Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-1028-407/2026Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00102-2024-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 29 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskisteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens ATS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria mažosios bendrijos „DV international“ bankrotas pripažintas tyčiniu, suinteresuoti asmenys civilinėje byloje – ATS1 ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,n u s t a t ė :Ginčo esmėKauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB, bendrija) „DV international“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi MB „DV international“ nutarta likviduoti dėl bankroto.Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu ir dėl tyčinio bankroto kaltu pripažinti buvusį atsakovės LMB „DV international“ vadovą ATS1 . Nurodė, kad ATS1 iki šios dienos nėra perdavęs atsakovės LMB „DV international“ turto bei dokumentų nemokumo administratorei. Nemokumo administratorės teigimu, ATS1 ir jo sutuoktinė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. be teisėto pagrindo išsimokėjo sau 8 161,19 Eur, nors tuo metu bendrija jau buvo nemoki, o skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sudarė nuo 12 523,94 Eur iki 13 045,94 Eur. Taip pat, nemokumo administratorės teigimu, su bendrovės vadovu susijusiems asmenims – sūnui ir dukrai – buvo perleistas turtas 19 130 Eur žemesne nei rinkos kaina. Pareiškimas dėl tyčinio bankroto taip pat buvo grindžiamas tuo, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas bei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, buvo iš viso įsigyta prekių už 19 924,20 Eur sumą, tačiau šios prekės nėra susijusios su atsakovės vykdyta ekonomine veikla.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patenkino pareiškimą dėl LMB „DV international“ bankroto pripažinimo tyčiniu; nustatė, kad bankrotą tyčia sukėlė ATS1 savo veiksmais (neveikimu).Teismas, pasisakydamas dėl įmonės nemokumo momento, pažymėjo, kad nemokumo administratorei nėra perduoti bendrijos apskaitos dokumentai. Paskutiniai atsakovės finansiniai atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui yra pateikti už 2018 m.. Atsakovė finansinės atskaitomybės už 2019–2023 m. nėra pateikusi nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui. Bankroto bylos iškėlimo dieną bendrija neturėjo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nebuvo įsiskolinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui, skola VMI sudarė 7 740,89 Eur.Teismas, įvertinęs įsiskolinimo VMI kitimą laikotarpiu nuo 2012 m., faktą, kad yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės LMB „DV International“ ieškinį atsakovams V. A. ir K. A. dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo ne tik šiuo metu bankroto byloje patvirtintus tris kreditorius, tačiau ir kitų kreditorių. Teismas konstatavo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. pabaigos iki 2023 m. susidūrė su finansiniais sunkumais – nevykdė įsipareigojimų VMI ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – VVTAT). Kadangi buvęs atsakovės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. iš MB „DV international“ banko sąskaitų išmokėjo sau 8 161,19 Eur sumą, vienintelis žinomas atsakovės turtas buvo dvi transporto priemonės, kurios 2023 m. spalio mėnesį buvo parduotos, bei piniginės lėšos, kurios buvusio atsakovės vadovo taip pat buvo išleistos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė 2023 m. gruodžio mėnesį faktiškai tapo nemoki.Teismas nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog buvęs atsakovės MB „DV international“ vadovas ATS1 laikotarpiu nuo 2021 m. pabaigos iki 2023 m., kai atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, žinodamas ir suprasdamas apie esamus įsipareigojimus kreditoriams, nesudarydamas atsakovės finansinės atskaitomybės ir laiku jos nepateikdamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, t. y. tokiu būdu nuslėpdamas tikrąją atsakovės finansinę padėtį nuo kreditorių, neturėdamas tam jokio objektyvaus pagrindo per itin trumpą laiką (nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d.) iš atsakovės banko sąskaitos išgrynino (persivedė) pinigines lėšas, taip pat 2020–2023 m. atsakovės vardu įgijo turtą, kuris buvo naudojamas ne su atsakovės vykdyta PVM apmokestinama veikla, tokiu būdu sudarė atsakovei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, kuriais pablogino atsakovės finansinę padėtį ir tokiu būdu atsakovę sąmoningai tyčia privedė prie nemokumo, kuris kilo 2023 m. gruodžio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad buvęs atsakovės vadovas būtų turėjęs objektyvų pagrindą persivesti atsakovei priklausančias lėšas ar atsakovei priklausantį turtą suteikti naudotis kitiems asmenims. Sudarant tokius sandorius ir priimant tokius