- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2-931-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00030-2023-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Kreditorius
- A. T.
- Atsakovas
- Teisės ir psichologijos institutas
- Pareiškėjas
- Teisės ir psichologijos institutas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės A. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti kreditorei A. T. terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo viešosios įstaigos „Teisės ir psichologijos institutas“ bankroto byloje paduoti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje dėl viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Teisės ir psichologijos institutas“ (toliau – ir įstaiga) bankroto patvirtino įstaigos galutinę bankroto ataskaitą ir priėmė sprendimą dėl įstaigos pabaigos bei išregistravimo; nurodė įstaigos kreditorius bei jų finansinius reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti bankroto proceso metu; pavedė įstaigos nemokumo administratorei Rasai Židonytei (toliau – nemokumo administratorė) apie priimtą teismo sprendimą informuoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kreditorius bei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įstaigą; išaiškino, kad sprendimo dalis dėl įstaigos pabaigos per trisdešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apygardos teismą. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje pagal kreditorės I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2026 m. rugpjūčio 20 d. Panevėžio apygardos teisme gautas kreditorės A. T. (toliau – ir kreditorė) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kreditorė prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydama, kad terminas praleistas dėl objektyvių, svarbių ir nuo kreditorės valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios užkirto kelią operatyviam procesinių teisių įgyvendinimui. Kreditorė paaiškino, kad nebuvo tinkamai informuota apie teismo sprendimo priėmimą bei jo turinį. Sužinojusi apie priimtą sprendimą, ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti ir kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), kurios sprendimu jai skirta antrinė teisinė pagalba šioje byloje. Po kurio laiko VGTPT paskirta advokatė dėl interesų konflikto buvo pakeista kitu advokatu, tačiau jis apeliacinio skundo taip pat nepateikė. Tik tada, siekdama greitesnio proceso ir galimybės ginti pažeistas teises, kreditorė nusprendė pati pateikti apeliacinį skundą, kurį prašė priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė atnaujinti kreditorei A. T. terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo pateikti, ir, atitinkamai, atsisakė priimti pateiktą apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad prašymas negali būti priimtas. Pateiktas apeliacinis skundas kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą pasirašytas 2026 m. rugpjūčio 19 d., Panevėžio apygardos teisme gautas 2026 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, kreditorė apeliacinį skundą dėl 2026 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo bei prašymą atnaujinti jo pateikimo terminą pateikė praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, t. y. praleidusi naikinamąjį terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų apie tai, jog Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimas buvo tiesiogiai išsiųstas kreditorei, tačiau esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kreditorė apie priimtą teismo sprendimą žinojo bent nuo 2026 m. birželio 10 d., kai dėl teisinės pagalbos parengiant apeliacinį skundą ir prašymą dėl apeliacinio skundo kreipėsi į VGTPT. Teismas nustatė, kad 2026 m. birželio 17 d. VGTPT sprendimu kreditorei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirta atstovė advokatė. Tenkinant paskirtos advokatės prašymą 2026 m. birželio 18 d. teisėjo rezoliucija jai buvo suteikta prieiga prie bylos medžiagos. Paskirtos advokatės prašymas pakeisti ją kitu advokatu VGTPT gautas tik 2026 m. liepos 14 d. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad kreditorė neįrodė, jog neturėjo realių galimybių pateikti apeliacinį skundą nuo 2026 m. birželio 17 d.
