- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-348-219/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00270-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algis Norkūnas (pirm.), Donatas Šernas, Vincas Verseckas (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bartas ir Ko“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bartas ir Ko“ bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo A. B.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, aiškinimo ir taikymo.
2. Atsakovė BUAB „Bartas ir Ko“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro, kreipėsi į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą su prašymu pripažinti UAB „Bartas ir Ko“ bankrotą tyčiniu. Atsakovė teigė, kad, pirma, ji nuo 2011 m. buvo faktiškai nemoki ir iki bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi jos turto vertė mažėjo, dėl to 2011 m. BUAB „Bartas ir Ko“ vadovas ir savininkas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba imtis priemonių bendrovės finansinei padėčiai gerinti, tačiau to nedarė (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); antra, bendrovė sudarė sau nenaudingus sandorius, t. y. atliko nesąžiningus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymus, pažeidžiančius kitų bendrovės kreditorių interesus ir teises, ir nemokios bendrovės turtą perleido su ja susijusiai UAB „Diklita“ (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas); trečia, pirkimo–pardavimo bei įskaitymo su UAB „Diklita“ sandorių atlikimo metu UAB „Bartas ir Ko“ buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF), Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetams ir kitiems kreditoriams, o su darbuotojais bendrovė neatsiskaitinėjo nuo 2011 m. (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).