Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. vasario 8 d. priimtą nutarimą Nr. 93-90 taikyti nuteistajam D. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas 2009-12-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 199 str. 2 d. galutine subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2008-05-29, bausmės pabaiga – 2018-11-29.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nuteistojo asmenybė nėra teigiama.

Motyvuojamoji dalis

D. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sutinkamai BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – 47 balai. Pažymėtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Vien deklaratyvus išsikeltų tikslų išvardijimas nesudaro pagrindo tikėti nuteistojo nuoširdumu ir pasiryžimu šių tikslų laikytis, jei teismui pateikta medžiaga D. B. charakterizuoja kaip nelinkusį keisti savo nuostatų ir nesilaikantį nustatytos tvarkos taisyklių.

Apygardos teismas palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, mokėsi Elektrėnų profesinio mokymo centre ir įgijo baldžiaus specialybę, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, D. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog D. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas. Iš viso jis nusižengė dvidešimt vieną kartą, keturiolika kartų jam buvo skirtos įvairios drausminės nuobaudos. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis du kartus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Paskutinį kartą D. B. nusižengė dar visai neseniai 2016-02-05 ir nors buvo nuspręsta apsiriboti jo svarstymu drausminėje komisijoje ir nuobaudos neskirti, tačiau tai tik patvirtina, jog pavyzdingas elgesys nuteistajam nėra būdingas, gero elgesio apraiškos yra daugiau atsitiktiniai, pavieniai atvejai. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis skunde nurodo, jog drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, toks D. B. požiūris į jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones liudija, kad jis nesureikšmina savo netinkamo elgesio, į administracijos reikalavimus nereaguoja. Tokios pačios išvados padarytos ir Socialinio tyrimo išvadoje. Joje pažymėta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, save labai gerai vertina, neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmę D. B. atlieka nuo 2008 m., tačiau tik nuo 2015 m. pradėjo mokytis, 2016-01-27 pateikė prašymą priimti jį į darbą VĮ „Mūsų amatai“. Šie duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti apie D. B. darbinės motyvacijos pasikeitimą teigiama linkme. Pataisos namuose jis niekada nedirbo, gavęs nuobaudą – įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, atsisakė ją atlikti. Prieš įkalinimą taip pat niekur nedirbo, nebaigė mokslų. Visa tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. D. B. nededa pastangų keisti savo elgesį bei mąstymą, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, kas lėmė ir tai, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi visai nežymiai – nuo 50 iki 47 balų pagal OASys metodiką.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, vis dėlto, pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. B. padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.