Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-1668-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-13
Bylos Nr.
T-1668-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00635-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-1668-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00635-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 13 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 6 d. priimtu nutarimu Nr. RV-19-846 nutarta taikyti nuteistajam V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebima teigiama elgesio dinamika. Komisija nurodo, kad nuteistasis vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, savo iniciatyva noriai dalyvavo elgesio pataisos programose, įstaigos organizuojamuose renginiuose, nuteistasis dirba ir dengia finansinius įsiskolinimus, palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima. Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

V. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d.

Anksčiau neteistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Tik įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas gali spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau galima taikyti lygtinį paleidimą ir tai nekels visuomenei grėsmės, dėl pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio, paremto jo neigiama vertybių orientacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas spręsti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taip pat byloje esantys Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, kad įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką buvo nustatyta žema rizika, kas BVK 82 straipsnio prasme sudarytų materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, tačiau kaip jau aukščiau aptarta, net ir egzistuojant šiems dviem pagrindam teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti, lygtinio paleidimo instituto taikymui reikalinga nustatyti ar vertinant nuteistojo elgesį viso pataisos proceso metu, galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad bausmės tikslai, ją atliekant pataisos įstaigoje, iš esmės jau yra pasiekti, o tolimesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą.

Vis tik, išanalizavus bylos duomenis ir visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, dabartiniame pataisos procese dar negalima konstatuoti, jog nuteistojo V. B. atžvilgiu jau būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o tokia išvada daroma atsižvelgiant į dvi esmines bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, neleidžiančias spręsti, kad nuteistasis jau yra pakankamai pakoregavęs savo priešingą teisei elgesį. Visų pirma išvados apie galimą sėkmingą probaciją neleidžia daryti tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojama itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teismo priteistų ieškinių; piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; agresyvus/kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai). Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas priskiriamas žemai kategorijai, akivaizdu, jog vis dar vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, dar ir privalo būti koreguojami, o tokia gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo šioje pataisos stadijoje.

Be to iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. turi didelių finansinių sunkumų. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus informacija yra gauta penki antstolių vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš V. B.. Nors šiuo metu V. B. dirba, tačiau išėjęs į laisvę neturi jokio darbo pasiūlymo, o tik turi tik susigalvojęs keletą konkrečių strategijų, kaip galėtų susirasti darbą. Teismo vertinimu, didelių finansinių sunkumų turėjimas ir nuteistojo nedarbas gali apsunkinti nuteistojo integraciją visuomenėje.

Kita, ir pati svarbiausia, aplinkybė neleidžianti spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau būtų galima taikyti lygtinį paleidimą yra tai, kad 2022 m. gruodžio 25 d. trumpalaikės išvykos į namus iš pataisos įstaigos metu, nuteistasis buvo rastas neblaivus, o šią aplinkybę įvertinus padarytos nusikalstamos veikos kontekste, tai yra atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis šiuo metu atlieka dėl veikų įvykdymo, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio vartojimas trumpalaikės išvykos į namus metu itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tai, kad pataisos įstaigos administracijai parodžius pasitikėjimą nuteistuoju ir jį išleidus į trumpalaikę išvyką, nuteistasis negebėjo laikytis jam taikomų draudimų ir ribojimų, atskleidžia, kad nuteistojo priešinga teisei vertybinė orientacija dar nėra pakitusi, o koreguoti savo elgesio teigiama linkme, nuteistajam taikant mažesnius ribojimus jis negeba. Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis jau atlieka ilgą laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaip atskleidžia aukščiau aptarta aplinkybė, bausmės tikslai, o konkrečiai vienas iš jų – paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje nenusikalstų, šiuo metu dar nėra pasiektas, nes nuteistasis būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nepaiso taikomų ribojimų ir savo elgesiu demonstruoja nihilistines nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu.

Aptarti duomenys, leidžia konstatuoti, kad nors nuteistasis V. B. ir yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri būtų pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau šių pagrindų egzistavimas, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyti viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dar nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, savo tikslų siekiant išimtinai teisėtasi būdais. Tokiu būdu atsisakytina patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. RV-19-846.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. RV-19-846 taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė