Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. D. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008-04-24, bausmės pabaiga – 2020-04-24. Į pataisos įstaigą atvyko 2010-02-04, skirtą bausmę atlikti paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę perkeltas 2012-11-08.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. D. skundą dėl 2014-05-09 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-06-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad buvo pagrįstai atsisakyta teikti nuteistąjį R. D. svarstyti lygtinio paleidimo komisijai.

Skunde pažymima, kad senosios BVK 157 str. redakcijos taikymas nuteistojo atžvilgiu labiau atitinka teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principą, todėl R. D. prašymas turi būti pateiktas svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. D. atstovo advokato G. Ivoškos skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. nurodyta, kokią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis R. D. kreipėsi su prašymu į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorių su prašymu dėl lygtinio paleidimo taikymo pagal BVK 157 str. 3 d. 2 p. iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusią redakciją. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2014-05-09 sprendimu atsisakė teikti R. D. prašymą dėl lygtinio paleidimo, nes jo atžvilgiu negali būti taikoma BVK 157 str. redakcija galiojusi iki 2012-07-01. Šį sprendimą nuteistasis skundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris taip pat atsisakė tenkinti jo skundą, kadangi jo atžvilgiu BVK 157 str. redakcija, galiojusi iki 2012-07-01 negali būti taikoma. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas paliko galioti aukščiau nurodytus institucijų sprendimus ir nurodė, kad BVK 3 str. imperatyviai nurodo, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus, nepriklausomai nuo to ar jie švelnesne ar griežtesni nei prieš juos galioję įstatymai, todėl Pataisos namai neturėjo teisinio pagrindo rengti nuteistojo R. D. dokumentus dėl lygtinio apleidimo ir juos teikti Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti pagal BVK 157 str. redakciją, galiojusią iki 2012-07-01. Aukštesnės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais apylinkės teismo argumentais.

Pažymėtina, jog šiuo atveju BK 3 str. nuostatos, įtvirtinančios, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti taikomos, nes jos reguliuoja baudžiamuosius teisinius santykius ir taikomos materialiajai baudžiamajai teisei, baudžiamajam įstatymui, nustatančiam veikos baudžiamumą bei numatančiam bausmes. Tuo tarpu bausmių vykdymo teisė nėra tapti baudžiamajai materialinei teisei, ji neįtvirtina veikų baudžiamumo ir nenustato bausmių, ji reglamentuoja bausmių vykdymo tvarką, todėl ir bausmių vykdymo tvarką nustatantiems įstatymams taikomi kiti principai, šiuose įstatymuose įtvirtintos kitos bendrojo pobūdžio teisės normos, o taip pat ir kitos įstatymo galiojimo laike bei erdvėje nuostatos. Bausmių vykdymo tvarką nustato BVK, kurio 3 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl nors bausmės vykdymo pradžioje R. D. atžvilgiu galiojo švelnesnio, palankesnio BVK 157 str. nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu šios palankesnės nuostatos negalioja, BK 3 str. nuostatos taip pat negali būti taikomos ir vertinamos dėl anksčiau nurodytų aplinkybių (jos reguliuoja kitus santykius), šios normos įstatymų kolizijos nesudaro. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reglamentavimui, todėl skundžiamą nutartį naikinti skunde nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. D. atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.