Teismas nurodė, kad atstovo atlikti veiksmai yra vertinami kaip atlikti atstovaujamojo, o byloje nėra duomenų, jog kreditorei paskirti atstovai advokatai, pažeisdami advokato veiklą reglamentuojančius teisės aktus, būtų veikę priešingai kreditorės interesams ar atlikę kitokius veiksmus, dėl kurių kreditorė turėjo pagrindą vertinti, kad apeliacinis skundas yra pateiktas, nors tai padaryta nebuvo; byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė būtų informavusi sprendimą priėmusį teismą apie atstovavimo pabaigą ar pasikeitimą byloje (CPK 51 straipsnio 6 dalis). Byloje nesant duomenų apie tai, kad iki 2026 m. liepos 14 d. kreditorė būtų informavusi teismą dėl atstovavimo pasikeitimo ar kitų aplinkybių, susijusių su naujo atstovo advokato pasirinkimu, nėra pagrindo vertinti, jog paskirtos advokatės, kuriai prisijungimas prie civilinės bylos buvo suteiktas dar 2026 m. birželio 18 d., veiksmai neatitiko atstovaujamosios valios ir ji nebuvo tinkama atstovė byloje. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ir duomenų, jog informacinių sistemų sutrikimai užkirto kelią apeliacinį skundą pateikti kitais būdais, kaip, pavyzdžiui, siunčiant paštu ar pateikiant tiesiogiai teismui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kreditorė sužinojo apie Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. priimtą sprendimą iki 2026 m. birželio 10 d., tačiau neteikė apeliacinio skundo dėl aptariamo teismo sprendimo savo pasirinkimu, t. y. nesant objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kliudžiusių pateikti apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti atnaujinti kreditorei terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo pateikti bei atsisakyti priimti pateiktą apeliacinį skundą (CPK 307 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė A. T. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti kreditorei terminą apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo dalies, kuria priimtas sprendimas dėl VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ pabaigos dėl bankroto, paduoti; subsidiariai, jeigu teismas manytų, kad pagal byloje esančius duomenis praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas negali būti išspręstas iš esmės – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo klausimą Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai įvertino reikšmingų aplinkybių seką, kuri patvirtina, kad apeliantė nesiekė sąmoningai vilkinti proceso. Teismas neįvertino, kad kreditorė savo valią apskųsti sprendimą išreiškė dar nepasibaigus įprastam 30 dienų terminui, 2026 m. birželio 10 d. kreipdamasi į VGTPT dėl advokato paskyrimo, tačiau VGTPT sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmė tik 2026 m. birželio 17 d., t. y. pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Asmuo nėra atsakingas už tai, per kiek laiko VGTPT priima sprendimą, ir negali prarasti teisės į apeliaciją vien dėl netinkamų jo atstovo veiksmų ar neveikimo.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuo 2026 m. birželio 18 d. apeliantė turėjo profesionalų atstovą ir nepateikė apeliacinio skundo savo pasirinkimu, nes tinkamai neatsižvelgė į tai, jog VGTPT 2026 m. liepos 15 d. sprendimu nustatė, kad kreditorei paskirta advokatė turi būti pakeista dėl aplinkybių, dėl kurių ji negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. VGTPT 2026 m. liepos 15 d. sprendimu paskyrė kitą advokatą, kuris 2026 m. liepos 22 d., t. y. praėjus septynioms dienoms nuo paskyrimo, vietoje apeliacinio skundo pateikimo kreipėsi į VGTPT, prašydamas nutraukti antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą apeliantei, argumentuodamas, jog nėra pakankamo pagrindo tikėtis, kad apeliacinės instancijos teismas panaikintų 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą. VGTPT 2026 m. rugpjūčio 3 d. su advokato pozicija nesutiko ir atsisakė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Ši aplinkybė reikšminga vertinant CPK 307 straipsnio 3 dalies taikymą, nes kai advokatas 2026 m. liepos 22 d. kreipėsi dėl teisinės pagalbos nutraukimo, formaliai skaičiuojama trijų mėnesių apeliacinio skundo padavimo riba dar nebuvo pasibaigusi. Dėl to procesinio dokumento nepateikimas iki 2026 m. rugpjūčio 12 d. negali būti visa apimtimi priskirtas kreditorės apsisprendimui ar procesiniam pasyvumui. Kai profesionali teisinė pagalba faktiškai nebuvo realizuota, kreditorė pati parengė 14 puslapių apeliacinį skundą.
Nagrinėjamu atveju CPK nustatytas naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti negali būti taikomas formaliai. Kai asmuo nėra tinkamai informuotas apie priimtą procesinį sprendimą, vertinant skundo padavimo termino klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kada asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su skundžiamo procesinio sprendimo turiniu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog 2026 m. gegužės 12 d. sprendimas būtų buvęs tiesiogiai išsiųstas kreditorei. Apeliantė neprašo teismo atnaujinti CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių naikinamojo termino, tačiau prašo įvertinti, ar, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas jai tiesiogiai nebuvo išsiųstas, o savo valią jį apskųsti ji aiškiai išreiškė dar 2026 m. birželio 10 d., yra pagrindas šioje išimtinėje situacijoje mechaniškai netaikyti trijų mėnesių apeliacinio skundo pateikimo ribos ir spręsti 30 dienų termino atnaujinimo klausimą pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį.
