Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 18 d. priimtu nutarimu Nr. RV-19-117 nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima teigiama elgesio dinamika. Komisija nurodo, kad nuteistasis yra vienas iš pažangiausių ir motyvuotų nuteistųjų atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi gerus socialinius įgūdžius, turi dvi specialybes, nuteistasis dirba ir dengia finansinius įsiskolinimus. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis V. .B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta, vien šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios ir nuoseklios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto elgesio, šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nors nuteistojo V. B. atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų tvarkymas (skolos, teismo išlaidos, kurias apmokėti yra maža perspektyva); piktnaudžiavimas alkoholiu; agresyvus / kontroliuojantis elgesys; nesugebėjimas atpažinti problemų; savitvardos stoka), kurie turi itin didelės reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti. Ir nors nuteistojo elgesyje be dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistuoja ir dalis apsauginių veiksnių, tačiau jų kaip išskirtinių, teismas nevertina, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai. Visų pirma, nors nuteistasis įkalinimo įstaigoje ir dirba bei rodo aukštą darbinę motyvaciją, tačiau duomenų apie jo įsidarbinimą galimo lygtinio paleidimo atveju, nėra. Tuo tarpu, nepaisant to, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo, tačiau turimų finansinių įsipareigojimų, be kita ko atsiradusių dėl jo neteisėtų veiksmų, savarankiškai dengti nesiekė, nes, iš pagal vykdomuosius dokumentus sumokėtos 1623,65 Eur sumos, savarankiškai sumokėjo tik 210 Eur. Kitas apsauginis veiksnys, tai yra pastovi gyvenamoji vieta, lygtinio paleidimo atveju, taip pat nevertinama kaip išskirtinai nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo saugantis veiksnys, kadangi pastovią gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad nuo priešingo teisei veikimo, pastovi gyvenamoji vieta, nuteistojo neapsaugojo. Analogiškai pasisakytina ir apie apsauginį veiksnį – ryšius su artimaisiais, šis veiksnys egzistavo ir nuteistojo nusikaltimų darymo metu, tuo metu jis net buvo sukūręs savo šeimą, tačiau nepaisydamas šeimos interesų, elgėsi nusikalstamai. Taip pat, tai, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, elgesio korekcijos programose, galėtų būti vertintina kaip apsauginis veiksnys, tik tuo atveju, jei būtų akivaizdu, jog šios programos padarė išskirtinai teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, tačiau atsižvelgiant į vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, tokios išvados daryti negalimo. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo metu dar negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistojo elgesio pokytis visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas. Nuteistasis yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kuomet įstaigos administracija parodė pasitikėjimą įvertindama jo teigiamą elgesio pokytį, o būtent tai, kad 2020 m. vasario 26 d. nuteistasis buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, tačiau patikrinimo metu nebuvo rastas namuose, ir nors tuo kartu jokios drausminės nuobaudos nuteistasis negavo, o buvo apsiribota tik pokalbiu, tačiau V. B. savo elgesio nevertino kritiškai, iš buvusio patyrimo nepasimokė ir kitos trumpalaikės išvykos metu itin šiurkščiai pažeidė režimo reikalavimus, kuomet patikrinimo metu savo namuose nuteistasis buvo rastas neblaivus (0,68 promilių neblaivumas). Taip pat, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis skatintas tik 11 kartų (paskutinį kartą 2023 m. balandžio 20 d.), ir vertinant tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei prieš tai paminėtas aplinkybes tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl itin išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio pokyčio, priešingai, šie duomenys tik atskleidžia tai, jog net gaunami paskatinimai nesulaikė nuteistojo nuo priešingo vidaus tvarkos taisyklėms elgesio, tai yra nuteistasis itin šiurkščiai pažeidė įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus ir šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistasis net ir gerai susipažinęs su laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei gaudamas paskatinimus už puikų darbą, nesilaikė tinkamo, teisei ne priešingo elgesio. Ypač atkreiptinas dėmesys į, tai, jog nuteistasis išleistas į trumpalaikę išvyką, namuose buvo rastas neblaivus, kai tuo tarpu nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis atliko taip pat būdamas neblaivus, taigi, tai atskleidžia, jog, kol kas, disciplinuotą elgesį nuteistasis geba demonstruoti tik įkalinimo įstaigoje. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos, nes dar nėra pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Teismas įvertinęs bylos duomenis negali konstatuoti, kad šiuo metu nuteistojo V. B. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais neizoliuotas nuo visuomenės. Atsisakytina tvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. RV-19-117 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nenustačius tam pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. RV-19-117 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.