- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-1249-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00635-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo T. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko 2015-03-16 sprendimo Nr. 7-607 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-31 sprendimo Nr. 2S-1444,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
T. V. Kauno apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p., 138 str. 1 d., 146 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 2 p. 6 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2010-11-23 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2012-03-16
Nuteistasis T. V. 2015-02-19 pateikė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui prašymą pristatyti jį į lygtinio paleidimo komisiją.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, susipažinęs su nuteistojo T. V. prašymu, 2015-03-16 informavo jį raštu, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnis imperatyviai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. Taip pat pažymėjo, jog BVK 157 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, faktiškai atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. O nuteistojo galimo lygtinio paleidimo laikas yra 2020-03-23.
Nuteistasis T. V. nesutikdamas su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015-03-16 sprendimu, pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas 2015-03-31 sprendime, pritarė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015-03-16 sprendimui, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priimti nuteistojo prašymą ir perduoti jį svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Nuteistasis nesutikdamas su šiuo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-31 sprendimu pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-05-29 nutartimi nuteistojo skundo netenkino, konstatavęs, kad Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimai yra pagrįsti, šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo teisių, ir tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę.
Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-29 nutartį, prašo ją panaikinti ir įpareigoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administraciją sudaryti socialinės reabilitacijos planą ir Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė LR Teismų įstatymo 33 straipsnio, kuris yra teisės šaltinis ir privaloma žemesnių instancijų teismams, todėl netinkamai interpretavo BVK 3 str. 1-3 d. ir priėmė neteisėtą nutartį. Teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnį, kuriame nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. BK 3 str. 3 d., BVK 3 str. 3-4 dalys, taip pat Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 3 str. 3-4 dalys, vadovaujantis Konstitucijos 7 straipsniu, kuris nurodo, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nesivadovavo nurodytais JT Komitetų išaiškinimais, kaip tai numato BVK 4 str. ir Probacijos įstatymo 3 str. 4 d.
Skundo autoriaus teigimu, teismas buvo šališkas, nes pranešime dėl paskirtos posėdžio datos, buvo nurodyta, jog teismo posėdis vyks žodinio proceso tvarka, dalyvavimas privalomas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui, Kalėjimų departamento atstovui, prokurorui, tačiau institucijų atstovai neatvyko, nebuvo skirtos jokios sankcijos už nurodymų nevykdymą. Nuteistasis prašo vadovautis jo skundu Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuriame išdėstyta teismų praktika ir JT Komitetų išaiškinimai.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. V. skundas atmestinas.
T. V. savo prašyme taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei vėlesniuose skunduose teigia, jog, vadovaujantis BK 3 str. 3 d. nuostatomis, jo atžvilgiu yra taikytina ankstesnė BVK 157 str. redakcija (galiojusi iki 2012-07-01). Tačiau sprendžiant BVK normų galiojimo laike klausimą svarbu nustatyti, ar BVK yra laikytinas baudžiamuoju įstatymu ir ar šiuo atveju yra taikytina BK 3 str. 3 d. dėl nuteistojo teisinę padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.
Kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina ir tai, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje suformuluotai išvadai, jog T. V. taikytinos šiuo metu (nuo 2012-07-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki 2012-07-01, tačiau tai jokiu būdu nelaikytina nuteistojo baudimu antrą kartą už tą patį nusikaltimą.
Papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis skunduose nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai, kai tuo tarpu šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi, kas matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarčių bylose Nr. 1S-971-190/2014, 1S-237-149/2015, Kauno apygardos teismo nutarčių bylose Nr. 1S-707-785/2015, 1S-1625-634/2014 ir kt., kuriose išaiškinta, jog BK 3 str. nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms. Be to, nors sutiktina, kad pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas buvo šališkas priimdamas sprendimą netenkinti jo skundo, nes priėmęs nutartį nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka, nurodė kviestinus į teismo posėdį asmenis, tačiau neatvykus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams jokių veiksmų nesiėmė.
Pažymima, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių nuteistasis skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-29 nutartyje (b. l. 13), nutarta nagrinėti T. V. skundą žodinio proceso tvarka, nurodyti į posėdį kviestini asmenys, tai nuteistasis, prokuroras, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai. Minėtų institucijų atstovų neatvykimas į posėdį, nesudarė kliūčių nagrinėti nuteistojo skundą, o teismo posėdyje paklausus nuteistojo ar galima nagrinėti bylą neatvykus institucijų atstovams, nuteistasis apgailestavo, kad negalės užduoti klausimų, tačiau neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama atstovams nedalyvaujant. Vėliau nurodė, jog klausimas, kurį nuteistasis pageidauja užduoti Kalėjimų departamento atstovui su nagrinėjamu skundu nesusijęs. Pažymima ir tai, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos laikinai einančios direktoriaus funkcijas Ž. M. atsiliepime į nuteistojo skundą prašoma, bylą nagrinėti departamento atstovui nedalyvaujant. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo, manyti, jog teismas buvo šališkas, o vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas ar turėjo išankstines nuostatas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.