Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-494 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. B.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. B., Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 4 mėnesiai 8 dienos.Komisija 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 93-494 nutarė taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis D. B. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis D. B. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad nors ir buvo pažeidęs vidaus tvarkos ir rėžimo taisykles, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje yra 4 kartus paskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymi, kad nustatyti ir pakartotinės nusikalstamos rizikos mažinimo veiksniai.Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas savo nutartyje maišė seną BVK redakciją su nauja, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, padarė pažeidimą, padarė klaidų, buvo neatidus, o nurodyti argumentai neatitinka realybės, todėl prašo aukštesniojo teismo tinkamai įvertinti Komisijos nutarimą ir juo padarytas išvadas. Įsipareigoja, jog doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodys, jos pasitaisė ir nenusikals.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą D. B. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 41 balas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, dalyvavo visuomeninėje būrio nuteistųjų veikloje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto renginiuose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką D. B. tik 4 kartus skatintas ir net 22 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, už ką 14 kartų jam buvo paskirtos nuobaudos. Paskutinį pažeidimą, už kurį buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, jis padarė vos prieš kelis mėnesius, tai yra 2016 m. vasario 5 d. Nepaisant to, kad nuobaudos jau negalioja, tačiau tai rodo, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo D. B. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam nustatoma ir eilė kriminogeninių veiksnių – tai gyvenimo stilius ir draugai (žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams), mąstymas ir elgesys (apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas), nuostatos (turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą).Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 41 balas. Šis balas sumažėjo nuo ankstesniojo vertinimo metu buvusio įvertinimo – 47 balų. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatyto 41 balo, tik 5 balus sudaro statiniai (t.y. nekintami) kriminogeniniai veiksniai, likę 36 – dinaminiai (kintami, priklausomi nuo nuteistojo), kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. B. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.