Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja D.Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

2015 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties, kuria V. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2014-12-11 rašto Nr. 42-1144 (1) grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. G. 2014-12-08 pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriui prašymą pristatyti jį į lygtinio paleidimo komisiją.

Vilniaus pataisos namų administracija, susipažinusi su nuteistojo V. G. prašymu, 2014-12-11 informavo jį raštu, jog vadovaujantis LR BVK 158 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, nuo 2013-01-01 lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., 151 str. 2 d., 151¹ str. ir 153 str., todėl jis nebus pristatytas dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje. Išaiškino, jog šį atsakymą gali apskųsti Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos LR BVK 183 str. 2 d. nustatyta tvarka.

2014-01-06 teisme gautas nuteistojo V. G. skundas dėl 2014-12-11 sprendimo Nr. 42-1144 (1), kuriuo atsisakyta svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog Kalėjimų departamentas nesprendžia klausimų dėl lygtinio paleidimo. Bausmę pradėjo atlikinėti, kai dar nebuvo naujos LR BVK 158 str. redakcijos, sunkinančios jo teisinę padėtį. Todėl ji negalioja asmenims, nuteistiems iki įstatymo įsigaliojimo ir atliekantiems bausmę. Prašė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR BVK 158 str. 2 p. ir 3 str. 1 d. atitikties LR Konstitucijai, dėl LR BVK 158 str. 2 p. atitikties tarptautinės teisės aktams; panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014-12-11 sprendimą Nr. 42-1144(1); įpareigoti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog LR BVK 183 str. 1 d. nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo skundo gavimo dienos. LR BVK 183 str. 2 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 d. nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. LR BVK 183 str. 3 d. nurodyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis V. G., skųsdamas Vilniaus pataisos namų administracijos atsakymą į jo pateiktą prašymą, nesilaikė LR BVK 183 str. numatytos bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos, grąžino skundą jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus pataisos namų administracija, susipažinusi su nuteistojo V. G. 2014-12-08 prašymu pristatyti jį į lygtinio paleidimo komisiją, 2014-12-11 informavo jį raštu, jog vadovaujantis LR BVK 158 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, nuo 2013-01-01 lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., 151 str. 2 d., 151¹ str. ir 153 str., todėl jis nebus pristatytas dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje. Išaiškino, jog šį atsakymą gali apskųsti Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos LR BVK 183 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Kadangi šiuo konkrečiu atveju nebuvo sprendžiamas nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo klausimas, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuteistasis nesilaikė Lietuvos Respublikos BVK 183 str. nustatytos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos, pagrįstai skundą grąžino pareiškėjui.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kadangi Lietuvos Respublikos BVK pagal savo paskirtį ir siekiamus tikslus nėra tapatus BPK ar BK, bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni) nei prieš juos galioję teisės aktai. Tai aiškiai nurodyta pačiame BVK (LR BVK 3 str. 1 d.). Ši taisyklė turėjo tik vienintelę išimtį, numatytą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4970) 20 str., kuriame nustatyta, kad „nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo vietos ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo buvo suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir kurie šiais pasimatymais nepasinaudojo, išlieka teisė jais pasinaudoti per vienerius metus po Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos BVK įsigaliojo 2003-05-01).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartis, kuria V. G. skundas dėl Vilniaus pataisos namų administracijos 2014-12-11 rašto Nr. 42-1144 (1) grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.