Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-971-190/2014

2.5.19.; 3.12.

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo Ž. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo Ž. V. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo Renato Stulgio 2014-08-05 sprendimo Nr. 42-788(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Donato Matuizos 2014-08-27 sprendimo Nr. 2S-4355 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., 259 str. 1 d., 260 str. 3 d., 24 str. 5 d. ir 260 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d., 1, 2 p. laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

Nuteistasis Ž. V. skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-08-05 sprendimą Nr. 42-788(1) bei įpareigoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Ž. V. skundas atmestinas.

Ž. V. skunde teigia, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatomis, jo atžvilgiu yra taikytina ankstesnė Lietuvos Respublikos BVK 157 str. redakcija (galiojusi iki 2012-07-01). Tačiau sprendžiant BVK normų galiojimo laike klausimą svarbu nustatyti, ar BVK yra laikytinas baudžiamuoju įstatymu ir ar šiuo atveju yra taikytina BK 3 str. 3 d. dėl nuteistojo teisinę padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.

Kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina ir tai, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje suformuluotai išvadai, jog Ž. V. taikytinos šiuo metu (nuo 2012-07-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki 2012-07-01.

Papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šioje byloje vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima. Kitų atvejų, kai taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose nėra numatyta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis skunde nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti jam palankūs išaiškinimai, kai tuo tarpu šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi, kas matyti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties byloje Nr. 1S-1628-348/2013, kurioje išaiškinta, jog BK 3 str. nuostatos taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms. Be to, nors pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, bet tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo Ž. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.