Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Algirdo Jaliniausko ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. V. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 14 (keturiolikai) metų.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. lapkričio 23 d., jos pabaiga – 2024 m. lapkričio 23 d.

4. Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas patvirtinti Kauno apylinkės teismui, tačiau apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis T. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis T. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nuteistasis skunde nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas neįvertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, iš esmės prioritetą suteikė neigiamai nuteistąjį apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, susipažinusi su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad T. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Atlikus nuteistojo T. V. vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos nustatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, tęsė darbinę veiklą. Teigiamai T. V. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo devyniolika kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Teisėjų kolegija pažymi, kad už jo gerą elgesį ir stropų darbą buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, suteikta teisė papildomai skambinti telefonu, ne kartą padidintos apsipirkimo sumos, taip pat jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis T. V. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu T. V. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

10. Nors nagrinėjamu atveju galima įžvelgti teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kaip nurodo ir pats nuteistasis, jis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; ankstesni smurtiniai veiksmai; pirmas smurto atvejis jauname amžiuje; turi ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti santykiai su artimaisiais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savivokos stoka; impulsyvumas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta kriminogeninių veiksnių, iš kurių net devyni yra dinaminiai.

11. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors T. V. anksčiau neteistas, tačiau nagrinėjamu atveju jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už trijų tyčinių, smurtinių, nusikalstamų veikų, iš kurių viena sukėlė negrįžtamas pasekmes – jauno žmogaus mirtį, padarymą. Nuosprendžiu, kuriuo T. V. pripažintas kaltu įvykdęs tris tyčinius nusikaltimus, nustatyta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje nepasižymėjo asocialumu, tačiau T. V. buvo lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kritiškai vertina ankstesnį savo gyvenimo būdą bei elgesį, iš esmės tai nurodo ir savo skunde aukštesniajam teismui, tačiau neva kritiškas nuteistojo elgesys iš dalies prieštarauja kitoms, nuteistąjį charakterizuojančioms aplinkybėms. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad atsakydamas į klausimus nuteistasis atsakymus pateikia vertindamas situacijas išskirtinai iš savo pozicijos, siekia sudaryti teigiamą, sau palankų įvaizdį. Padarytų nusikalstamų veikų kontekste itin svarbu tai, kad nors nuteistasis deklaruoja, jog neigiamai vertina smurtinį elgesį, tačiau tam tikrą smurto panaudojimą iš dalies pateisina, ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau. Nuteistasis T. V. nėra linkęs sureikšminti savo įvykdytų nusikaltimų, stokoja motyvacijos įsijausti į nusikaltimų aukų poziciją. Apie savo tikslus kalba nekonkrečiai, nepastebi, jog nėra savikritiškas ir objektyvus asmenybiniu aspektu, nesupranta savo netinkamo savivaizdžio pagrindo, mąstyme stokoja lankstumo. T. V. taip pat neigia alkoholio vartojimo ir kitas asmenybines problemas, susijusias su smurtinio elgesio istorija.

12. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ta aplinkybė, kad jis nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Šią išvadą, be kita ko, pagrindžia ir tai, kad nuteistasis nededa pastangų, jog atlygintų nukentėjusiesiems savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Iš (duomenys neskelbtini) Turto valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad T. V. pagal vykdomuosius dokumentus privalo atlyginti 33427,97 eurus, tačiau šiuo metu iš jo yra išskaičiuota vos 50,40 eurų. Šie duomenys neabejotinai pagrindžia Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotą informaciją, jog nuteistasis T. V. ignoruoja savo elgesio pasekmes.

13. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis buvo skatintas devyniolika kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, šešis kartus jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Svarbu pažymėti ir tai, kad visi jo padaryti pažeidimai, už kuriuos jam buvo skiriamos ir griežtos nuobaudos (uždarymas į baudos izoliatorių, perkėlimas iš lengvosios grupės į paprastąją), priskiriami šiurkštiems pažeidimams (dviem atvejais jis buvo baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir net keturis kartus už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, itin neigiamai vertina tai, kad nuteistasis būdamas pataisos įstaigoje vartojo alkoholį, kuris neabejotinai paskatino jį nusikalsti. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis apskritai neigia alkoholio vartojimo problemą, kaip minėta, savo kaltės nepripažįsta ir atsakomybę bando perkelti draugams, alkoholiui. Nors nuteistasis lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, tačiau akivaizdu, jog šie užsiėmimai nebuvo efektyvūs, kadangi po to jis vėl buvo baustas už alkoholio vartojimą dėl ko dar net du kartus klausė tuos pačius įžanginės grupės užsiėmimus. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, be to, šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, be kita ko, pažymint, jog nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis adaptuojasi laisvės atėmimo vietoje, o atlikus didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius vertinat lygtinio paleidimo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Vertinamu atveju padaryto vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebės laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Tai, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, padarytų pažeidimų fakto tai nešalina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė. Įvertinus paminėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl T. V. dar turi įrodyti, jog jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai.

14. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, neva alkoholio vartojimą lėmė kitų nuteistųjų elgesys jo atžvilgiu dėl jo užimamų pareigų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad vertinamu atveju nuteistasis savo netinkamą elgesį mėgina pateisinti ir jo pasekmes iš esmės perkelti kitiems asmenims. Tai rodo, kad T. V. iki šiol, net ir atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis tik nesugeba prisiimti atsakomybės už jokius savo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistojo T. V. atžvilgiu kiti nuteistieji būtų naudoję smurtinius veiksmus, tokių duomenų nėra ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO). Todėl nuteistojo teiginius, jog neva jam pataisos įstaigoje teko kovoti dėl sveikatos ir net gyvybės, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, nuteistojo siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį, t. y. kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam T. V., nusikalstamų veikų padarymo metu, kaip buvusiam (duomenys neskelbtini), buvo keliami aukštesni reikalavimai. (duomenys neskelbtini) jis buvo rengiamas ginti savo šalį, mokomas kovinės parengties, atsako į agresiją. Tačiau akivaizdu, kad tarnyboje įgytas žinias jis panaudojo nusikalstamų veikų darymo metu, tačiau tai, kad iki bausmės atlikimo jis buvo kariškis nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu palankų sprendimą. Priešingai, tokiam asmeniui yra keliami aukšti reikalavimai, kurių nuteistasis T. V., kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, neatitinka. Be to, sunkumas atlikti bausmę negali pateisinti ir pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidinėjimą.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus T. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su vaikais, turi gerus socialinius įgūdžius, yra motyvuotas dirbti, turi ilgalaikės darbinės patirties. Teisėjų kolegija neabejoja, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau įvertinus tai, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam T. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog T. V. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami, siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo vaikai ir gyvenamosios vietos turėjimas, taip pat ilgalaikė darbinė patirtis, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Abejotina ir nuteistojo nuoširdumu, teigiant, jog būnant laisvėje jis dės pastangas kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Vertinamu atveju pataisos įstaigoje nuteistasis dirba nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d., tačiau beveik per dešimties metų laikotarpį jis, kaip jau buvo minėta, išmokėjo vos 50,40 eurų, t. y. po 5 eurus kasmet. Teisėjų kolegijai tokie duomenys neleidžia nuteistojo teiginius vertinti kaip nuoširdžius, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis nuteistasis kaltės nepripažįsta ir supranta tik jo atžvilgiu atsiradusias pasekmes. 2022 m. liepos 14 d. buvo gautas nuteistojo T. V. prašymas su priedais, kuriuo nuteistasis prašo įvertinti, jog įsidarbino ir kad jam buvo suteikta teisė išvykti savaitgaliui į namus. Teisėjų kolegija šiuos pokyčius nuteistojo gyvenime vertina teigiamai, tačiau, be kita ko, pažymi, kad naujai atsiradusios aplinkybės neatsveria šioje nutartyje nustatytų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, pažymint ir tai, kad T. V. pateikti duomenys neegzistavo nei Komisijos nutarimo, nei skundžiamos nutarties priėmimo dieną.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. V. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo T. V. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.