- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2-545-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00068-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos Kultūros centro „Loftas“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto viešoji įstaiga Kultūros centras „Loftas“, Ž. D., V. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Kultūros centrui „Loftas“ (toliau – ir įstaiga, atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Verslo cesija“; nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 8 d. Teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi įstaiga pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ pateikė teismui prašymą pripažinti likviduojamos dėl bankroto VšĮ Kultūros centro „Loftas“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad tyčinį bankrotą sukėlė buvę įstaigos vadovai Ž. D. ir V. D.
3. Pareiškėja prašymą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Likviduojamos dėl bankroto VšĮ Kultūros centro „Loftas“ buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2933-967/2024 patvirtino finansinius reikalavimus, kurie nėra pagrįsti privalomais dokumentais: darbo sutartimis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) deklaracijomis. Suinteresuoti asmenys Ž. D. ir V. D. buvo įstaigos vadovai, todėl jų finansiniai reikalavimai turi būti vertinami ypač atidžiai; jie galimai patys susigalvojo sumas, kurių nepagrindžia privalomais buhalteriniais dokumentais; į bylą pateikti apskaitos žiniaraščiai galimai buvo sudaryti jų pačių ir kelia abejonių dėl jų teisėtumo. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, ar mokesčiai, sietini su darbo santykiais, buvo sumokėti visa apimtimi. Įvertinus apskaitos žiniaraščius, galima įžvelgti dokumentų klastojimą, nes, manytina, visi parašai žiniaraščiuose uždėti vienu metu. Pateikus šiuos dokumentus institucijoms, kreditoriai įgyja teisę gauti išmokas iš Garantinio fondo. Suinteresuoti asmenys, turėdami tikslą gauti išmokas iš Garantinio fondo, patys parengė buhalterinius dokumentus ir juose nurodė netikslią bei melagingą informaciją, kad įstaiga yra skolinga su darbo santykiais susijusias išmokas. Nors įstaiga yra nemoki nuo 2018 metų, nemokėjo atlyginimų darbuotojams, tačiau tik po daugiau nei penkerių metų suinteresuoti asmenys įstojo į įstaigos kreditorių sąrašą, prašydami priteisti dirbtines skolas, kurias patys sudarė.
3.2. Egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – suinteresuotų asmenų sprendimu buvo priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Nuomos mokesčio skolos susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Kiti įstaigos kreditoriai pateikė finansinius reikalavimus dėl skolų, kurios nepadengtos daugiau nei 3–4 metus. Įstaiga kreditoriams turėjo skolų nuo 2018 metų, tačiau buvę jos vadovai ir toliau naudojosi jų paslaugomis, vykdė veiklą visa apimtimi. Tai patvirtina kreditorių pateiktos sąskaitos faktūros apie suteiktas paslaugas: UAB „Biznio mašinų kompanija“ 2018 m. lapkričio 30 d. PMV sąskaita faktūra dėl apmokėjimo už įvairias paslaugas, daiktų nuomos paslaugas; UAB ,,Amber Distribution Lithuania“ 2020 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymas dėl gautos permokos; asociacijos LATGA neapmokėtos sąskaitos faktūros nuo 2019 metų už autorinį atlyginimą; UAB „Juris LT“ reikalavimai pagal antstolio vykdomąją bylą, kuri užvesta nuo 2020 m. gruodžio 14 d., kt. Įstaigos vadovai, sutikdami gauti teikiamas paslaugas iš kreditorių, veikė itin nenaudingai ir žalingai tiek įstaigai, tiek jos kreditoriams, t. y. pirkimo ir kitus sandorius jie vykdė įstaigai jau esant nemokiai. Tai sudaro pagrindą teigti, kad įstaiga prie bankroto buvo priversta tyčia – įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusių vadovų veiksmai.
3.3. Suinteresuoti asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, o teismų praktikoje tai pripažįstama savarankišku tyčinio bankroto požymiu. Įstaiga buvo nemoki 2018 metais, turėjo pradelstų įsipareigojimų ir nesugebėjo jų grąžinti, todėl dar 2018–2019 metais įstaigos vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). Suinteresuoti asmenys to laiku nepadarė, todėl atsirado papildomų reikalavimų antstoliams – palūkanos, vykdymo išlaidos. Iš pateiktų antstolių patvarkymų matyti, kad vykdomieji raštai yra įvykdyti iš dalies arba visiškai neįvykdyti. Suinteresuoti asmenys dar 2019 metais galėjo kreiptis dėl įstaigos bankroto, o ne toliau nuostolingai vykdyti nemokios įstaigos veiklą. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad buvę vadovai bandė kokiais nors būdais įstaigą išsaugoti, mažinti jos skolas, atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nemokumo administratorė pateikė ieškinį atsakovei Ž. D. dėl 24 833,50 Eur žalos atlyginimo, kuris grindžiamas tuo, kad buvusi įstaigos vadovė padarė įstaigai žalą, nes laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.