Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis išnagrinėjo nuteistojo K. K. advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014 m. gegužės 29 d., ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 11 d. sprendimų, kuriais atsisakyta teikti jo prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2009-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2012-03-26. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-04-24, bausmės pabaiga – 2020-04-24. Į pataisos įstaigą atvyko 2010-01-08, skirta laisvės atėmimo bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę perkeltas 2012-07-24.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas V. T. 2014-05-09 atsakyme į pateiktą nuteistojo prašymą nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 str. 1 d. nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl BVK 157 str. nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir galiojusios iki 2012-07-01 nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas D. M. išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo V. T. 2014-05-09 atsakymo ir 2014-06-11 priėmęs analogišką sprendimą, kuriame konstatavo, jog nėra pagrindo svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal šiuo metu nebeegzistuojantį kriterijų.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-08-29 nutartimi atmetė K. K. skundą dėl 2014-05-29 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir 2014-06-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų, kuriais atsisakyta teikti jo prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Komisijai svarstyti nuteistojo K. K., nuteisto 12 metų laisvės atėmimo bausme, prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nebuvo jokios teisinės prasmės, nes Komisija negalėjo ir negali priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nebuvo ir nėra suėję BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatyti terminai. Nors bausmės vykdymo pradžioje nuteistojo K. K. atžvilgiu galiojo švelnesnės, palankesnės BVK 157 str. nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą, o šiuo metu šios palankesnės nuostatos negalioja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sąlygas, galiojimo ir taikymo.

Pagrindinis nuteistojo skundo argumentas, kad bausmės vykdymo pradžioje jo atžvilgiu galiojo švelnesnės BVK 157 str. nuostatos, todėl vadovaujantis BVK 3 str. 3 d., jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BVK 157 str. 3 d. 2 p. nurodytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, galiojusios iki 2012-07-01, kurios numatė, jog asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, gali būti paleisti iš pataisos įstaigos, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2004-07-08 įstatymu Nr. IX-2338 (Žin., 2004, Nr. 115-4278)).

Sprendžiant BVK normų galiojimo laike klausimą svarbu nustatyti, ar BVK yra laikytinas baudžiamuoju įstatymu, kaip savo skunde teigia nuteistasis, ir ar šiuo atveju yra taikytina BK 3 str. 3 d. dėl nuteistojo teisinę padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal. Pažymėtina, kad baudžiamuoju įstatymu laikytinas toks įstatymas, kuriame yra įtvirtinta, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, nustatytos bausmės ir kitos poveikio priemonės už nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra nustatyti baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos bei pagrindai ir sąlygos atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu.

Kadangi BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų, todėl BVK nuostatų taikymo atveju negalima remtis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje suformuluotai išvadai, jog K. K. taikytinos šiuo metu (nuo 2012-07-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki 2012-07-01.

Papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 str. 3 d., kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl šiuo atveju kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas kolizija tarp galiojančio ir negaliojančio įstatymo negalima.

Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad galiojantys įstatymai nedraudžia nuteistajam Komisijai paduoti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau nesuėjus BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytam terminui, tokio prašymo svarstymas butų teisiškai beprasmis, kadangi Komisija negalėtų priimti kitokio sprendimo, kaip atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Taigi pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos sprendimas – atsisakymas nuteistojo K. K. prašymą pateikti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas panaikinti šį sprendimą yra pagrįsti.

Be to, pažymėtina, kad nei bendros kompetencijos apylinkės, nei apygardos teismas neturi teisės įpareigoti pataisos namų administraciją ar kitą pareigūną priimti tam tikrą sprendimą, susijusį su nuteistojo lygtiniu paleidimu, kaip to prašo nuteistasis. Tokia išvada daroma ir sistemiškai analizuojant BVK 157 str. 4 d., 164 str. 6 d., BPK 362 str., 364 str. nuostatas, iš kurių matyti, kad teismas gali tik patikrinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, o apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas aukštesnės instancijos teismo. Šiuo atveju nuteistasis savo teisę į lygtinį paleidimą gali įgyvendinti pasinaudodamas šiuo metu galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p., t.y. faktiškai atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į tai, K. K. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos gali būti pataisos įstaigos administracijos priimtas ne anksčiau kaip 2016-03-24.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo K. K. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.