Formalus trijų mėnesių termino konstatavimas, nevertinant realios teisės į apeliaciją įgyvendinimo istorijos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos proceso, lemia neproporcingą apeliantės teisės į apeliaciją suvaržymą. Kitaip nei nurodė teismas, nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, ar advokatų elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip profesinis pažeidimas, bet tai, ar šios nuo apeliantės tiesioginės kontrolės nepriklausiusios aplinkybės objektyviai turėjo įtakos procesinio dokumento pateikimo laikui. Profesionalaus atstovo veiksmų ar neveikimo pasekmės negali būti besąlygiškai perkeliamos atstovaujamajam, paneigiant jo teisę į apeliacinę teismo sprendimo peržiūrą. Bankroto proceso operatyvumo, proceso koncentracijos ir teismo sprendimų stabilumo principų reikšmė negali būti absoliutinama taip, kad būtų paneigta asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti kreditorei terminą pateikti apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto dėl VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“ pabaigos ir išregistravimo, ir, atitinkamai, atsisakyta priimti pateiktą apeliacinį skundą.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus: VGTPT 2026 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl advokato pakeitimo, advokato 2026 m. rugsėjo 1 d. prašymą dėl EPP prieigos, duomenis apie prieigos suteikimą 2026 m. rugsėjo 2 d., 2026 m. rugsėjo 2 d. apeliantės patvirtinimą dėl registruoto laiško negavimo, VGTPT 2026 m. rugpjūčio 3 d. raštą dėl advokato 2026 m. liepos 22 d. prašymo nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Apeliantė nurodo, kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes atsirado po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, o VGTPT 2026 m. rugpjūčio 3 d. raštas dėl advokato 2026 m. liepos 22 d. prašymo nutraukti antrinę teisinę pagalbą pateikiamas, nes skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad nėra duomenų apie advokatų veiksmus, galėjusius objektyviai turėti įtakos termino praleidimui, t. y., apeliantės teigimu, šio įrodymo pateikimo poreikis iškilo susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais. Apeliantės teigimu, šie dokumentai yra tiesiogiai susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, su atskirojo skundo padavimo termino klausimu, todėl juos būtina priimti ir įvertinti.
Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ir nepriima pateiktų įrodymų, kurie neturi reikšmės bylos įrodinėjimo dalykui (CPK 180, 302 straipsniai).
Įvertinęs VGTPT 2026 m. rugpjūčio 3 d. rašto dėl advokato 2026 m. liepos 22 d. prašymo nutraukti antrinę teisinę pagalbą sąsajumą su apeliantės argumentais ir pirmosios instancijos teismo motyvais, teismas priima ir prijungia šiuos duomenis prie bylos (CPK 314 straipsnis). Kitus apeliantės pateiktus duomenis priimti atsisakoma, nes nagrinėjamu atveju jie nėra susiję su ginčo dalyku, t. y. neatitinka sąsajumo kriterijų, arba vertintini kaip pertekliniai, nes sietini su prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis).
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti (ne)atnaujinimo
Atsisakydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir priimti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė apeliacinį skundą dėl 2026 m. gegužės 12 d. teismo sprendimo bei prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pateikė praleidusi trijų mėnesių naikinamąjį terminą (CPK 307 straipsnio 3 dalis), o byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą įvertinti, kad apeliacinio skundo apeliantė nepateikė ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. Nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo įvertinimu, apeliantė argumentuoja, kad teismas CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą naikinamąjį terminą aiškino ir pritaikė formaliai, pažeisdamas jos teisę į apeliaciją; teismas neįvertino aplinkybių, jog apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie priimtą teismo 2026 m. gegužės 12 d. sprendimą, apie kurį sužinojusi, dar nepasibaigus 30 dienų jo apskundimo terminui, apeliantė kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos, taip išreikšdama valią šį sprendimą apskųsti, o dėl netinkamų atstovo veiksmų ar neveikimo asmuo negali prarasti teisės į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, aktualų reglamentavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo motyvus, su apeliantės argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys procesinius veiksmus civiliniame procese atlieka per įstatyme arba teismo nustatytus terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta ir procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus nustatytam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-749-881/2023, 17 punktas).
CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-912/2024, 45 punktas).
Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 32 punktas); jam pasibaigus, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties); naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018, 9 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2026 m. gegužės 12 d., nagrinėjamu atveju šis terminas suėjo 2026 m. rugpjūčio 12 d., o apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti apeliantė pateikė 2026 m. rugpjūčio 19 d., taigi, praleidusi šį terminą.
Apeliantė pagrįstai nurodo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai byloje dalyvaujančiam asmeniui buvo tinkamai pranešta apie teismo priimtą procesinį sprendimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šis išaiškinimas siejamas su tuo, kad prieš taikant trijų mėnesių naikinamąjį terminą turi būti nustatyta, ar asmuo apskritai praleido apeliacinio (atskirojo) skundo pateikimo terminą, kuris priklauso nuo to, ar, ir jei taip – kada, asmuo sužinojo apie priimtą teismo sprendimą (nutartį), nes tik asmeniui žinant apie priimtą procesinį sprendimą jis gali įgyvendinti teisę į apeliaciją. Todėl kasacinis teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas nėra praleistas, byloje dalyvaujančiam asmeniui nekyla poreikis prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, atitinkamai CPK 307 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti byloje dalyvaujančio asmens teisės prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą išnykimą, tokioms situacijoms nėra taikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-823/2023, 23, 24 punktai), t. y. jeigu skundas paduotas laiku, termino atnaujinti nereikia ir trijų mėnesių riba netaikoma. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantė sužinojo apie 2026 m. gegužės 12 d. teismo sprendimą bent 2026 m. birželio 10 d., t. y. likus beveik dviem mėnesiams iki nurodyto naikinamojo termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 12 d.), o skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą terminą. Spręstinas klausimas dėl priežasčių, lėmusių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą, svarbos.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme neįvardijama, kokios priežastys laikytinos svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis; ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog praleidus apeliacinio apskundimo terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas). Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023, 62 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-830-577/2026, 14–15 punktai). Taigi, kitaip nei pažymi apeliantė, vertinant procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą nepakanka nustatyti, kad terminų praleidimu nesiekiama sąmoningai vilkinti procesą; tam, jog procesas būtų sąžiningas, įvertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ar (ne)galėjo įgyvendinti teisių pats ar per atstovą; ar aplinkybės iš tiesų trukdė įgyvendinti teisę, ar jos (ne)priklausė nuo paties asmens valios, ar jos egzistavo viso praleisto termino laikotarpiu. Įvertinus šias reikšmingas aplinkybes nagrinėjamos situacijos kontekste, nenustatytas pagrindas nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl priežasčių, objektyviai užkirtusių kelią apeliaciniam skundui paduoti.