sprendimus, atsakovė neteko turto, tai lėmė jos nemokumą, t. y. atsakovė neteko piniginių lėšų, iš kurių būtų galėjusi atsiskaityti su esamais kreditoriais.Teismo vertinimu civilinės bylos pagal ieškovės LMB „DV International“ ieškinį atsakovams V. A. ir K. A. dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais baigtis šiuo atveju neturi įtakos sprendžiamam klausimui dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Vien tai, kad minėtoje byloje tarp šalių buvo sudaryta taika ir K. A. bei V. A. įsipareigojo atsakovei LMB „DV international“ sumokėti 5 000 Eur sumą, neįrodo sudarytų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių teisėtumo ir nepaneigia išvados, kad tokie sandoriai buvo sudaryti nepažeidžiant atsakovės ir jos kreditorių interesų, t. y. nekeičia šiuo atveju nagrinėjamoje byloje paties atsakovės kilusio nemokumo priežasčių vertinimo.Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl atsakovės LMB „DV international“ sudarytų sandorių bei priimtų sprendimų nuostolingumo ir ekonominio nenaudingumo tyčinio bankroto kontekste, konstatavo, kad atsakovė, siekdama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, buvo privesta prie bankroto tyčia – atsakovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai jos buvusio vadovo ATS1 veiksmai, sąmoningai susijusiems asmenims parduodant atsakovei priklausantį turtą mažesnėmis nei rinkos kainomis, taip pat be teisėto pagrindo išsigryninus (persivedus) atsakovei priklausančias pinigines lėšas bei atsakovės vardu įgyjant turtą, kuris buvo naudojamas ne atsakovės ūkinės veiklos tikslais. Dėl tokių buvusio atsakovės vadovo veiksmų atsakovė neteko turimo turto ir galimybės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažino atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais.Nemokumo administratorė prašė pripažinti atsakovės MB „DV international“ bankrotą tyčiniu, nurodydama, kad atsakovės buvęs vadovas sąmoningai neperdavė atsakovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, apgaulingai ir netinkamai tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą bei neteikė įstatymo nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. įrodinėja esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentus, kad nemokumo administratorė turi pakankamai duomenų, iš kurių gali įvertinti tiek atsakovės vykdytą veiklą, tiek nustatyti atsakovės finansinę situaciją, taip pat, kad atsakovės likęs turtas yra menkavertis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės dokumentai bei turtas nėra išsaugoti arba yra sąmoningai neperduodami, siekiant nuslėpti tikrąsias atsakovės bankroto priežastis. Teismas akcentavo, kad atsakovės vadovas ATS1 net kelis metus iš eilės nevykdė įstatyme nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, tai rodo, kad atsakovės apskaita buvo netinkamai tvarkoma su tikslu nuslėpti tikrąją atsakovės finansinę būklę. Teismo vertinimu, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes tiek tinkamai įvertinti atsakovės finansinę būklę, tiek nustatyti tikrąsias atsakovės nemokumo priežastis. Teismas pripažino, kad yra nustatytas bei įrodytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.Atsižvelgdamas į byloje aptartų aplinkybių visumą, teismas nusprendė, kad MB „DV international“ tyčinis bankrotas yra sukeltas buvusio jos vadovo ATS1 veiksmų (neveikimo).Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiSuinteresuotas asmuo ATS1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės pareiškimą pripažinti MB „DV international“ bankrotą tyčiniu arba panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta tenkinti suinteresuoto asmens prašymą išreikalauti įrodymus. Duomenys iš Paysera gali būti teikiami tik paskirtam likvidatoriui, todėl suinteresuotas asmuo gauti šių duomenų negalėjo; šie duomenys buvo civilinėje byloje. VMI jau po bylos išnagrinėjimo pateikė atsakymą, kad atsisako teikti konfidencialią informaciją, todėl suinteresuotas asmuo gauti įrodymų negalėjo. VMI dokumentų išreikalavimo tikslas yra dokumentų kilmės bei pateikimo laiko patikra. Avanso apyskaitos buvo pateiktos VMI patikrinimo metu. Šio prašymo atmetimas lėmė nepalankius bylai rezultatus ir neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas skundžiamos nutarties 24–25, 31–34 ir 47 punktuose. Todėl tikslinga šiuos dokumentus išreikalauti, o suinteresuotam asmeniui suteikti galimybę dėl jų pasisakyti.Bendrijos vardu pirkiniai buvo apmokami asmeninėmis lėšomis, o išlaidos buvo apskaitomos per avanso apyskaitas kaip bendrijos skola suinteresuotam asmeniui. 