą savo bei savo žmonos naudai, taip pat nepateikė nuomos ar kitų sutarčių, pagrindžiančių, kad atsakovės vardu įgytos prekės buvo naudojamos jos vykdytoje ūkinėje veikloje, kad atsakovė už perduotą kitiems asmenims jai priklausantį turtą gavo pajamas. Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti nemokumo administratorės nurodytais argumentais. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad buvęs atsakovės MB „DV international“ vadovas V. A., laikotarpiu nuo 2021 m. pabaigos iki 2023 m., kuomet atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, žinodamas ir suprasdamas apie esamus įsipareigojimus kreditoriams, nesudarydamas atsakovės finansinės atskaitomybės ir savalaikiai jos nepateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. tokiu būdu nuslėpdamas tikrąją atsakovės finansinę padėtį nuo kreditorių, neturėdamas tam jokio objektyvaus pagrindo per itin trumpą laiką (nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d.) iš atsakovės banko sąskaitos išgrynino / persivedė pinigines lėšas, taip pat 2020-2023 m. atsakovės vardu įgijo turtą, kuris buvo naudojamas ne su atsakovės vykdyta PVM apmokestinama veikla, tokiu būdu sudarė / priėmė atsakovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius / sprendimus, kuriais pablogino atsakovės finansinę padėtį ir tokiu būdu atsakovę sąmoningai tyčia privedė prie nemokumo, kuris kilo 2023 m. gruodžio mėn.. Byloje nėra duomenų, kad buvęs atsakovės vadovas būtų turėjęs objektyvų pagrindą išsigryninti / persivesti atsakovei priklausančias lėšas ar atsakovei priklausantį turtą suteikti naudotis kitiems asmenims. Sudarant tokius sandorius / priimant tokius sprendimus, atsakovė neteko turto, kas sąlygojo jos nemokumą, t. y. atsakovė neteko piniginių lėšų ir / ar pajamų, iš kurių būtų galėjusi atsiskaityti su esamais kreditoriais.Nemokumo administratorė J. Š. taip pat nurodo, kad atsakovės MB „DV international“ turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, t. y. įrodinėja esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam tyčinio bankroto požymiui. Nemokumo administratorė teigia, kad atsakovei priklausė transporto priemonė Jaguar Land Rover, kuri 2023 m. spalio 9 d. parduota atsakovės buvusio vadovo sūnui K. A. už 6 900 Eur, nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. buvo 13 590 Eur. Atsakovei priklausė ir automobilis Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid, kuris 2023 m. spalio 12 d. buvo parduotas atsakovės buvusio vadovo dukrai V. A. už 6 580 Eur, nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. buvo 19 020 Eur. Suinteresuotas asmuo V. A. iš esmės neneigia nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių, kad atsakovei priklausė dvi transporto priemonės, kad jos buvo perleistos jo paties vaikams K. A. bei V. A.. Tačiau teigia, jog nemokumo administratorės pateiktas VšĮ „Emprekis“ vertinimas nėra objektyvus įrodymas ir nepagrindžia buvusios ginčo transporto priemonių tikrosios rinkos vertės, taip pat nurodo, kad kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nemokumo administratorė ginčijo sudarytas ginčo transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis ir ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, K. A. bei V. A. įsipareigojus sumokėti atsakovei 5 000 Eur sumą, todėl pakartotinai šios aplinkybės jau negali būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl atsakovės bankroto pripažinimu tyčiniu. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais. CPK 178 straipsnis numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje išvardytas įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis.Nemokumo administratorė atsakovei priklausiusių transporto priemonių rinkos vertę, kaip minėta, įrodinėja VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose yra nurodyta, kad Jaguar Land Rover automobilio vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. buvo 13 590 Eur, o Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid automobilio vidutinė kaina 2023 m. spalio mėn. buvo 19 020 Eur. Byloje nustatyta, kad šiuos automobilius atsakovė yra įgijusi 2020 m., t. y. atsakovė 2020 m. liepos 3 d. pirko keleivinį automobilį Mercedes-Benz iš UAB „Longo LT“ už 16 900 Eur, 2020 m. liepos 24 d. pirko keleivinį automobilį Jaguar iš UAB „Gelgotos transportas“ už 17 500 Eur. Buvęs atsakovės vadovas V. A., nesutikdamas su VšĮ „Emprekis“ pateiktu vertinimu, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikęs. Nesant į bylą pateiktų priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, teismas, spręsdamas dėl transporto priemonių vertės ir jų perleidimo sandorių naudingumo atsakovei, remiasi byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Byloje duomenų, kad transporto priemonės ginčo perleidimo sandorių sudarymo metu būtų buvusios techniškai netvarkingos, nėra. Ginčo pirkimo–pardavimo sutartyse taip pat nėra pažymėta tokių duomenų (nėra pažymėta nei transporto priemonių trūkumai, nei jų apgadinimai). Buvęs atsakovės vadovas V. A. taip pat nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad transporto priemonių būklė jų pardavimo metu buvo itin prasta, o rida itin ženkliai skyrėsi nuo įsigijimo metu buvusios ridos. Transporto priemonės parduotos suinteresuoto asmens V. A. vaikams V. A. ir K. A., t. y. su suinteresuotu asmeniu giminystės ryšiais susijusiems asmenims, ginčo byloje dėl to nėra. Kaip patvirtina bylos duomenys, transporto priemonės buvo parduotos net 60 