Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos (toliau – LVšĮ) Kultūros centro „Loftas“ (toliau – ir įstaiga, atsakovė) bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltais pripažįstant buvusius įstaigos vadovus Ž. D. ir V. D.. Pareiškėja prašymą grindė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja argumentavo, kad įstaigos direktorė Ž. D. ir direktorės pavaduotojas V. D. sąmoningais veiksmais privedė VšĮ Kultūros centrą „Loftas“ prie bankroto.

2. Pareiškėja nurodė, kad įstaigos finansinė buhalterinė apskaita buvo verdama aplaidžiai. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-2933-967/2024 teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus, kurie nėra pagrįsti privalomais dokumentais: darbo sutartimis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, Sodros deklaracijomis. Ž. D. ir V. D. yra buvę bendrovės vadovai, todėl jų kreditoriniai reikalavimai turi būti vertinami ypač atidžiai. Kreditoriai galimai patys susigalvojo sumas, kurių nepagrindžia privalomais buhalteriniais dokumentais. Pateikti į bylą apskaitos žiniaraščiai galimai buvo sudaryti pačių kreditorių ir kelia abejonių dėl jų teisėtumo. Pagal visus bendrai pateiktus dokumentus nėra tikslumo, ar mokesčiai, sietini su darbo santykiais, buvo pilnai sumokėti. Išnagrinėjus pateiktus į byla apskaitos žiniaraščius, galima įžvelgti dokumentų klastojimą, nes, manytina, visi parašai žiniaraščiuose uždėti vienu metu. Pateikus šiuos dokumentus institucijoms, pareiškėjai įgyja teisę gauti išmokas iš garantinio fondo. Abu kreditoriai, turėdami tikslą gauti išmokas iš garantinio fondo, patys parengė buhalterinius dokumentus ir juose nurodė netikslią bei melagingą informaciją, kad bankrutuojanti įstaiga yra skolinga su darbo santykiais susijusias išmokas. Už šias tariamai su darbo santykiais susijusias išmokas nei kreditoriai, nei bankrutuojanti bendrovė, galimai, nemokėjo. Be to, įstaiga yra nemoki nuo 2018 metų ir nemokėjo atlyginimų darbuotojams, t. y. patiems atsakovams. Įstaigos vadovai jau nuo 2018 metų turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau piktybiškai to nedarė ir po daugiau nei 5 metų įstojo į bankrutuojančios įstaigos kreditorius bei prašo priteisti dirbtinas skolas, kurias patys ir sudarė. Dėl to nukentės kiti teisėti kreditoriai ir valstybinės įstaigos.