2023 m. vasario mėnesio avanso apyskaitoje nurodyti 184 804,89 Eur yra pradinis likutis, 159,15 Eur laikotarpio apyvarta ir 184 964,04 Eur galutinis likutis. Šie duomenys yra pagrindas patikrinti gerokai didesnį apskaitinį atsiskaitymų likutį, nei suinteresuotam asmeniui atliktų ginčijamų mokėjimų 7 661,19 Eur suma. Tai yra grindžiama į bylą naujai teikiamomis avanso apyskaitomis.UAB „Contomobile“ sąskaitos išraše mokėjimų suinteresuotam asmeniui paskirtis nurodyta „lėšų grąžinimas“, todėl nėra pagrindo sutikti su kategoriška teismo išvada apie mokėjimus be jokio pagrindo; šią aplinkybę reikėjo ištirti.Skundžiamos nutarties 30–34 punktuose padaryta išvada dėl prekių pobūdžio, pristatymo į Puteikių km. esantį objektą ir bendrijai ekonomiškai nenaudingus pirkimus yra nepagrįsta. Puteikių km. buvo vykdyta su pluoštinėmis kanapėmis, žaliavų paruošimu, sandėliavimu ir produktų plėtra susijusi veikla, o V. A. ūkis tiekė produkciją bendrijai. Su atskiruoju skundu yra pridedama 2023 m. birželio 30 d. V. A. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) , išrašyta bendrijai (bendra suma 43 Eur, priedas Nr. 12). Ši sąskaita dokumentuoja konkretų ūkininkės ir bendrijos komercinį ryšį, tačiau viena nepatvirtina visų pirkimų paskirties, apmokėjimo ar patalpų naudojimo pagrindo. Dalis baldų, šildymo, sanitarinės įrangos, langų, durų ir statybinių medžiagų buvo skirta faktinei darbo, apsistojimo, žaliavų laikymo ir veiklos infrastruktūrai Puteikių km. Šių prekių pavadinimai leidžia ir asmeninio, ir ūkinio ar mišraus naudojimo galimybę. Todėl prašau vertinti kiekvieną reikšmingą pirkimą pagal paskirtį, kiekį, kainą, laiką, faktinį naudojimą, nuosavybę ir bendrijos gautą naudą.2023 m. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina ne vien mokestines korekcijas, bet ir tai, kad VMI tyrė bendrijos pateiktus registrus, bankų išrašus bei realios prekybos duomenis. Joje įvardyta www.cannamama.eu prekyba kanapių produktais, didžiosios knygos sąskaitų 140 ir 123 analitika, o transporto priemonių atveju – 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikta sąskaitos 1220 analitika (priedas Nr. 4, pažymos 2-5 p.). Tai konkretūs šaltiniai, galintys padėti patikrinti pirkimų finansavimą, likimą ir veiklą. Vien darbuotojų pagal darbo sutartis nebuvimas bendrijoje neįrodo, kad jos nariai nevykdė veiklos.Apeliantas neginčija, kad MB „DV international“ turėjo mokestinių skolų, kad VMI nustatė mokestinės apskaitos pažeidimų ir kad bendrijai vėliau buvo iškelta bankroto byla. Tačiau jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios aplinkybės pakankamai pagrindžia tyčinį bankrotą. Apelianto teigimu, teismas neatskyrė mokestinių prievolių perskaičiavimo nuo sąmoningo mokesčių mokėjimo vengimo, neištyrė faktinės skolų susidarymo ir dengimo chronologijos, nenustatė aktualios bendrijos turto ir įsipareigojimų struktūros ginčijamų sandorių sudarymo metu. Dėl to, apelianto vertinimu, nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, kad jo 2023 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais atlikti veiksmai sukėlė ar iš esmės pagilino bendrijos nemokumą.VšĮ „Emprekis“ duomenys apibūdina vidutines automobilių kainas. Reikia patikrinti konkretaus modelio, metų, komplektacijos ir vertinimo datos atitiktį, taip pat turimus ridos, techninės būklės bei eksploatavimo duomenis. Teismas turėjo atskirai įvertinti skolų tikrumą, automobilių kainų pagrįstumą ir galimą pirmenybės suteikimą susijusiems kreditoriams.Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2026 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-71-810/2026 buvo apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Todėl šiame sprendime nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais.Teismas nepakankamai ištyrė automobilių perleidimo sandorių ekonominį turinį ir jų poveikį bendrijos mokumui. Teismas nepagrįstai sutapatino automobilių pardavimą susijusiems asmenims už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą su bendrijos turto sumažinimu kreditorių nenaudai; už automobilius buvo atsiskaityta įskaitant tikrus bendrijos įsiskolinimus pirkėjams.Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar reikšmingas aplinkybes galima nustatyti iš kitų šaltinių: VMI patikrinimo medžiagos, trijų mokėjimo įstaigų sąskaitų išrašų, tiekėjų sąskaitų faktūrų ir susijusiose bylose pateiktų avanso apyskaitų. Teismas per anksti nusprendė, kad dėl trūkstamų dokumentų neįmanoma nustatyti bendrijos nemokumo priežasčių, taigi nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis.LMB „DV international“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas.Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus; teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimoApeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus, kuriuos prašo pridėti prie nagrinėjamos civilinės bylos ir juos vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis.Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: i) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ii) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; iii) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; iv) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentai – Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1057-555/2026 (atskirojo skundo 2 priedas), apelianto 2026 m. birželio 22 d. atsiliepimo DOK-79394 ištraukos (atskirojo skundo 3 priedas), 2023 m. VMI operatyvaus patikrinimo pažyma (atskirojo skundo 4 priedas), UAB „Contomobile“ sąskaitos išrašo ištrauka (atskirojo skundo 5 priedas), Paysera atsakymas dėl duomenų teikimo (atskirojo skundo 7 priedas) – jau yra pateikti į civilinę bylą, todėl papildomai jų pridėti prie civilinės bylos nėra pagrindo.Su atskiruoju skundu teikiamos Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-276-981/2026 ištraukos (atskirojo skundo 9 priedas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis yra viešai prieinama, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę ja remtis arba nesiremti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau nėra pagrindo šios nutarties pridėti prie civilinės bylos kaip papildomo įrodymo.Apeliantas taip pat teikia 2025 m. rugpjūčio 22 d. patikslinto ieškinio ištrauką iš civilinės bylos Nr. e2-71-810/2026 (atskirojo skundo 6 priedas), kuria siekia palyginti kitoje byloje pateiktus duomenis apie bendrijos mokėjimus ir ginčijamų sumų apskaičiavimą; 2025 m. rugsėjo 4 d. prašymą DOK-34833 iš civilinės bylos Nr. e2-71-810/2026 (atskirojo skundo 8 priedas), šiais duomenimis siekia patvirtinti, kad kitoje byloje buvo teikiamos avanso apyskaitos bei jas pagrindžiantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tiek apeliantas, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinės bylos Nr. e2-71-810/2026 bylos medžiaga ir duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-71-810/2026 ieškovės teisiniu statusu dalyvavo MB „DV international“, atstovaujama nemokumo administratorės, todėl sprendžia, kad pridedami dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, šių duomenų pridėjimas prie civilinės bylos neužvilkins šios civilinės bylos nagrinėjimo. MB „DV international“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą naujų įrodymų priėmimui neprieštaravo ir turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl šių įrodymų priėmimas nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti šiuos rašytinius įrodymus ir pridėti juos prie bylos.Apeliantas su atskiruoju skundu teikia duomenis, kurių nėra civilinėje byloje – VMI atsakymą į 2026 m. rugpjūčio 18 d. prašymą Nr. GM-49411 (atskirojo skundo 1 priedas), ATS1 2023 m. vasario mėnesio, 2022 m. gegužės mėnesio avanso apyskaitas, V. A. 2023 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Eur sumai, UAB „Svaita“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su kvitu 17,62 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų dokumentų turinį ir faktą, kad naujai pridedamais įrodymais apeliantas siekia paneigti civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, atsiliepime į atskirąjį skundą naujų įrodymų priėmimui nei MB „DV international“, atstovaujama nemokumo administratorės, nei VMI, neprieštaravo; byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę dėl naujai pridedamų dokumentų pasisakyti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų priėmimas nepažeis šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priimti šiuos rašytinius įrodymus ir pridėti juos prie nagrinėjamos bylos.Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. spalio 22 d. ir 2026 m. spalio 28 d. pateikė prašymus prie bylos pridėti naują įrodymą – 2026 m. spalio 22 d. gautą VĮ Registrų centro 2026 m. spalio 21 d. atsakymą „Dėl prašymo pateikti informaciją apie finansinių ataskaitų nepateikimo kontrolę“. Apeliantas nurodo, kad šiuo dokumentu siekia pagrįsti atskirojo skundo 41 punkte išdėstytą argumentą, jog finansinių ataskaitų nepateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui faktas savaime netapatintinas su tyčinio bankroto požymių nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas dėl tyčinio bankroto grindžiamas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis; viena iš aplinkybių – kad nemokumo administratoriui nebuvo pateikti finansinės apskaitos dokumentai, o finansinės ataskaitos nebuvo rengiamos ir teikiamos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teisės aktuose nustatyta tvarka. Todėl apelianto naujai pridedamas įrodymas, kuriuo iš esmės aiškinama, kad likvidavimo procedūra buvo automatizuota, negali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl VĮ Registrų centro 2026 m. spalio 21 d. atsakymą priimti atsisakoma (CPK 180 straipsnis).CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).Apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria LMB „DV international“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl ATS1 veiksmų (neveikimo). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja atskirojo skundo ribose, atsižvelgdamas į naujai pridedamus ir priimtus įrodymus.Dėl naujų įrodymų išreikalavimo apeliacinės instancijos teismeApeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo.Pagal CPK 199 straipsnį asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013; 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023, 56 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).Apeliantas prašė išreikalauti visą VMI 2024 m. vasario 23 d. pareiškimo Nr. RNA-6049 priedų rinkinį su priedų sąrašu ir paaiškinimu, kokie konkretūs bendrijos finansiniai, mokestiniai bei apskaitos duomenys panaudoti jį rengiant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VMI 2024 m. vasario 23 d. pareiškimas Nr. RNA-6049 dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais yra LMB „DV international“ bankroto bylos dalis, bankroto byloje užregistruotas kaip pareiškimas Nr. CBP-102, todėl apeliantas turi teisę susipažinti su šiuo pareiškimu ir pridedamais įrodymais; apeliantas nenurodė aplinkybių, dėl kurių negalėtų susipažinti su LMB „DV international“ bankroto bylos medžiaga, atitinkamai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo išreikalauti šiuos duomenis iš VMI, kadangi jie yra LMB „DV international“ nemokumo byloje.Apeliantas taip pat prašė išreikalauti VMI 2023 m. operatyvaus patikrinimo dokumentų ir priedų sąrašą. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimas atliktas pagal operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją apie mokėtojo pajamas, išlaidas, vykdytą veiklą, pagal mokėtojo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus ir VMI turimą informaciją; toliau pažymoje išdėstyta informacija, kad patikrinimo metu yra nustatyta, kokie duomenys buvo analizuojami. Apeliantas atskirajame skunde nepagrindžia ir nenurodo, kokie konkrečiai duomenys, teikti VMI operatyvaus patikrinimo metu ir kurie nebuvo išanalizuoti operatyvaus patikrinimo akte, jam yra reikalingi ir kokią reikšmę jie turi nagrinėjamoje civilinėje byloje – kokias aplinkybes gali paneigti arba įrodyti; apeliantas nepaaiškino, kodėl pažymoje esančių duomenų nepakanka konkrečioms ginčijamoms aplinkybėms įvertinti ir kokie papildomi dokumentai galėtų patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).Apeliantas prašė išreikalauti VMI gautų 2021–2023 m. bendrijos didžiosios knygos ir analitinių registrų, deklaracijų bei jų tikslinimų sąrašą, įskaitant įrašus ir dokumentus dėl V. A. produkcijos tiekimo bendrijai, ATS1 2022 m. gegužės 1 d.–2022 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. vasario 1 d. –2023 m. vasario 28 d. apyskaitas, bendrijos mokestinių prievolių ir jų dengimo išrašą už 2023 m. rugsėjo 1 d.–2024 m. gegužės 28 d. laikotarpį, taip pat visų bendrijai priklausiusių sąskaitų išrašus už 2023 m. sausio 1 d.–2024 m. gegužės 28 d. laikotarpį su pradiniu ir galutiniu likučiu bei mokėjimų paskirtimis, turimų ir konkrečiai trūkstamų apskaitos registrų bei ginčo turto dokumentų sąrašą, automobilių įsigijimo ir pardavimo dokumentus, turto korteles, vertės duomenų šaltinius. Suinteresuotas asmuo taip pat prašo išreikalauti iš bylos Nr. e2-71-810/2026 (ankstesnis Nr. e2-741-810/2025) 2025 m. rugsėjo 4 d. dokumento, registruoto kaip DOK-34833, priedų dalis apie K. A. ir V. A. reikalavimų bendrijai susidarymą, likučius prieš 2023 m. spalio įskaitymus ir įskaitymo įrašus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikšminga dalis prašomų išreikalauti dokumentų yra susijusi su MB „DV international“ finansine apskaita, už kurios organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą nemokumo administratorei buvo atsakingas apeliantas, kaip buvęs bendrijos vadovas. Byloje nustatyta, kad ATS1 bendrijos apskaitos dokumentų nemokumo administratorei neperdavė, nors buvo įpareigotas tai padaryti, o už šios pareigos nevykdymą jam paskirta bauda. Šios aplinkybės reikšmingos vertinant apelianto prašymo išreikalauti bendrijos apskaitos dokumentus pagrįstumą. ATS1 bylą nagrinėjančiam teismui nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių negali šių dokumentų pateikti. Įrodymų išreikalavimo prasme tai reiškia, kad apeliantas nenurodė ir neįrodė, jog šių duomenų neturi ar negali gauti pats.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė dvi avanso apyskaitas ir dokumentus, susijusius su bendrijos vykdytais ūkiniais sandoriais. Tai patvirtina, kad jis disponuoja bent dalimi bendrijos apskaitos dokumentų. Tačiau apeliantas nepaaiškino, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi kitiems jo prašomiems apskaitos dokumentams surasti ir pateikti, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ir kokias konkrečias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtintų kiekviena prašomų išreikalauti dokumentų grupė. Nemokumo bylose teismui tenkantis aktyvus vaidmuo savaime neatleidžia dalyvaujančių byloje asmenų nuo pareigos pagrįsti savo procesinius reikalavimus ir atsikirtimus. Įrodymų išreikalavimo institutas taip pat nėra skirtas neapibrėžtos apimties dokumentų paieškai, taip pat negali būti naudojamas siekiant savo įrodinėjimo pareigą perkelti teismui ir kitiems asmenims.Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkina.Dėl įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismeApeliantas atskirajame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta tenkinti suinteresuoto asmens prašymus išreikalauti įrodymus. Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad netvirtina, jog visus prašymus teismas privalėjo patenkinti (atskirojo skundo 7 punktas), tačiau teigia, kad teismas nepagrįstai visus suinteresuoto asmens prašymus atmetė vadovaudamasis tais pačiais argumentais, prašymų neindividualizuodamas.Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal CPK 199 straipsnį asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, tačiau toks prašymas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas pasinaudoti įrodymų išreikalavimo institutu, reikalinga ne tik įvardinti, kokių konkrečių įrodymų prašoma išreikalauti, pagrįsti, kodėl tam tikrų įrodymų pareiškėjas negali gauti pats, tačiau turi aiškiai nurodyti, kaip tie įrodymai susiję su ginčo dalyku, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes gali įrodyti arba paneigti. Apeliantas, nors ir ginčija Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties pagrįstumą, tačiau atskirajame skunde detalių argumentų, susijusių su šios nutarties (ne)teisėtumu, nepateikia, t. y. neįrodinėja, kad jo anksčiau pateikti procesiniai prašymai išreikalauti įrodymus tenkino visus anksčiau išvardintus kriterijus.Apeliantas atskirajame skunde detaliau pasisako dėl poreikio išreikalauti VMI 2023 m. operatyvaus patikrinimo pažymą ir nurodo, kad tuomet būtų galima patikrinti, kokius registrus, banko išrašus, deklaracijas ir pirminius dokumentus VMI faktiškai gavo, tebeturi ir gali pateikti teismui. VMI dokumentų išreikalavimo tikslas yra ir dokumentų kilmės bei pateikimo laiko patikra (atskirojo skundo 9 punktas, 9.1 papunktis). Visgi apeliantas ir atskirajame skunde neįvardija, kodėl šie įrodymai yra reikalingi ir kaip konkrečiai jie susiję su ginčo dalyku. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įrodymų išreikalavimo, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris galėjo turėti įtakos nagrinėjamos civilinės bylos baigčiai.Dėl bendrijos nemokumo momentoIš atskirojo skundo turinio (atskirojo skundo 24–31 punktų) matyti, kad apeliantas išdėsto argumentus, susijusius su bendrovės nemokumo momento nustatymu. Visgi atskirajame skunde nurodoma, kad iš esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta nemokumo data (atskirojo skundo 28 punktas), taip pat atskirajame skunde apeliantas nesiekia įrodyti, kad bendrija tapo nemoki kitu momentu, tačiau pažymima, kad apeliantas ginčija „nepakankamą ryšio tarp konkrečių sandorių, jų metu buvusios turto bei įsipareigojimų būklės ir vėlesnio nemokumo analizę“.Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė jau 2023 m. gruodžio mėnesį buvo faktiškai nemoki – atsakovė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes negalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių ir turėjo ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, o jos turimi įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą; šią išvadą teismas padarė ištyręs byloje esančių duomenų visumą – turimą turtą ir įsipareigojimus bei (ne)galėjimą juos įvykdyti pagal faktiškai turimus įrodymus. Papildomai apeliacinės instancijos teismas dėmesį atkreipia į tai, kad suinteresuotas asmuo į bylą pateikė MB „DV international“ metinių pelno mokesčio deklaracijų kopijas, iš kurių matyti, kad 2020 m. bendrija patyrė 9 177 Eur nuostolį, 2021 m. nuostolis siekė 55 046 Eur, o 2022 m. deklaruota nuostolio suma buvo 36 637 Eur, o 2023 m. – 4 032 Eur (2026 m. birželio 23 d. pateiktas atsiliepimas į prašymą, DOK-79394; 10 priedas). Taigi, nors deklaruojami nuostoliai nuo 2021 m. iki 2023 m. mažėjo, tačiau 2023 mokestinius metus bendrija vis tiek baigė nuostolingai.Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad 2023 metų pabaigoje įsipareigojimai VMI sudarė apie 7 400 Eur, buvo nesumokėta bauda VVTAT ir išlaidos antstolei vykdomojoje byloje, iš kitų civilinių bylų teismas nustatė, kad bendrija buvo skolinga K. A. ir V. A.. Be to, apeliantas su atskiruoju skundu pridėjo įrodymus – avanso apyskaitas – ir teigė, kad jos įrodo bendrijos skolą bendrovės vadovui, o jokio reikšmingo turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, bendrija neturėjo. Tuo tarpu bendrovės vadovas 2023 metų pabaigoje ne tik nenustatytu pagrindu pervedė sau daugiau nei 8 000 Eur, tačiau ir perleido turtą susijusiems asmenims, bendrijos lėšomis pirko turtą, kurio nenaudojo veiklai vykdyti. