Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-723-553/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.10.7; 3.3.1.18; 3.3.2.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies paduoti ir atsisakyta priimti šią atskirojo skundo dalį, bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. S., prašydama panaikinti 2017 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė ir nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio reikalavimams, atitinkantiems materialinės teisės normas, pareikšti ir 2 010 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovė šią nutartį gavo vėliausiai 2026 m. birželio 25 d.Ieškovė 2026 m. birželio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame sumažino ieškinio sumą iki 90 000 Eur ir prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.Ieškovė 2026 m. liepos 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir nurodyta sumokėti 2 010 Eur žyminį mokestį, ir dėl 2026 m. liepos 3 d. nutarties. Kartu ji prašė atnaujinti terminą 2026 m. birželio 22 d. nutarties daliai apskųsti, nurodydama, kad 2026 m. birželio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį ir nuoširdžiai tikėjo, jog nėra teisinio pagrindo skųsti 2026 m. birželio 22 d. nutarties, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas iš naujo.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti ieškovės 2026 m. liepos 6 d. atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies ir priėmė atskirojo skundo dalį dėl 2026 m. liepos 3 d. nutarties.Teismas nurodė, kad terminas 2026 m. birželio 22 d. nutarties daliai apskųsti baigėsi 2026 m. liepos 3 d. Ieškovės nurodytos priežastys reiškia, kad per visą nutarties apskundimo terminą ji neketino šios nutarties apskųsti, o terminui pasibaigus, persigalvojo, todėl tokios termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. 2026 m. birželio 22 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad jos dalis dėl žyminio mokesčio gali būti skundžiama atskiruoju skundu, ir išaiškinta apskundimo tvarka bei terminas, o septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos yra pakankamas laikas apsispręsti dėl apskundimo. Atmetus prašymą dėl termino atnaujinimo, atskirasis skundas dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies negali būti priimtas, ši nutartis yra įsiteisėjusi.Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad atmetamas prašymas dėl termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo „2026-06-26“ nutarties dalies paduoti ir atsisakoma priimti atskirojo skundo dalį dėl „2026-06-26“ nutarties dalies.Atskirojo skundo argumentaiIeškovė L. S. atskiruoju skundu prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą; panaikinti 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą ir atsisakyta priimti skundą dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties; pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą; panaikinti 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir pareikalauta sumokėti 2 010 Eur; išspręsti klausimą iš esmės – priimti 2026 m. birželio 29 d. patikslintą ieškinį ir visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio, arba patenkinti prašymą dėl dalinio atleidimo ar atidėjimo, arba įpareigoti pirmosios instancijos teismą sustabdyti ieškinio priėmimo klausimo sprendimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 dalį. Apeliantė taip pat prašo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai apeliantės sąžiningą procesinę poziciją – 2026 m. birželio 29 d. patikslinto ieškinio pateikimą – įvertino kaip „persigalvojimą“. Apeliantė veikė rūpestingai – sumažino ieškinio sumą ir pateikė naujus prašymus dėl žyminio mokesčio, sąžiningai manydama, kad teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą vertins iš naujo. Vėlavimas apskųsti 2026 m. birželio 22 d. nutartį yra tokios pozicijos padarinys.Atsisakymas atnaujinti terminą yra pernelyg formalus, jis įtvirtina neįveikiamą 2 010 Eur finansinę kliūtį ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.2026 m. birželio 22 d. nutartimi teismas savo iniciatyva nepasinaudojo teise iš dalies atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, nors buvo pateikti jos skurdą ir sunkią sveikatos būklę patvirtinantys įrodymai, taip pat duomenys, kad administraciniai teismai ją atleido nuo žyminio mokesčio.2026 m. liepos 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta neegzistuojanti „2026-06-26“ nutartis, todėl rezoliucinė dalis yra ydinga.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosPagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Apeliantė atskiruoju skundu skundžia du skirtingus procesinius sprendimus: 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą ir atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį, ir tiesiogiai – 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio. Tokiu būdu apeliacijos objektą sudaro 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, taip pat atskirojo skundo dalies dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties priimtinumo įvertinimas. Pirmiausia pasisakoma dėl 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalies, nes nuo jos teisėtumo priklauso, ar 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalis gali būti apeliacijos objektas.Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-722-553/2026 Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartis panaikinta ir ieškovės ieškinio (patikslinto 2026 m. birželio 29 d.) priėmimo klausimas, įskaitant ieškovės prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą išsprendimą, perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Dėl apeliantės procesinių prašymųCPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Apeliantės atskirasis skundas į šias išimtis nepatenka, todėl už jį žyminis mokestis nemokamas, o prašymas atleisti nuo jo nespręstinas.CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kaip prašo ir apeliantė. Kadangi byla nagrinėjama be dalyvaujančių byloje asmenų, o apeliantės sveikatos duomenys šioje nutartyje nedetalizuojami, prašymas nagrinėti skundą uždarame teismo posėdyje atskirai nespręstinas.Apeliantės prašymai priimti 2026 m. birželio 29 d. patikslintą ieškinį, iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, taip pat sustabdyti bylą nėra šios bylos dalykas – ieškinio priėmimo ir prašymo dėl žyminio mokesčio klausimai perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui (žr. šios nutarties 12 punktą).Dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikosCPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą, o 6 dalyje – kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas. CPK 307 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal CPK 338 straipsnį taikoma ir atskiriesiems skundams, nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios <...>. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus <...>. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-701/2023, 62 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-830-577/2026, 14–15 punktai).Jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-516/2026, 27 punktas). Kita vertus, aplinkybės, susijusios su proceso teisės normų neišmanymu ar atstovų, kurie būtų kompetentingi teikti procesinius dokumentus teismui, neturėjimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-464/2023, 12 punktas).Pirmiau nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias ir apskundimo termino eigos metu egzistavusias aplinkybes, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą. Sąmoningas asmens sprendimas neskųsti nutarties per įstatymo nustatytą terminą ar klaidingas savo procesinės padėties vertinimas tokia aplinkybe nelaikytini.Dėl 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta atnaujinti terminą, teisėtumo ir pagrįstumoBylos duomenimis, 2026 m. birželio 22 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, apeliantė ją gavo vėliausiai 2026 m. birželio 25 d., tai ji pati patvirtino ir atskirajame skunde. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi ne vėliau kaip 2026 m. liepos 2 d. (pirmosios instancijos teismas nurodė 2026 m. liepos 3 d., tačiau šis skirtumas bylos baigčiai reikšmės neturi). Atskirasis skundas dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies paduotas 2026 m. liepos 6 d., t. y. praleidus apskundimo terminą.Vienintelė apeliantės nurodyta termino praleidimo priežastis – jos įsitikinimas, kad, pateikus 2026 m. birželio 29 d. patikslintą ieškinį su naujais prašymais dėl žyminio mokesčio, 2026 m. birželio 22 d. nutarties skųsti nereikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši priežastis nėra objektyvi ir nuo apeliantės valios nepriklausanti aplinkybė, kuri šios nutarties 18 punkte nurodytų išaiškinimų prasme būtų kliudžiusi laiku paduoti atskirąjį skundą. Priešingai, ji rodo sąmoningą apeliantės procesinį pasirinkimą per visą apskundimo terminą nutarties neskųsti. 2026 m. birželio 22 d. nutartyje buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka ir terminas, o tai, kad apeliantė per tą patį laikotarpį parengė ir pateikė išsamų patikslintą ieškinį su priedais, patvirtina, jog nei jos sveikatos būklė, nei kitos aplinkybės objektyviai nekliudė jai laiku atlikti procesinį veiksmą. Klaidingas savo teisinės padėties vertinimas ar proceso teisės normų neišmanymas, kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, svarbia termino praleidimo priežastimi nelaikomas.Toks vertinimas nepaneigia apeliantės teisės į teisminę gynybą. Termino neatnaujinimas reiškia tik tai, kad galutinai išspręstas apeliantės prašymas visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Tačiau jos 2026 m. birželio 29 d. pareikštas kitokio turinio prašymas – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą – turi būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme (žr. šios nutarties 12 punktą). Todėl apeliantės argumentai apie neproporcingą finansinę kliūtį ir teisės kreiptis į teismą pažeidimą nepagrindžia būtinybės atnaujinti praleistą terminą.Apeliantės argumentai, kad 2026 m. birželio 22 d. nutartimi teismas privalėjo savo iniciatyva iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio, įvertinti jos turtinę padėtį ir administracinių teismų nutartis, yra skirti 2026 m. birželio 22 d. nutarties turiniui. Neatnaujinus termino šiai nutarčiai apskųsti, dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apeliantės nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis ir teisėtai, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies.Dėl rašymo apsirikimo 2026 m. liepos 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyjeCPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, išnagrinėjus atskirąjį skundą, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.Iš 2026 m. liepos 13 d. nutarties įžanginės, aprašomosios ir motyvuojamosios dalių aiškiai matyti, kad teismas sprendė dėl termino 2026 m. birželio 22 d. nutarties daliai apskųsti ir dėl atskirojo skundo dalies, nukreiptos prieš šią nutartį, o 2026 m. birželio 26 d. nutartis šioje byloje nepriimta. Taigi rezoliucinėje dalyje du kartus nurodyta data „2026-06-26“ yra akivaizdus rašymo apsirikimas, nekeičiantis nutarties esmės ir negalėjęs lemti neteisingo klausimo išsprendimo, todėl jis nėra pagrindas nutarčiai panaikinti. Siekiant teisinio aiškumo, apeliacinės instancijos teismas šį apsirikimą ištaiso, patikslindamas skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį.Dėl atskirojo skundo dalies, kuria tiesiogiai skundžiama 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalisCPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs apeliacinį ar atskirąjį skundą, turi patikrinti, ar skundas pateiktas per įstatymo nustatytą jo pateikimo terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-516/2026, 16 punktas), o jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-692-577/2024, 15 punktas).2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies apskundimo terminas baigėsi ne vėliau kaip 2026 m. liepos 2 d. (žr. šios nutarties 22 punktą), o 2026 m. liepos 20 d. atskirasis skundas šioje dalyje paduotas praėjus daugiau nei dviem savaitėms po šio termino pabaigos. Prašymas atnaujinti šį terminą 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atmestas, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutarties dalį pripažino teisėta (žr. šios nutarties 25 punktą), o naujų termino praleidimo priežasčių apeliantė nenurodė. Todėl atskirasis skundas dalyje, kuria tiesiogiai skundžiama 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalis, neturėjo būti priimtas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), o šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Žyminis mokestis už atskirąjį skundą nemokėtas, todėl jo grąžinimo klausimas nesprendžiamas.Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti 2026 m. liepos 13 d. nutarties skundžiamą dalį, todėl ji paliekama nepakeista, ištaisant rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai), o apeliacinis procesas dalyje dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės šios nutarties rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,n u t a r i a :Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės L. S. 2026 m. liepos 20 d. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas 2 010 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės L. S. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies paduoti ir atsisakyta priimti ieškovės 2026 m. liepos 6 d. atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies, palikti nepakeistą, patikslinant, kad šios nutarties rezoliucinėje dalyje vietoj „2026-06-26“ turi būti nurodyta „2026-06-22“.Teisėja Aldona Tilindienė