Kaip nurodo ir apeliantė, byloje nustatyta, kad 2026 m. birželio 10 d. apeliantė kreipėsi į VGTPT; 2026 m. birželio 17 d. VGTPT sprendimu jai buvo paskirta atstovė advokatė; 2026 m. birželio 18 d. paskirtai apeliantės advokatei suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės; 2026 m. liepos 14 d. VGTPT gautas advokatės prašymas pakeisti ją kitu advokatu; 2026 m. liepos 15 d. VGTPT apeliantei paskyrė kitą advokatą; 2026 m. liepos 22 d. šis advokatas kreipėsi į VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo; 2026 m. rugpjūčio 3 d. VGTPT atsisakė nutraukti teisinę pagalbą. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad atstovų (advokatų) (ne)veikimas atitinkamomis aplinkybėmis gali būti įvertinamas kaip reikšminga aplinkybė, dėl kurios terminas buvo praleistas, tačiau pažymi, kad atstovo paskyrimas savaime neatleidžia paties asmens nuo rūpestingumo pareigos vykdymo.
Teismų praktikoje pažymėta, kad atstovo nepakankamas atidumas ir rūpestingumas nesudaro pagrindo pripažinti termino praleidimo priežastį svarbia (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-755-467/2026, 22 punktas). Aplinkybės, susijusios su proceso teisės normų neišmanymu ar atstovų, kurie būtų kompetentingi teikti procesinius dokumentus teismui, neturėjimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-464/2023, 12 punktas; 2026 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-723-553/2026, 19 punktas). Taigi, nepriklausomai nuo atstovų (ne)veikimo, (ne)rūpestingumo, asmuo, siekiantis savo teisių įgyvendinimo, išlieka atsakingas už tinkamą teisės įgyvendinimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju be aplinkybės, kad 2026 m. birželio 10 d. apeliantė kreipėsi į VGTPT, byloje nėra duomenų, jog, be kita ko, per trisdešimt dienų nuo apeliantės nurodomo sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą dienos (2026 m. birželio 10 d.), ji būtų buvusi aktyvi ir rūpestinga, domėjusis apeliacinio skundo parengimo klausimu, jo parengimo terminais, nors, pažymėtina, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė suprato apeliacinio skundo pateikimo termino reikšmę, nes kreipdamasi į VGTPT nurodė, jog jai reikalinga teisinė pagalba parengiant apeliacinį skundą ir prašymą dėl termino jam pateikti. Nesant duomenų apie apeliantės rūpestį tinkamu apeliacinio skundo parengimu, kai jau kreipdamasi dėl tokios pagalbos apeliantė nurodė suvokianti apeliacinio skundo padavimo termino eigą, aplinkybė, kad jai buvo paskirta advokato pagalba, nėra pakankama pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo apeliantės valios nepriklausiusių priežasčių, kai paskirta advokatė ilgą laiką neatliko reikalingų procesinių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, jog nagrinėjamos faktinės situacijos kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, kad termino praleidimą lėmė tik apeliantės atstovų neapdairus ir (ar) neprofesionalus elgesys.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartą formuojamą teismų praktiką, įvertinus susidariusią faktinę situaciją ir apeliantės pasyvumą, pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė apeliacinį skundą padavė suėjus trijų mėnesių naikinamajam terminui prašymui dėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimo pateikti ir neįrodė, kad nuo apeliantės sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą iki apeliacinio skundo padavimo praėjęs laikotarpis, viršijęs įstatyme įtvirtintą apeliacinio skundo padavimo terminą, susidarė dėl objektyvių, nuo apeliantės valios ir elgesio nepriklausiusių bei, atitinkamai, pateisinamų ir svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 10 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.