Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2-722-553/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2026-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.1.2; 3.1.7.5; 3.1.14.4(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. S., prašydama panaikinti 2017 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į Butą, įpareigojant valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą perregistruoti nuosavybės teisę ieškovės vardu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, užtikrinti rusų kalbos vertėjo dalyvavimą ir apklausti liudytoją.Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmėVilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė ir nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio reikalavimams, atitinkantiems materialinės teisės normas, pareikšti ir 2 010 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti bei mokesčio sumokėjimą patvirtinantiems įrodymams pateikti. Teismas, nustatęs, kad ieškovė nenurodė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindo ir nepateikė šį pagrindą patvirtinančių įrodymų (duomenų apie turtą, pajamas, indėlius, vertybinius popierius), nusprendė, jog nėra pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio (nei nuo viso, nei nuo dalies).Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovė patvirtino 2026 m. birželio 22 d. nutartį gavusi vėliausiai 2026 m. birželio 25 d. Ji neapskundė šios nutarties dalies dėl žyminio mokesčio ir per teismo nustatytą terminą neįvykdė nutartyje išdėstytų nurodymų – nepašalino ieškinio trūkumų.Atskirojo skundo argumentaiIeškovė L. S. atskiruoju skundu prašo: atleisti ją nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą; atnaujinti terminą 2026 m. birželio 22 d. nutarties daliai dėl žyminio mokesčio apskųsti ir šią nutarties dalį panaikinti; panaikinti 2026 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti 2026 m. birželio 29 d. patikslintą ieškinį ir visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba patenkinti prašymą dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo sumokėjimo atidėjimo, arba įpareigoti pirmosios instancijos teismą sustabdyti ieškinio priėmimo klausimo sprendimą pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išspręs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo klausimą. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje, o viešai skelbiamuose duomenyse naudoti inicialus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė, vykdydama 2026 m. birželio 22 d. nutartį, 2026 m. birželio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio sumą ir pareiškė naujus, alternatyvius prašymus – iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, grąžindamas ieškinį, šių prašymų neišnagrinėjo, nors pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį nutartis dėl tokio prašymo turi būti motyvuota. Teismas negalėjo ignoruoti prašymo ir grąžinti ieškinio jo neišnagrinėjęs.Pateikus naujus prašymus, bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti vertinamas iš naujo. Aplinkybė, kad apeliantė neapskundė 2026 m. birželio 22 d. nutarties, kuria buvo išspręstas kitas (visiško atleidimo) prašymas, nesudarė pagrindo nevertinti naujų prašymų.Apeliantė yra pati save atstovaujanti, sunkiai serganti pensininkė, gaunanti 495 Eur pensiją, todėl reikalaujamas 2 010 Eur žyminis mokestis viršija keturių mėnesių jos gaunamas pajamas. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose bylose ją buvo atleidę nuo žyminio mokesčio.Ieškinio grąžinimas dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo yra neproporcingas teisės kreiptis į teismą ribojimas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 daliai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai.Pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylą (CPK 163 straipsnio 3 dalis), nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas apeliantės skundas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, o nuo jo baigties priklauso jos pareiga mokėti žyminį mokestį.Grąžinus ieškinį, baigiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl apeliantė praranda galimybę apginti vienintelį būstą.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosPagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Dėl apeliacijos objektoByloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė L. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. S., prašydama panaikinti 2017 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovei Butą, taikyti restituciją, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė ir nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio reikalavimams, atitinkantiems materialinės teisės normas, pareikšti ir 2 010 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Ieškovė šią nutartį gavo vėliausiai 2026 m. birželio 25 d.Ieškovė 2026 m. birželio 29 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio sumą iki 90 000 Eur ir prašė iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo (sumokant 50 Eur) arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymą ieškovė grindė sunkia turtine padėtimi ir sveikatos būkle – nurodė, kad vienintelis jos pajamų šaltinis yra 495 Eur per mėnesį senatvės pensija, ji serga sunkia osteoporoze, 2025 m. jai atliktos abiejų kojų arterijų operacijos, prie patikslinto ieškinio pateikė medicininius ir kitus dokumentus.Ieškovė 2026 m. liepos 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir nurodyta sumokėti 2 010 Eur žyminį mokestį, ir dėl 2026 m. liepos 3 d. nutarties. Kartu ji prašė atnaujinti terminą 2026 m. birželio 22 d. nutarties daliai apskųsti, nurodydama, kad 2026 m. birželio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį ir nuoširdžiai tikėjo, jog nėra teisinio pagrindo skųsti 2026 m. birželio 22 d. nutarties, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas bus sprendžiamas iš naujo.Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė apeliantės prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies paduoti, atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl šios nutarties dalies ir priėmė atskirojo skundo dalį dėl 2026 m. liepos 3 d. nutarties. Apeliantė apeliacine tvarka apskundė ir Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį – atskirasis skundas dėl 2026 m. liepos 13 d. nutarties nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-723-553/2026.Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad apeliacijos objektą šioje byloje sudaro tik 2026 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies ir atmetė prašymą atnaujinti terminą jai apskųsti, t. y. tik 2026 m. liepos 13 d. nutartimi buvo išspręstas atskirojo skundo dėl 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies priėmimo klausimas, todėl apeliacinis procesas šioje byloje gali būti pradėtas tik dėl priimtos atskirojo skundo dalies. Atskirojo skundo prašymai atnaujinti terminą ir panaikinti 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalį dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio šioje byloje nesprendžiami – 2026 m. liepos 13 d. nutarties teisėtumas tikrinamas civilinėje byloje Nr. e2-723-553/2026. Atskirojo skundo argumentai, skirti 2026 m. birželio 22 d. nutarčiai, vertinami tik tiek, kiek jie reikšmingi 2026 m. liepos 3 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Dėl apeliantės procesinių prašymųCPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Apeliantės atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, todėl už jį žyminis mokestis nemokamas, o prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą nespręstinas.CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas; išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-577/2025, 29 punktas). Atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kaip ir prašo apeliantė, žodinio nagrinėjimo būtinybės nenustatyta. Kadangi byla nagrinėjama be dalyvaujančių byloje asmenų, o apeliantės sveikatos duomenys šioje nutartyje detalizuojami tik tiek, kiek būtina klausimui išspręsti, prašymas nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje atskirai nespręstinas.Apeliantės prašymai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės (dėl sprendimo už akių priėmimo, taikos sutarties, liudytojo apklausos, vertėjo dalyvavimo), nėra šio apeliacinio proceso dalykas. Pastaruosius, priėmus ieškinį, sprendžia pirmosios instancijos teismas.Dėl teisės kreiptis į teismą ir žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų teisinio reglamentavimo ir jį aiškinančios teismų praktikosLietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą, ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-194-790/2025, 18–19 punktai).EŽTT yra nurodęs, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį civiliniame procese nelaikytinas teisės kreiptis į teismą apribojimu, nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Vis dėlto, vertinant, ar asmeniui teisė kreiptis į teismą buvo užtikrinta, žyminio mokesčio dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjo galimybės jį sumokėti bei proceso stadija yra esminiai kriterijai, o išskirtinai finansinio pobūdžio apribojimai, nesusiję su ieškinio sėkmės perspektyva, turėtų būti ypač kruopščiai vertinami, paisant teisingumo interesų (EŽTT 2020 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Balkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 75435/17; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-194-790/2025, 21 punktas).CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.CPK 84 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant prašymą atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, būtina įvertinti asmens pateiktus duomenis, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį. Teismas, spręsdamas tokį prašymą, turi įvertinti, ar asmuo gali sumokėti visą įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei ne – nustatyti, nuo kokios šio mokesčio dalies jis gali būti atleistas <...>. Būtent prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą <...>. Turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto ir kitų registrų duomenys, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos bei kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-469-302/2023, 14–15 punktai; 2026 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-487-567/2026, 17–18, 20–21 punktai).CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas atvejį, kai pirmosios instancijos teismas ieškinį grąžino neišnagrinėjęs per trūkumų šalinimo terminą pateikto prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo iš esmės, toks prašymas nelaikomas pakartotiniu, kai jis grindžiamas naujais, ankstesniuose prašymuose nenurodytais, argumentais ir įrodymais, kurie buvo pateikti atsižvelgus į ankstesnės teismo nutarties motyvus. Taigi, pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad ieškovas neskundė ankstesnės nutarties, nesudarė pagrindo nenagrinėti ir nevertinti, ar prašyme nurodyti nauji argumentai bei su prašymu pateikti įrodymai leidžia atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinio laikymas nepaduotu tokiomis aplinkybėmis yra pernelyg formalus, neproporcingai apribojantis ieškovo teisę į teisminę gynybą, nesuderinamas su proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-194-790/2025, 29, 31 punktai).Taigi, pareiga sumokėti žyminį mokestį savaime nepažeidžia teisės kreiptis į teismą, o atleidimas nuo dalies žyminio mokesčio ir jo sumokėjimo atidėjimas yra išimtys, kurių taikymo pagrįstumą turi įrodyti prašantis asmuo. Kita vertus, kai per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą pateikiamas motyvuotas prašymas taikyti šias išimtis, teismas, prieš spręsdamas dėl procesinio dokumento laikymo nepaduotu, privalo tokį prašymą išnagrinėti ir dėl jo priimti motyvuotą nutartį.Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumoCPK 73 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartimi apeliantei nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliantei nutartį gavus vėliausiai 2026 m. birželio 25 d., termino eiga prasidėjo 2026 m. birželio 26 d., todėl apeliantės 2026 m. birželio 29 d. pateiktas patikslintas ieškinys su prašymu iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą pateiktas per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą.Iš apskųstos 2026 m. liepos 3 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį grąžino, konstatavęs, jog apeliantė neapskundė 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio ir neįvykdė teismo nurodymų. Tačiau teismas nepasisakė nei dėl 2026 m. birželio 29 d. patikslinto ieškinio, kuriuo apeliantė, be kita ko, siekė pašalinti 2026 m. birželio 22 d. nutartyje nurodytą trūkumą – suformuluoti ieškinio reikalavimus, nei dėl jame pareikšto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį ir 84 straipsnį (žr. šios nutarties 17–18 punktus) dėl tokio prašymo turėjo būti priimta motyvuota nutartis. Neišsprendus pateikto prašymo, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad apeliantė pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu trūkumų nepašalino (CPK 115 straipsnio 3 dalis), nes nuo šio prašymo išsprendimo priklausė, kokio dydžio žyminis mokestis ir per kokį terminą turėjo būti sumokėtas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje susiklostė iš esmės analogiška šios nutarties 23 punkte aptartai situacija. 2026 m. birželio 22 d. nutartimi buvo išspręstas apeliantės prašymas visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Ši nutarties dalis per įstatymo nustatytą terminą neapskųsta, todėl šioje byloje visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas iš naujo nevertinamas. Tačiau 2026 m. birželio 29 d. prašymas yra kitokio turinio – juo prašoma taikyti kitus, CPK 83 straipsnio 3 dalyje ir 84 straipsnyje numatytus institutus (dalinį atleidimą arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą), jis pareikštas sumažinus ieškinio sumą ir pateikus papildomus duomenis apie turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Toks prašymas nelaikytinas pakartotiniu, todėl aplinkybė, kad apeliantė neapskundė 2026 m. birželio 22 d. nutarties dalies, nesudarė pagrindo jo nenagrinėti.Be to, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 proc., bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Apeliantei patikslintu ieškiniu sumažinus ieškinio sumą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, ar pasikeitė mokėtino žyminio mokesčio dydis, tačiau skundžiamoje nutartyje jis to nepadarė.Apeliantės argumentai dėl jos turtinės padėties, taip pat dėl to, kad administraciniai teismai kitose bylose ją buvo atleidę nuo žyminio mokesčio, šioje proceso stadijoje iš esmės nevertinami, nes jų nevertino pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad kitose bylose pagal kitus procesinius įstatymus priimti procesiniai sprendimai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio civilinę bylą nagrinėjančio teismo nesaisto – juose nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip vienas iš įrodymų kartu su kitais. Iš naujo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, apeliantė turi galimybę papildyti savo prašymą šios nutarties 21 punkte nurodytais savo turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas – juos įvertinti.CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė dėl bylos sustabdymo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir jog šis klausimas buvo išspręstas, apskųsta nutartimi jis taip pat nespręstas. Todėl, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis), šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas, apeliantė jį gali kelti pirmosios instancijos teisme. Apeliantės nurodomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas reglamentuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio šalių bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl nagrinėjamam atvejui netaikytinas.Apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties termino eigos susiję su ginčo esme ir ieškinio priėmimo stadijoje nevertinami.Dėl procesinės bylos baigtiesApibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu ir neišsprendęs per trūkumų šalinimo terminą pateikto apeliantės 2026 m. birželio 29 d. patikslinto ieškinio priėmimo ir jame pareikšto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą, netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 3 dalį, 84 straipsnį ir 115 straipsnio 3 dalį, o tai galėjo lemti neteisingą klausimo išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kadangi apeliantės turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai pirmosios instancijos teisme nevertinti, o apeliantė turi teisę juos papildyti, šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti patikslintam ieškiniui mokėtino žyminio mokesčio dydį, motyvuota nutartimi išspręsti apeliantės prašymą iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą, įvertinti, ar patikslintu ieškiniu pašalinti 2026 m. birželio 22 d. nutartyje nurodyti ieškinio turinio trūkumai ir, esant reikalui, nustatyti apeliantei naują terminą trūkumams pašalinti.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės šios nutarties rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. S. ieškinio (patikslinto 2026 m. birželio 29 d.) atsakovei L. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo priėmimo klausimą, įskaitant ieškovės prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą išsprendimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.Teisėja Aldona Tilindienė