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiais veiksmais buvo bloginama finansinių sunkumų patiriančios bendrijos padėtis ir, galiausiai, įmonė buvo privesta prie bankroto tyčiniais, sąmoningais veiksmais. Taigi įrodytas priežastinis ryšys tarp sudarytų sandorių ir finansinių sunkumų patiriančios bendrijos finansinės padėties bloginimo bei privedimo prie bankroto.Atskirajame skunde teigiama, kad tiksliai finansinei padėčiai įvertinti reikalingi analitiniai registrai, būtina nustatyti bendrijos įsipareigojimus, likučius, mokėjimo sąlygas bei patikrinti su tuo metu buvusiu turtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuos įrodymus pateikti turėjo būtent suinteresuotas asmuo; byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas nepateikė jokių finansinės apskaitos dokumentų ir nenurodė jokių šių dokumentų nepateikimo priežasčių. Todėl tokių duomenų nepateikimas negali būti vertinamas apelianto naudai. Tuo tarpu byloje esančių duomenų pakanka anksčiau nurodytoms išvadoms padaryti.Dėl kitų atskirojo skundo argumentųPareiškimas dėl tyčinio bankroto buvo grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis: ATS1 atsakovei finansiškai sunkiu laikotarpiu pasisavino jai priklausančias 8 161,19 Eur lėšas, taip pat bendrija finansiškai sunkiu metu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d.) pirko įvairias prekes ir jas naudojo ne vykdomai komercinei veiklai, o prekės buvo pristatytos į Puteikių km. ir naudotos kitų asmenų (įrodinėjamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis); taip pat atsakovei priklausančios transporto priemonės buvo perleistos susijusiems asmenims žemesne nei rinkos kaina (įrodinėjamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis); atsakovės buvęs vadovas sąmoningai neperdavė atsakovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, apgaulingai ir netinkamai tvarkė atsakovės buhalterinę apskaitą bei neteikė įstatymo nustatyta tvarka finansinės atskaitomybės dokumentų (įrodinėjamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis).Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas 8 161,19 Eur ne pasisavino, o bendrijos vardu pirkinius apmokėdavo asmeninėmis lėšomis, taigi jo išlaidos buvo dengiamos per avanso apyskaitas. Suinteresuoto asmens teigimu, tai įrodo UAB „Contomobile“ sąskaitos išrašas, nes mokėjimų paskirtyje nurodyta „lėšų grąžinimas“, taip pat pateiktos 2022 m. gegužės mėnesio ir 2023 m. vasario mėnesio avanso apyskaitos.Iš į bylą pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad ATS1 dažniausiai savo lėšomis apmokėdavo siuntimo išlaidas; pavyzdžiui, per 2023 m. vasario mėnesį ATS1 bendrijos interesais išleido 55,72 Eur už siuntimo paslaugas; 2022 m. gegužės mėnesį siuntimo išlaidos siekė 68,65 Eur. Iš avanso apyskaitos taip pat matyti, kad Lietuvos pašte taip pat buvo perkamos kitos prekės, ne tik apmokama už siuntas, buvo apmokama už prekes IKEA parduotuvėje, Topo grupėje ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VMI patikrinimų metu jau buvo nustatyta, jog prekės buvo perkamos bendrijos lėšomis, tačiau skirtos ne bendrijos veiklai vykdyti, laiko, jog nėra pagrindo iš avanso apyskaitų daryti išvados, kad visos avanso apyskaitose apskaitytos išlaidos buvo skirtos būtent bendrijos poreikiams tenkinti ir susietos su bendrijos veikla. Dar daugiau, į bylą pateiktos tik dvi avanso apyskaitos, kurios pagrindžia 124,37 Eur bendrijos naudai patirtas išlaidas 2022 m. gegužės ir 2023 m. vasario mėnesiais, tačiau apeliantas nepateikė daugiau (visų) avanso apyskaitų, kurios įrodytų, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. atlikta 8 161,19 Eur išmoka turėjo aiškų teisinį ir faktinį pagrindą. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad 8 161,19 Eur lėšų išsimokėjimas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis, atmestinas kaip nepagrįstas.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie bendrijai ekonomiškai nenaudingus sandorius, perkant baldus, šildymo, sanitarinę įrangą, langus, duris, statybines medžiagas ir kt. Apeliantas nurodo, kad Puteikių km. buvo vykdoma su pluoštinėmis kanapėmis susijusi veikla: žaliavų paruošimas, sandėliavimas, produktų vystymas ir kita ūkinė veikla. Todėl, jo nuomone, dalis įsigytų baldų, šildymo, sanitarinės įrangos, langų, durų ir statybinių medžiagų galėjo būti naudojama darbo, laikino apsistojimo, žaliavų laikymo ir kitos veiklos infrastruktūrai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.Visų pirma, aplinkybė, jog bendrija įsigydavo prekes, kurių naudojimo ekonominėje veikloje nepagrindė, nustatytos 2023 m. VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu; operatyvaus patikrinimo pažyma šiuo atveju laikytina įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis); ši pažyma nėra nuginčyta teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo ja nesiremti. Antra, pats apeliantas nurodo, kad veiklą, susijusią su pluoštinėmis kanapėmis, vykdė V. A. ūkis, prie atskirojo skundo pridedama sąskaita tai įrodo. Tuo tarpu civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovės pagrindinė veikla – užsakomasis pardavimas paštu ir internetu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad veiklai vykdyti reikalingos patalpos ir išlaidos, susijusios su patalpų įrengimu, išlaikymu, galėtų būti priskirtos veiklos išlaidoms. Tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad MB „DV international“ turėjo teisinį pagrindą naudotis patalpomis ar vykdė komercinę veiklą Puteikių km. Priešingai, tiek iš važtaraščių, tiek iš transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, tiek iš kitų dokumentų matyti, kad MB „DV international“ buvo registruota Druskininkų mieste. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad suinteresuotas asmuo nepaneigė atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, jog bendrija pirko įvairias prekes ir jas naudojo ne vykdomai komercinei veiklai ir tokiu būdu sudarė bendrijai nenaudingus sandorius blogindama bendrijos finansinę padėtį.Atskirajame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilių verte pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą vertinimą. Atskirajame skunde teigiama, kad tai yra rašytinis įrodymas, o ne savaime neleistina priemonė; tam, kad būtų tiksliai nustatyta transporto priemonių vertė, reikalinga įvertinti modelį, transporto priemonės būklę, komplektaciją ir kt.; apeliantas neteikia ir neįrodinėja konkrečių defektų (atskirojo skundo 32 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į du aspektus: pirma, atskiruoju skundu nėra ginčijamas VšĮ „Emprekis“ pateiktas vertinimas kaip netinkamas įrodymas civilinėje byloje ir pripažįstama, kad kitų įrodymų dėl transporto priemonių vertės į bylą nėra pateikta; antra, apeliacinės instancijos teismas pritaria argumentams, kad transporto priemonės vertė priklauso nuo įvairių individualių automobilio savybių, tačiau apeliantas nenurodė ir neįrodė, kokios konkrečiai automobilių savybės galimai mažino turto kainą. Tokių duomenų į bylą nėra pateikta ir apeliantas tai pripažįsta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl transporto priemonių vertės sprendė atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus.Apeliantas pripažįsta, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo ginčijami transporto priemonių perleidimo sandoriai, sudaryta taikos sutartis savaime nepadaro šių sandorių teisėtais ir neužkerta kelio spręsti dėl šių sandorių įtakos tyčiniam bankrotui (atskirojo skundo 36 punktas), taip pat nenurodo ir neįrodinėja, kad privalėjo šiuos sandorius sudaryti, taigi nepaneigė, kad transporto priemonės buvo perleistos per maža kaina susijusiems asmenims, tokiu būdu buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrijai sandoriai, o tai yra tyčinio bankroto požymis.Apeliantas neneigia, kad finansinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei neperdavė, nors pripažįsta, kad dalį finansinės apskaitos dokumentų turi; neginčija fakto, kad Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų neteikė nuo 2019 metų, tačiau teigia, kad tai nėra pakankamos aplinkybės tyčinio bankroto faktui konstatuoti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis formuojama praktika, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022, 35 punktas). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi juridinio asmens valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016, 24 punktas; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 55 punktas).Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (šiuo metu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas) nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (liet. niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti faktą, kad buvęs atsakovės vadovas ATS1 finansinės apskaitos dokumentų neperduoda sąmoningai, o finansinių ataskaitų neteikimas nuo 2019 metų sudaro pagrindą spręsti, jog buvo tyčia siekiama nuslėpti tikrąją atsakovės finansinę padėtį, tikslu pasisavinti atsakovės turimą turtą bei lėšas ir išvengti turimų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Be to, VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, taip pat nustatė mokesčių mokėjimo vengimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios faktinės aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, jog MB „DV international“ bankrotas buvo tyčinis ir JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.Dėl procesinės bylos baigtiesApeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių atskirojo skundo argumentų. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20).Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, reguliuojančias tyčinio bankroto teisinius santykius, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria MB „DV international“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl ATS1 veiksmų.Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.Teisėjas Vigintas Višinskis