Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1608-866/2017, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kidus“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams R. S. ir A. M. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Kidus“ bankroto administratorius M. K. teismo prašė: 1) UAB „Kidus“ bankrotą pripažinti tyčiniu; 2) atsakovams R. S., A. M. apriboti teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; 3) solidariai iš atsakovų BUAB „Kidus“ priteisti 29 808,27 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško išvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Bankroto administratorius nurodė, kad įmonė jau 2014 metais buvo nemoki, įmonės vadovai tikėtinai siekė pasisavinti (pasisavino) įmonės turtą, laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31 išgrynindami avansu gautas lėšas, nepagrindžiant jų panaudojimo. Įmonės vadovai taip pat tinkamai nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus (jie pateikti tik vieną kartą už 2013 metus); be to, bankroto administratoriui per nustatytą terminą neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, taip pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą. Šiais argumentais bankroto administratorius prašė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 ir 5 p.).Atsižvelgiant į tai, kad laiku nebuvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o po jos iškėlimo – bankroto administratoriui neperduotas įmonės turtas ir dokumentai, prašyta atsakovams taikyti sankciją – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 3 iki 5 metų (ĮBĮ 10 str. 14 d.).Bankroto administratoriaus teigimu, prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą sudaro įmonės balanse už 2013 metus nurodyta turto vertė 12 600,21 Eur (43 506 Lt) ir iš banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2013-11-06 iki 2014-08-31, kuomet įmonės vadovu buvo A. M., išgryninta 17 208,06 Eur (59 416 Lt) suma, nurodant, kad bankroto administratoriui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys šios sumos panaudojimą įmonės reikmėms.Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis įmonės vadovu tapo 2014-09-01, tačiau faktiškai įmonei niekada nevadovavo, ūkinės veiklos nevykdė, apie įmonės veiklą, turtą ir dokumentus nieko nežino. Atsakovo teigimu, A. M. pasinaudojo R. S. priklausomybe alkoholiui, neteisėtai gavo jo parašą. Šias aplinkybes patvirtina medicininių dokumentų išrašai, Utenos apylinkės prokuratūros 2016 m. gegužės 17 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame nustatyta, kad A. M., pasinaudodamas R. S. priklausomybe alkoholiui, privertė pasirašyti prisipažinimą dėl tariamai įvykdytos vagystės. Atsakovas taip pat nurodė, kad žalos įmonei atsiradimo laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kuomet įmonei vadovavo A. M..Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, įmonės vadovu nebebuvo nuo 2014-09-01, todėl neturėjo jokių pareigų, susijusių su įmonės valdymu.