procentų mažesne kaina, nei atsakovė jas buvo įsigijusi prieš maždaug 3 metus. Suinteresuotas asmuo V. A. nedetalizavo transporto priemonių individualių savybių, taip pat nenurodė ir nepateikė objektyvių duomenų, kodėl šios transporto priemonės negalėjo būti parduotos artima VšĮ „Emprekis“ nurodytai kainai, nors būtent jis, atsakovės vardu įgijęs šias transporto priemones ir organizavęs jų pardavimą, turėjo geriausias galimybes surinkti ir pateikti teismui konkrečių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti, tačiau to nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi šiuo atveju pagrįsta teigti, kad 2023 m. spalio mėn. buvo realu transporto priemones parduoti už jų rinkos kainą, kuri galėjo kažkiek skirtis nuo VšĮ „Emprekis“ nurodytos kainos, priklausomai nuo individualių transporto priemonių savybių. Esant aptartų byloje aplinkybių visumai, teismas neturi pagrindo nepritarti nemokumo administratorės pozicijai, kad atsakovei priklausančios transporto priemonės buvo parduotos mažesne nei rinkos kaina su atsakove susijusiems asmenims – buvusio atsakovės vadovo vaikams, ko pasėkoje sudarytų sandorių pagrindu ženkliai pablogėjo atsakovės finansinė padėtis ir dėl to atsakovė neturėjo galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais. Kaip nurodo ir suinteresuotas asmuo V. A., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Alytaus apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7360-810/2024 pagal ieškovės LMB „DV international“ ieškinį atsakovams K. A. ir V. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kurioje ieškovė LMB „DV international“ prašė pripažinti ginčo transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją – įpareigojant atsakovus grąžinti transporto priemones ieškovei, o atsakovams grąžinti reikalavimo teises į ieškovę. Ši byla išnagrinėta Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartimi, tarp šalių patvirtinus taikos sutartį ir atsakovams K. A. bei V. A. įsipareigojus ieškovei LMB „DV international“ sumokėti 5 000 Eur sumą. Būtent dėl to, suinteresuotas asmuo iš esmės teigia, kad nemokumo administratorė negali remtis tais pačiais transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandoriais ir sprendžiant atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokia suinteresuoto asmens pozicija. Teismo vertinimu civilinės bylos Nr. e2-7360-810/2024 baigtis šiuo atveju neturi įtakos sprendžiamam klausimui dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vien tai, kad minėtoje byloje tarp šalių buvo sudaryta taika ir K. A. bei V. A. įsipareigojo atsakovei LMB „DV international“ sumokėti 5 000 Eur sumą, neįrodo nei sudarytų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių teisėtumo, nei paneigia, kad tokie sandoriai buvo sudaryti nepažeidžiant atsakovės ir jos kreditorių interesų, t. y. nekeičia šiuo atveju nagrinėjamoje byloje paties atsakovės kilusio nemokumo priežasčių vertinimo. Nors atsakovei ir buvo sumokėta 5 000 Eur suma, tačiau, šiai dienai nesant duomenų apie visus atsakovės kreditorius ir jų įsipareigojimų dydžius, negalima teigti, kad tokiu būdu atsakovės finansinė padėtis pagerėjo ir gauta pinigų suma yra pakankama visiems turimiems atsakovės įsipareigojimams padengti. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylą pateikta taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl atsakovės LMB „DV international“ sudarytų sandorių bei priimtų sprendimų nuostolingumo ir ekonominio nenaudingumo tyčinio bankroto kontekste, konstatuoja, kad atsakovė, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, buvo privesta prie bankroto tyčia – atsakovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai jos buvusio vadovo V. A. veiksmai, sąmoningai susijusiems asmenims parduodant atsakovei priklausantį turtą mažesnėmis nei rinkos kainomis, taip pat be teisėto pagrindo išsigryninus / persivedus atsakovei priklausančias pinigines lėšas bei atsakovės vardu įgyjant turtą, kuris buvo naudojamas ne atsakovės ūkinės veiklos tikslais. Dėl tokių buvusio atsakovės vadovo veiksmų atsakovė neteko turimo turto ir galimybės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Esant išdėstytam, teismas pripažįsta atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais.Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė J. Š. prašo pripažinti atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu, nurodydama, kad atsakovės buvęs vadovas sąmoningai neperdavė atsakovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, apgaulingai ir netinkamai tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą bei neteikė įstatymo nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. įrodinėja esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam tyčinio bankroto požymiui. Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (šiuo metu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (liet. niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).Kasacinis teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (šiuo metu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).Teismas sutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovės dokumentai bei turtas nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti, kad tokia pareiga kilo atsakovės buvusiam vadovui V. A., nėra. Buvęs atsakovės vadovas nėra pateikęs teismui duomenų, kurie objektyviai pagrįstų priežastis, dėl kurių jis nėra iki šiol įvykdęs įstatymo jam nustatytų pareigų (CPK 178 straipsnis). Aplinkybių dėl atsakovės turto ir visų dokumentų neperdavimo iš esmės ir pats neginčija. Be to, kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi V. A. paskirta 2 485 Eur bauda už pareigos perduoti atsakovės nemokumo administratorei turtą ir dokumentus nevykdymą. Nutartis yra peržiūrėta apeliacine tvarka ir šiuo metu yra įsiteisėjusi. Tuo tarpu suinteresuoto asmens V. A. nurodytos aplinkybės, kad nemokumo administratorė turi pakankamai duomenų, iš kurių gali įvertinti tiek atsakovės vykdytą veiklą, tiek nustatyti atsakovės finansinę situaciją, taip pat, kad atsakovės likęs turtas yra menkavertis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie tinkamą jam įstatymo numatytos pareigos įvykdymą. Taigi esant aptartų byloje aplinkybių visumai, darytina išvada, kad atsakovės dokumentai bei turtas nėra išsaugoti arba yra sąmoningai neperduodami, siekiant nuslėpti tikrąsias atsakovės bankroto priežastis. Pažymėtina ir tai, kad mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – MBĮ) 22 straipsnio 6 dalis). Jis organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą MBĮ nustatytais atvejais (MBĮ 22 straipsnio 8 dalis, 10 dalies 3 punktas), bei turi užtikrinti tinkamą įmonės buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymai būtent bendrijos vadovui nustato pareigą organizuoti apskaitą ir pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Minėta, kad atsakovė finansinės atskaitomybės duomenų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi už 2019-2023 m.. (MBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, buvęs atsakovės vadovas V. A. net kelis metus iš eilės nevykdo MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, kas rodo, kad atsakovės apskaita buvo netinkamai tvarkoma. Aptarti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad buvęs atsakovės vadovas, nevykdydamas jam įstatyme nustatytų pareigų, t. y. nesudarydamas atsakovės finansinės atskaitomybės ir jos įstatymo nustatyta tvarka nepateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nevykdydamas ir teismo įpareigojimų pateikti tokius duomenis, taip pat neperduodamas atsakovės turimo turto bei dokumentų nemokumo administratorei, sąmoningai ir tyčia siekė nuslėpti tikrąją atsakovės finansinę padėtį, tikslu pasisavinti atsakovės turimą turtą bei lėšas bei išvengti turimų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.Be to, VMI, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. atlikusi atsakovės MB „DV international“ mokestinį patikrinimą, yra nustačiusi ir mokesčių mokėjimo vengimą. VMI mokestinio patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais teritoriniam mokesčių administratoriui nebuvo deklaravusi 2020-2022 m. dalies mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir mokėtino pelno mokesčio, dėl ko buvo nutarta inicijuoti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį.Nesant į bylą pateiktų priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, byloje esančių ir aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, tikslu nuslėpti tikrąją atsakovės finansinę būklę. Teismo vertinimu, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina šiuo atveju galimybes tiek tinkamai įvertinti atsakovės finansinę būklę, tiek nustatyti tikrąsias atsakovės nemokumo priežastis. Esant nurodytam, teismas pripažįsta, kad yra nustatytas bei įrodytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.Teismas, įvertinęs aptartų faktinių aplinkybių visumą dėl atsakovės MB „DV international“ nemokumo momento, dėl buvusio atsakovės vadovo įstatymu nustatytų pareigų nevykdymo, neteikiant atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, neperduodant nemokumo administratorei atsakovės turto bei dokumentų, vengiant mokėti mokesčius, o taip pat dėl buvusio atsakovės vadovo netinkamos atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų sandorių sudarymo bei sprendimų priėmimo, atsakovės turto mažesne nei rinkos kaina pardavimo, konstatuoja, kad tokiais buvusio atsakovės vadovo V. A. sąmoningais veiksmais atsakovė buvo privesta prie bankroto tyčią, tikslu pasisavinti atsakovės turimą turtą bei lėšas ir tokiu būdu išvengti turimų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl atsakovės MB „DV international“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į byloje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad MB „DV international“ tyčinis bankrotas yra sukeltas buvusio jos vadovo V. A. veiksmų (neveikimo).Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymoŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė jų turėtų išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsniu, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,n u t a r i a:patenkinti nemokumo administratorės J. Š. pareiškimą dėl atsakovės mažosios bendrijos „DV international“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Pripažinti atsakovės mažosios bendrijos „DV international“, juridinio asmens kodas 302879870, bankrotą tyčiniu.Nustatyti, kad atsakovės mažosios bendrijos „DV international“ tyčinis bankrotas yra sukeltas V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais (neveikimu).Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenimis bei nemokumo administratorei, pavedant jai su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui įrodymus apie šios pareigos įvykdymą.Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui.Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.Teisėjas Egidijus Tamašauskas